- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2-1009-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07168-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- notarė E
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui M. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė E. K., S. S. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė V. V. ieškiniu atsakovui M. S. prašė: pripažinti negaliojančiu 2020-10-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Grįsdama ieškinio reikalavimus ieškovė nurodė, kad po jos motinos N. Š. mirties (duomenys neskelbtini) buvo užvesta paveldėjimo byla pagal vieno iš įstatyminių įpėdinių M. S. prašymą, (duomenys neskelbtini) Notarų rūmų sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla buvo perduota į Kauno miesto 25 - ąjį notarų biurą notarei E. K..
Žemesnės instancijos teismas
3. Ieškovė praleido terminą palikimui priimti, todėl pagal jos pareiškimą 2021-06-02 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. buvo atnaujintas terminas N. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. 2021-08-17 nutartimi Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį.
4. Tik įsiteisėjus teismo sprendimams buvo kreiptasi į Kauno miesto 25 - ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, tačiau gavus duomenis iš VĮ Registrų centras (2021-09-17), paaiškėjo, kad 2020-10-19 notarė E. K. jau yra išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl po mirusios N. Š. mirties likusio turto paveldėjimo M. S.. Tik sužinojus apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, 2021-10-12 buvo parengtas skundas dėl notarės E. K. veiksmų, kuriame šalia kitų reikalavimų, buvo prašoma pripažinti negaliojančiu 2020-10-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta priimti pareiškėjos V. V. skundą dalyje dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.
5. Notarė E. K., prieš išduodama 2020-10-19 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) neveikė pakankamai atidžiai, rūpestingai, tai yra nesielgė kaip reikalauja notariato įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, nepatikrino visų galimų N. Š. paveldėtojų, kurie gali pretenduoti į po mirusios N. Š. mirties likusį turtą, neišsiuntė jokių pranešimų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo galimiems mirusios N. Š. įpėdiniams, negavo įpėdinės V. V. atsisakymo nuo palikimo iki paveldėjimo liudijimo išdavimo. Akivaizdu, kad notarė E. K. neatliko visų būtinų veiksmų, kuriuos privalo atlikti iki paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, tačiau 2020-10-19 išdavė paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą, tokiu būdu akivaizdžiai pažeisdama kitų įstatyminių paveldėtojų teises ir teisėtus interesus.
6. Apie tai, kad jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pareiškėja V. V. sužinojo tik 2021 m. rugsėjo mėnesį, kuomet gavusi įsiteisėjusį teismo sprendimą kreipėsi į notarę E. K. ir su jos išduotu liudijimu gavo informaciją iš VĮ Registrų centras apie jau įregistruotą M. S. vardu dalį paveldėto turto. Nei pats M. S., nei notarė E. K. niekada neminėjo, kuomet buvo nagrinėjama byla dėl termino atnaujinimo pareiškėjai V. V. priimti palikimą,
7. 2020-10-19 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. S. paveldėjo ½ dalį mirusios motinos N. Š. turto. nesulaukus civilinės bylos dėl termino palikimui priimti bylos baigties, apie kurią buvo tinkamai informuota notarė E. K., kurioje dalyvavo pats M. S., paveldėjimo teisės liudijimas neturėjo ir negalėjo būti išduotas, nes nukenčia netgi dviejų paveldėtojų teisės ir teisėti interesai, tai dalies po savo motinos mirties palikimo negauna ne tik pati pareiškėja V. V., bet ir S. S.. Tuo tarpu M. S. akivaizdžiai nepagrįstai praturtėja savo seserų atžvilgiu. Todėl prašo pripažinti negaliojančiu 2020-10-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai
8. Atsakovas M. S. 2021 m. lapkričio 25 d. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Ieškovė į notarų biurą nesikreipė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė. Pasibaigus Civiliniame kodekse nustatytam trijų mėnesių terminui, jis kreipėsi dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Ieškovė tuo laiku nebuvo pareiškusi teisių į palikimą, nebuvo užvedusi ir teisminio ginčo. Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarė E. K. 2020-10-19-išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovė 2020-01-04 surašė Pareiškimą Kauno apylinkės teismui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo - tada paaiškėjo, jog dar 2020 m. liepos 16 d. ieškovė tame pačiame Kauno m. 25-ame notaro biure, kuriame buvo vedama paveldėjimo byla, surašė įgaliojimą dukrai U. A. vesti paveldėjimo bylą po N. Š. mirties. Tačiau nei ieškovė, nei jos įgaliotinė nesikreipė į notaro biurą ir neteikė prašymo sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Ieškinį dėl paveldėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančiu ieškovė teismui surašė 2021-10-29. CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti jo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šioje byloje ieškovė jau buvo pareiškusi reikalavimą įgyvendinti savo teises į palikimo priėmimą, taip pat ginčijo atsakovo atliktus veiksmus.
10. Nagrinėjant bylą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, ieškovė patikino žinojusi, kad pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, tai yra ji suprato, kad pasibaigus šiam terminui yra išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė palikimo atsiradimo dieną buvo veiksni, savarankiška, gerai suprato savo veiksmus, nors gyveno ne Lietuvoje, bet buvo suteikusi įgaliojimą savo pilnametei, savarankiškai dukrai atstovauti jos interesus - ji ir kreipėsi į valstybės instituciją dėl valstybės apmokamo advokato skyrimo, kreipėsi į notarą dėl bylos sustabdymo, tačiau tai padarė praėjus beveik pusei metų nuo įgaliojimo jai suteikimo.
11. Tiek ieškovė, tiek jos įgaliotas asmuo žinojo, kad praėjus trijų mėnesių terminui po N. Š. mirties 2020-04-11, notaras turėjo teisė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o palikimo paveldėtojai - gauti šį liudijimą ir įregistruoti nuosavybę savo vardu. Tačiau nei ieškovė, nei jos įgaliotinė nesidomėjo kokioje stadijoje yra paveldėjimo bylą, nors žinojo, kad paveldėjimo liudijimai gali būti išduodami. Ji ilgą laiką nesikreipė į notarą ir dėl bylos sustabdymo - tai padarė ieškovės įgaliotinė tik po to, kai paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas.
12. Nei notarei, nei atsakovui ieškovė ir jos atstovė nepranešė apie ieškovės ketinimus kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, nepateikė laiku prašymo sustabdyti paveldėjimo bylą, neišduoti paveldėjimo liudijimo, todėl ieškovės kaltinimai notarei, jog ji prieš išduodama 2020-10-19 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) neveikė pakankamai atidžiai, rūpestingai, tai yra nesielgė kaip reikalauja notariato įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad tai ieškovė, būdama suaugęs brandus asmuo, elgėsi neprotingai, aplaidžiai, nerūpestingai, tuo pačiu piktnaudžiavo savo teisėmis. ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios pateisintų visą ieškinio senaties termino praleidimo trukmę. Be to, nors paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2020-10-19, ieškovė nurodo, apie paveldėjimo liudijimo išdavimą sužinojusi 2021-09-17, o Ieškinį teismui surašiusi 2021-10-29 , taip akivaizdžiai pripažindama, kad praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau neprašė teismo jį atnaujinti.
III. Trečiųjų asmenų argumentai
13. Notarė E. K. 2021 m. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, palikimą priėmė tik mirusios sūnus M. S.. Kiti įpėdiniai terminą praleido. Įstatymas numato, kad praleistas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujintas teismo keliu (Civilinio kodekso 1.117 str.4 d.) , arba nesikreipiant į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (Civilinio kodekso 5.57 str. l d.). Kadangi M. S. žodžiu išreiškė sutikimą įsileisti seseris į paveldėjimo bylą. 2020-07-16 Kauno m. 25-ajame notaro biure mirusiosios duktė V. V. surašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo dukrą U. A. vesti paveldėjimo bylą po motinos N. Š. mirties. 2020-08-04 Kauno m. 25-ajame notaro biure buvo paskirtas laikas atvykimui tam, kad M. S. duotų raštišką sutikimą įstoti į bylą terminą praleidusiems įpėdiniams. Į biurą atvyko tik M. S. ir S. S.. Nei pati V. V., nei jos įgaliotinė U. A., neatvyko. M. S. padavė pareiškimą paveldėjimo byloje, kuriuo sutinka, kad sesuo, mirusios duktė, S. S., gim. (duomenys neskelbtini), priimtų palikimą pagal įstatymą nors yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Tą pačią dieną, 2020-08-04 S. S. palikimą priėmė paduodama pareiškimą Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarei E. K.. Paklausus M. S., dėl antrosios sesers V. V., jis nurodė, kad nesutinka, jog jos atžvilgiu būtų atnaujintas praleistas terminas ir ji neatvyks.
14. Įpėdinis turintis teisę paveldėti, bet per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą jos neįgyvendinęs (nei priėmęs palikimo, nei jo atsisakęs), laikomas praradusiu savo subjektinę teisę paveldėti, t.y. preziumuojama, kad įpėdinis palikimo nepriėmė ir jam priklausanti dalis atitenka kitiems palikimą priėmusiems įpėdiniams. Notaras neturi pareigos, o šiuo atveju net ir galimybių, savo iniciatyva ieškoti įpėdinių, ar kažkokiu būdu gauti jų atsisakymus nuo palikimo. Kiekvienas veiksnus asmuo turi pats rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Taigi nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, nei nuo 2020-07-16 iki 2020-10-19 V. V., ar jos įgaliotinė U. A., jokiomis komunikavimo priemonėmis nebandė susisiekti su notaru: Pareiškėjai bent jau paskambinus ir informavus apie jų ketinimus ir norą paveldėti, ir per nustatytą terminą pateikus dokumentus, liudijančius kreipimąsi į teismą dėl paveldėto termino atnaujinimo, byla nedelsiant būtų stabdoma, kol ginčas išsispręs.
15. 2020-10-19 (praėjus pusei metų nuo palikimo atsiradimo momento) įpėdinis M. S. kreipėsi į Kauno m. 25ąjį notaro biurą su prašymu Nr, (duomenys neskelbtini) išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į jam priklausančią palikimo dalį. Notariato įstatymo 29 str. nurodo, kad notarinis veiksmas turi būti atliekamas iš karto, kai tik pateikiami reikiami dokumentai ir sumokama nustatyto dydžio rinkliava, todėl gavus įstatyminio įpėdinio prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, notaras neturi teisėto pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. M. S. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą jau suėjus trijų mėnesių terminui nuo paikimo atsiradimo momento. Atlikti notarinį veiksmą kliūčių nebuvo, jis buvo teisėtas, visi reikiami dokumentai buvo pateikti, terminai išlaikyti, pagrindo atsisakyti jį atlikti nebuvo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas.
16. Ir tik 2020-12-10 (jau po paveldėjimo liudijimo išdavimo) Kauno m. 25-asis notaro biuras gavo elektroniniu paštu V. V. įgaliotinės U. A. prašymą stabdyti užvestą paveldėjimo bylą po N. Š. mirties. Buvo atsakyta, kad paveldėjimo byla nedelsiant stabdoma ir jokie veiksmai nebeatliekami, nors nebuvo pateikti jokie dokumentai patvirtinantys pareiškėjos kreipimąsi į teismą. Tik 2021-02-03 buvo priimta Kauno apylinkės teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdyti bylą. Pažymėtina, kad 2070 m. gruodžio mėnesį kreipėsi ir antra įpėdinė S. S., dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau liudijimas išduotas nebuvo, kadangi bylą sustabdė. Po kurio laiko įgaliotinė U. A. pateikė notarų biurui 2021-06-02 Kauno apylinkės teismo nutartį Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-08-17 Kauno apygardos teismo nutartį Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo matyti, kad pareiškėja kreipėsi j teismą, ir kad buvo atnaujintas terminas palikimui priimti. Pažymėtina, kad notaras šiose bylose nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, niekaip nebuvo informuotas nei apie bylos pradžią, eigą. pabaigą, nei apie tai, kad iš viso toks klausimas nagrinėjamas. Tokiu būdu notaras neteko galimybės pateikti informaciją teismui, kad teisėtam įpėdiniui jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį turto.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nesuprantama kodėl pareiškėja klaidina teismą nurodydama, kad notaras buvo tinkamai informuotas, bet vis tiek išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas gerokai ankščiau, nei pareiškėja iš viso ėmėsi kokių nors veiksmų paveldėjimo byloje. Ir net po to notaras neturėjo jokios informacijos apie pradėtą bylą dėl termino palikimui atnaujinimo nei pirmos instancijos, nei apeliaciniam teisme. Pareiškėja nurodo neteisingus faktus, apie paveldėtojus. Paveldėtoja S. S. turi pilną teisę paveldėti turtą, kadangi priėmė palikimą su M. S. sutikimu.
18. 2021-09-15 U. A. atvykus į notaro biurą buvo priimtas pareiškimas apie palikimo priėmimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ir išaiškinta, kad notaras neturi teisės naikinti jau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į ½ dalį mirusiosios turto, tą gali padaryti tik teismas.
19. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad visi notariniai veiksmai buvo atliekami griežtai laikantis nustatytos tvarkos, terminų, visos patikros buvo padarytos (tame tarpe ir visų galimų paveldėtojų), vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas atnaujino pareiškėjai terminą palikimui priimti, po to kai jau buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į 1/2 dalį turto, jis yra naikintinas dalyje.
20. Trečiasis asmuo S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21.1. (duomenys neskelbtini) mirė N. Š., kuri buvo ieškovės V. V., atsakovo M. S. ir trečiojo asmens S. S. motina.
21.2. Testamentų registre nėra įregistruotų N. Š. testamentų.
21.3. 2020 m. balandžio 20 d. M. S. Kauno m. 8-ojo notaro biuro notarui R. P. pareiškė, kad jis priima palikimą po mamos N. Š. mirties, prašo notaro pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą ir nurodo kitus įpėdinius- mirusiosios dukras S. S. ir V. V..
21.4. Testamentų registre 2020 m. balandžio 28 d. 13.16 val . notaro R. P. pranešimo pagrindu buvo įregistruotas N. Š. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo M. S..
21.5. Pagal antstolės R. S. 2020 m. birželio 9 d. sudarytą turto apyrašą po N. Š. mirties liko paveldėtinas turtas: 1) žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais ir statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) piniginės lėšos, esančios AB Swedbank, Kauno kredito unijos ir AB Šiaulių banko sąskaitose.
21.6. 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos notarų rūmų viceprezidentės D. L. – B. sprendimu palikėjos N. Š. paveldėjimo byla perduota notarei E. K..
21.7. 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutikimu M. S. sutiko, kad S. S. priimtų palikimą pagal įstatymą po motinos mirties, nors ir yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, ir jai būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į mirusiosios turtą. Tą pačią dieną S. S. pareiškė, kad priima palikimą po motinos mirties.
21.8. Testamentų registre 2020 m. birželio 6 d. 11.12 val. notarės E. K. pranešimo pagrindu buvo įregistruotas N. Š. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo S. S..
21.9. 2020 m. liepos 16 d. notarė E. K. patvirtino V. V. įgaliojimą, kuriuo ji savo dukrą U. A. įgaliojo vesti N. Š. paveldėjimo bylą.
21.10. 2020 m. spalio 19 d. notarė E. K. išdavė M. S. paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį N. Š. turto.
21.11. 2020 m. gruodžio 4 d. U. A. elektroniniu laišku kreipėsi į notarę E. K., nurodydama, kad ji pagal 2020 m. liepos 16 d. įgaliojimą atstovauja savo mamą V. V. ir prašė pateikti informaciją ar po N. Š. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, ar V. V. yra pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir kokie įpėdiniai kreipėsi dėl palikimo.
21.12. 2020 m. gruodžio10 d. U. A. pateikė notarei prašymą sustabdyti paveldėjimo bylą ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi šiuo metu yra rengiamas pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
21.13. 2020 m. gruodžio 28 d. U. A. pateikė prašymą notarei dėl informacijos apie paveldėjimo bylos sustabdymą pateikimo.
21.14. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal patikslintą V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S., S. S. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nutarė V. V. prašymą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti Kauno miesto savivaldybės 25-ajame notarų biure po N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties užvestą paveldėjimo bylą iki galutinio procesinio sprendimo priimto nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo.
21.15. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atnaujinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
21.16. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismas nutarė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį.
21.17. 2021 m. rugsėjo 15 d. V. V. Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarei E. K. pareiškė, kad ji priima palikimą po mamos N. Š. mirties, nurodo kitus įpėdinius- mirusiosios vaikus S. S. ir M. S..
21.18. Testamentų registre 2021 m. rugsėjo 17 d. 9.04 val. . notarės E. K. pranešimo pagrindu buvo įregistruotas N. Š. palikimo priėmimo faktas, palikimą priėmęs asmuo V. V..
21.19. 2021 m. spalio 29 d. V. V. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 2020 m. spalio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto M. S., nuginčijimo.
22. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
23. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtinantį, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu.
24. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
25. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
26. Kaip jau nurodyta, Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atnaujinti V. V. terminą N. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismas nutarė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį. Įsiteisėjus teismų sprendimams, ieškovė 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šis faktas įregistruotas testamentų registre.
27. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo - formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis). Vis dėlto pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
28. CK 5.8 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Atsakovo manymu ieškovė praleido šiame straipsnyje numatytą vienerių metų terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Ieškovės atstovė prašo šį terminą atnaujinti, jei teismas manytų, kad terminas praleistas.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei teismas atnaujino terminą palikimui priimti, ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, testamentų registre įregistruotas jos palikimo priėmimo faktas, turi teisę paveldėti privalomąją palikimo dalį, t.y. ji kaip ir kiti įpėdiniai faktiškai priėmė palikimą ir tapo atitinkamos turto dalies savininkė, todėl jos ir atsakovo ginčas šioje byloje kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, kuriam taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (2020 m. balandžio 11 d.). Dėl šios priežasties atsakovo argumentai, susiję su CK 5.8 straipsnyje numatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymu yra atmestini, kaip nepagrįsti.
30. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai. Šiuo atveju visi trys N. Š. vaikai – V. V., M. S. ir S. S. pagal šią įstatymo nuostatą turi paveldėti kiekvienas po 1/3 dalį motinos turto. Atsakovui M. S. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į ½ dalį motinos turto. Ieškovė prašo panaikinti M. S. išduotą pavelėjimo teisės liudijimą visoje apimtyje.
31. Teismas pažymi, kad nuosavybė gali būti paneigta tik tokio subjekto, kurio turtinės teisės yra pažeistos, t. y. asmens, kuris turi materialiąją teisę – paveldėti palikėjo turtą (jo dalį); toks subjektas įpėdinio nuosavybės teises gali nuginčyti tik įstatymo nustatytu pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju, kiekvienam iš įpėdinių turint teisę pagal įstatymą paveldėti po 1/3 dalį palikėjos turto, atitinkamai atsakovui M. S. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas naikintinas tik toje dalyje, kurioje atsakovas paveldėjo 1/6 dalį motinos turto (t. y. skirtumą tarp paveldėjimo teisės liudijime nurodytos ½ dalies ir pagal įstatymą paveldėtinos 1/3 dalies palikimo).
32. Atsakovui M. S. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas į ½ dalį motinos turto, o tai iš dalies prieštarauja imperatyviai CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai, pagal kurią pirmos eilės įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis. Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas pagal įstatymą turi teisę paveldėti mažesnę turto dalį (ne ½, o 1/3), dėl viršijančios jo paveldėtiną turtą 1/6 dalies jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas panaikintinas, ši turto dalis taikant CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytą restituciją grąžintina į paveldėtino turto masę, dėl kurios paveldėjimo toliau spręstina N. Š. paveldėjimo byloje.
33. Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių teismas nepasisako, kadangi jos neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.).
35. Ieškovė prašė pripažinti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą visa apimtimi, tačiau buvo patenkinta tik 1/3 dalis šio reikalavimo, todėl atitinkamai skirstomos bylinėjimosi išlaidos.
36. Ieškovei V. V. 2022 m. balandžio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. ((duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios dydis pagal 2022 m. kovo 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 222Eur (DOK-33021); 2022 m. balandžio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios dydis pagal 2022 m. birželio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 220 Eur (DOK-79696). Iš viso valstybė turėjo 442 Eur išlaidų. Patenkintų reikalavimų daliai tenkanti suma yra 147 Eur (442 x33 proc.), ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 str.).
37. Žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 7 dalį, 82 straipsnį sudaro 83 Eur, todėl pagal patenkintų reikalavimų dalį 27 Eur (83x33 proc.) valstybei priteisiama iš atsakovo (CPK 96 str.). .
38. Atsakovas ir tretieji asmenys įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
39. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudaro 41,79 Eur, iš atsakovo priteisiama 14 Eur (41,79 x 33 proc.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinos žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 41 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti iš dalies negaliojančiu 2020-10-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo pagal įstatymą 1/3 dalį motinos N. Š. turto po jos mirties (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją ir 1/6 dalį N. Š. turto, aprašyto 2021 m. spalio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), notarės E. K. išduotame M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti į po N. Š. mirties paveldėtino turto masę.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (41 eurą) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 147 Eur ( vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.