- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2-10396-892/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02967-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- G. F.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei V. F.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui G. F. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. F., kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą 1989 m. gruodžio 30 d. Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 754) tarp V. F. ir G. F., dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos ieškovei palikti santuokinę pavardę – F.; 3) priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys santuoką įregistravo 1989 m. gruodžio 30 d. Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 754), santuokoje gimė sūnus M. F., gim. 1990-06-21. Maždaug iki 1998 metų santuokinis gyvenimas buvo pakankamai sklandus, tačiau vėliau atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu pasikeitė, G. F. tapo irzlus, priekabus, konfliktiškas, nuolat nepatenkintas, padėjo piktnaudžiauti alkoholiu, po kelias dienas negrįždavo namo, laisvalaikį ir atostogas sutuoktiniai leisdavo atskirai. 2010 metų žiemą ieškovė išėjo iš namų ir išsinuomojo butą. Nuo to laiko atsakovas visiškai nustojo domėtis ieškove ir šeimos reikalais. Sutuoktiniai nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Susitaikymo galimybės nėra, todėl prašo susitaikymo termino neskirti ir bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Nurodė, kad atsakovas taip pat yra darbingas ir išlaikymas jam nereikalingas. Pažymėjo, kad sutuoktinių vardu nekilnojamojo bei privalomo registruoti kilnojamojo turto neregistruota, ieškovė kreditorių neturi, atsakovo kreditoriai jai nėra žinomi.
2. Atsakovas G. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam buvo įteikti asmeniškai, todėl laikytina, kad apie bylą yra žinoma ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad prieš išeidama gyventi atskirai siūlė atsakovui taikytis, tačiau šis atsisakė, pažymėjo, kad šalys jau 10 metų kartu negyvena, atsakovas gyvena su motina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės V. F. ir atsakovo G. F. sudaryta santuoka įregistruota 1989 m. gruodžio 30 d. Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 754. Šalys santuokoje susilaukė sūnaus M. F., kuris šiuo metu yra pilnametis.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
5. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
6. Remiantis ieškovės paaiškinimais, liudytojos G. M. parodymais nustatyta, kad atsakovas gyvenant su ieškove santuokoje tapo konfliktiškas, padėjo piktnaudžiauti alkoholiu, negerbė sutuoktinės, daugiau kaip dvidešimt metų nesidomi ir nesirūpina šeimos reikalais. Ieškovė, išprovokuota konfliktiškų tarpusavio santykių ir sutuoktinio elgesio nuo 2010 metų su sutuoktiniu negyvena. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, kadangi atsakovas jau daugiau nei dvidešimt metų visiškai nesirūpina šeima, nesidomi atsakove, nesistengė išsaugoti šalių santykių. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).
7. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė „F.“, pažymint, kad atsakovas prieštaravimų tam nepareiškė, atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „F.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).
8. Bylos duomenimis, šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuokoje dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalys neįgijo, duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus nėra, todėl teismas dėl šių klausimų nutraukiant santuoką nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
9. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr.2.2-(NTP-2)-19-T-1263-6690 ieškovei suteikta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų, todėl įstatymu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2019 m. lapkričio 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei V. F. pagal tarnybos sprendimą, advokato ir kitos teisinės pagalbos išlaidos iš viso sudarė 176,32 Eur.
11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį tenkinus visiškai, kas laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei 176,32 Eur ieškovės patirtų antrinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas turėjo byloje 3,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios į valstybės biudžetą taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 93, 96, 185, 263-270, 385 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. F., gim. 1968 m. gegužės 26 d., santuoką įregistruotą 1989 m. gruodžio 30 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 754, dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui G. F. pavardę – F., ieškovei V. F. palikti santuokinę pavardę – F.a.
Šalims vienas iš kito išlaikymas nepriteisiamas.
Priteisti iš atsakovo G. F., gim. 1968 m. gegužės 26 d., valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 78,59 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo G. F., gim. 1968 m. gegužės 26 d., valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 176,32 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 32 ct) antrinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.