- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-248-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM
- Trečiasis asmuo
- LR Generalinei, S. Č., LR
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Danutės Kutrienės,
dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM atstovei Rasai Karčiauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5933-294/2009 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM, tretiesiems asmenims LR Generalinei prokuratūrai, S. Č. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 87,80 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.2-4). Nurodė, kad 2009-03-12 jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl kitos kardomosios prievartos priemonės. Šaukimo nurodytu laiku nuvykus į FNTT jam buvo žodžiu nurodyta duoti rankų atspaudų pavyzdžius ir pavyzdį genetinei daktiloskopijai, kurie reikalingi siekiant nustatyti 2009-02-11 kratos metu paimtų atspaudų ir genetines daktiloskopijai paimtų pavyzdžių asmens tapatybę. Jis nurodęs, jog daiktai ir dokumentai priklauso jam, todėl yra jo rankų atspaudai. Ieškovas paprašė jį supažindinti su minėtos prievartos priemonės atlikimo teisiniu pagrindu. Ieškovo teigimu, tretysis asmuo S. Č. paaiškino, kad nutarimas nėra priimtas, todėl ieškovui nepateikiamas. Ieškovo manymu, atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai yra neteisėti, kadangi tretysis asmuo nesilaikė BPK 156 str. 1 d. nuostatos. Nurodo, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė žalą – turtinę (dviejų darbo valandų negautų pajamų dydžio) – 87,80 Lt. Taip pat ir neturtinę, kurią sudaro ieškovo (kaip advokato) dalykinės reputacijos pablogėjimas, nepatogumai, dvasinis pergyvenimas dėl nepagrįsto persekiojimo, nuolat patiriamo streso, neigiamos emocijos dėl galimai nepagrįstų veiksmų. Neturtinę žalą vertina 5.000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM, atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l.36-39). Nurodė, kad 2009-02-24 ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykužius veiką, numatytą BPK 231 str. 1 d. Vykdant tyrimą, ieškovui atvykus šaukime nurodytu laiku jo buvo paklausta ar jis sutinka savanoriškai duoti lyginamuosius pavyzdžius. Ieškovas patvirtino, kad duos minėtus pavydžius savanoriškai. Jam buvo paaiškinta, kad paėmimas bus vykdomas nuvykus į Vilniaus apskrities VPK KTS bei Mykolo Romerio universiteto TMI, kur bus surašytas protokolas dėl procesinių veiksmų. Ieškovas prašė leisti atvykti jam kitą darbo dieną – pirmadienį, nurodydamas, kad tikslų laiką praneš iki darbo dienos pabaigos. Nurodo, kad pavyzdžių ėmimą reglamentuoja BPK 144 str. ir 156 str. Nutarimas pagal BPK 144 str. priimamas tuo atveju, kai įtariamasis atsisako laisvanoriškai duoti pavyzdžius. Kadangi ieškovas laisva valia sutiko duoti pavyzdžius, nutarimas nereikalingas. Kadangi mano, kad trečiojo asmens veiksmai buvo teisėti, todėl nėra pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimą.
Tetysis asmuo LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 23-26). Nurodė, kad įtariamasis naudojosi savo teise skųsti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras 2009-03-19 nutarimu atmetė ieškovo skundą dėl trečiojo asmens (ikiteisminio tyrimo pareigūno) veiksmų neteisėtumo, kuriame nurodoma, kad pareigūnas elgėsi teisėtai, atlikęs šiuos veiksmus teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Šį prokuroro nutarimą apskundus Generalinei prokuratūrai 2009-03-31 nutarimu ieškovo skundas vėlgi atmestas. Nurodo, kad BPK 144 ir 156 str. turi būti analizuojami lyginamuoju, sisteminiu teisės taikymo bei lingvistiniu aspektais. Mano, kad tretysis asmuo nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Ieškovo argumentai dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo, nepatogumų, dvasinių pergyvenimo nepagrįsti įrodymais. Mano, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovo A. M. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM, tretiesiems asmenims LR Generalinei prokuratūrai, S. Č. atmetė; priteisė iš ieškovo valstybei 28,82 Lt pašto išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal ieškovo skundą yra priimta 2009-07-14 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria išnagrinėtas klausimas ir dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno (trečiojo asmens) veiksmų teisėtumo imant rankų atspaudų pavyzdžius bei pavyzdį genetinei daktiloskopijai. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai buvo teisėti, ikiteisminio tyrimo pareigūnas neturėjo pagrindo surašyti tyrimo veiksmo protokolą, todėl pareigūnas iškviesdamas ieškovą ir pasiūlydamas laisva valia duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui baudžiamojo proceso įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Sprendime teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas jau yra pasisakęs dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų teisėtumo, ši nutartis yra neskundžiama bei įsiteisėjusi, todėl padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno S. Č. veiksmai buvo teisėti, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat vadovavosi LAT suformuota praktika (2005-10-11 nutartimi), kad atliekant procesinius veiksmus pagal BPK 144 str. nėra būtinas nutarimas, veiksmai nebuvo atlikti su ieškovu, todėl nebuvo rašomas ir minimame straipsnyje nurodytas protokolas. Teismas sprendė, jog atsakovo ir trečiojo asmens S. Č. veiksmams buvus teisėtiems, negali būti sprendžiamas ir žalos atlyginimo klausimas, kadangi žala atlygintina tik nustačius neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokurorų ar teismo veiksmus (CK 6.272 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) A. M. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 95-100), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; iš atsakovo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas sprendime rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2009-07-14 nutartimi ir joje pateiktais įrodymais, ištirtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Mano, jog tai laikytina grubiu įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimu. Teigia, jog teismas nenagrinėjo šalių paaiškinimų, jų nurodytų aplinkybių, pats netyrė pateiktų įrodymų, o vadovavosi minima nutartimi, kuri teismui neturi jokios iš anksto nustatytos galios, nes nereikia įrodinėti tik tų aplinkybių, kurios išvardintos CPK 182 str. 2009-07-14 nutartis nėra teismo nuosprendis, be to priimta ikiteisminio tyrimo metu, kuomet tik renkami duomenys, kurie pripažįstami įrodymais tik juos tokiais pripažinus teisme baudžiamojoje byloje (BPK 20 str. 2 d.). Mano, jog teismas negalėjo vadovautis minėta nutartimi, joje nustatytos aplinkybės yra tokios pat įrodomosios galios kaip ir šalių pateikti paaiškinimai. Pažymi, jog LAT formuojama praktika įtvirtina taisyklę, kad teismas pats turi ištirti nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, o ne remtis kitoje byloje išsakyta teismo pozicija (LAT 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Pažymi, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia ta faktine aplinkybe, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras nesurašė nutarimo ir nedavė ieškovui su juo susipažinti. Pažymi, jog protokolas, atliekant procesinę prievartos priemonę yra surašomas visuomet. Nurodo, jog teismo nurodytoje LAT nutartyje, pasisakyta dėl pirštų atspaudų paėmimo iš liudytojų ir nukentėjusiųjų asmenų, gi nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo įtariamasis. Įtariamajam yra taikomi kitokie baudžiamojo proceso procesinių prievartos priemonių taikymo reikalavimai. Apeliantas vadovaujasi BPK 156 str. l d. ir teigia, jog norint paimti rankų atspaudus reikalingas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas, o asmeniui nesutinkant, reikalingas prokuroro nutarimas. Teigia, jog BPK 144 str. nenumato galimybės taikyti bet kurią procesinę prievartos priemonę, nepriimant atitinkamo nutarimo. Nurodo, jog skundžiamame sprendime nesivadovauta LR generalinio prokuroro 2003-04-18 Įsakymu Nr. 1-58 patvirtintų Rekomendacijų dėl fotografavimo, filmavimo, matavimo, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimo tvarkos 10 p., kuriame nurodyta, kad fotografavimo, filmavimo, matavimo, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimo taikymo procesinis pagrindas, nepriklausomai nuo įtariamojo, kaltinamojo sutikimo ar nesutikimo, yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro priimtas nutarimas arba teismo nutartis. Pagal LR prokuratūros įstatymo 16 str. 2 d., prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos yra privalomos. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad tretysis asmuo nebuvo susipažinęs su Rekomendacijomis ir, nesivadovaudamas jomis, taikė procesinę prievartos priemonę.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR FNTT prie VRM, atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-07-29 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 109-112). Nurodė, jog teismas pagrįstai vadovavosi LAT 2005-10-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-571/2005 ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovo atžvilgiu atliekant procesinius veiksmus pagal BPK 144 str. prokuroro nutarimas nebuvo privalomas, nes ieškovas sutiko duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas netinkamai vadovavosi LAT praktika, netinkamai pritaikė BPK normas, nevertino ieškovo procesinės padėties, yra nepagrįstas. Atsakovas, atsižvelgdamas į minėtą LAT nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-571/2005, taip pat teigia, jog atsakovo pareigūnas, pagrįstai taikydamas ieškovui BPK 144 str. nustatytą procesinę prievartos priemonę, Rekomendacijomis vadovautis neprivalėjo. Teigia, jog iš bylos medžiagos ir sprendimo akivaizdu, kad teismas nagrinėjo šalių paaiškinimus, jų nurodytas aplinkybes ir tyrė įrodymus, reikšmingus bylai. Pažymi, kad sprendime nenurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-07-14 nutartis šioje civilinėje byloje turi prejudicinę galia, kaip tai nustatyta LR CPK 182 str. 2 ir 3 d.
Tretysis asmuo LR generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą palikti nepakeistą (b.l. 104-107). Nurodė, jog remdamasis LAT 2008-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008 apeliantas teigia, jog teismas negalėjo vertinti Vilniaus apygardos teismo nutarties, nes ji neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Mano, jog apelianto nurodyta LAT 2008-04-07 nutartimi šioje byloje remtis nėra pagrindo, nes ji faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo šios bylos, nes LAT 2008-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008 yra išaiškinęs, kad prejudicinių faktų taisyklė netaikoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams, nutarimams, tyrimo išvadoms ir pan., jie vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, jog teismas įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, šalių pateiktas faktines aplinkybes, kitus bylos rašytinius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad nei atsakovas, nei tretysis asmuo S. Č. teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė pagal BPK 144 str. ir 156 str. numatytus reikalavimus, todėl negali būti sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas pagal CK 6.272 str. Pažymi, jog LAT 2005-10-11 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-571/2005 nurodė, kad geranoriškai sutikus duoti pirštų atspaudų pavyzdžius lyginamajam tyrimui, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę pats, be prokuroro nutarimo atlikti šį procesinį veiksmą. Teigia, jog pagal BPK 144 str. 3 d., atliekant procesinį veiksmą visada rašomas protokolas, pagal BPK 179 str. taisykles. Pažymi, jog 2009-03-13 apeliantui atsisakius tą pačią dieną laisva valia duoti rankų antspaudų pavyzdžius ir pavyzdį genetinei daktiloskopijai atlikti, nesant nutarimo dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo, procesinis veiksmas nebuvo atliekamas, todėl nebuvo pagrindo rašyti protokolą, kurio paskirtis – fiksuoti procesinio veiksmo eigą bei rezultatus. Mano, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Rekomendacijomis, kurios numato procesinių veiksmų atlikimą tik pagal BPK 156 str. Teigia, jog teismas yra saistomas faktinių ieškinio pagrindų, o normų, atitinkančių išdėstytą ieškinio pagrindą, parinkimas ir pritaikymas yra teismo diskrecijos teisė, todėl apelianto motyvai dėl sprendime neaptartų Rekomendacijų yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo ieškinys Lietuvos Respublikai dėl 87,80Lt turtinės ir 5000Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.
Kolegija pažymi, kad CK 6.272 str. 1 d. nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatymu nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.
Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu.
Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).
Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje pažeidė CPK 182str., nes nenagrinėjo šalių paaiškinimų ir jų nurodytų aplinkybių, o rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2009-07-14 nutartimi, nors joje nustatytos aplinkybės yra tokios pat įrodomosios galios kaip ir šalių pateikti paaiškinimai. Pažymi, jog LAT formuojama praktika įtvirtina taisyklę, kad teismas pats turi ištirti nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, o ne remtis kitoje byloje išsakyta teismo pozicija (LAT 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Pažymi, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia ta faktine aplinkybe, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras nesurašė nutarimo ir nedavė ieškovui su juo susipažinti, o taip pat nesurašė protokolo, atliekant procesinę prievartos priemonę. Nurodo, jog įtariamajam yra taikomi kitokie baudžiamojo proceso procesinių prievartos priemonių taikymo reikalavimai nei liudytojui, todėl norint paimti rankų atspaudus BPK 156styr. 1d. pagrindu reikalingas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas, o asmeniui nesutinkant, reikalingas prokuroro nutarimas.
Apeliantas taip pat teigia, jog BPK 144 str. nenumato galimybės taikyti bet kurią procesinę prievartos priemonę, nepriimant atitinkamo nutarimo, ką numato ir LR generalinio prokuroro 2003-04-18 Įsakymu Nr. 1-58 patvirtintų Rekomendacijų dėl fotografavimo, filmavimo, matavimo, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimo tvarkos 10 p. Tačiau kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu, kuriuo ikiteisminio tyrimo pareigūno žodiniu nurodymu buvo reikalaujama apelianto duoti rankų antspaudų pavyzdžius ir pavyzdį genetinei daktiloskopijai, galiojo 2002metais patvirtintas LR Baudžiamojo proceso kodeksas ir 2000 metais patvirtintas Baudžiamasis kodeksas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad FNTT prie LR VRM Specialiųjų užduočių skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai, pranešant ieškovui apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 231 str.1d.(b.l. 30). Ieškovas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną S. Č. 2009-03-13 atvyko turėdamas šaukimą, kuriame nurodytas atvykimo tikslas-kitoms procesinėms prievartos priemonėms (b.l.42,43). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad ieškovui 2009-03-13 žodžiu buvo paaiškinta, kad planuojama atlikti daktiloskopinių, odorologinių bei biologinių ir DNR pėdsakų tyrimas ir apeliantas sutiko savanoriškai duoti lyginamuosius pavyzdžius, tačiau paprašė šiuos veiksmus atlikti kitą darbo dieną, o netrukus užėjęs vėl pas S. Č. paprašė pateikti nutarimą paimti lyginamuosius pavyzdžius (b.l. 45-46,47,48). S. Č. pokalbio turinį su ieškovu ir jo sutikimą duoti lyginamuosius pavyzdžius girdėjo kiti asmenys ir dėl pokalbio turinio ginčo nėra. Tačiau apeliantas teigia, kad tuo buvo pažeista BKP normos, nes lyginamiesiems pavyzdžiams paimti nebuvo priimtas nutarimas ir rašomas protokolas.
Kolegija mano, kad apeliantas neteisingai aiškina procesines normas, nes LAT 2005-10-11 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-571/2005 yra nurodęs, jog geranoriškai sutikus duoti pirštų atspaudų pavyzdžius lyginamajam tyrimui, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę pats, be prokuroro nutarimo atlikti šį procesinį veiksmą. Tai rodo, kad vadovaujantis BPK 144str.1d., sutinkant įtariamajam, ikiteisminio tyrimo metu reikalingi lyginamieji pavyzdžiai gali būti paimami be ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimo. Tuo tarpu protokolas faktiškai yra rašomas laikantis BPK 179str reikalavimų tik atliekant konkretų procesinį veiksmą, t.y. paimant lyginamąjį pavyzdį, ką numato BPK 144 str. 3 d.
Pažymėtina ir tai, kad tą pačią 2009-03-13 dieną apeliantui atsisakius laisva valia duoti rankų antspaudų pavyzdžius ir pavyzdį genetinei daktiloskopijai atlikti, nesant nutarimo dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo, procesinis veiksmas nebuvo atliekamas, t.y. nebuvo paimami ir apelianto nurodyti lyginamieji pavyzdžiai. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad esamoje situacijoje pirmos instancijos teismas turėjo vadovautis Rekomendacijomis, kurios numato tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą, kadangi faktiškai šios rekomendacijos gali būti taikomos tik atliekant veiksmus pagal BPK 156 str.
Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovo nurodyti ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo skundus nagrinėję prokurorai (b.l. 31-32, 33-35), o taip pat LITEKO sistemoje esanti Vilniaus apygardos teismo 2009-04-14 nutartis, kuria yra atmestas įtariamojo A. M. skundas dėl LR Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2009-03-19 nutarimo panaikinimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo ieškovo ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nepažeidė BPK 144 str. ar 156 str. numatytų reikalavimų, todėl jo veiksmai apelianto atžvilgiu negali būti pripažinti neteisėtais.
CK 6.272 straipsnyje nustatyta, kad padaryta neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu, neteisėtu administraciniu areštu turtinė ir neturtinė žala yra atlyginama visiškai.
Padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. Turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos dėl neteisėtų veiksmų pajamos) (CK 6.249 straipsnis).
Prašydamas priteisti 87,80Lt turtinės žalos, ieškovas nurodo, kad ji yra padaryta dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno neteisėtų veiksmų, dėl ko jis negavo darbo pajamų už dvi valandas. Tačiau kolegija pažymi, kad nenustačius ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigūno neteisėtų veiksmų ar kitų procesinės prievartos priemonių taikymo, nėra ir deliktinės civilinės atsakomybės pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestas pagrįstai.
Neturtinė žala gali pasireikšti dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų nukentėjusiojo patirtais neigiamais vidiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, reputacijos pablogėjimu ir kitais panašiais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Valstybės civilinės atsakomybės atveju atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryšiu (gali būti laikoma valstybės institucijų veiksmų rezultatu). Kadangi pirmos instancijos teismas ir kolegija nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai ieškovo atžvilgiu pažeidė tarptautinės ar nacionalinės teisės normos, neturtinė žala CK 6.250str. pagrindu ieškovui negali būti atlyginama taip pat.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai(b.l. 114).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5933-294/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. M. 12,55Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.