- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- TA-624-662/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01200-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Š. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Š. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas tvirtino, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, teisė 8 val. praleisti lauke arba už kameros ribų (pasivaikščiojimai trukdavo tik 1,5 val.), galimybė nusiprausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę (įstaigoje dažnai nebūdavo šilto vandens), užimtumas. Kamerose nebūdavo vėdinimo, tvyrojo drėgmė (puvo čiužiniai, užsiveisė parazitai, rūdijo metalinės lovos), buvo pelėsio, natūrali apšvieta labai silpna, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus ir nuolatinis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamasis plotas (7,7–7,9 kv. m ploto kamerose būdavo laikomi dviese, nors vienam asmeniui turėjo būti užtikrinta 4 kv. m ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto). Pareiškėjas tvirtino dėl netinkamų laikymo sąlygų patyręs emocinius ir psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą (sutriko miegas) ir pan.