Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-61-555/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-10
Bylos Nr.: e2A-61-555/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00931-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Teleneda“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Infoseka“

Kategorijos

2.1.3.6Turtinės teisės
2.6.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.18.3Statybos ranga
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-61-555/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00931-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.6; 2.6.8.5; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teleneda“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-42-314/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infoseka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teleneda“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Infoseka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Teleneda“ 11 187,96 Eur skolą, 6 procentų kompensuojamąsias palūkanas nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki bylos iškėlimo teisme, 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji 2012 m. gegužės 7 d. buvo pasirašiusi subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovės užsakymu įrengė gaisro signalizaciją, televizijos tinklą, telefonų ir kompiuterių ryšio tinklus. 2013 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta dar viena subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė vėl įsipareigojo įrengti gaisro signalizaciją, televizijos tinklą bei telefonų ir kompiuterių ryšio tinklus. Pagal šias subrangos sutartis, visi darbai buvo atlikti, atsakovė už juos atsiskaitė. Lygiagrečiai su darbais pagal subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio susitarimo pagrindu 2016 m. sausio mėn. papildomai buvo pradėti priešgaisrinės signalizacijos montavimo darbai „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje (duomenys neskelbtini) bei užsakomi kiti nedidelės apimties darbai naujuose objektuose. Pasiūlyme atsakovė, atstovaujama direktoriaus J. M., išvardijo kokius naujus darbus siūlo atlikti. Ieškovė neprieštaravo dėl naujų užsakymų atlikimo, tačiau atsakovei pasiūlė pirmiau susitvarkyti su jau atliktais darbais. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad darbai skubūs ir klientas nelauks bei elektroniniu paštu papildomai atsiuntė kamerų išdėstymo schemas ir siūlomus įkainius. Kadangi šalis siejo ilgalaikiai subrangos santykiai, nebuvo jokių nesutarimų dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, ieškovė pasitikėjo atsakove ir sutiko be rašytinio susitarimo vykdyti atsakovės prašomus darbus, o visus reikiamus dokumentus susitvarkyti ateityje. Beveik visi atsakovės prašomi darbai buvo atlikti, kuriuos ji priėmė ir dėl jų kokybės pretenzijų nereiškė. Atsakovė 2016 m. lapkričio 7 d. atsiųstuose pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose pati nurodė dalį ieškovės atliktų darbų bei objektus, kuriuose tie darbai buvo atlikti, nors ieškovė atsakovei atliko daugiau darbų nei yra nurodyta pateiktuose darbų atlikimo aktuose. Ieškovės apskaičiavimu, atsakovei per visus objektus buvo atlikta darbų už 11 187,96 Eur (tik sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“ atlikta darbų už 8 999,97 Eur). Ieškovė tikėdamasi, kad atsakovė geranoriškai atsiskaitys už atliktus darbus su ja susirašinėjo elektroniniais laiškais ir SMS, o 2018 m. gruodžio 12 d. nusiuntė prašymą dėl darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo bei 11 vnt. darbų priėmimo–perdavimo aktų. Ieškovė 2019 m. sausio 14 d. iš atsakovės gavo atsakymą, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rangos sutartis, bendrovių nesieja jokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė galėtų atsakovei išrašyti ir pateikti apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras pagal pateiktus darbų priėmimo–perdavimo aktus, ragino daugiau jokių panašių dokumentų nesiųsti, o pateiktus darbų perdavimo–priėmimo aktus kategoriškai atsisakė pasirašyti, kadangi juose užfiksuoti duomenys yra neatitinkantys tikrovės. Ieškovė įrodinėjo, kad darbai, už kuriuos ji reikalauja atlyginimo, atsakovei buvo žinomi, buvo atlikti su jos pačios sutikimu ir jai perduoti. Atsakovė taip pat praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, dėl ko ieškovė patiria nuostolius negautų pajamų pavidalu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Teleneda“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji iš tiesų siūlė ieškovei atlikti tam tikrus rangos darbus, tačiau susitarimas dėl šių darbų atlikimo tarp jų taip ir nebuvo pasiektas. Ieškovė ir atsakovė nesusitarė nei dėl darbų, jų atlikimo grafiko, nei dėl jų kainos ir atsakovė rangos darbų, kuriuos ieškovė nurodo tariamai atlikusi savo vienašališkai sudarytuose ir pateiktuose darbų perdavimo–priėmimo aktuose, niekuomet neatliko. Tiek ieškovės sudarytus ir teismui pateiktus darbų perdavimo–priėmimo aktus, tiek pagal juos išrašytą sąskaitą faktūrą bei juose nurodytus duomenis atsakovė laikė neatitinkančiais tikrovės. Atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei už darbus, kurių ji neatliko ir atlikti negalėjo, kadangi šiems darbams atsakovė ieškovės nesamdė. Paskutinius darbus ieškovė atsakovės užsakymu atliko 2016 m., už kuriuos išrašė ir atsakovei pateikė dvi sąskaitas faktūras: 2016 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SKF010071 ir 2016 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. SKF010078, kurias atsakovė yra pilnai apmokėjusi. Dėl ieškovės pateiktuose darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytų darbų atsakovė su ieškove susitarusi nebuvo, ieškovė jų neatliko, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti jos reikalaujamos piniginių lėšų sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 11 187,96 Eur skolą, 451,82 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (11 639,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 372,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 35,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovai teismo posėdžio metu pripažino, jog ieškovei siūlė atlikti tam tikrus rangos darbus. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės siųsti ieškovui el. laiškai laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad susitarimas dėl siūlomų darbų atlikimo nebuvo pasiektas. Teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, taip pat tai, kad atsakovė neteikė įrodymų, paneigiančių šiuos paaiškinimus, laikė nustatyta, jog ieškovė 2016 m. (duomenys neskelbtini) įvairiose patalpose ar statiniuose, atsakovės užsakymu ir medžiagomis, įrengė ar atnaujino priešgaisrinę signalizaciją, garso kolonėles, vaizdo kameras, „WiFi“ ryšį ir kita.

