- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-378-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00664-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į antstolį A. B. su skundu, kuriuo prašė panaikinti patvarkymus ir nutraukti jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini), suėjus vykdymo senaties terminui. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio veiksmai yra neteisėti. Be to, jis nėra informuotas, ar laiku buvo priimti ir pradėti vykdyti vykdomieji dokumentai.
2. Antstolis A. B. (duomenys neskelbtini) patvarkymu skundą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad vykdymo procese nėra praėjusio dviejų metų laikotarpio, kad antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Skolos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo atlyginti priteistą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo V. B. skundą atmetė.
4. Teismas, nustatęs, kad nutarimai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, priimti iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, kad teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK).
5. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, įvertinęs vykdomosiose bylose esančius duomenis, sprendė, kad šiuo atveju trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti pažeistas nebuvo.
6. Teismas nurodė, kad vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis darė užklausas dėl skolininko lėšų arešto, Sodrai – dėl pareiškėjo darbovietės, atliko paieškas dėl skolininko turimo registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu registruotų transporto priemonių, areštavo transporto priemonę, ėmėsi priemonių jos vertei nustatyti, todėl konstatavo, kad 2 metų terminas, kai antstolis vykdomosiose bylose neatliko jokių veiksmų, nenustatytas.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kurie leistų spręsti, jog dėl antstolio neveikimo nebuvo išieškota pareiškėjui paskirta bauda, todėl nėra pagrindo taikyti vykdymo senatį ir įpareigoti antstolį nutraukti bylą.
8. Taip pat teismas nurodė, kad skolininkas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo, todėl konstatavo, jog baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti – vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini) nutraukti V. B. atžvilgiu vykdomą priverstinį skolų išieškojimą, suėjus vykdymo senaties terminui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. priimdamas nutartį teismas rėmėsi pasenusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negaliojančiais teisės aktais, todėl ši teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota;
9.2. antstolis areštavo transporto priemonę – automobilį, kurios neturėjo teisės areštuoti, kadangi buvo informuotas, jog ši transporto priemonė įgyta apgaulės būdu, neteisėtai panaudojus pareiškėjo asmens duomenis;
9.3. kadangi 2015 m. birželio 25 d. įstatyme Nr. XII-1869 vykdymo senaties normų parinkimo klausimas nereglamentuotas, taikytina ANK 3 straipsnio 2 dalis, pagal kurią įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus, kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Tai reiškia, kad ANK 672 straipsnio 3 dalyje numatytas 5 metų nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas taikomas ir nutarimams, priimtiems iki 2017 m. sausio 1 d.;
9.4. nuo administracinių nuobaudų priverstinio vykdymo pradžios praėjo daugiau nei 16 metų, todėl yra tikslinga nutraukti priverstines skolų išieškojimo priemones.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis A. B. prašė Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai juridiškai kvalifikavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. B. skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Apelianto teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, vadovavosi negaliojančiais teisės aktais, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir akcentuoja, jog vykdomosios bylos turi būti nutrauktos, kadangi yra suėjęs ANK 672 straipsnio 3 dalyje numatytas 5 metų nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio A. B. žinioje yra vykdomoji byla (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – nutarimą administracinėse bylose (duomenys neskelbtini) dėl 63,72 Eur (220,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojai Valstybei, bei vykdomoji byla (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą – nutarimą administracinėje byloje (duomenys neskelbtini)dėl 28,96 Eur (100,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojai Valstybei. Vykdomosiose bylose 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. buvo atliktos užklausos Sodrai ir bankams. Antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. 2017 m., 2018 m., 2019 m. atliktos užklausos Sodrai. 2011 m. atlikta užklausa VĮ „Registrų centas“, iš kurios matyti, kad skolininkas registruoto nekilnojamojo turto neturi. 2014 m. tikrinti duomenys AIS antstolių informacinėje sistemoje. 2014 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. tikrinti duomenys Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. 2019 m. tikrinti duomenys įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre, areštuota transporto priemonė - automobilis, priimti patvarkymai dėl transporto priemonės pateikimo vertės nustatymui, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo, išieškotų lėšų paskirstymo.
15. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, išduoti 2004 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaujantis išdėstytais motyvais atmestinas apelianto argumentas, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ANK 672 straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų vykdymo senaties terminas.
16. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad iki 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d., Žin., 2013, Nr. 124-6280) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalis (ar kiti šio akto straipsniai) nenumatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus arešto kaip administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, pasikeitęs teisinis reguliavimas vertintinas kaip neturintis teisinės reikšmės šiam ginčui.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
18. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija nei pirmosios instancijos teismo išvados, jog vykdomieji dokumentai vykdymui buvo perduoti laikantis trijų mėnesių termino, nei teismo išvados, jog vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad antstolis vykdomosiose bylose sistemingai atliko vykdymo veiksmus – periodiškai teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams apie pareiškėjo turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui duomenims apie pareiškėjo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti, teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui apie pareiškėjo vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino VSDFV duomenų bazės informaciją apie skolininko darbovietę, areštavo transporto priemonę, ėmėsi priemonių jos vertei nustatyti. Iš vykdomosiose bylose esančių nutarimų, kuriais skirtos baudos, matyti, jog nutarimai buvo priimti dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie baudų paskyrimą ir faktą, jog nėra jų sumokėjęs, todėl privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, tačiau, priešingai, nepateikė įrodymų, kad elgėsi sąžiningai ir dėjo pastangas baudoms padengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininko neveikimas, kai jis žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas (baudas) per daugiau nei 15 metų laikotarpį nesugebėjo gera valia sumokėti baudų, prilygintinas vengimui vykdyti nutarimus dėl baudų paskyrimo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.
19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino suėjimo, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.