- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-543-357/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Jonas Algirdas Smagurauskas, Zenonas Jonas Januška
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Užubalienė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2;
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei S. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. M. pareikštu ieškiniu prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punktą, nustatant nepilnametės dukters A. M. gyvenamąją vietą su motina S. M., adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas A. M. priešieškiniu prašė atmesti ieškovės reikalavimą bei iš dalies pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 ir 3 punktus:
2 punktą išdėstyti: S. M. teikia dukteriai A. M. išlaikymą tokia tvarka – periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo 2008 metų kovo 1 d. iki 2009 metų gruodžio 31d.; periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2010 metų sausio 1 d. iki dukters pilnametystės; dukrai teikiamą išlaikymą S. M. už einamąjį mėnesį iki 15 dienos perves į dukters vardu atidarytą sąskaitą banke;
3 punktą išdėstyti: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2008 metų gruodžio 31 d. nustatoma tokia S. M. bendravimo su dukterimi A. M. tvarka: S. M. su dukterimi turi teisę bendrauti kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. iki 19.30 val. dukters ir jos tėvo A. M. gyvenamojoje vietoje; A. M. privalo sudaryti galimybę S. M. bendrauti su dukterimi dviese, atskiroje patalpoje, be kitų asmenų; kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį ir trečią sekmadienį S. M. gali bendrauti su dukterimi nuo 13 val. iki 17 val. jos ir jos tėvo gyvenamojoje vietoje ar išeiti su dukterimi, lydint A. M. arba jo motinai ar tėvui, pasivaikščioti.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies, pakeisdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-03-17 sprendimo dalį dėl išlaikymo ir priteisdamas iš S. M. A. M. išlaikymui po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2009 m. birželio 17 d. iki jos pilnametystės. Teismas nurodė, jog nustatydamas nepilnametės A. M. gyvenamąją vietą atsižvelgia į kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą, į kiekvieno iš tėvų aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras. Ieškovė neturi nuosavo būsto, nėra sudariusi sutarties dėl būsto nuomos, tik paskutinio posėdžio metu pateikė teismui pastatų dovanojimo sutartį, iš kurios matosi, kad jai dovanoti pastatai yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena pas tėvus, kurie turi nuosavą namą, atsakovo šeimai skirti keli kambariai, atsakovas pastoviai gyvena vienoje vietoje, nėra pagrindo manyti, kad jis toliau negalės gyventi tėvų name. Ieškovė nepateikė teismui svarių įrodymų, kad jai lankyti dukterį ir bendrauti su ja trukdė atsakovas ar jo tėvai. Tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena su kitais asmenimis, ir vienu ir kitu atveju duktė turės gyventi kartu su svetimu jai asmeniu. Su atsakovu gyvenanti D. G. teismui parodė, jog ji gerai sutaria su A.. Tuo tarpu asmuo, kuris gyvena su ieškove, nerodė noro teismui paaiškinti, koks jo požiūris į A., todėl ne visiškai aišku, į kokią aplinką patektų A. nustačius jos gyvenamąją vietą su ieškove. Pati A. nori bendrauti ir gyventi tik su tėvu, apie motiną nenori kalbėti. Savo norą gyventi kartu su tėvu ji išreiškė vaiko teisių apsaugos tarnybai, pokalbio metu teisme ir psichiatrinio-psichologinio įvertinimo metu. Jos noras neprieštarauja jos interesams. Vaiko teisių apsaugos tarnyba davė išvadą, jog atsižvelgiant į vaiko interesus jos gyvenamoji vieta turėtų likti pas atsakovą. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą teismas atsižvelgia į dabartinės vaiko gyvenamosios vietos aplinką, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, į būtinumą vaiko interesais keisti gyvenamąją aplinką. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos saugumą ir nesant būtino reikalingumo, be aiškaus pakankamo pagrindo, nenumato vaiko aplinkos keisti.
Teismas taip pat nurodė, jog ieškovė augina mažametį sūnų, nedirba, gauna socialinę pašalpą, jos turtinė padėtis nėra gera, atsakovo turtinė padėtis taip pat nėra gera, todėl priešieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo tenkintina iš dalies. Šalys gali bendrauti su vaiku ir be teismo nustatytos bendravimo tvarkos, jie gali tai pasiekti bendru susitarimu, gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą ir nepavykus pasiekti susitarimo kreiptis į teismą. Priešieškinio dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo netenkintina.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Teismas pažeidė procesinės teisės normas, CPK 177 str. reikalavimus, neteisingai įvertino rašytinius įrodymus, o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos civilinių bylų sprendimų praktikos (nutartis Nr. 3K-3-15/2006), neatsižvelgė į aplinkybes ir daromą vaikui įtaką, nurodytą ekspertų išvadoje. Teismas neatsižvelgė, jog ieškinio pagrindas buvo atsakovo piktybinis, tyčinis 2005 m. kovo 17 d. sprendimo nevykdymas, pasireiškiantis tuo, jog atsakovas trukdė ieškovei kaip motinai bendrauti su dukra. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog iki šios dienos atsakovas piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, ieškovei neleidžia ne tik pasiimti, bet ir matytis su savo dukra. Teismas neįvertino, jog buvusio ieškovės sutuoktinio ir jo šeimos narių elgesys prieštarauja teismo sprendimui ir geros moralės principams, nes buvęs sutuoktinis yra amoralaus elgesio asmuo, svetimoteriauja (šiuo metu gyvena su sugyventine), vartoja alkoholinius gėrimus ir tokioje aplinkoje nepilnametei dukrai yra sudaromos netinkamos sąlygos augti ir vystytis. Teismas sprendime šališkai atsakovo naudai vertino ekspertizės išvadas, nes 2008-12-16 išvadų 4 p. ekspertai aiškiai nurodo, kad dukra yra įtakojama ir mokinama tėvo, todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog dukra įtakojama, jai daromas psichologinis spaudimas, jos nuomonė priklauso nuo tų, su kuo ji gyvena, o pačiai dukrai priimti sprendimą, dalyvaujant tėčiui, yra per sunku. Raseinių rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada yra šališka, neobjektyvi, kuria ginami ne vaiko, o būtent atsakovo interesai. Teismas neįvertino rašytinio įrodymo, kad ieškovė turi darbą, gyvenamąją vietą, o taip pat gyvenamąjį namą šalia miesto, kai tuo tarpu atsakovas savo gyvenamosios vietos neturi. Priešieškinio nagrinėjimas yra išėjimas iš bylos nagrinėjimo ribų, kadangi 2005 m. kovo 17 d. santuokos bendru sutikimu nutraukimo byloje taikos sutarties 7 p. yra nurodyta, kad „šalys viena kitai pretenzijų neturi“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimas atitinka CPK 263 str. keliamus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, jame aptarti visi klausimai ir pasisakyta dėl visų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų (CPK 265 str.), atitinka keliamus jo turiniui ir formai reikalavimus (CPK 270 str.). Ieškovės teiginiai, jog atsakovas piktybiškai trukdė jai bendrauti su dukra bei kad jo gyvenimo būdas amoralus, dukra neturėtų augti ir būti auklėjama tokioje aplinkoje, buvo paneigti atsakovo paaiškinimais, pakviestų į teismo posėdį liudytojų D. M., D. G. parodymais bei Raseinių rajono savivaldybės VTA tarnybos atstovių žodiniais paaiškinimais, bei pateiktomis į bylą rašytinėmis išvadomis. Pati apeliantė teisme nepateikė įrodymų, kad Raseinių rajono apylinkės teismui priėmus 2005-03-17 sprendimą, ji rodė iniciatyvą susitikti su dukra, ją aplankyti namuose ar darželyje. Apeliantė pripažino, kad nesusituokusi gyvena su A. K.. Iš teismui pateiktų duomenų, charakterizuojančių šį asmenį, matyti, jog A. K. buvo jau 6 kartus teistas už įvairius nusikaltimus. Manytina, kad tokio ūmaus, neprognozuojamo elgesio asmuo nesukurs normalios psichologinės aplinkos šeimoje. Joje A. M. gyventi kartu su A. K. būtų nesaugu. Psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadomis nėra konstatuota, jog atsakovas ar kiti šeimos nariai sąmoningai formuoja tam tikrą dukters nuomonę ar nusistatymą prieš ieškovę. Nėra pagrindo teigti, kad Raseinių rajono savivaldybės VTA tarnybos išvados neobjektyvios, kadangi Tarnybos atstovai lankėsi tiek atsakovo, tiek apeliantės gyvenamosiose vietose, išsamiai ištyrė materialines-buitines sąlygas, šeimose susiklosčiusią psichologinę-dorovinę aplinką. Nagrinėjant bylą, šalims buvo sudarytos galimybės įgyvendinti CPK 42 str. išdėstytas teises bei pasinaudoti CK normose (trečiame, ketvirtame skirsniuose) nurodytomis procesinėmis teisėmis. Tai, kad teismo proceso metu apeliantei buvo padovanotas namas kaime, jokio pranašumo jai nesuteikia. Tai, kad atsakovas neturi nuosavybės teisės į namą ar jo dalį, kuriame gyvena su dukra, nereiškia, kad jis neturi gyvenamosios vietos. Būstas (gyvenamoji vieta) atsakovui ir dukrai užtikrinta atsakovo ir tėvų susitarimu, dukrai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Kiekvienoje civilinėje byloje atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu (CPK 143 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vertinant pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą, analizuotinos aplinkybės byloje surinktų įrodymų pakankamumo bei tinkamo jų įvertinimo aspektu. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėse bylose – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, t. y. bylos šalių bei išvadą teikiančios institucijos pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, atliktos teismo ekspertizės išvados duomenis, liudytojų parodymus bei kitus duomenis, pripažintina, jog bylos nagrinėjimo metu buvo surinkti gausūs bei įvairiapusiški duomenys, sudarantys pakankamą pagrindą konstatuoti, jog buvo atliktas išsamus, objektyvus ir nešališkas su teisminiu ginču susijusių aplinkybių tyrimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta su įrodinėjimu susijusi teisės aiškinimo ir taikymo bendra taisyklė numato, jog teismo išvadas pagrindžiantiems įrodymams yra keliami patikimumo, sąsajumo ir leistinumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nenustatyta, kad įrodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neatitinka šių reikalavimų, t. y. leistinumo (duomenys, kurių įstatymas nedraudžia laikyti įrodymais), sąsajumo (įrodymų ryšio su byla), patikimumo (skirtingo pobūdžio įrodinėjimo priemonėmis surinkti duomenys) reikalavimų.
Bylos duomenys leidžia teigti, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys turėjo tinkamas sąlygas pasinaudoti įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis. Byloje buvo paskirti keli teismo posėdžiai, kurių metu byloje dalyvaujantys asmenys turėjo plačias galimybes pareikšti reikalavimus, atsikirtimus, prašymus, pateikti įrodymus, išsakyti savo nuomonę ir argumentus. Teismo posėdžių metu tiek atsakovo, tiek ir ieškovės pageidavimu buvo apklausti jų nurodyti liudytojai. Be to, ieškovės prašymu byloje buvo paskirta ir atlikta teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Šių aplinkybių pagrindu pripažintina, jog bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamai realizuoti tiek rungimosi, tiek ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, bylos šalims suteikiant galimybę laisvai disponuoti jų procesinėmis teisėmis (LR CPK 12, 17, 42 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ apibrėžti esminiai vertinimo kriterijai bei tyrimo objektas, kuriuos teismas privalo nustatyti ir vadovautis, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šio nutarimo 4 punktas numato, jog teismas turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras.
Iš byloje esančios medžiagos ir teismo sprendimo turinio matyti, kad bylos tyrimas buvo sukoncentruotas būtent šiais trimis pagrindiniais aspektais. Teismas ištyrė ir įvertino kiekvienos šalies galimybes tinkamai įgyvendinti tėvų pareigas nepilnametės dukters atžvilgiu, išanalizavo šalių gyvenamosios aplinkos sąlygas, tiesiogiai bei papildomais duomenimis išsiaiškino pačios dukters pageidavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados yra pagrįstos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtomis su teisminiu ginču susijusiomis aplinkybėmis, nepažeidžiant LR CPK 185 straipsnyje reglamentuoto įrodymų įvertinimo, ir priimtas teismo sprendimas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimus.
Vertinant apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, jog ieškinio pagrindą sudarė aplinkybės, kad atsakovas iki šios dienos piktybiškai nevykdo Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties reikalavimų leisti ieškovei bendrauti su dukra, pripažintina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, galinčių iš esmės patvirtinti šių argumentų pagrįstumą. Savo ruožtu, šiuos ieškovės teiginius kategoriškai paneigė atsakovas bei jo šeimos nariai, nurodydami, kad ieškovė pati nerodė jokios iniciatyvos matytis su dukra ir jos nelankė daugiau kaip dvejus su puse metų nuo minėto teismo sprendimo priėmimo dienos. Aplinkybė, jog dėl 2005 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų pakeitimo ieškovė į teismą kreipėsi tik 2007 m. gruodžio 7 d., leidžia manyti esant pagrįstu atsakovo teiginį, jog ieškovė būtent savo valia nebendravo su dukra. Priešingu atveju, t. y. darant prielaidą, jog ieškovė būtų siekusi aktyviai bendrauti su dukra, atsakovui piktybiškai neleidžiant to daryti, nėra suprantamas ir ieškovės niekuo nepaaiškintas toks ilgas, beveik trejų metų trukmės, delsimas kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Be to, 2009 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu pati ieškovė nurodė, kad atsakovas A. M. jai netrukdo bendrauti su dukra (t. 2, b. l. 92), o ieškovės teiginius, jog ji lanko dukrą mokykloje, paneigė tiek dukra A., tiek ir jos mokytoja (t. 2, b. l. 79, 86).
Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo ir jo šeimos narių elgesys prieštarauja teismo sprendimui ir geros moralės principams, kad atsakovas yra amoralaus elgesio asmuo, svetimoteriauja (šiuo metu gyvena su sugyventine), vartoja alkoholinius gėrimus ir tokioje aplinkoje nepilnametei dukrai yra sudaromos netinkamos sąlygos augti ir vystytis, neatitinka byloje esančių įrodymų ir iš esmės yra visiškai priešingi jiems. Byloje pateiktos Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, atsakovo, jo motinos D. M. bei su atsakovu kartu gyvenančios D. G. charakteristikos, pažymos dėl administracinių nuobaudų, lopšelio-darželio „Liepaitė“ 2008-01-09 raštas, mažametės dukters A. M. apklausų, atliktų teismo bei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto, protokolai, Raseinių rajono Šaltinio vidurinės mokyklos 2009-05-06 raštas bei kiti bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas tinkamai prižiūri, auklėja ir rūpinasi mažamete dukra, jo šeimoje yra sudarytos tinkamos sąlygos dukters vystymuisi, atsakovas bei jo šeimos nariai charakterizuojami teigiamai, administracinių nuobaudų neturi, atsakovas jau kelerius metus gyvena kartu su D. G., kurios santykiai su atsakovo dukra yra labai geri (t. 1, b. l. 19-21, 29-32, 35, 60, 85; t. 2, b. l. 78, 79, 86, 87).
Kita vertus, byloje yra nustatytos aplinkybės, jog ieškovė taip pat turi nesantuokinę šeimą. Ji, nesudariusi santuokos, gyvena su A. K., 2008 m. rugpjūčio 6 d. jiems yra gimęs sūnus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. K. 1993 – 2004 m. laikotarpiu yra teistas šešis kartus, be to, jo atžvilgiu 2008 m. birželio 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2008 m. gruodžio 23 d. kaltinamuoju aktu byla perduota teismui. Taip pat 2009 m. liepos 21 d. prokuratūrai pateiktas pareiškimas dėl A. K. nusikalstamų veiksmų (t. 2, b. l. 33-36, 116-118). Taip pat atsakovas nurodė, kad A. K. yra ypač agresyvus jo atžvilgiu, naudoja smurtinius veiksmus prieš atsakovą. Be to, bylos nagrinėjimo metu teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti A. K. požiūrio į ieškovės dukrą, kadangi šis asmuo nevykdė teismo nurodymo ir į teismo posėdį neatvyko. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, yra realus pagrindas manyti, kad ieškovės šeimoje gali būti neužtikrinta nepilnamečio vaiko tinkama apsauga nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, nėra aišku, ar tikrai neegzistuoja veiksniai, galintys kelti grėsmę vaiko saugumui. Tuo tarpu atsakovo šeimoje, kurioje A. gyvena nuo pat gimimo, negatyvių socialinės aplinkos reiškinių ir grėsmės jos saugumui nėra nustatyta. Pažymėtina, jog būtent vaiko socialinės aplinkos, kuri būtų sudaryta pas kiekvieną iš tėvų, ištyrimas ir įvertinimas yra itin reikšmingas nustatant vaiko gyvenamąją vietą pas vieną iš tėvų. Šiuo atveju bylos duomenimis negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog ieškovės šeimoje socialinė aplinka neabejotinai būtų palanki dukters A. tinkamam auklėjimui, vystymuisi bei saugumui.
Byloje esančios kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvados (t. 2, b. l. 67-70) analizė paneigia apeliacinio skundo motyvus, jog, sprendžiant gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, dukra yra įtakojama ir mokinama tėvo, jai daromas psichologinis spaudimas. Šios išvados 3 klausimo dalyje nurodoma, kad „...tėvas užtikrina galimybę mergaitei laivai išreikšti savo nuomonę, tėvo psichologinis spaudimas ar sąmoninga ir kryptinga įtaka nėra stebima“. Savo ruožtu, atsakyme į 4 klausimą nurodoma, kad „...A. nuomonei apie reikšmingus jos gyvenimo aspektus turi įtakos šeimos nariai, su kuriais mergaitė yra artimiausiai susijusi ir praleidžia daugiausiai laiko, ypač tėtis, kuris mergaitei yra emociškai artimas ir reikšmingas. Kita vertus negalime tvirtinti, jog mergaitė patiria sąmoningą ir kryptingą įtaką iš kitų asmenų, susijusią su jos gyvenamos vietos nustatymu ar santykiais su tėvais“. Taigi darytina išvada, jog ekspertizės išvadoje yra konstatuojama tik bendro, objektyvaus pobūdžio šeimos narių įtaka A. požiūrio ir nuomonės formavimuisi. Tuo tarpu sąmoningo šeimos narių poveikio, siekiant tendencingai formuoti A. požiūrį į mamą bei gyvenamosios vietos pasirinkimą, nustatyta nėra.
Iš byloje pateiktų Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2008-01-18 ir 2009-06-02 išvadų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (t. 1, b. l. 19-21, t. 2, b. l. 86, 87) turinio matyti, kad buvo išsamiai ištirtos abiejų ginčo šalių šeimos materialinės, buitinės, socialinės sąlygos, kiekvieno iš tėvų bendravimo su dukra pobūdis, surinkti duomenys iš mokymosi ir ugdymo įstaigų, išsiaiškinti paties vaiko norai. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, pripažintina, jog išvados atitinka minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ suformuluotą reikalavimą, jog institucija, pateikdama išvadą dėl ginčo, turi ištirti abiejų ginčo šalių šeimos aplinkos sąlygas ir pateikti teismui išvadą dėl abiejų ginčo šalių. Taip pat pripažintina, jog pateiktos išvados iš esmės apima visas nutarime įvardintas pagrindines tyrimo kryptis: patikrinti vaiko gyvenimo sąlygas, buitinę aplinką, kurioje jis gyvena ir kurioje gyventų patenkinus ieškinį; surinkti žinias apie tėvų asmenines ir dorovines savybes, jų materialinę padėtį; jeigu tėvai turi kitus sutuoktinius (sugyventinius), išsiaiškinti tų asmenų, su kuriais teks vaikui gyventi, požiūrį į jį; surinkti žinias apie sutuoktinių (sugyventinių) asmenybes; prireikus šie asmenys gali būti apklausti kaip liudytojai; išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, ir vaiko galimybę šiuos norus ir pažiūras suvokti ir išreikšti; išsiaiškinti, kaip abu tėvai įgyvendina įstatymuose įtvirtintas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas vaiko ugdymo, švietimo, lavinimo srityse ir kitas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jog institucijos išvados yra pagrįstos išsamaus ir visapusiško tyrimo rezultatais, nėra pagrindo konstatuoti jų neobjektyvumą ir šališkumą.
Nelaikytini pagrįstais apeliacinio skundo motyvai, jog teismas neįvertino, kad ieškovė turi darbą, gyvenamąją vietą bei gyvenamąjį namą šalia miesto, o atsakovas savo gyvenamosios vietos neturi. Bylos duomenimis nustatyta, jog abi ginčo šalys turi darbą, gauna pastovias pajamas, o atsakovo gyvenamoji vieta yra jo tėvams priklausančiame name, kuriame atsakovui skirta pakankamai vietos gyventi su šeima. Tai, kad atsakovas gyvena ne jam nuosavybės teise priklausančiame būste, nesudaro pagrindo pripažinti, jog jis neturi gyvenamosios vietos, tuo labiau, jog atsakovas gyvena būtent pas savo tėvus. Be to, pažymėtina, jog materialinė tėvų padėtis negali būti pripažįstama lemiamu faktoriumi nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovui pareiškus priešieškinį dėl tos pačios sutarties sąlygų pakeitimo, pripažintina, jog tai sudaro vieną iš LR CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytų priešieškinio priėmimo pagrindų, t. y. tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Todėl tokio priešieškinio, reiškiamo tuo pačiu pagrindu kaip ir ieškinys, nagrinėjimas kartu su ieškiniu nelaikytinas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo ribų viršijimu.
Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o ne tik vienas iš jų (LR CK 3.192 str. 3 d.).Vienam iš tėvų nevykdant pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, atsiranda įstatyminis pagrindas priteisti išlaikymą (LR CK 3.194 str. 1 d.). Įstatymas apibrėžia priteisiamo išlaikymo būdus, vienas kurių yra kas mėnesį mokamos periodinės išmokos (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, pripažintina, jog teismo atliktas ieškovės teikiamo išlaikymo konkretizavimas tam tikra forma ir dydžiu atitinka įstatymo reikalavimus.
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir nešališką bylos nagrinėjimą, tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumos pagrindu priėmė sprendimą, teikdamas prioritetą vaiko interesams. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, tokiu būdu nenukentėtų ar būtų labiau tenkinami vaiko interesai, nei vaiką palikus dabartinėje gyvenamojoje vietoje.
Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė materialinės ar procesinės teisės normų. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės S. M. atsakovui A. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, o valstybei iš ieškovės priteistinos 8,05 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. M. atsakovui A. M. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės S. M. valstybei 8,05 Lt (aštuonis litus, 5 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.