6. Teismas sprendė, kad šalių santykiai atitinka statybos rangos teisinius santykius. Nors atsakovė atsisakė pasirašyti ieškovės siųstus darbų priėmimo–perdavimo aktus, nurodydama, kad šalių nesieja jokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė galėtų išrašyti ir pateikti apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, jog darbų rezultato atsakovė nepriėmė, dėl to neturi pareigos už juos sumokėti. Teismas nustatė, kad atsakovė siunčiamais ieškovei pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktais pati pripažino dalį ieškovės atliktų darbų objektuose: (duomenys neskelbtini). Liudytojai R. K., R. K. parodė, kad ieškovės atlikti rangos darbai buvo priimti, jais naudojamasi iki šiol. Atsakovei neteikiant duomenų, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo perduoti naudojimui, teismas laikė nustatytu, kad atsakovė priėmė ir pradėjo faktiškai naudotis ieškovės atliktais rangos darbais – adresu (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovė neginčijo ir neteikė įrodymų ar duomenų, kurie suteiktų pagrindo abejoti ieškovės darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytoms ir paskaičiuotoms darbų ir išlaidų kainoms. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų skaičiavimų pagrįstumu, dėl to priėmė ieškovės paskaičiuotą bendrą rangos darbų atliktų atsakovės naudai kainą, kuri sudaro 11 187,96 Eur. Atsakovė darbų perdavimo–priėmimo aktų nepasirašė, tačiau ieškovės rangos darbų rezultatą pradėjo naudoti, todėl turi pareigą sumokėti ieškovei atliktų rangos darbų kainą, nes perdavimo–priėmimo aktų nepasirašymas neatleidžia šalies nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Teleneda“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė neįrodė, kad buvo susitarimas dėl ginčo rangos darbų, t. y., kad buvo tiek oferta, tiek jos akceptas. Atsakovė neginčija, kad tarp jos ir ieškovės kurį laiką buvo susiformavę subrangos teisiniai santykiai pagal sudarytas subrangos sutartis, taip pat, kad ieškovei siūlė atlikti tam tikrus rangos darbus, tačiau galutinis susitarimas dėl šių darbų atlikimo tarp jų nebuvo pasiektas. Ieškovė ir atsakovė nesusitarė nei dėl darbų, jų atlikimo grafiko, nei dėl jų kainos. Dėl to ieškovė negalėjo atlikti ir neatliko rangos darbų, kuriuos nurodo savo sudarytuose darbų perdavimo–priėmimo aktuose. Kiekvienu atveju, atsakovei samdant ieškovę darbams atlikti, šalys labai aiškiai raštu susitardavo tiek dėl konkrečių darbų bei jų apimties, tiek dėl tarp jų susiformuojančių subrangos teisinių santykių reguliavimo. Byloje pateiktas tik atsakovės pasiūlymas ieškovei sudaryti susitarimą dėl rangos (oferta), tačiau toks pasiūlymas negali patvirtinti, kad tarp šalių iš tikrųjų buvo pasiektas susitarimas, kadangi tam reikalingas kitos šalies sutikimas. Byloje nėra tikėtinai pagrįsta, kad ieškovė sutiko su atsakovės pasiūlymu (akceptas).

