Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-579/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-03-05Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
1A-419-579/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47360-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47360-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4.1; 2.4.6.6.1(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo V. R. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) sodybos kieme, (duomenys neskelbtini) raj., panaudodamas fizinį smurtą, tai yra spirdamas koja ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajam M. B. į įvairias kūno vietas ir taip sukeldamas jam fizinį skausmą, o dėl sukelto skausmo nukentėjusiam nesipriešinant, pagrobė iš jo, ištraukdamas iš kelnių kišenės, mobilųjį telefoną „Nokia Lumia 635“, kurio vertė 130 eurų, taip padarė nukentėjusiajam M. B. 130 eurų turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendį. Nurodo, kad pripažįsta, jog sudavė M. B. į veidą, tačiau tikina daugiau jokių veiksmų pastarojo atžvilgiu neatlikęs. Telefono nematė ir neėmė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas, netinkamai įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, nepagrįstai nustatė, jog jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundas nepagrįstas.Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytos taisyklių ir nors nuosprendis nėra išsamiai motyvuotas, tačiau abejoti teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti nukentėjusiojo M. B., liudytojų V. T., R. V., I. M., J. B., M. N., L. S. parodymai ir pagrįstai, juos lyginant ir gretinant tiek tarpusavyje, tiek su kitų liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos duomenimis, vertinant juos visų byloje surinktų duomenų ir nustatytų faktų visumoje, konstatuota, jog jie yra patikimi ir pakankami V. R. kaltei padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįsti.Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tikina, kad tik sudavė nukentėjusiajam į veidą ir daugiau jokių veiksmų pastarojo atžvilgiu neatliko, telefono nepagrobė, apeliacinės instancijos teismas tokius jo teiginius vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apelianto kaltę padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visų pirma, patvirtina nukentėjusiojo parodymai. M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad po išgertuvių jam prigulus ant lauke buvusios lovos, pajuto smūgius, atsimerkęs, pamatė šalia stovintį V. R., jautė, kaip šis iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną, kurį prieš tai buvo reikalavęs parduoti, dar spyrė į šoną. Kai V. R. kažkas užkalbino ir šis nusisuko, jis pabėgo. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kad būtent nuteistasis ir kad būtent tuo metu, kai M. B. buvo prigulęs, t. y., apie 18.30 val. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, patvirtino liudytojas V. T., kuris tuo metu kaip tik buvo kieme ir matė visą įvykį. Šis liudytojas paaiškino, kad V. R. spardė gulintį M. B., sudavė ranka, girdėjo, kaip nukentėjusysis šaukė, kad jam skauda. Kai jis (V. T.) ėmė drausminti nuteistąjį, šis ėmė artėti link jo, o nukentėjusysis tuo metu pabėgo. V. T. taip pat paaiškino, kad po kelių dienų R. V. jam atnešė M. B. telefoną, kurį rado savo namų koridoriuje, ir pasakė, jog gali būti, kad V. R. pas jį paliko telefoną, jog visi manytų, kad tai jis šį pavogė. Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nukentėjusysis 2017 m. rugsėjo 12 d. pas jį namuose pasikrovė savo mobilaus ryšio telefoną ir išeidamas šį telefoną pasiėmė. Po kelių dienų rado M. B. telefoną savo namuose, tačiau, kaip jis ten atsidūrė, nežino (b. l. 59-60). Kad šie parodymai yra teisingi, R. V. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Pastarojo parodymai patvirtina nukentėjusiojo teiginius, kad telefono R. V. namuose jis nebuvo palikęs. Liudytojos I. M., J. B. ir M. N. paties įvykio nematė, tačiau patvirtino, jog po nagrinėjamo įvykio M. B. skundėsi, kad V. R. jį sumušė, kad jam skauda šoną, kad nuteistasis pagrobė telefoną. Tad šių liudytojų parodymai pripažinti netiesioginiais V. R. kaltės įrodymais. Paminėtų asmenų parodymai yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltinime nurodytas aplinkybes dėl plėšimo M. B. atžvilgiu padarymo mechanizmo, todėl teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas tiek dėl V. R. padarytos veikos faktinių aplinkybių, tiek ir dėl jo kaltės. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo versiją, kad prieš nukentėjusįjį 2017 m. rugsėjo 12 d. vykusių išgertuvių metu smurtavo L. S.. Pastarasis paaiškino, jog jam begulint kambaryje buvo atėjęs M. B. ir prašė cigarečių, tačiau nurodė, kad tarp jų jokio konflikto nebuvo. Tiek nukentėjusysis, tiek L. S. kategoriškai tvirtino, jog L. S. nukentėjusiojo nemušė, nebuvo su juo sustumdęs, tuo paneigdami nuteistojo teiginius. Negana to, L. S. paaiškino, kad V. R. jo prašė pakeisti parodymus ir pasakyti, kad jie (L. S. ir M. B.) apsistumdė, kad M. B. buvo nugriuvęs. Apie tai, kad V. R. prašė pakeisti jam nepalankius parodymus, net ir grasino, nurodė ir liudytojas V. T.. Šios aplinkybės tik dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad nuteistojo parodymai yra nenuoširdūs, ir kad neigdamas atlikęs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, jis tik siekia sušvelninti savo teisinę padėtį. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis išgertuvių metu tik sudavė M. B. į nosį dėl to, jog pastarasis susistumdė su L. S., nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Todėl tokie V. R. parodymai, kaip ir minėta anksčiau, laikomi tik jo gynybine versija. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodytus duomenis, jų visumą vertino kaip pakankamą daryti išvadą, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikaltimą nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y., spirdamas koja ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajam M. B. į įvairias kūno vietas ir taip sukeldamas jam fizinį skausmą, o dėl sukelto skausmo nukentėjusiam nesipriešinant, pagrobė iš jo, ištraukdamas iš kelnių kišenės, mobilųjį telefoną „Nokia Lumia 635“.Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai V. R. pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl keisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė