Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu pagal BK 207 str. 1 d. už tai, kad apgaule gavo 175 000 Lt kreditą, t.y. būdamas UAB „V. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. adresu Vilkavišio r. Čižiškių k. direktoriumi, tyčia, siekdamas iš AB „Šiaulių bankas“ gauti 175 000 Lt kreditą, 2009-07-16 banko AB „Šiaulių bankas“ Alytaus filialo direktorei I. V. pateikė melagingus duomenis, kad medvežis Timberjack valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „V. V.“, nors šį medvežį 2009-06-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą VVP Nr. 0045 pardavė UAB „Victoria wood“, bei pirkimo - pardavimo sandorio neužregistravo VĮ „Registrų centras“.

Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 304 str. 1 d. už tai, kad, būdamas UAB „V. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. adresu Vilkavišio r. Čižiškių k. direktoriumi, siekdamas gauti sutartinio įkeitimo lakštą, 2009-11-05 Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei R. S. pateikė melagingą informaciją, o būtent dokumentus: Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimą Nr. 86931, 2009-10-29 pažymą Nr. IS-(4.1)-25177 apie traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimą, bei mobilių mašinų ir aparatų Kasko draudimo liudijimą Nr. 412-0015838, kad medvežis Timberjack valst. Nr. T623R priklauso UAB „V. V.“, nors šį medvežį 2009-06-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą VVP Nr. 0045 pardavė UAB „Victoria wood“, bei pirkimo - pardavimo sandorio neužregistravo VĮ „Registrų centras“.

Nuteistasis V. J. apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą – išteisinti jį dėl BK 207 str. 1 d. ir 304 str. 1 d. nusikalstamų veikų padarymo. Skunde nurodoma, jog kaltu jis pripažintas nepagrįstai, kadangi jo veiksmuose nebuvo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2009-11-05 medvežio Timberjack savininku buvo ne UAB „V. V.“, o UAB „Victoria wood“, kad jam pateikiant duomenis AB „Šiaulių bankui“ ir Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei jie buvo neteisingi. Minėtas medvežis duomenų pateikimo metu nebuvo perduotas UAB „Victoria wood“ nuosavybėn, kadangi už šį medvežį nebuvo sumokėta visa sutarta ir PVM sąskaitoje faktūroje įvardyta suma. Jis neginčija to fakto, kad šiuo medvežiu naudojosi UAB „Victoria wood“, bet ne kaip savininkas, o tik kaip naudotojas. LR Žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu 3D-384 patvirtintų „Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 19.2.4. punktas nustato, kokie dokumentai patvirtina traktoriaus nuosavybės faktą. Šiame punkte be kita ko nurodoma, kad tuo atveju, kai už traktorių neapmokėta visa pinigų suma, nurodyta PVM sąskaitoje - faktūroje, registrui turi būti pateiktas traktoriaus perdavimo – priėmimo aktas. Toks aktas tarp pirkėjo ir pardavėjo sudarytas nebuvo, nes nebuvo už medvežį sumokėta visa pinigų suma, kuri buvo numatyta PVM sąskaitoje – faktūroje, todėl, apelianto manymu, UAB „Victoria wood“ neįgijo į medvežį nuosavybės teisių, nepaisant to, kad šis medvežis buvo išrašytas iš UAB „V. V.“ balanso ir įrašytas į UAB „Victoria wood“ balansą. Tokiems veiksmams atlikti nebuvo teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad medvežis 2009-06-02 pagal PVM sąskaitą – faktūrą buvo parduotas UAB „Victoria wood“ negalima, todėl duomenys apie medvežio nuosavybę pateikti AB „Šiaulių bankas“ nėra melagingi. Tokiu būdu nėra melagingi ir ši informacija bei dokumentai: traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas, pažyma apie traktorių, savaeigių mašinų ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimą, mobilių mašinų ir aparatų Kasko draudimo liudijimas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad VĮ „Registrų centras“ registruoja daiktines teises tik į nekilnojamuosius daiktus, taip pat registruojami kai kurie juridiniai faktai, o traktoriai ir savaeigės mašinos registruojami LR traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Todėl V. J. yra nekaltas dėl nuosprendyje paminėtų nusikalstamų veikų ir jis turi būti išteisintas iš jam pareikštų kaltinimų.

