Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. M., jo atstovui Martynui Ausčiui, atsakovo atstovei Ingai Titovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 2-4, 43-47) paaiškino, kad nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. kovo 6 d. mokėsi tuometiniame Vilniaus politechnikume. Studijas baigė 1991 m. kovo 6 d., o nuo 1991 m. balandžio 10 d. pradėjo dirbti Vilniaus m. VPK. 1993 m. apskaičiuojant jo tarnybos stažą procentiniam priedui gauti, buvo įskaityta pusė studijų laikotarpio, o 2001 m. spalio l d. buvo surašyta išvada, pagal kurią pusė mokymosi laiko į stažą neįskaitoma. Pareiškėjo nuomone, atsakovas remiasi netinkamais teisės aktais, tarnybos stažas turėjo būti apskaičiuotas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 83. Pažymėjo, kad įskaičius pusę mokymosi laiko į tarnybos stažą, 2004 m. birželio 25 d. jo tarnybos stažas būtų sudaręs 15 metų ir nuo tada jam turėjo būti mokamas 3 proc. didesnis priedas, suteikiamos ilgesnės atostogos.

Teisminio nagrinėjimo atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo neperskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažo, į jį įskaitant pusę studijų Vilniaus politechnikume.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. kovo 6 d. mokėsi Vilniaus politechnikume. Nuo 1991 m. balandžio 10 d. D. M. pradėjo dirbti Vilniaus m. VPK. Komisariato viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 48TE „Dėl tarnybos eigos“ (b. l. 16-33) buvo patvirtintas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2001 m. spalio 1 d.: 10 metų 5 mėn. 21 diena; 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1-V2-201 „Dėl tarnybos eigos“ (b. l. 14-15) buvo patvirtintas pareiškėjo stažas 2003 m. gegužės 1 d.: tarnybos Lietuvos valstybei - 12 m. 21 d.; vidaus tarnybos - 11 m. 21 d. 2007 m. kovo 9 d. prašymu (b. l. 36) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus m. VPK viršininką, prašydamas perskaičiuoti jo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant pusę jo studijų laikotarpio; suteikti jam priklausiusias, tačiau nesuteiktas atostogų dienas; apskaičiuoti ir išmokėti nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2006 m. balandžio 10 d. susidariusį procentinio priedo už tarnybą Lietuvos valstybei skirtumą. Vilniaus m. VPK Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio viršininkės 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 10-S-6542 D. M. prašymas buvo netenkintas (b. l. 34-35).

Atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą į vidaus tarnybos stažą įskaičiuoti pusę studijų Vilniaus politechnikume, iš esmės remiasi nuo 2003 m. gegužės 1 d. galiojančio Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. Minėtoje normoje įtvirtinta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.

Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 31 d., o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ įpareigota Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“, patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą. Tačiau nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigūnų laipsniai (Policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos. Šie santykiai buvo sureglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1995 m. sausio 20 d. priėmus nutarimą Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 240 neteko galios. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 4.2 punkte nustatė, jog asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str.

Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 str. 4 d. 6 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 2 d. nustatė, kad skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Karių ir pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Įgyvendindama šį pavedimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus (toliau Nuostatai), kuriuos patvirtino jau minėtu 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83. Šių Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa nustatyta, kad į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję trys mėnesiai, tam tikrais atvejais pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų trukme.

Vienas iš principų, įtvirtintų Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. - teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Vidaus tarnybos statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį tam tikrų santykių reguliavimą, yra saistomas konstitucinių teisingumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą įstatymų leidybos funkciją, jis turi konstitucinę pareigą įvertinti visas su keičiamu teisiniu reguliavimu susijusias aplinkybes, ir, jei būtina, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris ypatingais atvejais leistų visiškai arba iš dalies apsaugoti ir apginti teisei paklususių, įstatymo reikalavimų besilaikiusių asmenų įgytas teises, tam pasirinkdamas skirtingus teisėkūros metodus.

Siekdamas užtikrinti minėtą pareigą, įstatymų leidėjas, patvirtindamas Vidaus tarnybos statutą, taip pat priėmė ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurio 2 str. 2 d. nustatė, jog iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Kadangi nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūnams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, konstatuotina, jog vidaus tarnybos stažas ir jo apskaičiavimo tvarka turi esminę įtaką pareigūnams garantuojamų socialinių garantijų dydžiui, todėl šiems santykiams yra taikomi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. reikalavimai.

Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo teisės aktai numatė, kad į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą turi būti įskaityta pusę studijų Vilniaus politechnikume. Todėl po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą turį būti įskaitytas minėtas laikotarpis. Atsakovas neturėjo įstatyminio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą dėl Vidaus tarnybos statutu pakeistų vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisyklių. Toks teisės taikymas prieštarauja materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklėms ir pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės.

D. M. iš karto po Vilniaus politechnikumo užbaigimo, nepraėjus 3 mėnesių terminui, buvo paskirtas pareigūnu, todėl nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumažintas jo vidaus tarnybos stažas. Pusė jo studijų Vilniaus politechnikume laikotarpio turi būti įskaitoma į tarnybos stažą (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p.). Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas panaikinti Vilniaus m. VPK Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio viršininkės 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 10-S-6542 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti D. M. vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusę studijų Vilniaus politechnikume.

Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. 10-S-2749 pateiktais duomenimis, D. M. iš atsakovo priteistina 829,34 Lt darbo užmokesčio nepriemoka, susidariusi nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2006 m. balandžio 10 d. dėl netinkamai skaičiuoto vidaus tarnybos stažo (su šia suma pareiškėjas 2008 m. lapkričio 24 d. vykusiame teismo posėdyje sutiko); atsakovas įpareigotinas pareiškėjui suteikti 10 dienų nepanaudotų atostogų už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2006 m. balandžio 10 d.

Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. spalio 29 d. sprendimas adm. byloje Nr. A14–1622/2005; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis adm. byloje Nr. A556–984/2008).

Kitoje dalyje (dėl dalies darbo užmokesčio priteisimo) pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas nenustatė, todėl toks prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1, 2, 4 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo D. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus Personalo valdymo poskyrio viršininkės 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 10-S-6542 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti D. M. vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusę studijų Vilniaus politechnikume.

Priteisti iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato D. M. 829,34 Lt (aštuonių šimtų dvidešimt devynių litų 34 ct) darbo užmokesčio nepriemoką.

Įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariatą suteikti D. M. 10 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2006 m. balandžio 10 d.

Kitoje dalyje D. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.