1.2. Ieškovė nevykdė jai tenkančios pareigos įrodyti, kad atliko ginčo darbus. Atsakovės parengti atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai bei užsakovams pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurias užsakovai apmokėjo, patvirtina, jog ginčo darbus atliko būtent atsakovė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais 2018 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais Nr. 1-11. Ieškovės pateikti aktai nėra tinkamai įforminti, todėl negali būti laikomi vienašališkai pasirašytais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, kurie sukurtų atsakovei prievolę pagal juos atsiskaityti su ieškove. Taip pat tokie aktai negali patvirtinti, kad ieškovė aktuose nurodytus darbus iš tikrųjų atliko. Be to, ginčo priėmimo–perdavimo aktai sudaryti praėjus dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių (2018 m. lapkričio 12 d.) nuo momento, kai buvo tariamai atliekami ginčo darbai – ieškovė teigia esą darbus atlikusi dar 2016 m. sausio mėn. Tuo tarpu atsakovei priėmimo–perdavimo aktai išsiųsti praėjusius dar mėnesiui – 2018 m. gruodžio 12 d., o 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija: SKF Nr. 010223 išrašyta praėjus trejiems metams ir dvejiems mėnesiams nuo tariamų darbų atlikimo, t. y. praėjus dar trims mėnesiams nuo priėmimo–perdavimo aktų išsiuntimo. Dar daugiau, 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija: SKF Nr. 010223, kurios pagrindu yra reikalaujama priteisti skolą, atsakovei niekada nebuvo pateikta. Kaip matyti ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos duomenų, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, dalį minėtos sąskaitos faktūros yra anuliavusi pati ieškovė, išrašydama kreditinę sąskaitą, t. y. pati ieškovė atsakovės skolą laikė gerokai mažesne.

1.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai nepatvirtino, kad ieškovė atliko ginčo darbus. Liudytojo R. K. parodymai nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad ieškovė atliko 2018 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 1-11 nurodytus darbus, kadangi šio liudytojo darbo pareigos nėra susijusios su atsakovės vykdytais projektais, be to, šio liudytojo darbo vieta yra kitame mieste nei ginčo darbų tariamo atlikimo vieta. Dėl su ieškove saistančių santykių jo liudijimas taip pat turėjo būti vertinamas kritiškai. Ieškovės darbuotojų V. T., M. G. ir V. J. liudijimai taip pat nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad ieškovė atliko ginčo darbus, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, kadangi liudytojai teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad atliko 2018 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 1-11 nurodytus darbus, be to nebuvo atsakingi už darbų perdavimą ar apmokėjimą. Liudytojo R. K., į kurio tiesiogines pareigas neįėjo pareiga kontroliuoti atliekamus darbus ar juos priiminėti, kuriam nebuvo žinoma atsakovės ir (duomenys neskelbtini) sanatorijos susitarimo dėl darbų apimtis, paaiškinimai taip pat negali patvirtinti, kad 2018 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 1-11 nurodytus darbus atliko ieškovė.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „Infoseka“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, jos naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepriimti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamų rašytinių įrodymų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rangos sutartis, kad nebuvo gautas kitos šalies sutikimas darbams atlikti (akceptas). Kaip akcepto nebuvimą atsakovė nurodo vieną iš ieškovės jai teiktų atsakymų „gal pirma susitvarkom su atliktais darbais“, tačiau šis pasiūlymas buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 26 d., t. y. po to, kai buvo atlikta visa eilė darbų įvairiuose objektuose ir už juos nebuvo atsiskaityta. Darbų atlikimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė atsakovei 2016 m. lapkričio 7 d. el. paštu nusiuntė pasirašyti eilę atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų, kuriuose buvo nurodyta dalis atliktų darbų ir objektai, kuriuose jie buvo atlikti. Žodinį susitarimą dėl visų darbų atlikimo patvirtina ir atsakovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. el. laiškas, kuriame atsakovė nurodė priežastis, dėl kurių ji tuo metu negalėjo pasirašyti sutarties, t. y., kad įmonėje buvo atliktas mokesčių patikrinimas ir atbuline data negali pasirašyti jokių sutarčių, bet tai padarys ateityje.

