Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal UAB ,,Finansų bitė“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos, nuostolių, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

18. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimas už akių dalyje, kurioje netenkinti ieškovės reikalavimai, todėl neapskųstoje dalyje teismo sprendimas už akių pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

20. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 7 787,03 EUR negrąžinto kredito, tačiau pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs kartu su ieškiniu pateiktą įmokų mokėjimo grafiką, nustatė, kad negrąžinta vartojimo kredito suma, nutraukus sutartį prieš terminą, iš tikrųjų sudaro 7 713,91 EUR. Nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliantė nurodo, kad teismas padarė aritmetinę skaičiavimo klaidą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais iš esmės sutinka, kadangi byloje esantys duomenys tvirtina, jog ieškovė atsakovui suteikė viso 8 200 EUR kreditą. Iš ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad atsakovas viso yra sumokėjęs šešias įmokas pagal paskolos įmokų grąžinimo grafiką, taigi, yra grąžinęs 412,97 EUR kredito. Likusi negrąžinta kredito suma sudaro 7 787,03 EUR (8 200 EUR - 412,97 EUR), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas dalyje dėl ieškovei priteistinos kredito sumos dydžio ir ieškovei iš atsakovo priteistina 7 787,03 EUR negrąžinto kredito.

22. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistų mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kredito sutarties nutraukimo, dydį. Ieškovės skaičiavimais, iki sutarties nutraukimo atsakovui priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų dalis sudaro 1 503,82 EUR. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 1 218,77 EUR palūkanas, rėmėsi kredito įmokų grąžinimo grafiku, tačiau įtraukė tik 9 atsakovo nesumokėtas įmokas, kai tuo tarpu atsakovas nesumokėjo 10 įmokų (nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. spalio 12 d.), taip pat palūkanų už 16 dienų iki sutarties nutraukimo, kas viso sudaro 1 429,47 EUR. Taigi, šiuo atveju, spręstina, kad ieškovė turi teisę gauti pagal sutartį paskaičiuotas ir atsakovo nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo.

23. Ieškovė taip pat, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovo 74,35 EUR palūkanų dėl vėlavimo už laikotarpius nuo ketvirtos paskolos įmokų mokėjimo dienos iki paskolos sutarties nutraukimo dienos, taikant 22 proc. metinę palūkanų normą. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, šiuo atveju ieškovės paskaičiuotos 74,35 EUR palūkanos buvo skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. savo esme yra kompensacinės palūkanos.

24. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti papildomas 22 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas jų nepriteisė teisėtai ir pagrįstai.

25. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinų delspinigių dydį. Teisėjų kolegija pritaria šiems apeliacinio skundo teiginiams, kadangi ieškovė pateikė detalią delspinigių skaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad delspinigiai paskaičiuoti ne daugiau kaip už 180 dienų ir neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto maksimalaus delspinigių dydžio (0,05 procentai). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai prašo jai iš atsakovo priteisti viso 170,41 EUR delspinigių ir pirmosios instancijos teismas juos sumažino nepagrįstai.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina, nustatant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 429,47 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kredito sutarties nutraukimo dienos, ir 170,41 EUR delspinigių.

27. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 601,18 EUR administravimo mokesčio, kuris yra apskaičiuotas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.2, 1.3 ir 4.10 punktuose numatyta tvarka. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad atsakovas nėra apmokėjęs 506,04 EUR administravimo mokesčio pagal grafiką, o taip pat jam yra paskaičiuotas atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 ir 4.10 punktus. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą, priteisė ieškovei 432,11 EUR tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kredito įmokų mokėjimo grafiku, tačiau neteisingai nustatė priteistiną administravimo mokesčio dydį, paskaičiuotą iki kredito sutarties nutraukimo dienos.

28. Pagal byloje pateiktus dokumentus, atsakovas nėra sumokėjęs dešimties pilnų administravimo mokesčio įmokų (482,73 EUR), taip pat 23,31 EUR administravimo mokesčio už 16 dienų (nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 28 d.), taigi, viso atsakovas ieškovei nesumokėjo 506,04 EUR administravimo mokesčio pagal įmokų mokėjimo grafiką. Dėl to konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo pagal sutarties įmokų grafiką apskaičiuotos administravimo mokesčio dalies. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl administravimo mokesčio keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 506,04 EUR nurodyto mokesčio.

29. Ieškovė taip pat prašo papildomai priteisti iš atsakovo 95,14 EUR administravimo mokesčio, kuris iš esmės yra atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis, paskaičiuotas pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 ir 4.10 punktus. Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio (pagal pareigas) vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

30. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aptarto reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir sutarties bendrųjų sąlygų nuostatų dėl atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčio sąžiningumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.3 punktu šalys susitarė, kad atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis - specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos gavėjo atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos gavėjo atsiskaitymo rizikos valdymą. Šalių susitarimu, atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčiui taikoma nuolaida ir jis yra 0 EUR. Paskolos gavėjui netinkamai vykdant sutartį, toks asmuo yra priskiriamas didesnės rizikos klientų grupei, o atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis yra skirtas organizatoriaus patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos klientu ir su juo sudarytos sutarties vykdymo priežiūra. Šiuo laikotarpiu atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčiui nuolaida netaikoma pagal sutarties 4.10 punktą. Pagal sutartį į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat – administravimo mokestis, kuris yra apskaičiuotas vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punkte numatyta tvarka bei atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis.

32. Pagal bendrųjų sąlygų 4.10 punktą atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčiui taikoma nuolaida tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai organizatoriaus klientams) ir tik paskolos gavėjui tinkamai ir laiko mokant mėnesines įmokas pagal paskolos grąžinimo grafiką. Jei paskolos gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką pagal paskolos grąžinimo grafiką daugiau nei 3 darbo dienas, atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčiui nuolaida nėra taikoma tą mėnesį, kurį paskolos gavėjas vėluoja sumokėti mėnesinę įmoką. Atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčio suma su nuolaida yra 0 EUR. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę.

33. Taigi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo atsiskaitymo rizikos valdymo mokestį be nuolaidos - 95,14 EUR, nes atsakovas pradelsė sumokėti įmokas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.10 papunktyje įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis). Be kita ko, vartotojas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis bus taikomas.

34. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartos sąlygos, nustatančios atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Taigi konstatuotina, kad nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) pripažintinos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 ir 4.10 papunkčių sąlygos, taip pat specialiosios dalies sąlygos, nustatančios atsiskaitymo rizikos mokesčio apskaičiavimo taisykles (CK 6.228⁴ straipsnio 3, 9 dalys). Pripažinus negaliojančiomis nurodytas vartojimo kredito sutarties sąlygas, ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovas sumokėtų atsiskaitymo rizikos valdymo mokestį. Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies sąlygos, kuriose nustatytas konkretus, aiškus administravimo mokesčio dydis lieka galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų kredito sutarties sąlygų, susijusių su atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčiu (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei jos prašomo 95,14 EUR administravimo mokesčio (atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčio).

36. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ieškovės negautų pajamų (iki sutarties galiojimo termino turėtos gauti mokėjimo (pelno) palūkanos) atlyginimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovės prašomų sumų nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė jos patirtų nuostolių (negautų pajamų) realumo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą teismas neturi galimybių, kadangi palūkanų dydis yra tiesiogiai priklausomas nuo likusios negrąžintos paskolos sumos, o atsakovas visas mokėtinas vartojimo kredito sumas gali grąžinti ir anksčiau nei baigtųsi vartojimo kredito sutarties terminas. Apeliantė su tokiu vertinimu nesutinka ir teisėjų kolegija iš esmės ieškovės pozicijai pritaria.

37. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

39. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

40. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), t. y. 22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 28 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 12 d.), nurodė, kad mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos nebegali būti skaičiuojamos, o ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

42. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad, ji (ieškovė, apeliantė) turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

43. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad ieškovė paskolino atsakovui pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020 m. spalio 28 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

44. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito davėjui pelno palūkanas, kurių metinė norma – 22 proc. Atsakovui, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė nutraukė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina ieškovės negautų pajamų faktą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 22 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 12 d.), jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 22 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (7 787,03 EUR), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

46. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

47. Jau buvo nurodyta, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei viso 5 434,97 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 22 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. spalio 28 d. nutraukta. Iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 28 d.) atsakovas liko skolingas ieškovei 1 429,47 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios yra priteistos ieškovei. Dėl to ieškovės negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2024 m. balandžio 12 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos. Atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 5 434,97 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 28 d.) atsakovas ieškovei turėjo sumokėti 2 313,08 EUR mokėjimo palūkanų. Taigi, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. spalio 28 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. balandžio 12 d.) sudarytų maksimalią 3 121,89 EUR (5 434,97 EUR - 2 313,03 EUR) sumą. Kaip jau minėta, sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 3 121,89 EUR sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

48. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Taigi, ieškovei nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 4 d.) priteistinos negautos pajamos, kurių suma – 403,34 EUR ((59,44 EUR + 125,63 EUR + 123,83 EUR + 94,44 EUR), taip pat 22 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 12 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. vasario 12 d. - 6 653,71 EUR; 2021 m. kovo 12 d. - 6 550,63 EUR; 2021 m. balandžio 12 d. - 6 444,99 EUR; 2021 m. gegužės 12 d. - 6 336,73 EUR; 2021 m. birželio 12 d. - 6 225,78 EUR; 2021 m. liepos 12 d. - 6 112,08 EUR; 2021 m. rugpjūčio 12 d. - 5 995,55 EUR; 2021 m. rugsėjo 12 d. - 5 876,13 EUR; 2021 m. spalio 12 d. - 5 753,74 EUR; 2021 m. lapkričio 12 d. - 5 628,31 EUR; 2021 m. gruodžio 12 d. - 5 499,77 EUR; 2022 m. sausio 12 d. - 5 368,04 EUR; 2022 m. vasario 12 d. - 5 233,04 EUR; 2022 m. kovo 12 d. - 5 094,68 EUR; 2022 m. balandžio 12 d. - 4 952,89 EUR; 2022 m. gegužės 12 d. - 4 807,58 EUR; 2022 m. birželio 12 d. - 4 658,66 EUR; 2022 m. liepos 12 d. - 4 506,04 EUR; 2022 m. rugpjūčio 12 d. - 4 349,63 EUR; 2022 m. rugsėjo 12 d. - 4 189,34 EUR; 2022 m. spalio 12 d. - 4 025,06 EUR; 2022 m. lapkričio 12 d. - 3 856,71 EUR; 2022 m. gruodžio 12 d. - 3 684,17 EUR; 2023 m. sausio 12 d. - 3 507,35 EUR; 2023 m. vasario 12 d. - 3 326,14 EUR; 2023 m. kovo 12 d. - 3 140,43 EUR; 2023 m. balandžio 12 d. - 2 950,11 EUR; 2023 m. gegužės 12 d. - 2 755,06 EUR; 2023 m. birželio 12 d. - 2 555,17 EUR; 2023 m. liepos 12 d. - 2 350,31 EUR; 2023 m. rugpjūčio 12 d. - 2 140,37 EUR; 2023 m. rugsėjo 12 d. - 1 925,21 EUR; 2023 m. spalio 12 d. - 1 704,71 EUR; 2023 m. lapkričio 12 d. - 1 478,73 EUR; 2023 m. gruodžio 12 d. - 1 247,14 EUR; 2024 m. sausio 12 d. - 1 009,8 EUR; 2024 m. vasario 12 d. - 766,57 EUR; 2024 m. kovo 12 d. - 517,3 EUR; 2024 m. balandžio 12 d. - 261,84 EUR) ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2024 m. balandžio 12 d.), negali viršyti 3 121,89 EUR sumos.

49. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 10 296,29 EUR.

51. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (netenkinta tik reikalavimo dalis, kuria ieškovė negautas pajamas prašė kas mėnesį skaičiuoti nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ir prašymas dėl dalies administravimo mokesčio) ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, priteisiant iš atsakovo pirmosios instancijos teismo sumažintą negrąžinto kredito sumą, mokėjimo palūkanas, administravimo mokestį, delspinigius, negautas pajamas, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jo pirmosios instancijos teisme patirtos 952 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 84 EUR (84 EUR žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 22 d. vartojimo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 1.3 ir 4.10 punktų sąlygą, taip pat specialiųjų sutarties sąlygų nuostatą dėl atsiskaitymo rizikos valdymo mokesčio taikymo.

Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ naudai 7 787,03 EUR (septynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 3 euro centus) negrąžinto kredito, 506,04 EUR (penkis šimtus šešis eurus 4 euro centus) administravimo mokesčio, 1 429,47 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 47 euro centus) pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 28 d.), 170,41 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 41 euro centą) delspinigių.

Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ naudai 403,34 EUR (keturis šimtus tris eurus 34 euro centus) negautų pajamų ir 22 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 12 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. vasario 12 d. - 6 653,71 EUR; 2021 m. kovo 12 d. - 6 550,63 EUR; 2021 m. balandžio 12 d. - 6 444,99 EUR; 2021 m. gegužės 12 d. - 6 336,73 EUR; 2021 m. birželio 12 d. - 6 225,78 EUR; 2021 m. liepos 12 d. - 6 112,08 EUR; 2021 m. rugpjūčio 12 d. - 5 995,55 EUR; 2021 m. rugsėjo 12 d. - 5 876,13 EUR; 2021 m. spalio 12 d. - 5 753,74 EUR; 2021 m. lapkričio 12 d. - 5 628,31 EUR; 2021 m. gruodžio 12 d. - 5 499,77 EUR; 2022 m. sausio 12 d. - 5 368,04 EUR; 2022 m. vasario 12 d. - 5 233,04 EUR; 2022 m. kovo 12 d. - 5 094,68 EUR; 2022 m. balandžio 12 d. - 4 952,89 EUR; 2022 m. gegužės 12 d. - 4 807,58 EUR; 2022 m. birželio 12 d. - 4 658,66 EUR; 2022 m. liepos 12 d. - 4 506,04 EUR; 2022 m. rugpjūčio 12 d. - 4 349,63 EUR; 2022 m. rugsėjo 12 d. - 4 189,34 EUR; 2022 m. spalio 12 d. - 4 025,06 EUR; 2022 m. lapkričio 12 d. - 3 856,71 EUR; 2022 m. gruodžio 12 d. - 3 684,17 EUR; 2023 m. sausio 12 d. - 3 507,35 EUR; 2023 m. vasario 12 d. - 3 326,14 EUR; 2023 m. kovo 12 d. - 3 140,43 EUR; 2023 m. balandžio 12 d. - 2 950,11 EUR; 2023 m. gegužės 12 d. - 2 755,06 EUR; 2023 m. birželio 12 d. - 2 555,17 EUR; 2023 m. liepos 12 d. - 2 350,31 EUR; 2023 m. rugpjūčio 12 d. - 2 140,37 EUR; 2023 m. rugsėjo 12 d. - 1 925,21 EUR; 2023 m. spalio 12 d. - 1 704,71 EUR; 2023 m. lapkričio 12 d. - 1 478,73 EUR; 2023 m. gruodžio 12 d. - 1 247,14 EUR; 2024 m. sausio 12 d. - 1 009,8 EUR; 2024 m. vasario 12 d. - 766,57 EUR; 2024 m. kovo 12 d. - 517,3 EUR; 2024 m. balandžio 12 d. - 261,84 EUR).

Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ naudai 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 296,29 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 952 EUR (devynis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. V. valstybės naudai 5,58 EUR (penkis eurus 58 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ naudai 84 EUR (aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.