- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-345-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47360-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. R. bausmę atlieka pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 14 d.
3. Komisija 2019 m. kovo 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
5. Nuteistasis V. R. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog žemesnės instancijos teismo sprendimas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą yra grindžiamas vien tik jo praeitimi, nors paskirtas bausmes jis yra atlikęs ir kaltę prieš visuomenę išpirkęs, kas yra pakartotinis baudimas už praeities klaidas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog atlikti bausmę jis turi nežmoniškomis, kankinančiomis bei orumą žeminančiomis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio neatitinkančiomis sąlygomis.
5.2. V. R. taip pat pažymi, jog Komisijos nutarime nurodoma, kad jo elgesys pataisos namuose yra nepriekaištingas, jis skatintas, yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo darbinė motyvacija teigiama, iš darbo privalėjo išeiti dėl sveikatos problemų, kurios, anot nuteistojo, atsirado būtent dėl darbo krūvio pataisos namų valgykloje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo V. R. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant V. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad V. R. priklauso vidutinei rizikos grupei (41-99) – 77 balai. Taigi, norint taikyti V. R. lygtinio paleidimo institutą, būtina konstatuoti, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra išimtinai akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, to konstatuoti, bent jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, negalima.
10. Grįsdama tokį manymą, teisėjų kolegija pažymi, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – alkoholio vartojimas bei mąstymas ir elgesys. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tais atvejais, kai nuteistajam nustatomi kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui ar juos panaikinti. Šiuo atveju V. R. pastangos pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ar bent jau juos sumažinti nepastebimos.
11. Apygardos teismui abejonių, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš veiksnių, kurie gali paskatinti V. R. nusikalsti ateityje, nekyla. Nors V. R. tvirtina nesantis konfliktiška asmenybė, teigia, jog smurtinis elgesys yra niekaip nesusijęs su alkoholio vartojimu, tačiau, prieštaraudamas pats sau, pripažįsta, kad terorizuojamas ar provokuojamas gali pratrūkti, t. y. panaudoti fizinį smurtą, o tai dažniausiai pasireiškia būtent tuomet, kai yra apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nusikalstamą veiką (plėšimą), už kurios padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis taip pat įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Pažymėtina ir tai, kad asmeninio pokalbio su pataisos įstaigos darbuotojais metu V. R. pripažino, kad jam reikėtų vartoti mažiau alkoholio ir lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, kas rodo, jog nuteistasis neneigia laisvėje alkoholiu piktnaudžiavęs pakankamai dažnai. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimo, kurio metu buvo ne tik pasisavintas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ir panaudotas fizinis smurtas, padarymui, ir jo vartojimas nebuvo atsitiktinis, V. R. pataisos įstaigoje privalėjo rodyti iniciatyvą spręsti šią problemą, pavyzdžiui, lankyti su alkoholio vartojimo prevencija susijusius užsiėmimus. Tačiau nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, šios problemos jokiais būdais nesprendė, jos keliamos rizikos galimam tolimesniam jo nusikalstamam elgesiui jis nesupranta iki šiol. Nesprendžiama piktnaudžiavimo alkoholiu problema lemia ir kito V. R. nustatomo kriminogeninio veiksnio – mąstymo ir elgesio, egzistavimą, kadangi jis nuteistajam nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis kartoja tas pačias klaidas, pasirenka netinkamą elgesio modelį, nors ir geba identifikuoti turimas problemas, tačiau jų su savo nusikalstamu elgesiu nesieja.
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, jog nestabili nuteistojo finansinė padėtis buvo vienas iš veiksnių skatinusių jį nusikalsti praeityje kadangi jis iki bausmės atlikimo pradžios oficialių pajamų negavo, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, ankstesni nuteistojo teistumai (V. R. teistas šešis kartus) taip pat susiję su tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Nepaisant to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis maksimalių pastangų įgyti darbinės patirties nedėjo, iniciatyvos įgyti vidurinį ar profesinį išsilavinimą, nerodė (iš darbo pataisos namuose išėjo, dėl galimybės mokytis į pataisos namų administraciją nesikreipė), nors tiek darbinė patirtis, tiek įgyta specialybė galėtų padėti jam įsitvirtinti darbo rinkoje. Nuteistasis skunde teigia, jog išeiti iš darbo buvo priverstas dėl sveikatos problemų, tačiau, kaip galima suprasti iš socialinio tyrimo išvados, tai buvo tik jo paties nurodyta priežastis, nepatvirtinta jokiais medicininiais dokumentais. Be to, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog V. R. būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, prašydamas bausmės atlikimo vietoje suteikti jam kitą darbą, kurį jis galėtų dirbti nepaisant galimai turimų sveikatos problemų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. R. jau šiuo metu turi įsiskolinimų, kas laisvėje jam bus papildoma finansinė našta. Kadangi nuteistasis neišnaudoja visų galimybių dirbti bei iš gaunamo atlyginimo dengti turimas skolas net ir būdamas pataisos namuose, žinodamas, jog tai gali lemti ir palankesnio teismo sprendimo jo atžvilgiu priėmimą, pagrįstai manyti, jog tai jis darys išėjęs į laisvę, teismas neturi jokio pagrindo. V. R. darbinės motyvacijos stoka bei faktas, kad nuteistasis jau šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų, įvertinus tai informacijos apie ankstesnius V. R. teistumus kontekste, apygardos teismą verčia abejoti nuteistojo galimybe lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
13. Teigti, jog V. R. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, be kita ko, leidžia ir tai, kad jis ligi šiol kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta tik iš dalies. Toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, rodo, jog jis yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, kritiškai savo elgesio nevertinti, neprisiimti savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių.
14. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atkreiptinas dėmesys ir į šios rizikos vertinimo rezultatus, iš kurių matyti, jog iš V. R. nustatomų 77 balų net 52 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali įtakoti ir sumažinti. Jų egzistavimas, kartu vertinant ir aukščiau nurodytas aplinkybes apie nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei pastangas panaikinti veiksnius, galinčius turėti įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, yra akivaizdus patvirtinimas, kad daroma V. R. pažanga dar nėra pakankama manyti, kad lygtinai paleistas iš pataisos namų jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, jog sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismas taip pat motyvavo 52 dinaminių balų egzistavimu, kas paneigia nuteistojo skundo argumentą, jog tokį sprendimą žemesnės instancijos teismas grindė tik informacija apie ankstesnius nuteistojo teistumus, nevertindama nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog V. R. yra net 6 kartus teistas, anksčiau jam buvo skirta ir savo pobūdžiu švelnesnė arešto bausmė, vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis abu kartus pažeidė teismo jam paskirtus įpareigojimus, dėl ko taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas. Nors tiek ankstesni teistumai, tiek teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kaip teigiama V. R. skunde, kadangi svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir 9-13 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje V. R. vėl darys naujas nusikalstamas veikas.
16. Atsakydama į V. R. skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuteistojo laikymo bausmės atlikimo vietoje sąlygos niekaip neapibūdina jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl ši aplinkybė jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konkrečiam nuteistajam neturi. Sąlygų įkalinimo įstaigoje atitikimas nacionaliniams ir tarptautiniams teisės aktams taip pat nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Dėl šių priežasčių plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.
17. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo V. R. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.