- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-04
- Bylos Nr.
- 3K-3-15/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Čaika, Virgilijus Grabinskas, Teodora Staugaitienė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei G. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovės G. P. priešieškinį ieškovui V. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. P. prašė nustatyti sūnaus A. P. ir dukters I. P. gyvenamąją vietą su tėvu V. P., nutraukti nuo 2004 m. sausio 1 d. išlaikymo, priteisto pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 7 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. AV-44/2000, išieškojimą iš V. P. ir priteisti sūnaus A. P. ir dukters I. P. išlaikymui iš atsakovės G. P. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad, jam ir atsakovei gyvenant santuokoje, 1994 m. kovo 5 d. gimė sūnus A. P., o 1997 m. balandžio 15 d. – dukra I. P. Šalių santuoka buvo nutraukta 2000 m. rugpjūčio 1 d. Po santuokos nutraukimo atsakovė pasiėmė vaikus ir išvyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). Nuo 2004 m. sausio mėnesio vaikai gyvena su atsakovu (duomenys neskelbtini).
Atsakovė G. P. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti A. P. ir I. P. gyvenamąją vietą su motina G. P. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad sūnus gyventų su ieškovu, ir prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nustatė A. P. gyvenamąją vietą su tėvu V. P. ir priteisė iš G. P. išlaikymą sūnui A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt nuo 2004 m. sausio 1 d. iki A. P. pilnametystės; nutraukė išlaikymo išieškojimą A. P. iš V. P. nuo 2004 m. sausio 1 d., priteistą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 7 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. AV-44/2000; nustatė I. P. gyvenamąją vietą su mama G. P. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, Kauno ir Skuodo rajonų Vaiko teisių apsaugos tarnybų išvadas dėl šeimos aplinkos sąlygų, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo centro ekspertizės išvadas, padarė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su kiekvienu iš tėvų. Tiek ieškovas, tiek atsakovė gali sudaryti vaikams pakankamai geras sąlygas vystytis ir augti. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, ieškovas su drauge D. Š., jos sūnumi V. Š. (duomenys neskelbtini) ir jų bendru sūnumi gyvena jo mamai R. P. priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), o atsakovė – jos tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad šalių sudaromos vaikams gyvenimo sąlygos yra panašios. Teismo posėdžio metu I. P. ir A. P. išreiškė norą gyventi su tėvu V. P., tačiau teismas rėmėsi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo centro psichologinės ekspertizės išvadomis, kuriose nurodyta, kad psichologiniu požiūriu šiuo metu nebūtų tikslinga vėl pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nes nuolatos keičiant namus, mokymosi įstaigas, vaikams kyla įvairūs prisitaikymo sunkumai; dukra gerai jaučiasi motinos namuose, sūnus – gyvendamas su tėvu, toks gyvenimas psichologiniu požiūriu yra naudingas vaikų asmenybės raidai. Teismas padarė išvadą, kad I. P. teismo posėdžio metu išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarauja jos pačios interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), todėl, vadovaudamasis ekspertizės išvada, kad priimant sprendimą I. P..labiau priklauso nuo aplinkybių ir lengviau pasiduoda suaugusiųjų įtakai, kad jos nuomonė gali keistis priklausomai nuo to, su kuo ji gyvena, I. P. sprendimas pačiai pasirinkti gyvenamąją vietą yra per sunkus, teismas jos gyvenamąją vietą nustatė su mama – atsakove G. P. A. P. gyvenamąją vietą teismas nustatė su tėvu V. P. ir priteisė jam iš atsakovės išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino teismo sprendimo dalį dėl I. P. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatė jos gyvenamąją vietą su tėvu V. P., nutraukė alimentų išieškojimą I. P. iš V. P., priteistą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 7 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. AV-44/2000, ir priteisė iš atsakovės G. P. išlaikymą I. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt iki jos pilnametystės; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo turi būti sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai noras prieštarauja vaiko interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į I. P. norą gyventi su tėvu, pernelyg sureikšmino ekspertizės išvadose pateiktą rekomendaciją nekeisti šiuo metu esančių vaikų gyvenamųjų vietų, todėl nepagrįstai nustatė dukters gyvenamąją vietą su mama G. P. Be to, psichologinės ekspertizės rekomendacijose ne kartą primygtinai siūloma sudaryti sąlygas vaikams bendrauti, o vaikams gyvenant skyrium jų santykiams yra padaryta didelė žala, kurią reikia atitaisyti. Ekspertizės išvadose taip pat pažymėta, kad mamai G. P. reikėtų pirmiausia suvokti atsakomybę už vaikų santykius ir tai, jog nėra jokio pateisinimo sąmoningam ar nesąmoningam vaikų nuteikimui vieno prieš kitą. Teisėjų kolegija, įvertinusi vaikų norus ir psichologinės ekspertizės išvadose pateiktas visas rekomendacijas, padarė išvadą, kad nustačius dukters gyvenamąją vietą su mama, kurios pastangos garantuoti vaikų normalų ir pastovų bendravimą kelia abejonių, nebus užtikrinti vaikų interesai, nes nustačius vaikų gyvenamąją vietą atskirai, bus labai apribotos vaikų bendravimo galimybės ir ignoruojamas dukters noras gyventi su tėčiu. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog dukters noras gyventi su tėvu gali būti vertintinas kaip prieštaraujantis jos interesams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, prisidėjimas prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu atsakovė G. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartį ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad vaiko interesai bus labiau apginti jam gyvenant su tėvu, suabsoliutino I. P. galimybę bendrauti su broliu A. P. ir visiškai neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes, nevertino kitų vaiko interesų. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ išaiškinimą, kad vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005). Be to, pažymėtina, kad teismai nenustatė aplinkybių, kurios keltų abejones dėl atsakovės galimybių auklėti dukrą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi galimybės sudaryti palankias gyvenimo sąlygas, kurios leistų užtikrinti I. P. interesus.
2. Apygardos teismas nenurodė pakankamai argumentų, kodėl nesivadovavo vaikų teisių apsaugos institucijų ir psichologinės ekspertizės išvadomis, kuriose rekomenduota palikti dukrą gyventi su atsakove.
Trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. P. prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad kasatorės argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra nepagrįsti, nes apeliacinis teismas nustatė I. P. gyvenamąją vietą su tėvu, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime, – vaikų (brolio ir sesers) tarpusavio bendravimo galimybes ir I. P. išreikštą norą gyventi su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ir ieškovas, ir atsakovė gali sudaryti vaikams pakankamai geras sąlygas vystytis ir augti. I. P. išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau teismas, atsižvelgdamas į eksperto išvadą, konstatavo, kad toks vaiko noras prieštarauja jo interesams, ir nustatė I. P. gyvenamąją vietą su mama (atsakove G. P.), o A. P. – su tėvu (ieškovu V. P.). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nustatant I. P. gyvenamąją vietą turi būti atsižvelgta į jos norą, taip pat į tai, kad būtų sudarytos galimybės vaikams bendrauti tarpusavyje. Teismas nustatė I. P. gyvenamąją vietą su tėvu V. P.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis skundas tenkintinas.
Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas I. P. gyvenamąją vietą su tėvu V. P., nepagrįstai vadovavosi vien tik vaiko noru, išreikštu pirmosios instancijos teismo posėdyje, ir rėmėsi aplinkybe, kad, gyvenant pas ieškovą, bus užtikrinta I. P. galimybė bendrauti su broliu A. P. Konstatuotina, kad, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo atsižvelgta į kitus vaiko interesus, neįvertinas byloje esančių duomenų, reikšmingų sprendimui priimti, visetas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad I. P. yra tik aštuonerių metų, tokiame amžiuje jai dar labai reikalinga motinos globa, be to, ji visą laiką, išskyrus 2004 m. sausio–birželio mėnesius, gyveno su mama. Pirmosios instancijos teismo pavedimu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinio konsultavimo centro atliktos psichologinės ekspertizės išvadose nurodyta, kad dukra gerai jaučiasi motinos namuose ir kad psichologiniu požiūriu nebūtų tikslinga vėl pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ištyrusi atsakovės G. P. gyvenimo sąlygas bei jos asmenines savybes ir materialinę padėtį, pateikė išvadą, kad G. P. turi tinkamas sąlygas ir gali auginti savo vaikus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.174 straipsnio nuostatas ir pažeidė įrodymų vertinimo principus, neįvertindamas reikšmingų bylai duomenų viseto.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 376 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia ir į aplinkybes, patvirtinančias, kad I. P. nuomonė dėl gyvenimo su mama šiuo metu yra pasikeitusi. Kaip matyti iš antstolės Elenos Miliauskienės, kuri, vykdydama apeliacinės instancijos teismo nutartį, atvyko pas atsakovę paimti I. P. ir perduoti jos tėvui, 2005 m. rugpjūčio 19 d. surašyto akto, I. P. išreiškė norą gyventi su mama ir atsisakė važiuoti gyventi su tėvu V. P. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Dėl pirmiau išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaikų A. P. ir I. P. gyvenamosios vietos nustatymo.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi 353 straipsnio 2 dalies ir 376 straipsnio nuostatomis, peržengia kasacinio skundo ribas ir pasisako dėl Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad ieškovės ir atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos yra panašios. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi šiomis nustatytomis bylos aplinkybėmis ir vadovaudamasi CK 3.156 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo ir atsakovės skirtingo dydžio išlaikymą vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad vieno iš vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o kito – su atsakove, konstatuotina, kad tokiu būdu yra realizuota tėvų pareiga išlaikyti vaikus, todėl išlaikymas iš ieškovo ir atsakovės nepriteistinas. Dėl tokių argumentų Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria iš G. P. priteistas išlaikymas sūnui A. P., naikintina, o sprendimo dalis dėl išlaikymo išieškojimo iš V. P. keistina, nuo 2004 m. sausio 1 d. nutraukiant išlaikymo išieškojimą A. P. ir I. P. pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 7 d. nutarimą. Panaikinus Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria A. P. priteistas išlaikymas iš J. P., naikintina ir sprendimo dalis dėl 45 Lt žyminio mokesčio valstybei priteisimo.
Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, ar aplinkybėms, reikšmingoms nustatant išlaikymo vaikams dydį (pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms ir kt.), šalys turi teisę pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis) ar dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.201 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti. Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimą dėl vaikų A. P. ir I. P. gyvenamosios vietos nustatymo palikti nepakeistą.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria iš G. P. priteistas išlaikymas sūnui A. P. po 125 Lt per mėnesį.
Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo išieškojimo iš V. P. pakeisti ir nuo 2004 m. sausio 1 d. nutraukti išlaikymo išieškojimą A. P. ir I. P. pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 7 d. nutarimą.
Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria iš G. P. priteista 45 Lt žyminio mokesčio valstybei, panaikinti. Kitas sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.