Civilinio ieškovo UAB „Victoria wood“ atstovas advokatas Darius Sauliūnas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti dalyje dėl civilinio ieškinio ir toje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti civilinio ieškovo UAB „Victoria wood“ ieškinį kaltinamajam V. J.. Apylinkės teismas nepagrįstai atmetė civilinio ieškovo UAB „Victoria wood“ civilinį ieškinį, kadangi visiškai neatsižvelgė į tai, kad V. J. buvo ne tik pardavėjo UAB „V. V.“, bet ir pirkėjo UAB „Victoria wood“ direktoriumi, ir tuo pačiu privalėjo veikti ir apelianto naudai ir interesams. CK 2.87 str. išvardintos juridinio asmens organo pareigos juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, o taip pat juridinio asmens valdymo organo pareiga yra būti lojaliu juridiniam asmeniui. Netinkamai vykdantis pareigas, juridinio asmens valdymo organo narys privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad V. J. tuo pačiu metu buvo dviejų įmonių direktorius, kas reiškia, kad jį su abejomis įmonėmis siejo fiduciariniai santykiai, todėl jo pareiga elgtis sąžiningai, rūpestingai ir kvalifikuotai kyla ne tik UAB „V. V.“ atžvilgiu, bet ir UAB ‚Victoria wood“ atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J., veikdamas kaip dviejų įmonių direktorius, medvežį Timberjack, valst. Nr. T623R pagal 2009-06-02 PVM sąskaitą – faktūrą VVP Nr. 0045 pardavė UAB „Victoria wood“, tačiau veikdamas nesąžiningai ir priešingai jo vadovaujamos UAB „Victoria wood“ interesams, pirkimo – pardavimo sandorio neįregistravo VĮ „Registrų centras“, nors kaip pirkėjo atstovas privalėjo tai padaryti, ko pasekoje pasinaudodamas šia aplinkybe, pateikęs melagingus duomenis, įkeitė medvežį AB „Šiaulių bankas“ ir gavo 175 000 Lt kreditą įmonei UAB „V. V.“. Dėl šių V. J. neteisėtų veiksmų, kuriuos jis atliko būdamas UAB „V. V.“ ir UAB „Victoria wood“ direktoriumi, apeliantas patyrė 154 700 Lt dydžio turtinę žalą, kurią jis sumokėjo kaltinamojo atstovaujamai bendrovei UAB „V. V.“ už perkamą medvežį, kurį vėliau atsiėmė bankroto administratorius, kaip UAB „V. V.“ priklausantį (AB „Šiaulių bankas“ įkeistą) turtą ir pardavė bendrovei „Irmidita“. V. J., veikdamas priešingai UAB „Victoria wood“ interesams, pažeidė sąžiningumo, rūpestingumo pareigą, netinkamai vykdė savo pareigas, todėl pagal CK 2.87 str. 7 d. privalo atlyginti savo nusikalstamais veiksmais UAB „Victoria wood“ padarytą turtinę žalą. Nusikalstami V. J. veiksmai buvo konstatuoti skundžiamu nuosprendžiu, todėl kaltinamojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, tai yra žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys jau yra nustatyti ir papildomo įrodinėjimo nereikalauja.

Be to, skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad civilinė atsakomybė šiuo atveju kyla ne V. J., o jo atstovaujamam juridiniam asmeniui - UAB „V. V.“, todėl pagal pareikštą civilinį ieškinį V. J. nėra tinkamas atsakovas, yra neteisingas.

Visiškai nepagrįstas yra tas apylinkės teismo teiginys, kad padarytos žalos išieškojimo klausimas jau yra išspręstas civiline tvarka bankroto byloje, o dvigubas skolos išieškojimas yra negalimas, kadangi UAB „Victoria wood“, pareikšdama kreditorinį reikalavimą UAB „V. V.“ bankroto byloje ir civilinį ieškinį V. J. baudžiamojoje byloje, ėmėsi visų įmanomų teisių gynybos priemonių. Vien ta aplinkybė, kad 154 700 Lt suma, kurią UAB „Victoria wood“ sumokėjo kaltinamojo V. J. vadovaujamai bendrovei UAB „V. V.“ už perkamą medvežį ir kuri yra patvirtinta šiai bendrovei jos bankroto byloje kaip UAB „Victoria wood“ kreditorinis reikalavimas, visiškai nereiškia, kad visa patirta turtinė žala apeliantui bus atlyginta. Jau iš dabar esamų duomenų bankroto byloje matyti, kad pardavus bankrutuojančios UAB „V. V.“ turtą, ir padengus pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimus, įmonės turto greičiausiai neužteks padengti trečios eilės kreditorių reikalavimams, tame tarpe ir UAB „Victoria wood“ 154 700 Lt turtinį reikalavimą. Būtent todėl apeliantas pareiškė civilinį ieškinį V. J. baudžiamojoje byloje tam, kad būtų užtikrinti visi įmanomi būdai turtinei žalai atlyginti. Priteisus ir išieškojus iš V. J. jo kaltais veiksmais padarytą 154 700 Lt žalą, UAB „V. V.“ atsisakys savo kreditorinių reikalavimų bankrutuojančiai UAB „Victoria wood“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apelianto nuteistojo gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį išteisinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, civilinio ieškovo skundą atmesti, civilinio ieškovo atstovas prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (šiuo atveju banko) sprendimą. Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų pateikimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus, tiek ir nutylėjimą juridiškai svarbių aplinkybių, galinčių nulemti neigiamą įstaigos sprendimą (pvz., kad kreditas imamas skoloms padengti).

Lietuvos Respublikos BK 304 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Nors V. J. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis, kaip UAB „V. V.“ direktorius, nupirko traktorių iš UAB „Šimtaratis“ pagal sąskaitą – faktūrą 2009-05-05, kuris jo vadovaujamai bendrovei buvo perduotas perdavimo – priėmimu aktu 2009-05-10, už kurį atsiskaitė 2009 m. rugsėjo mėnesį savo 65 000 Lt lėšomis ir kreditu. Kadangi įmonė už veiklą negavo pajamų, jis nutarė parduoti traktorių bendrovei „Victoria wood“, kuriai buvo išrašyta sąskaita – faktūra 130000 Lt sumai. Šios sąskaitos-faktūros išrašymo metu jis buvo abiejų bendrovių „V. V.“ ir Victoria wood“ direktoriumi: atstovaudamas vieną įmonę kaip direktorius perdavė kitai įmonei, kuriai jis taip pat atstovavo. Pirkėjas pagal šią sąskaitą – faktūrą sumokėjo dalį pinigų - 25000 Lt, tačiau jo teigimu pagal šią sąskaitą-faktūrą pirkėjas nuosavybės teisių į traktorių neįgijo – traktorius buvo perduotas bendrovei „Victoria wood“ tik naudojimui. Kadangi jo įmonė „V. V.“ nebuvo pilnai atsikaičiusi už medvežį, o pardavėjas spaudė atsiskaityti, jis turėjo kažką daryti, todėl 2009 m. liepos mėnesį kreipėsi į banką paskolos. Bankui pateikė visus tam reikalingus dokumentus, tame tarpe ir traktoriaus registracijos pažymėjimą. Traktorių jis įregistravo bendrovės „V. V.“ vardu, nes UAB „Victoria wood“ nebuvo pilnai atsiskaičiusi su „V. V.“, t.y. pačiam su savimi atsiskaityti trukdė nesumokėti pinigai. Dėl tų pačių priežasčių jis traktoriaus neregistravo bendrovės „Victoria wood“ vardu. Nurodo, kad banko jis neapgavo, buvo sąžiningas – bankui pateikė teisingus dokumentus. Pateikdamas bankui dokumentus, nematė jokio preteksto bankui pasakyti, kad dalis pinigų už medvežį sumokėta.

Tačiau kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Liudytojas A. Z. parodė, kad dirbti UAB „Victoria wood“ direktoriumi pradėjo po viso to, kai jau jo vadovaujamos įmonės vardu buvo nupirktas medvežis, kurį valdė nuosavybės teise pagal pirkimo – pardavimo sąskaitą, skolų užskaitymo aktą, ir už kurį buvo pilnai atsiskaitę su UAB „V. V.“. Liudytojas A. Č. parodė, kad yra UAB „Victoria wood“ akcininkas, kad buvo nuspręsta perpirkti medvežį ir kitą įrangą iš UAB „V. V.“. Nupirkus, medvežį, šis tapo šios bendrovės nuosavybe. Visa technika jie visą laiką ir naudojosi, laukė, kol medvežis bus įregistruotas. Medvežio registracija priklausė nuo V. J., kuris tuo metu buvo abiejų bendrovių direktorius: jis turėjo nueiti ir išregistruoti ir perregistruoti jų bendrovei, tačiau to nepadarė. Kad medvežis nepriklauso jų bendrovei ir yra įkeistas Šiaulių bankui, sužinojo tuomet, kai kreipėsi bankroto administratorius. Liudytojas I. Z. parodė, kad dirba UAB „Victoria wood“ vyr. finansininku. Jų bendrovė pagal sąskaitą – faktūrą iš UAB „V. V.“, kurios direktorius buvo V. J., įsigijo medvežį, kuris buvo apskaitytas jų bendrovės ilgalaikiame turte ir tapo jų įmonės nuosavybe. Apmokėta už jį buvo užskaitymo būdu, pasirašius skolų užskaitymo aktą. Po šio užskaitymo skolinga liko UAB „V. V.“. Liudytoja J. K. parodė, kad dirbo UAB „V. V.“ buhaltere, o kaltinamasis buvo jos direktorius. Jų bendrovė iš UAB „Šimtaratis“ pirko medvežį, kuris buvo įtrauktas į šios bendrovės ilgalaikį turtą. Vėliau V. J. nusprendė parduoti už tą pačią kainą bendrovei „V. W.“. Tuo tikslu ji išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, nurašė parduodamą turtą iš ilgalaikio turto balanso, parodė pardavimo pajamas, ir jų bendrovėje medvežis jau nebesiskaitė. Už medvežį pirkėjas sumokėjo 25000 Lt - likusi skola buvo užskaityta skolų užskaitymo aktu, pagal kurį jų bendrovė liko dar skolinga bendrovei „Victoria wood“. Liudytojas R. U. parodė, kad du mėnesius dirbo UAB „Victoria wood“ direktoriumi. Jam dirbant medvežis priklausė jo vadovaujamai bendrovei. Liudytoja I. G. parodė, kad kaltinamasis kaip UAB „V. V.“ direktorius, į „Šiaulių banko“ Alytaus filialą kreipėsi dėl kredito medvežio įsigijimui, ir kredito gavimui pateikė sutartis su UAB „Šimtaračiu“. Liudytoja R. S. parodė, kad dirbdama notare ji patvirtino įkeitimo lakštą, kuriuo UAB „V. V.“ įkeitė „Šiaulių bankui“ medvežį už 90000 Lt kreditą pagal kreditavimo sutartį. Tuo tikslu buvo pateikti visi reikalingi dokumentai: kreditavimo sutartis, pažyma apie įregistravimą, draudimas, registracijos liudijimas, įstatai, protokolai, pagal kuriuos patikrino, kas yra įmonės vadovas – tai V. J., kuris ir pateikė visus šiuos dokumentus.