- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-2554-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33158-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui G. M. dėl nuostolių atlyginimo pardavus netinkamos kokybės daiktą, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje L. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 2 248,92 Eur nuostolių, patirtų dėl nekokybiško daikto trūkumų šalinimo, atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 17 d. sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė už 7 000 Eur kainą iš atsakovo nupirko automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas tikino, kad automobilis yra geros būklės ir tinkamas eksploatavimui be jokių papildomų remontų ir išlaidų. Automobilį ieškovė ir jos sutuoktinis (trečiasis asmuo) vizualiai apžiūrėjo ir išbandė, pravažiuodami apie 1 km kelio atkarpą. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo pažymėti jokie esami ir galimi parduodamo automobilio trūkumai. Sekančią dieną važiuojant iš automobilio pirkimo vietos (Vilniaus) į (duomenys neskelbtini) miestelį, nuvažiavus apie 20 km atstumą, automobilio prietaisų skydelyje įsižiebė informacija, jog automobilio variklio aušinimo sistemoje trūksta aušinimo skysčio. Pripildžius aušinimo skysčiu aušinimo sistemą pirktu automobiliu ieškovė parvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) miestelį, tačiau jau sekančią dieną pastebėjo, kad iš variklio aušinimo sistemos aušinimo skystis išteka į išorę ir nesilaiko sistemoje, todėl kas kartą, t. y. pravažiavus apie keliasdešimt kilometrų, aušinimo skysčiu reikėjo papildyti sistemą iš naujo. Atsakovą apie automobilio variklio aušinimo sistemos defektą trečiasis asmuo informavo telefoniniu pokalbiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. Šio pokalbio metu atsakovas sutiko dalyvauti autoservise apžiūrint parduotą automobilį, tačiau po šio pokalbio atsakovas neatsiliepė į kitus skambučius, neatsakinėjo į siunčiamas SMS žinutes. Atsakovas nedalyvavo 2020 m. rugpjūčio 24 d. atliekant parduoto automobilio apžiūrą automobilių servise UAB ,,Autohausas“. Serviso specialistai pateikė automobilio defektavimo aktą, kuriame nurodė kelis aušinimo skysčio pratekėjimo židinius, galimas defektų atsiradimo priežastis (galimą variklio keitimą arba atliktą variklio remontą, panaudojant senas detales, arba natūralų nusidėvėjimą varikliui dirbant itin aukštoje temperatūroje, ilgainiui eksploatuojant) bei preliminarią defektų šalinimo kainą.
3. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė atsakovui automobilio defektavimo akto kopiją ir pretenziją, į kurią prašė atsakyti iki 2020 m. rugsėjo 18 d. Nurodytu terminu negavusi atsakovo atsakymo ieškovė priėmė sprendimą UAB ,,Autohausas“ remontuoti automobilio aušinimo sistemą, kad galėtų naudotis automobiliu. Remonto darbai kainavo 2 248,92 Eur, kurie buvo sumokėti 2020 m. spalio 20 d. bankiniu pavedimu iš trečiojo asmens sąskaitos. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, jog nesutinka su ja. Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė atsakovui pranešimą - įspėjimą, kuriuo pareikalavo, kad atsakovas iki 2020 m. lapkričio 9 d. atlygintų su ieškovei automobilio trūkumų šalinimo išlaidas pagal pateiktą PVM sąskaita faktūra Nr. SF 504. Atsakovas 2020 m. lapkričio 9 d. pateiktu atsakymu atsisakė atlyginti išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo dienos automobiliu pravažiuoti 293 kilometrai. Ieškovės nuomone, automobilio aušinimo sistemos gedimas buvo dar prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau apie tai pirkėja nebuvo informuota. Ieškovė transporto priemonės pirkimo - pardavimo metu faktiškai neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatyti automobilio gedimo ir jį užfiksuoti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovei, atsižvelgiant į automobilio amžių, ridą ir eksploatavimo trukmę, buvo parduotas tinkamos kokybės automobilis, ieškovė ir jos atstovai iki automobilio įsigijimo ir sutarties sudarymo automobilį apžiūrėjo, įvertino, išbandė pavažinėdami. Atsakovo nuomone, jei iki automobilio perdavimo būtų egzistavę kokie nors automobilio trūkumai, jie būtų nustatyti ir pastebėti, nes būtų tekėjęs aušinimo skystis. Ieškovė, pasirašydama sutartį, papildomai patvirtino, kad susipažino su automobiliu ir jo trūkumais ir jokių pretenzijų atsakovui neturi. Ieškovė, ketindama įsigyti didesnės nei 326 000 km ridos naudotą automobilį, galėjo atlikti automobilio išsamią patikrą ieškovės pasirinktame autoservise iki sutarties sudarymo, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Šiam automobiliui 2020 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo atlikta techninė apžiūra ir jos metu nebuvo nustatyta defektų, todėl, atsakovo nuomone, ieškovės nurodomi automobilio trūkumai galėjo atsirasti tik po nuosavybės teisės perėjimo momento ir už juos atsakovas nėra atsakingas. Ieškovės pateiktame defektavimo akte nurodomi trys galimi konkretūs aušinimo skysčio pratekėjimo židiniai: dvi aušinimo vamzdžio tarpinės ir vienas variklio bloko aušinimo kanalų dangtelis, tačiau iš remonto akto matyti, kad galėjo būti pakeista ne mažiau 25 atskirų detalių, kurios nebuvo nustatytos kaip defektuotos ir keistinos. Nors defektavimo akte kalbama apie aušinimo skysčio pratekėjimą, nurodytos detalės net nėra aušinimo sistemos dalis ir su ja nėra susijusios. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškovės pretenzijoje dėl parduoto automobilio defektų Nr. 09-04/1, su kuria kartu buvo pateiktas ir defektavimo aktas, yra kalbama apie aušinimo skysčio pratekėjimą, o 2020 m. lapkričio 4 d. pranešime – įspėjime jau yra teigiama apie variklio defektus, jo remontą. Ieškovė iš atsakovo siekia prisiteisti išlaidas, kurių pati nepatyrė, nes sąskaita išrašyta ir apmokėta trečiojo asmens.
5. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad specialistai paaiškino, jog automobilio variklis buvo remontuotas, nes tai matyti iš negamyklinio variklio ir jo agregatų markiravimo. Variklio remonto darbai galėjo būti atlikti tik prieš parduodant automobilį ieškovei. Kita priežastis, kurią nurodė specialistai, tai išsandarinta automobilio variklio aušinimo sistema dėl natūralaus nusidėvėjimo varikliui dirbant itin aukštoje temperatūroje, ilgainiui eksploatuojant, o tai, ieškovės nuomone reiškia, kad aušinimo sistema išsisandarina ir tada, kai variklis ilgą laiką dirba netinkamai (nepakankamai) vėsinamas. Atsakovas šį automobilį įsigijęs iš A. M. skubiai jį pardavė, automobilio neužregistravęs VĮ ,,Regitra“.
6. Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad nuvažiavusi 20 km ir pastebėjusi automobilio defektus ieškovė nedelsiant galėjo grįžti pas pardavėją ir spręsti problemą, o ne vykti į kelionės tikslą. Iki Alytaus yra apie 110 km, o ieškovė nurodo, kad su automobiliu pravažiavo 282 km, todėl abejoja ieškovės teiginiais, kad automobiliu ji negalėjo naudotis pagal paskirtį ir kad defektai atsirado iki sutarties sudarymo.
7. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaroma ieškovės vardu, tačiau šeimos poreikių tenkinimui. Jis, kaip ieškovės sutuoktinis, dalyvavo tiek ieškant, tiek perkant automobilį. Automobilis buvo rastas automobilių pirkimo - pardavimo internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Skelbime buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra be defektų. Automobilis buvo pirktas už 7 000 Eur, t. y. už bendras šeimos lėšas. Atsakovas, kaip automobilio pardavėjas, tikino ieškovę kad automobilis yra geros būklės ir gali būti eksploatuojamas pagal paskirtį be jokių papildomų remontų. Apie jokius galimus automobilio trūkumus atsakovas ieškovės neinformavo, esamų ar galimų automobilio defektų neaptarė. Automobilis buvo apžiūrėtas vizualiai, juo pravažiuota apie 1 km ir defektai nebuvo pastebėti. 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Autohausas“ autoservise buvo atlikta automobilio apžiūra, surašytas defektavimo aktas. 282 km atstumą sudaro 137 km atstumas iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir trys kelionės į autoservisus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini), bei viena kelionė iš Seirijų į servisą UAB „Autohausas“ esantį (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo suremontuotas 2020 m. rugsėjo 25 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovei R. K. 2 248,92 Eur automobilio remonto išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 248,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio – d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 876 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo valstybei 5,46 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis skelbime radę informaciją apie parduodamą juos dominančią transporto priemonę, 2021 m. rugpjūčio 14 d. susisiekė su automobilio BMW X5 pardavėju ir susitarė dėl automobilio apžiūros 2020 m. rugpjūčio 15 d. Į servisą automobilis nebuvo vežamas, nes šventinę dieną servisai nedirbo. Apžiūros metu atsakovas ir trečiasis asmuo sutarė, kad pirkimo pardavimo sutartis bus sudaroma 2020 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovas ir ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d., 21:20 valandą sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, įsigiję iš atsakovo transporto priemonę, kitą dieną po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjus aplinkybei, kad įsigytas automobilis turi trūkumų, operatyviai ėmėsi priemonių paaiškėjusių trūkumų priežastims nustatyti. UAB „Autohausas“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. automobilio defektavimo aktas, liudytojo parodymai ir 2021 m. vasario 11 d. atsakymas į paklausimą sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad defektavimo akte nurodyti automobilio trūkumai (aušinimo skysčio pratekėjimas ir skysčio pratekėjimo židiniai) per mažiau nei 24 valandas atsirasti negalėjo. Šios aplinkybės nepaneigia deklaratyvūs ir įrodymais nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis jokių automobilio trūkumų eksploatacijos metu nepastebėjo, kad jam nuosavybės teise automobilis priklausė kelias savaites, iš kurių paskutinę eksploatuojamas nebuvo, kad pirkėjai įsigydami automobilį turėjo įvertinti jo amžių ir ridą, patikrinti automobilį servise prieš jį įsigydami.
10. 2021 m. birželio 6 d. atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog jis suprato, kad automobilį reikės remontuoti, tačiau to pirkėjams neatskleidė. Aplinkybė, kad automobilis savaitę iki pardavimo nebuvo eksploatuojamas ir jame nebuvo skysčių (kuro ir aušinimo skysčio), kurių pratekėjimas ir atsirado nedelsiant po to, kai automobilis šiais skysčiais buvo papildytas, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas nuslėpė nuo pirkėjų jam žinomus automobilio trūkumus. Atsakovo argumentai, kad transporto priemonės pirkėjas apžiūrėjęs automobilį nepastebėjo skysčių pratekėjimo nepaneigia pardavėjo atsakomybės, nes automobiliui savaitę stovint neeksploatuojamam be kuro ir aušinimo skysčio, tiesiog buvo eliminuota šių skysčių pratekėjimo galimybė.
11. Atsakovo atsakomybės nepaneigia nei jo amžius, nei tai, kad galimai automobilį pardavinėjo pirmą kartą, nei tai, kad defektai buvo nustatyti jam nedalyvaujant, nes, kaip patvirtina šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, atsakovas apie paaiškėjusius trūkumus buvo informuotas nedelsiant, buvo kviečiamas dalyvauti nustatant automobilio trūkumų priežastis, tačiau atsisakė dalyvauti automobilio apžiūroje, prioritetą suteikdamas sportinei veiklai - golfui. Automobilio trūkumas, pasireiškęs aušinimo skysčio pratekėjimu, išaiškėjo mažiau nei per 24 valandas nuo jo įsigijimo, todėl teismas sprendė, kad daikto trūkumas buvo automobilio perdavimo pirkėjui metu. Šis daikto trūkumas buvo paslėptas, t. y. nebuvo toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Defekto priežastys buvo nustatomos automobilio apžiūros būdu, o realios remonto darbų apimtys, reikalingos defektų šalinimui, paaiškėjo tik išardžius automobilį. Apie nustatytus daikto trūkumus pirkėja nedelsiant informavo pardavėją. Tai, kad daikto trūkumai buvo nustatyti po daikto perdavimo, nepašalina pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę. Byloje nėra duomenų apie automobilio netinkamą eksploatavimą po jo perdavimo ieškovei. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą kvestionuoti tai, kad automobilio gedimo nustatymas ir šalinimas nėra sudėtingas remonto darbas, reikalaujantis atlikti ir 2021 m. vasario 11 d. atsakyme į paklausimą ir liudytojo nurodytus remonto darbus, todėl atsakovas nepaneigė to, kad mechanikos specialistai atliko ir į sąskaitą įtraukė būtent tuos darbus, kurie buvo būtini ir neatsiejamai susiję su gedimo šalinimu.
12. Teismas sprendė, kad automobilio defektų šalinimo kaina, nurodyta remonto darbų akte ir 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje, yra protinga ir atspindi realias ir protingo dydžio išlaidas, kurias patyrė pirkėjai, šalindami pardavėjo neatskleistus automobilio defektus. Nuo 2008 metų ieškovė ir trečiasis asmuo yra sudarę santuoką. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų abejoti tuo, kad piniginės lėšos, kuriomis buvo apmokėta PVM sąskaita – faktūra už atliktus transporto priemonės remonto darbus, ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl aplinkybė, jog naudojant trečiojo asmens sąskaitoje buvusias pinigines lėšas buvo sumokėta už bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto automobilio defektų šalinimo darbus, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė nuostolių nepatyrė ir neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš atsakovo. Atsakovas, kaip pardavėjas žinodamas apie automobilio gedimus, nebendradarbiavo su pirkėjais sprendžiant automobilio gedimo šalinimo problemą, o tai leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu ir atitinkamai jo nurodomų aplinkybių pagrįstumu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas G. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti.
14. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, byloje esančius duomenis vertino išskirtinai ieškovės naudai, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo - pardavimo teisinius santykius. Teismas įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovui, jam nepagrįstai šioje civilinėje byloje buvo perkelta pareiga įrodinėti ir įrodyti, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, kadangi pareigą įrodyti ieškinio pagrįstumą turi pati ieškovė. Teismas tiesioginį materialinį suinteresuotumą turinčių ieškovės ir su ja susijusio trečiojo asmens duodamus paaiškinimus bei teikiamus duomenis priėmė kaip abejonių nekeliančius, patikimus, tikrus ir teisingus. Atsakovas ieškovei sutartimi pardavė tinkamos kokybės automobilį, atsižvelgiant į jo amžių, ridą ir eksploatavimo trukmę. Dar iki automobilio įsigijimo ir sutarties sudarymo automobilis buvo apžiūrėtas, įvertintas, išbandytas ir pravažinėtas gyvai. Jeigu iki automobilio perdavimo būtų egzistavę kokie nors automobilio trūkumai, jie šalių būtų buvę nustatyti ir pastebėti. Ieškovė ir trečiasis asmuo įvertino automobilį, jo kokybę, techninę būklę ir tinkamumą / priimtinumą, jokių pastabų ar pretenzijų nepareiškė ir nusprendė automobilį įsigyti kaip tinkamą ir priimtiną. Ieškovė ir trečiasis asmuo, pasirašydami sutartį, patvirtino, kad susipažino su automobiliu ir jo trūkumais ir jokių pretenzijų atsakovui neturi. Jeigu vos po sutarties sudarymo ieškovė ir/ar trečiasis asmuo būtų pastebėję kokius nors automobilio defektus, akivaizdu, kad kaip rūpestingi, atidūs ir atsakingi asmenys nedelsdami būtų grįžę atgal su automobiliu pas pardavėją atsakovą, siekiant išspręsti problemas, o ne vykę su įsigytu automobiliu toliau į savo numatytą kelionės tikslą. Ieškovė, būdama atidi, apdairi ir rūpestinga, galėjo atlikti automobilio išsamią patikrą ieškovės pasirinktame autoservise iki sutarties sudarymo, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Jeigu iš tiesų būtų egzistavę tokio masto ir pobūdžio defektai, kaip kad buvo teigiama šioje civilinėje byloje, akivaizdu, kad ieškovė ir/ar trečiasis asmuo būtų neabejotinai juos pastebėję. Liudytoju byloje apklaustas M. Č. aiškiai patvirtino, kad asmuo, atidaręs kapotą, tokius defektus, dėl kurių yra kilęs ginčas šioje byloje, tikrai pamatytų, tam nereikia jokių specialių žinių, tą galėtų padaryti ir „paprastas žmogus“, pratekėjimas aušinimo skysčio, anot liudytojo, buvo akivaizdus iš pat pradžių, tik atidarius kapotą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Vos kelioms savaitėms iki sutarties sudarymo techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. M. Č. nurodė, kad aušinimo skysčio pratekėjimas yra paprasčiausia ilgalaikio naudojimo pasekmė, kuri galėjo atsirasti bet kada, bet kurią dieną.
15. Kaip matyti iš Remonto akto, viso galėjo būti pakeista ne mažiau 25 atskirų detalių, kurios nei Defektavimo akte, nei kokiame nors kitame dokumente niekada nebuvo pripažintos ir nustatytos kaip defektuotos ir keistinos. Nors Defektavimo akte yra kalbama apie aušinimo skysčio pratekėjimą, vien jau Remonto akto pozicijos Nr. 4, 6, 11 - 18 ir jose nurodytos detalės net nėra aušinimo sistemos dalis ir su ja nėra susijusios. Nei Remonto akte, nei Defektavimo akte nėra detaliai, aiškiai ir pagrįstai nurodyta, kokie darbai, kieno, kokiu laikotarpiu, kelių asmenų buvo atlikti, nėra atskleistas ir įrodytas tokių darbų, juo labiau, tokios vertės poreikis. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už automobilio ir jo būklės pagerinimo, taip pat prevencines, patogumo ir kitas išlaidas. Remonto akte nurodyta, kad eksploatacinės priemonės kainavo 115 Eur, kurios anot liudytojo M. Č. apėmė plovimą ir reikiamus skysčius. Tačiau apklausiamas liudytoju M. Č. nurodė, kad 700 ml valymo skysčio flakonėlis kainuoja tik 2,50 Eur, ir paaiškinti, kaip, kokiu būdu ir kodėl susidaro tokia didelė eksploatacinių priemonių suma, negalėjo. Remonto darbai buvo atliekami naujomis detalėmis 13 metų senumo daugiau kaip 326 000 km ridos automobiliui, visiškai netaikant ir neskaičiuojant jokio nusidėvėjimo. UAB „Autohausas“ negali būti laikomas jokio suinteresuotumo neturinčiu, visiškai objektyviu, nešališku ir teisingu subjektu, kurio išvadomis galima pagrįstai tikėti bei pasitikėti ir vien jų pagrindu priimti sprendimą šioje civilinėje byloje. Ieškovė turėjo nepagrįstai didelius lūkesčius ir reikalavimus tokios didelės ridos ir panaudojimo automobiliui, taip pat nepagrįstai tikėjosi, kad tokios ridos ir amžiaus automobilio nereikės remontuoti ar skirti jo eksploatacijai papildomų išlaidų.
16. Į bylą nėra pateikta išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir už ką buvo atliekami mokėjimai. Pateiktuose 2021 m. sausio 27 d. Mokėjimo nurodyme ir 2020 m. lapkričio 18 d. Mokėjimo nurodyme ar kituose dokumentuose nėra nurodyta, jog ieškovės advokato padėjėjui A. Z. sumokėtos piniginės lėšos yra susijusios su šia civiline byla ir teisinėmis paslaugomis būtent šioje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
17. Ieškovė R. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui įsigijus transporto priemonę iš atsakovo, jau kitą dieną po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo faktinė aplinkybė, kad įsigytas automobilis turi esminių trūkumų. Ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, t. y. ieškovės telefoninių skambučių sąrašas patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovė operatyviai ėmėsi priemonių paaiškėjusių automobilio trūkumų priežastims nustatyti. UAB „Autohausas“ automobilio defektavimo aktas ir liudytojo parodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad defektavimo akte nurodyti automobilio trūkumai per mažiau nei 24 valandas atsirasti negalėjo. Atsakovas savo atsikirtimams, t. y. faktinėms aplinkybėms, jog pardavė geros kokybės daiktą, jokių įrodymų į bylą nepateikė. Pats atsakovas savo paaiškinimais parodė, kad parduodamu automobiliu disponavo tik dvi savaites, iš kurių antrą savaitę automobilis buvo visai neeksploatuojamas. Atsakovas automobilio neeksploatavimo priežastį nurodė tą, kad automobilis naudojo daug degalų - benzino, todėl atsakovui buvo per brangu automobilį eksploatuoti. Ginčo automobilis yra varomas ne tik benzinu, bet ir dujomis, tačiau atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl nevažinėjo su ginčo automobiliu jį užpildęs kitu kuru. Atsakovas nenurodo kuo, atsakovo požiūriu, pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas. Ieškovė įrodė, kad automobilio perdavimo momentu automobilis buvo su paslėptu defektu. Byloje apklaustas liudytojas (specialistas) išsamiai paaiškino defektavimo aktu nustatytus automobilio trūkumus ir atliktų automobilio remonto darbų apimtis. Kadangi atsakovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisine nekėlė klausinio dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo pateikiant prašymą teismui, t. y. nereikalavo pateikti papildomų duomenų - advokato padėjėjo išrašytų sąskaitų ieškovei, o šį klausimą iškėlė apeliacinės instancijos teisme, ieškovė prašo į bylą prijungti rašytinius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
19. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia į bylą naujus įrodymus: sąskaitas už teisines paslaugas ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju ieškovės į bylą teikiami papildomai dokumentai yra susiję su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis – trečiasis asmuo, skelbime radę informaciją apie parduodamą juos dominančią transporto priemonę, 2021 m. rugpjūčio 14 d. susisiekė su automobilio BMW X5 pardavėju ir susitarė dėl automobilio apžiūros 2020 m. rugpjūčio 15 d. (šeštadienį, kuris sutapo su šventine diena). Sutartu laiku, t. y. 2020 m. rugpjūčio 15 d. pirkėjai (ieškovė ir trečiasis asmuo) atvyko apžiūrėti automobilio iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Apžiūra truko apie pusvalandį, trečiasis asmuo išbandė automobilį pravažiuodamas juo kieme. Atsakovas patikino trečiąjį asmenį, jog informacija skelbime, kad automobilis be defektų, yra teisinga. Trečiasis asmuo apžiūros metu akivaizdžių automobilio trūkumų, kurie lemtų jo apsisprendimą sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį nepastebėjo, todėl sumokėjo avansą. Į servisą automobilis nebuvo vežamas, nes šventinę dieną servisai nedirbo. Apžiūros metu atsakovas ir trečiasis asmuo sutarė, kad pirkimo pardavimo sutartis bus sudaroma 2020 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovas ir ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d., 21:20 valandą sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė ir trečiasis asmuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 7 000 Eur kainą iš atsakovo įsigijo automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad sutarties formą užpildė pardavėjas, kuris sutartyje jokių parduodamo automobilio trūkumų nenurodė, tačiau pasiūlė 2020 m. rugpjūčio 17 d. trečiajam asmeniui papildyti automobilį kuru.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turi pareigą ieškovei atlyginti nuostolius dėl parduoto neva netinkamos kokybės automobilio. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.
22. CK 6.431¹ straipsnis numato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje be kitų duomenų turi būti nurodyta apie transporto priemonės trūkumus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte yra nurodyti automobilio trūkumai, kurie turi būti nurodyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).
23. Šiuo atveju ieškovė įrodinėja, jog jos iš atsakovo įsigytas automobilis turėjo trūkumų - aušinimo skysčio pratekėjimą ir skysčio pratekėjimo židinius. Kaip nurodo ieškovė, šis defektas išaiškėjo nusipirkus automobilį ir degalinėje papildžius automobilį aušinimo skysčiu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jeigu vos po sutarties sudarymo ieškovė ir/ar trečiasis asmuo būtų pastebėję kokius nors automobilio defektus, jie būtų grįžę atgal su automobiliu pas pardavėją, siekiant išspręsti problemas, tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ieškovė, pastebėjusi automobilio trūkumus, nedelsiant apie juos informavo atsakovą, kvietė jį kartu dalyvauti nustatant automobilio trūkumų priežastis, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti ir toliau vengė bendrauti ir bendradarbiauti su automobilio pirkėja. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog jis suprato, kad automobilį reikės remontuoti, tačiau to pirkėjai neatskleidė. Šias aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo elgesys - šį automobilį įsigijęs iš A. M. atsakovas skubiai pardavė automobilio neužregistravęs VĮ ,,Regitra“. Byloje pats atsakovas nurodė, jog savaitę iki pardavimo nebuvo eksploatuojamas ir jame nebuvo skysčių (kuro ir aušinimo skysčio). Kaip pagrįstai byloje sprendė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės rodo, jog atsakovas žinojo apie automobilio trūkumus, suprato, kad jie išaiškės papildžius automobilį aušinimo skysčiu, tačiau šią informaciją nuo atsakovų nuslėpė.
24. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su defektavimo aktu. UAB „Autohausas“ 2020 m. rugsėjo 25 d. automobilio remonto darbų aktas Nr. 0925, UAB „Autohausas“ 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaita – faktūra serija Nr. SF 504, L. K. 2020 m. spalio 20 d. vietinis mokėjimas ir liudytojo parodymai patvirtina, kad šalinant automobilio defektus buvo patirtos 2 248,92 Eur išlaidos. Apeliantas nurodo, jog nors defektavimo akte yra kalbama apie aušinimo skysčio pratekėjimą, dalis detalių, kurios buvo pakeistos ir yra nurodytos Remonto akte, nėra aušinimo sistemos dalis. Byloje esančiame 2021 m. vasario 11 d. automobilio remontą atlikusios UAB „Autohausas“ atsakyme į paklausimą yra detaliai paaiškintos visos automobilio remonto ir detalių keitimo priežastys. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog automobilyje buvo pakeisti du alkūninio veleno riebokšliai, karterio tarpinė, tepalo filtro korpuso tarpinė, žiedai, tarpinė karteryje, tepalo lygio daviklio tarpinė, vožtuvo dangtelio tarpinių komplektai. Iš UAB „Autohausas“ paaiškinimo matyti, kad nuėmus pavarų dėžę buvo rastas skysčio pratekėjimas per aušinimo skysčio dangtelį ir alkūninio veleno riebokšlį, remonto metu buvo pakeista nemažai smulkių tarpinių, kurių keitimas buvo tikslingas ir privalomas, kai kurių tarpinių antrą kartą panaudoti nebuvo įmanoma, nes nuo aukštos variklio darbo temperatūros jos buvo deformuotos, praradę pirmines formas. Nors apeliantas nesutinka su atliktais remonto darbais, jis ieškovės kviečiamas dalyvauti kartu nustatinėjant automobilio defektus, atsisakė tai daryti. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog prieš remontuojant transporto priemonę, ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovą, siūlė bendradarbiauti, grąžinti automobilį atsakovui, jam grąžinant už automobilį sumokėtą pinigų sumą arba atlyginti remonto išlaidas. Atsakovas neprašė automobilį remontuoti jo pasirinktame servise, nedalyvavo nustatinėjant defektus, bylą nagrinėjant teisme neprašė skirti ekspertizės įvertinti suremontuotą automobilį. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo atlikti pertekliniai remonto darbai (CPK 178 straipsnis). Remonto darbų pagrįstumas yra patvirtintas remonto darbų sąmata, remontą atlikusios įmonė paaiškinimais, byloje apklausto liudytojo paaiškinimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad automobilio defektų šalinimo kaina, nurodyta remonto darbų akte ir 2020 m. spalio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje, yra protinga ir atspindi realias ir protingo dydžio išlaidas, kurias patyrė pirkėja, šalindama pardavėjo neatskleistus automobilio defektus.
25. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, byloje esančius duomenis vertino išskirtinai ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas teigia, kad teismas vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino visus byloje esančius įrodymus, susijusius su automobilio defektais ir jų pagrįstumu. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti.
26. Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos.
27. Apeliantas nurodo, jog į bylą nėra pateikta išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir už ką buvo atliekami mokėjimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimų yra pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė yra apmokėjusi advokato padėjėjui už suteiktas teisines paslaugas. Tai, kad mokėjimo nurodymų paskirtyse nėra nurodytas šios civilinės bylos numeris, nereiškia, jog mokėjimai atlikti kitoje byloje, kadangi tiek mokėjimo sumos, tiek atliktų mokėjimų datos sutampa su įvykiais šioje civilinėje byloje. Ieškovė papildomai į bylą teikia sąskaitas už teisines paslaugas, kurios patvirtina byloje jau esančius įrodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.
28. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.