2.2. Atsakovė nurodo, kad jos parengti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai bei užsakovams pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriuos papildomai teikia teismui su apeliaciniu skundu, patvirtina, kad ginčo darbus atliko būtent pati atsakovė. Atsakovė akcentuoja, kad nesutampa apmokėjimo suma už atlikus darbus, tačiau ji apmokėjimus yra gavusi kaip rangovė, o ieškovė darbus atliko kaip subrangos pagrindais, dėl ko rangovui ir subrangovui yra skirtingas apmokėjimas. Atsakovės naujai teikiami įrodymai – atliktų arbų priėmimo–perdavimo aktai taip pat yra pasirašyti tik rangovo ir nepasirašyti užsakovo, nepateiktos ir sutartys, neaišku ar visi atsakovės nurodyti darbai buvo atliekami pagal rašytines sutartis ar pagal žodinius susitarimus. Atsakovės naujai teikiami įrodymai paneigia jos pačios poziciją, kad ieškovei jos atsiųsti perdavimo–priėmimo aktai buvo tik darbo pasiūlymai, o ne duomenys patvirtinantys darbų atlikimą, nes darbai jau buvo atlikti iki tokių pasiūlymų teikimo.

2.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nesant abiejų šalių pasirašytų darbų perdavimo–priėmimo aktų nėra ir pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, kadangi, kaip išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje, pagrindinė sąlyga rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti pareigą – sumokėti už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Rašytinių darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato atsakovė nepriėmė ir dėl to neturi pareigos už juos sumokėti. Teismui yra pateikti pačios atsakovės ieškovei pasirašyti atsiųsti darbų priėmimo–perdavimo aktai, kuriais atsakovė pripažino dalį ieškovės atliktų ginčo darbų.

2.4. Ieškovę ir atsakovę siejo ilgalaikiai santykiai, susiklostę ankstesnių subrangos sutarčių pagrindu, dėl ko ieškovei buvo sunku patikėti, kad atsakovė neatsiskaitys už atliktus ginčo darbus. Ieškovė atsakovę ne kartą ragino atsiskaityti ir tinkamai įforminti dokumentus. Tik supratusi, kad atsakovė geranoriškai neatsiskaitys, ieškovė ėmėsi veiksmų skolai išieškoti. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra serija SKF Nr. 010223 atsakovei buvo įteikta 2019 m. balandžio 16 d. ir tai patvirtina pašto siuntos kvitas. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad dalį minėtos sąskaitos ieškovė yra anuliavusi. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad buvo išrašyta sąskaita, kurioje buvo nurodyti ne visi darbai, todėl ieškovė ją anuliavo kaip klaidingą. Sąskaita, kuri buvo anuliuota niekada nebuvo pateikta atsakovei apmokėjimui.

2.5. Liudytojas R. K. buvo pakviestas ne ieškovės, o atsakovės iniciatyva, teigiant, kad jis tuo metu dirbo pas ieškovę ir visi jo darbai buvo derinami su juo ir būtent jis patvirtins, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sanatorijoje (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbų. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, liudytojai V. T., M. G. ir V. J. patvirtino, kad atliko darbus, už kuriuos ieškovė prašo apmokėjimo. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių jų paaiškinimus. Nors atsakovė ir teigia, kad liudytojas R. K. nebuvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) sanatorijoje atliekamų darbų priežiūrą, kontrolę ir priėmimą, tačiau jis dirbo (duomenys neskelbtini) sanatorijoje ir jam buvo žinoma, kad ieškovės darbuotojai 2016 m. atliko ten įvarius instaliacijos darbus, ką patvirtino ir bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Atsakovė UAB „Teleneda“ (apeliantė) kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė jos parengtus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus bei užsakovams pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriuos prašo prijungi prie bylos.

12. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

13. Pažymėtina, kad apeliantė teikia prašymą prijungti prie bylos jos pačios parengtus t. y. jos žinioje buvusius finansinius dokumentus. Šių dokumentų apeliantė pirmosios instancijos teisme neteikė, bei šiomis įrodinėjimo priemonėmis negrindė savo nesutikimo su ieškiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, šiomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovei nebuvo užkirsta galimybė grįsti atsikirtimų į ieškinį pirmosios instancijos teisme, be to, teikiamos įrodinėjimo priemonės užvilkins bylos nagrinėjimą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia apeliantės teikiamų įrodinėjimo priemonių (atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų bei užsakovams pateiktų PVM sąskaitų faktūrų) į bylą nepriimti ir jų nevertinti.

Dėl ginčo esmės

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar tarp ginčo šalių buvo sudaryta statybos subrangos sutartis, kurios pagrindu ieškovė reikalauja iš apeliantės atsiskaityti už atliktus darbus. Nesant rašytinės sutarties, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės į bylą pateiktus įrodymus: ieškovės parengtus ir vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras, kurių apeliantė neapmokėjo, sutartis, patvirtinančias anksčiau ieškovę ir apeliantę siejusius santykius, šalių susirašinėjimą, liudytojų parodymus. Nagrinėjamu atveju apeliantė laikosi pozicijos, kad su ieškove nebuvo pasiektas susitarimas dėl ginčo darbų atlikimo.

15. Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsnis). Apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę.

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nurodė, kad statybos rangos sutartis turi būti rašytinė, o teisinis reguliavimas tokiai sutarčiai numato specialias sąlygas bei reikalavimus. Apeliantė akcentuoja, kad ieškovė neįrodė žodinės sutarties sudarymo fakto, negalėjo nurodyti jos sąlygų, byloje nėra duomenų objektyviai nustatyti ar sutartis buvo sudaryta, ar ne. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog rangos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties (jei tokia buvo sudaryta) negaliojančia, neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog šalys, nesilaikydamos įstatyme nustatytos rašytinės sandorio formos, prisiima riziką, kad kilus ginčui, sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; kt.).

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės pakankamos išvadai, jog ieškovė 2016 m. (duomenys neskelbtini) įvairiose patalpose ar statiniuose, atsakovės užsakymu ir medžiagomis, įrengė ar atnaujino priešgaisrinę signalizaciją, garso kolonėles, vaizdo kameras, „WiFi“ ryšį ir kita, todėl turi teisę reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus darbus. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, apeliacinio skundo argumentais iš esmės akcentuoja teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepateikus duomenų, jog tarp šalių buvo pasiektas rašytinis susitarimas dėl sutarties sudarymo, rangos faktas negalėjo būti nustatytas ir dėl to, kad ieškovės pateikti aktai nėra tinkamai įforminti, todėl negali būti laikomi vienašališkai pasirašytais atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, kurie sukurtų apeliantei prievolę pagal juos atsiskaityti su ieškove.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovė ir apeliantė sudarė žodinę rangos sutartį dėl priešgaisrinės signalizacijos, garso kolonėlių, vaizdo kamerų, „WiFi“ ryšio įrengimo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Akcentuotina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

20. Tiek iš procesinių dokumentų turinio, tiek iš paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad apeliantė neigė ieškovės argumentus dėl šalis siejusių rangos teisinių santykių. Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė negalėjo nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ieškovės įvardintuose objektuose buvo atlikti darbai (t. y. kas „(duomenys neskelbtini) sanatorijoje“ sumontavo priešgaisrinę signalizaciją, video kameras, audio sistemas, Wifi sistemą; (duomenys neskelbtini) video kamerų montavimą, (duomenys neskelbtini) video kamerų montavimą ir video kamerų montavimą (duomenys neskelbtini)). Nors nagrinėjant bylą apeliantės atstovas tvirtino, kad ieškovei tik teikė pasiūlymus dėl darbų atlikimo, tačiau ieškovei pateikus įrodinėjimo priemones apie faktiškai atliktus darbus, apeliantė, neneigdama darbų atlikimo ieškovės nurodytuose objektuose fakto, pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų, kas ir kada atliko ginčo darbus.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys įgalina spręsti, kad statybos darbus ginčo objektuose atliko ieškovė. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantė teikė ieškovei pasiūlymus dėl ginčo darbų atlikimo. Pateiktuose susirašinėjimuose šalys aptarinėjo ne tik darbų apimtis, bet ir šių darbų įkainius, apmokėjimo už atliktus darbus sąlygas, dokumentų įforminimą. Ieškovės įrodinėjamą darbų atlikimo faktą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kurie detaliai nurodė darbų atlikimo aplinkybes, įvardijo asmenį, kuris formavo atliktų darbų užduotis, tiekė instaliacines medžiagas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo teisės remtis ieškovės darbuotojų parodymais, nes šie asmenys, apeliantės teigimu, yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau su šiuo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti. Darbų atlikimo, tuo pačiu ir liudytojais apklaustų ieškovės darbuotojų nurodytas aplinkybes, patvirtino ir liudytojais apklausti galutinio užsakovo darbuotojai. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė ir apeliantė sudarė žodinę rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pagal žodinę rangos sutartį apeliantės naudai faktiškai atliko sutartus darbus, juos įformino atliktų darbų aktais ir išrašė sąskaitas. Apeliantė šių dokumentų nepasirašė, nenurodė nepasirašymo priežasties, byloje neginčijo atliktų darbų aktų ir neįrodinėjo, kad juos pagrįstai atsisakė pasirašyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta aplinkybė, kad atsakovė be pagrindo nepriėmė darbų rezultato, suteikė teisę ieškovei atliktų darbų aktus pasirašyti vienašališkai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovė atliktus darbus perdavė, o apeliantė priėmė, ir nuo šio momento jai kilo pareiga apmokėti už atliktus darbus. Apeliantė nesutikimą su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia tuo, jog ginčo priėmimo–perdavimo aktai sudaryti praėjus dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių (2018 m. lapkričio 12 d.) nuo momento, kai buvo tariamai atliekami ginčo darbai (2016 m. sausio mėn.). Apeliantės teigimu, priėmimo–perdavimo aktai išsiųsti 2018 m. gruodžio 12 d., o 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija: SKF Nr. 010223 išrašyta praėjus trejiems metams ir dvejiems mėnesiams nuo tariamų darbų atlikimo, t. y. praėjus dar trims mėnesiams nuo priėmimo–perdavimo aktų išsiuntimo, o 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija: SKF Nr. 010223, kurios pagrindu yra reikalaujama priteisti skolą, apeliantei niekada nebuvo pateikta.

23. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangos sutartyje turi būti nurodyta darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią teisės normą įprasta yra kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 22 punkte apibūdinti apeliantės išvardintų įrodymų trūkumai dėl atliktų darbų aktų (ne)pasirašymo aplinkybių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo objekte atliktų darbų apimties ir kainos. Ieškovė, už ginčo objekte atliktus darbus prašydama priteisti iš apeliantės 11 187,96 Eur sumą, argumentus dėl atliktų darbų apimties ir kainos grindė atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis faktūromis. Bylos nagrinėjimo eigoje, apeliantė neginčijo faktiškai atliktų darbų apimties ar jų vertės. Vadinasi, nustačius, kad ieškovę ir apeliantę siejo rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovės įvardintuose objektuose apeliantės užsakymu atliko ieškovė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atliktų darbų apimties ir kainos nustatymo tikslu pagrįstai vadovavosi ieškovės teikiamomis įrodinėjimo priemonėmis.

25. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ginčo objekte ieškovė atliko apeliantės naudai darbų už 11 187,96 Eur. Teisėjų kolegija taip pat pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas dėl apeliantės skolos ieškovei už ginčo objekte atliktus darbus. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie atsiskaitymą už atliktus darbus. Sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo fakto ir dydžio, aktualu priminti pagrindinę apeliantės poziciją dėl ieškovę ir apeliantę siejusių rangos teisinių santykių. Ją sudarė argumentai, jog šalių tokie santykiai esą apskritai nesiejo. Šiai pozicijai nepasitvirtinus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Apeliantės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu teisę į bylinėjimo išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 13,73 todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus apeliacinio skundo, yra priteisiamos iš apeliantės valstybės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teleneda“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 13,73 Eur (trylika eurų 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas