Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-03-24 · Byla Nr. Iv-1687-171/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
Iv-1687-171/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03805-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. V., V.
Atsakovas
Vilniaus
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1687-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03805-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. V., jo atstovei N. A., atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus apskr. VPK) dėl sprendimo panaikinimo ir darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–3), kuriuo prašo:

1) Panaikinti 2010-12-03 Vilniaus apskr. VPK sprendimą Nr. 10-S-20934.

2) Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskr. VPK darbo užmokesčio nepriemoką 2 117,20 Lt (du tūkstančius šimtą septyniolika litų, 20 ct) dėl netinkamo stažo skaičiavimo nuo 2006-01-01 iki 2009-09-01 bei įpareigoti ją išmokėti.

Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1987-09-01 iki 1991-06-29 mokėsi tuometiniame Vilniaus geležinkelių transporto technikume, nuo 1991-09-01 iki 1992 birželio mėn. studijavo Lietuvos policijos akademijoje. Vidaus reikalų sistemoje pradėjo tarnauti nuo 1992-06-29.

Nurodo, kad 1993-01-23, apskaičiuojant jo tarnybos stažą procentiniam priedui gauti, buvo įskaityta pusė studijų laikotarpio, tačiau 2003-12-08 buvo surašyta išvada, su kuria nebuvo supažindintas ir kuria patvirtintas jo tarnybos Lietuvos valstybei stažas, neįskaičiuojant pusės minėtų studijų laikotarpio.

Paaiškino, kad 2010-04-29 Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-199 į jo tarnybos stažą vėl buvo įskaičiuota pusė studijų laikotarpio, atitinkamai perskaičiuota priklausančių kasmetinių atostogų trukmė.

Pareiškėjas nurodo, kad 2010-12-03 Vilniaus apskr. VPK rašte Nr. 10-S-20934 „Dėl priedo už stažą perskaičiavimo ir išmokėjimo“ išdėstė sprendimą neišmokėti darbo užmokesčio nepriemokos, motyvavo teisinio pagrindo nebuvimu. Mano, kad Vilniaus apskr. VPK, išspręsdamas klausimą dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo, privalėjo apskaičiuoti ir išmokėti jam darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl neteisingai skaičiuoto tarnybos stažo.

Pareiškėjas nurodo, kad, neteisingai skaičiuojant tarnybos stažą, buvo netinkamai apskaičiuojamas priedas už stažą Lietuvos valstybei. Tuo atveju, jei jo stažas būtų tinkamai apskaičiuotas (įskaityta pusė mokymosi laiko, t. y. 1 metai ir 11 mėnesių), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. (suėjo 18 metų vidaus tarnybos stažo) jam privalėjo būti mokamas 18 proc. priedas prie pareiginės algos, nors faktiškai iki 2009-09-01 buvo mokamas tik 15 proc. priedas prie pareiginės algos. Dėl netinkamai skaičiuoto stažo nuo 2006-09-01 iki 2009-09-01 susidarė darbo užmokesčio nepriemoka – po 3 proc. pareiginės algos už kiekvieną mėnesį, iš viso 2 117,20 Lt.

Pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4318-426/2008 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1349/2009 ir nurodo, kad jam privalo būti išmokėta darbo užmokesčio nepriemoka dėl netinkamo stažo skaičiavimo, nepaisant to, kad Vilniaus apskr. VPK be teismo įpareigojimo perskaičiavo iki tol neteisingai skaičiuotą vidaus tarnybos stažą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendime nurodytu motyvu, kad jo teisė į naujai perskaičiuotą ir patvirtintą stažą atsirado nuo įsakymo įsigaliojimo datos, t. y. nuo 2010-04-29. Teigia, kad jo prašymo reikalavimų dalykas yra konkrečių piniginių (darbo užmokesčio) sumų priteisimas.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi bei 298 straipsniu, teigia, kad jis pagrįstai tikėjosi, jog darbdavys tinkamai taikys jam priklausančias socialines garantijas ir išmokės visą darbo užmokestį. Nurodo, kad jo teisė į teisingą stažo Lietuvos valstybei skaičiavimą atsirado ne nuo įsakymo, kuriuo jo stažas perskaičiuotas, datos, o nuo teisės akto, kuriuo įtvirtinta teisė į atitinkamą stažo skaičiavimą, datos. Priešingu atveju būtų paneigtas socialinių garantijų tęstinumo, tarnybos ypatumų kompensavimo, konstitucinių teisingumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principai, sudarytos puikios sąlygos piktnaudžiauti galimybe neišmokėti viso priklausančio darbo užmokesčio išvengiant bet kokios finansinės ar/ir tarnybinės atsakomybės, skatinamas ir toleruojamas teisinis nihilizmas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovė patikslino skundo reikalavimus, nurodė, kad sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu stažo laikotarpiu ir paskaičiuota suma, t. y. prašė priteisti 1 648,00 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-10-02 iki 2009-09-01. Pareiškėjas paaiškino, kad apie perskaičiuotą stažą sužinojo tada, kai kreipėsi, kad jį perskaičiuotų. Su 2003-12-23 įsakymu Nr. 1V-2541 supažindintas nebuvo (b. l. 40–41).

Atsakovas Vilniaus apskr. VPK su pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 17–19) nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, 37 straipsnyje numatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybos datą, o laikotarpiai, numatyti šio straipsnio 1 d., į vidaus tarnybos stažą įskaitomi papildomai.

Atsakovas mano, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. nuostata, į vidaus tarnybos stažą reikia įskaityti pusę mokymosi laikotarpio tik tuo atveju, jei asmuo baigęs studijas aukštosiose švietimo ištaigose.

Paaiškino, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, 2003-12-23 pareiškėjo vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei buvo paskaičiuotas ir patvirtintas ir 2003-05-01 sudarė 11 metų 8 mėnesius. V. V. stažas buvo patvirtintas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2003-12-23 įsakymu Nr. 1-V2-541, kurio pareiškėjas neskundė. Vilniaus aps. VPK viršininko 2010-04-29 įsakymu Nr. 10-TE-199 patvirtintas V. V. stažas Lietuvos valstybei 2010-04-01 ir sudarė 20 m. 5 mėn. 29 d.

Atsakovas aiškina Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 2 d. nuostatas ir nurodo, kad priedo mokėjimas apskaičiuojamas kas 3 metus nuo įsakyme patvirtinto stažo. Teigia, kad dėl to, jog pareiškėjo stažas 2010-04-01 dieną buvo 20 metų 5 mėnesiai 29 dienos, teoriškai 18 procentų už stažą Lietuvos valstybei galėjo būti mokamas nuo 2007-10-02, o ne nuo 2006-09-01.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui nuo 2006-09-01 iki 2009-09-01 buvo mokamas 15 procentų priedas už stažą Lietuvos valstybei, o nuo 2009-09-01 18 procentų priedas už stažą Lietuvos valstybei. Pareiškėjas nurodo, kad jam priteistina suma būtų 2 117,20 Lt, tačiau Vilniaus apskr. VPK apskaičiuota suma nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio sudaro 1 648 litus (neatskaičius mokesčių).

Pažymėjo, kad dėl V. V. stažo paskaičiavimo Vilniaus apskr. VPK viršininkas priėmė individualų teisės aktą, t. y. įsakymą, kuris įsigaliojo nuo 2010-04-29. Teigia, kad, pagal norminių aktų galiojimo laike principą lex retro non agit, Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymas sukūrė teises ir pareigas tik nukreiptas į ateitį, t. y. teisė pareiškėjui į paskaičiuotą ir patvirtintą stažą atsirado nuo įsakymo įsigaliojimo, o įstaigai pareiga mokėti kituose norminiuose aktuose nustatytus priedus, priklausančius nuo stažo dydžio, atsirado nuo konkretaus stažo patvirtinimo momento. Mano, kad Vilniaus apskr. VPK darbo užmokestį pareiškėjui mokėjo teisingai, o pareiga mokėti už paskaičiuotą stažą Lietuvos valstybei atsirado nuo 2010-04-29, kai buvo paskaičiuotas ir patvirtintas tarnybos Lietuvos valstybei stažas.

Nurodo, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio ar kitų socialinių garantijų išmokų priteisimo taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trijų metų senaties terminas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi ne anksčiau kaip 2010-12-28, todėl senaties terminas yra skaičiuojamas būtent nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl, Vilniaus apskr. VPK nuomone, pareiškėjas piniginius reikalavimus gali reikšti tik už 3 metus nuo skundo į teismą padavimo dienos.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad ginčas dėl neįskaičiuoto laikotarpio atsirado nuo 2007-10-02 iki 2009-09-01. Teigė, kad iš byloje esančios buhalterinės pažymos matyti, kad 18 proc. pradėtas skaičiuoti nuo 2009-09-01, o pareiškėjo stažas buvo perskaičiuotas ir patvirtintas 2010-04-29 įsakymu, kuris teises ir pareigas sukūrė tik į ateitį. Nurodė, kad pareiškėjas perskaičiuotą stažą galėjo pastebėti iš atsiskaitymo lapelių (b. l. 40–41).

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjo tarnybos bylos matyti, kad pareiškėjas nuo 1987-09-01 iki 1991-06-29 mokėsi tuometiniame Vilniaus geležinkelių transporto technikume, o nuo 1991-09-01 iki 1992 birželio mėn. studijavo Lietuvos policijos akademijoje. Vidaus reikalų sistemoje pradėjo tarnauti nuo 1992-06-29.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2003-12-08 priimtas Vilniaus miesto VPK viršininko įsakymas, kuriuo patvirtintas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei bei vidaus tarnybos stažas sudarė 11 m. ir 8 mėn., t. y. į stažą nebuvo įskaičiuota pusė minėtų studijų laikotarpio (b. l. 29).

Pareiškėjas 2010-01-27 kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK viršininką, prašydamas įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą bei stažą Lietuvos valstybei pusę jo studijų laikotarpio, taip pat apskaičiuoti ir išmokėti jam priklausančią darbo užmokesčio nepriemoką, kuri susidarė dėl netinkamo Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, bei suteikti kasmetines atostogas, kurios buvo nesuteiktos dėl netinkamo vidaus tarnybos stažo skaičiavimo (b. l. 23).

Nustatyta, kad 2010-04-28 Tarnybos stažo nustatymo komisija nusprendė įskaičiuoti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi laikotarpio nuo 1987-09-01 iki 1991-07-01 (1 m. 10 mėn. ir 29 d.) (b. l. 24–25).

2010-04-29 Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-199 buvo patvirtintas perskaičiuotas pareiškėjo vidaus tarnybos stažas, kuris sudaro 20 m. 5 mėn. ir 29 d. (stažas Lietuvos valstybei toks pat) (b. l. 6, 27).

Pareiškėjas 2010-11-26 papildomai kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK viršininką, prašydamas apskaičiuoti ir išmokėti procentinio priedo už tarnybą Lietuvos valstybei skirtumą (b. l. 22). 2010-12-03 Vilniaus apskr. VPK rašte Nr. 10-S-20934 „Dėl priedo už stažą perskaičiavimo ir išmokėjimo“ išdėstė sprendimą neišmokėti darbo užmokesčio nepriemokos, motyvavo teisinio pagrindo nebuvimu (b. l. 21).

Ginčo esmė – ar, 2010-04-29 perskaičiavus pareiškėjo stažą ir į jį įskaičius pusę mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume, pareiškėjui turi būti išmokėta darbo užmokesčio nepriemoka, kuri susidarė 2007-10-02–2009-09-01.

Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. numato, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.

Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 31 d., o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“, patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą. Tačiau nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigūnų laipsniai (Policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos. Šie santykiai buvo sureglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1995 m. sausio 20 d. priėmus nutarimą Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 240 neteko galios.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 4.2 punkte nustatė, jog asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str.

Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 str. 4 d. 6 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Vienas iš principų, įtvirtintų Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, 3 str. 1 d. – teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Vidaus tarnybos statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Siekdamas užtikrinti minėtą pareigą, įstatymų leidėjas, patvirtindamas Vidaus tarnybos statutą, taip pat priėmė ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurio 2 str. 2 d. nustatė, jog iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Kadangi nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūnams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, konstatuotina, jog vidaus tarnybos stažas ir jo apskaičiavimo tvarka turi esminę įtaką pareigūnams garantuojamų socialinių garantijų dydžiui, todėl šiems santykiams yra taikomi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. reikalavimai.

Teismas, sistemiškai įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo galioję teisės aktai numatė, kad į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą turi būti įskaityta pusę studijų laiko Vilniaus geležinkelio transporto technikume, todėl ir po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaitytinas minėtas laikotarpis.

Būtent tai ir padarė atsakovas, 2010-04-29 priimdamas įsakymą Nr. 10-TE-199, t. y. įskaitė pusė mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume laiko į pareiškėjo stažą Lietuvos valstybei.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos vidaus tarnybos pareigūnas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-1735/2010).

Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. numato, kad valstybės tarnautojams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuris sudaro 3 procentus pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d., priedas už stažą Lietuvos valstybei yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas, 2010-04-29 įsakymu Nr. 10-TE-199 perskaičiuodamas pareiškėjo vidaus tarnybos stažą bei stažą Lietuvos valstybei ir į juos įskaičiuodamas pusė mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume laiko, pripažino pareiškėjo teisę į stažą bei iš to išplaukiančias kitas socialines garantijas (3 procentų dydžio priedą, papildomas atostogų dienas).

Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 str. 3 d. teisė į pareiškėjui naujai perskaičiuotą ir patvirtintą stažą atsiranda nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2010-04-29, todėl nėra pagrindo už ankstesnius laikotarpius perskaičiuoti ir išmokėti priemoką už stažą Lietuvos valstybei, kadangi pareiškėjas subjektinę teisę į priedą už 3 procentų stažą Lietuvos valstybei įgijo jau 2007 m., o atsakovas, nepagrįstai neįskaitydamas pusės pareiškėjo mokymosi laiko į stažą, pareiškėjo subjektinę teisę pažeidė.

Konstatuota, kad 2010-04-29 įsakymu atsakovas nutraukė savo neteisėtą neveikimą, t. y. pripažino, kad pusė pareiškėjo mokymosi laiko į jo stažą Lietuvos valstybei neįskaityta nepagrįstai, taigi kartu pareiškėjui atsirado teisė reikalauti išmokėti jam jau nuo 2007 m. spalio mėn. susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką. Teismo vertinimu, įsakymo priėmimas tik 2010-04-29, nors pareiškėjo subjektinė teisė į priedą atsirado jau nuo 2007 m., negali panaikinti įgytos teisės gauti priedą už praeitą laikotarpį.

Atsakovo argumentai, kad teisė į priedą pareiškėjui atsiranda tik nuo įsakymo priėmimo (2010-04-29), pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės, paneigia socialinių garantijų tęstinumo, teisinio tikrumo principus.

Teismas, įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d. nuostatas, konstatuoja, kad teisė gauti 3 procentų pareiginės algos priedą už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus pareiškėjui atsiranda teisės aktų pagrindu ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Atsakovas nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos įskaityti į stažą pusės mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume, t. y. nepagrįstai jo neįskaitė, tą pats pripažino priimdamas 2010-04-29 įsakymą, taigi darytina išvada, kad atsakovo argumentas, jog pareiškėjui teisė gauti priedą atsirado tik priėmus 2010-04-29 įsakymą, nepagrįstas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2010-12-03 Vilniaus apkr. VPK sprendimas Nr. 10-S-20934, kuriame nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti priedą už ankstesnius laikotarpius, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Remiantis Vilniaus apskr. VPK pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2007-10-02 iki 2009-09-01 iš atsakovo priteistina 1 648, 00 Lt suma neišmokėto darbo užmokesčio (priedo už stažą Lietuvos valstybei).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 298 straipsnyje yra numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pagal šį straipsnį, jeigu darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį ar kitokias išmokas už daugiau nei trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiškai palankiausią trejų metų laikotarpį, kadangi toks draudimas nėra numatytas.

Pareiškėjo prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka neviršija trejų metų laikotarpio (2007-10-02–2009-09-01), taigi jam priteistina 1 648,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis.

Atsakovas prašo taikyti LR DK 27 str. 2 d. numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir teigia, kad pareiškėjas gali reikšti piniginius reikalavimus už 3 metus atgal nuo kreipimosi į teismą dienos.

Teismo vertinimu, atsakovas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties terminą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Taigi šiuo atveju sprendžiant, ar pareiškėjas nepraleido 3 metų kreipimosi į teismą termino, būtina nustatyti, kada jis sužinojo apie tai, kad jam turi būti įskaičiuojama pusė mokymosi laiko į stažą Lietuvos valstybei ir dėl to priklauso 3 procentų dydžio priedas.

Iš byloje esančio 2010-01-27 pareiškėjo rašyto prašymo (b. l. 23) matyti, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009-11-27 priėmus sprendimą byloje, kurioje buvo keliamas reikalavimas įskaityti pusę mokymosi laiko į stažą Lietuvos valstybei, pareiškėjui tapo žinoma, kad atsakovas pažeidė jo teises, neįskaitydamas pusės mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume į stažą Lietuvos valstybei. Taip pat prašyme pareiškėjas paprašė perskaičiuoti jo stažą ir apskaičiuoti bei išmokėti susidariusį procentinio priedo skirtumą.

Atsakovui perskaičiavus pareiškėjo stažą 2010-04-29 įsakymu, tačiau neapskaičiavus ir neišmokėjus susidariusio procentinio priedo skirtumo, pareiškėjas pakartotinai 2010-11-26 kreipėsi į atsakovą (b. l. 22), prašydamas išmokėti susidariusį procentinio priedo skirtumą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad apie tai, jog jam nepagrįstai neįskaityta pusė mokymosi laiko ir nepagrįstai nemokėtas priedas, sužinojo tada, kai kreipėsi dėl stažo perskaičiavimo, t. y. 2010-01-27.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas apie tai, jog jam nepagrįstai neįskaityta pusė mokymosi laiko ir nepagrįstai nemokėtas priedas, sužinojo tik 2010-01-27, daro išvadą, kad jis 3 metų senaties termino, numatyto LR DK 27 str. 2 d., nepraleido.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskr.VPK 2010-12-03 sprendimas Nr. 10-S-20934 naikintinas kaip nepagrįstas, o iš atsakovo Vilniaus apskr. VPK pareiškėjo V. V. naudai priteistina 1 648, 00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (priedo už stažą Lietuvos valstybei), įpareigojant atsakovą išmokėti minėtą sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2, 2, p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. prašymą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-12-03 sprendimą Nr. 10-S-20934.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo V. V. naudai 1 648, 00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) neišmokėto darbo užmokesčio už periodą nuo 2007-10-02 iki 2009-09-01, įpareigojant atsakovą išmokėti V. V. 1 648, 00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė