Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. M. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. M. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir skundžiamas nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena J. L. atžvilgiu nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–5).

Nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. M. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Taigi, dar 2024 m. sausio 3 d. nutarime buvo aiškiai pasisakyta, kad yra įvykis, vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Dėl to 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarime turėjo būti pagrįsta, kodėl J. L. veikoje tokios veikos įžvelgta nėra. Vietoje to, skundžiamame nutarime nurodoma, buvo gautas D. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 30 d., adresu (duomenys neskelbtini), jam žinomas asmuo J. L. sukėlė fizinį skausmą, bandė pasmaugti, įžeidžiančiai kibo ir pažeidė viešąją tvarką. Jam atvykus į susirinkimą 9.58 val., jis šio namo antrojo aukšto laiptinės aikštelėje grubiai pranešė, kad susirinkimas nors ir bus 3 bute, bet „tu susirinkime nedalyvausi“, nes „esi šantažistas, išgalvoji visokias nesąmones ir esi negarbingas žmogus“. Jam pateiktą įgaliojimą J. L. numetė laiptinėje ant grindų. Bendrauta su namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), namo gyventojais. Namo gyventojai nurodė, kad matė kaip J. L. griebė D. V. už šaliko ir jį traukė nuo kėdės. Taip pat nurodė, jog girdėjo konfliktą tarp J. L. ir D. V.. Namo gyventojai nurodė, kad jie jautė stresą ir jautėsi nemaloniai, buvo pasipiktinę dėl vykusio konflikto tarp D. V. ir J. L., o ne dėl kažkurio iš jų atskirų veiksmų. Iš gyventojų paimti paaiškinimai, kurie pasirašyti ir pridėti prie medžiagos. Tyrimo metu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą atvyko J. L., kuris neneigė, jog minėtu laiku įvyko konfliktas su D. V., neneigė, jog griebė D. V. už šaliko. J. L. nurodė, jog konfliktas įvyko tarp jo ir D. V., todėl savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios tvarkos. J. L. nurodė, kad konfliktas vyko tik jam nuosavybes teise priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). J. L. pateikė paaiškinimą, kuris pasirašytas ir pridėtas prie medžiagos. Pareiškime nurodyta įvykio vieta, t. y. (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), yra privatus J. L. butas. Laiptinė yra rakinama kodine durų spyna, į laiptinę patekti pašaliniai asmenys galimybės neturi. Butas yra rakinamas. Atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį gali kilti tuomet, kai šio straipsnio, dispozicijoje nurodyti alternatyvūs veiksmai yra padaromi viešoje vietoje. Viešoji vieta — tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, matyti, jog konfliktas įvyko ne viešoje vietoje, į butą pašaliniai asmenys patekti negalėjo. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitu pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Be to, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio nuostatas svarbu ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Konfliktinėse situacijose susijaudinę žmonės ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui spręsti. Šioje situacijoje iš gyventojų paaiškinimų matyti, jog jie buvo pasipiktinę pačiu konfliktu tarp D. V. ir J. L., o ne dėl J. L. atskirų veiksmų, todėl duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta. O kiekviena iš konfliktuojančių pusių situaciją vertina skirtingai, prieštaringai, kaltindami vienas kitą tam tikrais dalykais, kurie juos piktina. Taigi, iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, jog asmenys tarpusavyje konfliktuoja dėl asmeninių nesutarimų.

Institucija netinkamai vertino dvi aplinkybes – vietos viešumą (asmenų galėjimą ar turėjimą teisės patekti į patalpą, kurioje įvyko įvykis) bei gyventojų pasipiktinimo objektą. Dėl to buvo priimtas nepagrįstas nutarimas, kadangi šių dviejų aplinkybių vertinimas buvo atliktas priešingai egzistuojantiems faktiniams duomenims. J. L. buto patalpa, kurioje įvyko įvykis, paties J. L. iniciatyva, apsisprendimu ir 2023 m. lapkričio 15 d. rašytiniu pranešimu, buvo paversta „daugiabučio namo patalpų savininkų 2023 m. lapkričio 30 d. 10 val. susirinkimo“ vieta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalį bei 4 ir 5 dalių nuostatas. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Paminėto įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje yra analogiškai nustatyta, jog Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose). To paties įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad visuotiniai susirinkimai turi būti protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Valstybės įmonės „Registrų centro“ išduotame 2016 m. balandžio 7 d., o taip pat ir 2024 m. sausio 17 d. namo patalpų savininkų sąraše A. E. P. (kurią pareiškėjas atstovavo minėtame 2023 m. lapkričio 30 d. susirinkime, pateikęs 2023 m. lapkričio 30 d. jam išduotą jos įgaliojimą dalyvauti ir balsuoti šiame ir visuose kituose susirinkimuose visais klausimais), nurodoma kaip minėto daugiabučio namo buto savininkė. J. L. yra šio daugiabučio namo patalpų savininkų 2009 m. liepos 3 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punkte paskirtas šių savininkų „įgaliotu asmeniu“, pagal teisės aktus ir šią sutartį turinčiu įvairias su namo administravimu susijusias teises ir pareigas, įskaitant ir teisę bei pareigą reikiamais atvejais sušaukti namo savininkų susirinkimus ir jiems pirmininkauti. 2023 m. lapkričio 15 d. namo laiptinėje jo bendraturtėms buvo paskelbtas Jungtinės veiklos sutarties įgalioto asmens J. L. pranešimas, kviečiantis dalyvauti 2023 m. lapkričio 30 d. 10 val. namo patalpų savininkų susirinkime. Nors 2023 m. lapkričio 30 d. susirinkimo tiksli patalpa nebuvo nurodoma, bet susirinkimo pradžios laiku susitikus J. L. namo laiptinėje, jis pareiškėjui pranešė, kad susirinkimas vyks jo paties bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame šio namo antrajame aukšte, ir iš karto į jį nuėjo, kiti namo savininkai taip pat nuėjo į šį butą. Turėdamas teisę dalyvauti susirinkime, į šį butą nuėjo ir pareiškėjas. Nors J. L. ir buvo nepatenkintas jo dalyvavimu bei bandė už ant pareiškėjo kaklo buvusio šaliko traukimo (kitaip tariant, smaugimo) būdu išvilkti jį iš susirinkimo, tuo sukeldamas jam tiek įvairų skausmą ir pažeminimą, tiek ir stebėjusių šiuos jo bandymus asmenų didelį pasipiktinimą, kuris pasižymėjo namo savininkių ir gyventojų aktyviais veiksmais J. L. atžvilgiu, kaip vaizdo įraše girdimu I. A. šaukimu „kas čia dabar“ bei A. E. P. priėjimu prie J. L. ir prašymo jo liautis, bandymu nuleisti jo įžeidžiamai kimbančias prie pareiškėjo rankas („L., paleiskit jį“). Jis turėjo teisę dalyvauti minėtame susirinkime ir dėl to jame dalyvavo, tačiau J. L. veiksmai sukėlė kitų asmenų, dalyvavusių viešame susirinkime, pasipiktinimą. Taigi, J. L. nusižengimo veikos priežastis buvo siekis neleisti jam dalyvauti būtent šiame savininkų susirinkime, o ne kokie nors „asmeniniai“ jų tarpusavio nesutarimai, kaip klaidingai vertino skundžiamą nutarimą priėmusi tyrėja. Jokių asmeninių nesutarimų jis su J. L. neturėjo ir neturi. Dėl to akivaizdžiai nepagrįstas yra skundžiamo nutarimo motyvas, kad neva „atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, matyti, jog konfliktas įvyko ne viešoje vietoje, į butą pašaliniai asmenys patekti negalėjo“. Kaip matyti iš vėliau J. L. pasirašyto šio susirinkimo protokolo, visi asmenys, kurie dalyvavo susirinkime, yra jame paminėti (J. L. kažkodėl jame neįrašė tik pareiškėjo), susirinkimas įvyko planuotu ir visiems priimtinoje vietoje. Skundžiamo nutarimo motyvai, kad „įvykio vieta, t. y (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), yra privatus J. L. butas. Laiptinė yra rakinama kodine durų spyna, į laiptinę patekti pašaliniai asmenys galimybės neturi. Butas yra rakinamas“, nesudaro galimybės teigti, jog vieta buvo nevieša, o privati. Nei A. E. P., nei I. A., nei I. M. ar jam šis butas nepriklauso, o dėl vykstančio įvykio specifikos jis buvo tapęs viešo susirinkimo vieta, kurioje turėjo teisę dalyvauti visi, kas yra namo savininko ar tinkamai įgalioti asmenys. Be to, nutarime nepagrįstai nurodoma, kad „šioje situacijoje iš gyventojų paaiškinimų matyti, jog jie buvo pasipiktinę pačiu konfliktu tarp D. V. ir J. L., o ne dėl J. L. atskirų veiksmų, todėl duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta“. Jam nežinoma, ar minimiems gyventojams/liudytojams buvo užduodami klausimai apie viešosios tvarkos sutrikdymą ir kokie apskritai jiems buvo užduodami klausimai, dėl to neaišku, ar tyrėja siekė atlikti tyrimą išsamiai ir visapusiškai, nešališkai ir objektyviai. Jis įsitikinęs, kad jokie liudytojai nenurodė tyrėjai, jog jų nedomino J. L. veiksmai, kad šie veiksmai jų nepiktino ir nesutrikdė pašalinių žmonių rimties bei viešosios tvarkos, kadangi ilgas kaklo smaugimas, įžūliai sugriebus jam už šaliko, negalėjo nepažeisti šios tvarkos ir nesutrikdyti rimties. Savo pasipiktinimą liudytojai neabejotinai išreiškė tyrėjai žodžiu, o kaip neteisingai ji užrašė arba skundžiamame nutarime pacitavo jų rašytinius paaiškinimus, yra nesuprantamas. Dėl to pateikia papildomą I. A. bei A. E. P. pareiškimą, kad „konfliktą sukėlė ir jį tęsė tik vienas asmuo – J. L., o D. V. jokio konflikto nekėlė ir jo netęsė, tik nuolat prašė paleisti ir ji nebesmaugti. Buvo ir iki šiol yra sukrėstos pamačiusios J. L. atskirus veiksmus, kurie nėra suderinami su jokiomis elgesio ir teisės normomis. Dėl paties konflikto nieko negali pasakyti, nes asmenys nekonfliktavo. Kaip matyti, skundžiamo nutarimo motyvas, jog namo gyventojai buvo pasipiktinę ne dėl J. L. atskirų veiksmų, neatitinka faktinių bylos duomenų ir yra visiškai nepagrįstas (b. l. 3–7).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja G. M. atlikusi tyrimą, byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir 2024 m. rugpjūčio 9 d. priėmė pagrįstą nutarimą, kuriuo vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, dėl pareiškime nurodyto įvykio. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo nutarimo išvadomis dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo J. L. veiksmuose, todėl būtina nustatyti ar aptariamoje situacijoje analizuojant ANK 481 straipsnio būtinuosius sudėties elementus, jie visi aptariamajame įvykyje yra norint patraukti asmenį administracine tvarka. Pirmasis būtinasis ANK 481 straipsnio sudėties elementas yra viešoji vieta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys be kaltininko leidimo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Aptariamuoju atveju darytina išvada, kad konfliktas vyko ne viešoje vietoje. Skundžiamasis įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra privati J. L. nuosavybė, į kurį pašaliniai asmenys be asmens leidimo patekti negali, jame vyko uždaras namo bendrijos kelių narių susirinkimas, kuriame dalyvavo uždaras asmenų ratas, kiti asmenys laisvai patekti į jį be savininko leidimo negalėjo, todėl J. L. buto laikyti viešąja vieta, nėra teisinio pagrindo. Iš to seka, kad veiksmai, atlikti ne viešoje vietoje, negali užtraukti asmeniui administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnį. Kitas ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. J. L. atlikti veiksmai ir išsakyti žodžiai truko neilgą laiko tarpą, buvo nukreipti į D. V. asmenį, išreiškiant nepasitenkinimą, susierzinimą dėl jo neišėjimo iš susirinkimo, kuris vyko jo privačiame bute, tai akivaizdu, ką nurodo ir pats J. L., jo elgesyje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Surinkti byloje įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog 2023 m. lapkričio 30 d. vykusio konflikto tarp J. L. ir D. V. priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, ir J. L. žodžiai, ir veiksmai buvo nukreipti į tarpusavio santykių išsiaiškinimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad J. L. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tuo labiau ir pats pareiškėjas nurodo, kad tarp jų santykiai yra įtempti dėl tarp jų vykstančio civilinio ginčo, kuriame J. L. nepavyksta laimėti prieš D. V. atstovaujamą A. E. P. ir prisiteisti pinigų. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Konfliktinėse situacijose susijaudinę žmonės ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui spręsti. Išsakomas pyktis, pakeltas tonas, gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti asmens dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais norima išsiaiškinti aplinkybes dėl susidariusios juos netenkinančios situacijos. Sutiktina, kad J. L. pasirinktas emocijų reiškimo būdas nėra tinkamas, tačiau Institucijos vertinimu, pastarojo veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tokios, pozicijos laikosi ir teismai. Asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasis CK numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas. Pareiškėjas D. V. manydamas, kad jį konflikto metu įžeidė ir jis jautėsi pažemintas, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir prašyti iš atsakovo priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, proporcingą padarytai žalai. Vien tai, kad buvo priimtas Pareiškėjo D. V. netenkinantis procesinis sprendimas, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti J. L. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Todėl iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad J. L. veiksmai, nesant ANK 481 straipsnio sudėties būtinųjų elementų, negali būti vertinti kaip administracinis nusižengimas (b. l. 37–40).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. V. skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir parodė, kad tokie veiksmai, kurie yra užfiksuoti tiek garso įrašu, tiek ir vaizdo kamera, kurios garso įrašas sutampa su jo pateiktu minėtu garso įrašu, negali būti nebaudžiami. Vienu nutarimu ta pati institucija nutraukė ikiteisminį tyrimą neradusi baudžiamajame kodekse numatytos veikos požymių, tai yra neradusi, kad jam skaudėjo, kai jį smaugė ir nurodė, kad gali būti, jog pažeista viešoji tvarka administracinių nusižengimų kodekse aprašytu būdu ir pati iškėlė administracinio nusižengimo bylą. Galutinis skundžiamas nutarimas grindžiamas tuo, kad tai yra privatus konfliktas, kadangi vyko privačiame bute, tarp dviejų asmenų. Viskas vyko 2023 m. lapkričio 30 d. apie 10 val. ryte, gyvenamojo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Iš pradžių viskas prasidėjo laiptinėje, o vėliau šalia esančiame J. L. priklausančiame bute, į kurį J. L. visus sukvietė. J. L. paaiškinimuose nurodė, kad jis (D. V.) I. M. užlaužė ranką, tačiau pačios I. M. paaiškinimuose tokių duomenų nėra. Jis (D. V.) tiesiog ėjo į J. L. butą, o I. M., stovėdama šonu, neleido jam į butą patekti. Taigi jis kūnu įėjo į butą, įvyko susilietimas, tačiau jis rankomis nesimosikavo ir I. M. nelietė. Taip pat yra netiesa J. L. rašytiniuose paaiškinimuose ir liudytojos M. paaiškinimuose, kad jis (D. V.) pertraukinėjo kitus, kad trukdė ir elgėsi negražiai, kadangi kitos liudytojos nurodo atvirkštines aplinkybes, o vaizdo įrašas viską sustato į savo vietas. Nebuvo jokio negražaus kalbėjimo, kibimo ar fizinio kontakto iš jo (D. V.) pusės, jis tiesiog dalyvavo susirinkime, o J. L. vis kalbėjo apie pašalinius dalykus. Kai jis (D. V.) siūlė pradėti susirinkimą, J. L. atsakydavo, kad jis neturi ką su juo kalbėti ir liepė išeiti. Jis (D. V.) iš karto pranešė, kad susirinkimą įrašinės ir padėjo savo telefoną ant stalo, o J. L. tuo metu puolė link to telefono. Tada jis (D. V.) įsidėjo telefoną į vidinę kišenę ir J. L. suėmė už ant jo kaklo buvusio šaliko ir tempė į save. J. L. tuo metu nesakė, kad jį išveda iš buto, o konfliktas įvyko dėl susirinkimo įrašinėjimo. Šiuos J. L. veiksmus matė dar trys svetimi žmonės, kurie, kaip matyti iš paaiškinimų, buvo pasipiktinę. Be to, byloje pateiktas vaizdo įrašas buvo pradėtas įrašinėti, kai pirmasis smaugimas jau pasibaigė, o pirmasis smaugimas yra užfiksuotas jo (D. V.) darytame garso įraše. Susirinkimas pagal daugiabučių namų bendrijų įstatymą ir civilinį kodeksą turi vykti tada ir ten, kur sušaukia įgaliotas asmuo, šiuo atveju J. L.. Tai nereiškia, kad jis daro savo privatų gimtadienio vakarėlį arba kitokį renginį, o vyksta oficialus, įstatymų numatytas ir reglamentuotas procesas, kas reiškia, jog J. L. tą butą laikinai pavertė vieša vieta ir konfliktas nebuvo privatus. Byloje esantys įrodymai rodo, kad J. L. veiksmai yra detaliai užfiksuoti ir atitinka administracinio nusižengimo sudėtį.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. parodė, kad 2023 m. lapkričio pabaigoje buvo organizuojamas susirinkimas daugiabučio namo klausimais. Eidama į susirinkimą, ji laiptinėje, prie kaimynės buto durų sutiko D. V.. Ji žinojo, kad D. V. buvo įspėtas, jog susirinkime yra nepageidaujamas, todėl jam pasakė „laba diena, ką čia veikiat, jūs žinot, kad esate nepageidaujamas“. Jis kažką sumurmėjo, ko ji nesuprato ir atidarė buto duris. Susirinkimas vyko J. L. privačioje nuosavybėje. Tuo metu, kai ji įėjo į buto vidų, bet dar nespėjo pritraukti durų, jai su jėga durys buvo atidarytos. Tada D. V. ją jėga nustūmė ir įsiveržė į patalpą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada D. V. nuėjo į pagrindinį kambarį, kur laukė visi kaimynai ir atsisėdo. J. L. daug kartų prašė, kad D. V. išeitų ir kokias dešimt ar penkiolika minučių vyko tuščiažodžiavimas, atsikalbinėjimas ir D. V. niekur nesitraukė. J. L. vienu metu nesusivaldė ir bandė D. V. pakelti nuo kėdės paimdamas už šaliko. Paėmimas už šaliko truko penkias sekundes. Ar paėmimas už šaliko galėjo trukti ilgiau nei penkias sekundes, negali atsakyti. D. V. tuo metu prašė jį paleisti ir J. L. jį savanoriškai paleido. Jai buvo nemalonu tai, kad D. V. neišėjo iš buto, taip pat buvo nemalonu matyti tokius vaizdus, ji buvo išsigandusi, kad gali būti panaudotas smurtas, todėl ji J. L. ragino paleisti D. V.. Ar D. V., ar J. L. vartojo kokius nors nepagarbius žodžius, neprisimena. Po viso to buvo kalbama namo reikalais, tačiau joks galutinis sprendimas nebuvo priimtas. Labiausiai ją sutrikdė D. V. elgesys įeinant į butą, neįsivaizdavo, kad taip gali advokatas elgtis ir ji buvo susinervinusi, sutrikdyta emociškai. Ar laiptinėje buvo kažkokių konfliktų tarp pareiškėjo ir kitų asmenų, nežino, nes į susirinkimą ji atėjo paskutinė. Laiptinėje yra kodas, todėl į laiptinę bet kas paprastai patekti negalėjo, o J. L. tikriausiai atidarė savo butą ir laukė. Ar susirinkimo metu buvo sudarinėjamas atvykusių asmenų sąrašas ir ar ji ant tokio sąrašo pasirašė, neprisimena. Ar susirinkimo protokolą pasirašė, taip pat neprisimena, bet tikriausiai, kad taip. Kurią dieną galėjo pasirašyti, neprisimena.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. E. P. parodė, kad J. L. ją pakvietė į susirinkimą. Kadangi ji dėl amžiaus susijaudina, ji turi savo draugės sūnų D. V., kuris jai padeda. D. V. turėjo jos pasirašytą įgaliojimą ją atstovauti susirinkime. Kadangi J. L. yra pratęs, kad viskas būtų pagal jį, todėl jam nepatiko, kad susirinkime bus jos atstovas D. V. ir tai J. L. labai papiktino. J. L. aiškino, kad D. V. čia nepriklauso būti, kad turi išeiti, keikė necenzūriniais žodžiais ir paėmęs už šaliko, jį sukryžiavęs, pradėjo juo smaugti D. V., bandydamas jį išvaryti iš susirinkimo. Kokie buvo necenzūriniai žodžiai, neprisimena, nes pati jų nevartoja, bet žodžiai buvo lietuviški. D. V. prašė J. L. jį paleisti, o ji tuo metu buvo priėjusi prie jų ir bandė J. L. atitraukti. Šis konfliktas truko neilgai, minutėmis. Po šio konflikto dar nepradėjo spręsti bendrijos klausimų, tačiau kada tai pradėjo, neprisimena. J. L. neprašė pasirašyti susirinkimo dalyvių registravimo sąraše. Dėl J. L. veiksmų buvo sudaryta nemaloni situacija ir ją ištiko šokas bei įtampa. J. L. konfliktavo su D. V. dar prieš įvykstant susirinkimui. Ji matė, kaip D. V. bandė eiti į butą, o J. L. jau laiptų aikštelėje stūmė D. V., trukdė jam įeiti. Daugiau niekas kitas netrukdė jam įeiti. Būnant laiptinėje, D. V. taip pat padavė J. L. jos pasirašytą įgaliojimą ir J. L. jį suplėšė. Ar būnant bute D. V. dar kartą padavė J. L. įgaliojimą, neprisimena. J. L. neminėjo, kad įgaliojimas yra netinkamos formos, ar jame kažko trūksta. Kažkokių konfliktų tarp D. V. ir kitų kaimynų nebuvo, D. V. niekam nepagarbių žodžių nesakė ir fizinio skausmo nesukėlė. D. V. į jos butą užėjo vieną kartą, kad ji pasirašytų įgaliojimą. Pasirašydama įgaliojimą ji buvo nusiteikusi į susirinkimą eiti kartu. Pokalbis tarp jos ir policijos pareigūnų prasidėjo jos buto koridoriuje. Pareigūnai duris spardė kojomis ir nemandagiai ėjo pas ją. Ji pasirašė ant tuščio balto lapo, kadangi pareigūnai pasakė, kad būtų greičiau, jie automobilyje surašys tai, ką ji sakė, ir daugiau pareigūnai pas ją nėjo.

Teismas pagarsino A. E. P. 2024 m. birželio 20 d. paaiškinimą, kuriame A. E. P. paaiškino, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Neatsimena tikslios datos, tačiau jai buvo pasakyta, jog 2023 m. lapkričio 30 d. vyks namo susirinkimas. Kadangi ji nenorėjo eiti į susirinkimus, ji pasisamdė atstovą, t. y. D. V., jog jis ją atstovautų namo susirinkime. 2024 m. lapkričio 30 d. pas ją atėjo D. V. ir pasakė, jog namo pirmininkas J. L. jo neįleidžia į susirinkimą, kuris vyko jo bute. Ji apsirengė ir kartu nuėjo į J. L. butą Nr. (duomenys neskelbtini). J. L. pradėjo rėkti ir stumdyti D. V.. Ji jam gražiai pasakė, jog jis baigų taip elgtis, nes D. V. yra jos atstovas, turi įgaliojimą ir gali čia būti. D. V. pateikė J. L. įgaliojimą, tačiau jis jį paėmė ir suplėšė. J. L. įžeidžiančiai kibo prie D. V. ne tik bute, tačiau ir laiptinėje. Kas buvo toliau, ji tiksliai neatsimena, tai buvo seniai. Kiek ji atsimena, įvykį dar matė namo gyventoja A. I.. Pasakė viską, kas jai yra žinoma, daugiau ką papildyti neturi (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 16).

Pagarsinus liudytojos A. E. P. 2024 m. birželio 20 d. paaiškinimą, A. E. P. patvirtino paaiškinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir papildomai parodė, kad paaiškinime nurodytas neteisingas jos buto numeris. Neprisimena, kad būtų rašiusi pareiškimą policijai, bet jeigu rašė, tai dėl to, kad J. L. nederamai elgėsi ir smaugė D. V.. Ar tyrimas buvo inicijuotas po jos pareiškimo, nežino.

Teismas pagarsino A. E. P. ir I. A. 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą, adresuotą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatui, kuriame A. E. P. ir I. A. pareiškė, jog konfliktą sukėlė ir jį tęsė tik vienas asmuo – J. L., o D. V. jokio konflikto nekėlė ir jo netęsė, tik nuolat prašė paleisti jį ir jo nebesmaugti. Buvo ir iki šiol yra labai pasipiktinę dėl tokio J. L. elgesio, kuris joms buvo labai netikėtas ir nemalonus stebėti, tai buvo visiškai nepriimtina geros moralės ir viešosios tvarkos požiūriu, nes įstatymų nustatytų procedūrų, vykstant gyvenamojo namo patalpų savininkų viešą susirinkimą, metu, J. L. nei iš šio, nei iš to ėmė smaugti netoli jo sėdėjusį A. E. P. advokatą D. V.. Mano, kad tokie veiksmai akivaizdžiai pažeidžia viešąją tvarką. Buvo iki šiol yra sukrėstos pamatę J. L. atskirus veiksmus, kurie nėra suderinami su jokiomis elgesio ir teisės normomis. Dėl paties konflikto nieko negali pasakyti, nes asmenys nekonfliktavo. Jų paaiškinimus užsirašę tyrėjai arba 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą priėmęs pareigūnas aiškiai suklydo. Šių jų paaiškinimų nerašė pačios, klausimus joms uždavinėjo tyrėja, pasitikėjo tuo, ką ji suprato ir savais žodžiais pati įrašė į paaiškinimų tekstą. Reikalauja ištaisyti šių paaiškinimų dalį, kadangi juose nėra tiksliai užfiksuota jų valia ir parodymai (b. l. 8).

Pagarsinus liudytojų A. E. P. ir I. A. 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą, adresuotą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatui, A. E. P. papildomai paaiškino, kad žino apie tokio pareiškimo rašymą, bet neprisimena, kas šį pareiškimą parašė. Ar D. V. prašė parašyti tokį pareiškimą ir ar padavė pareiškimo tekstą, neprisimena. Ji žinojo, kad buvo nesureaguota į nederamą J. L. elgesį. Ar ji turi 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą, taip pat neprisimena. Susirinkimo metu nebuvo kviečiama policija, o ar buvo siūloma ją kviesti, neprisimena. Ji nebuvo įspėta, kad policijos pareigūnai atvyks pas ją į namus ir ji nebuvo kviečiama atvykti į komisariatą. Jai buvo nemalonu bendrauti su policijos pareigūne, nes ji su ja bendravo taip, kaip yra įpratusi bendrauti su kitais nusikaltėliais. Ji pasitikėjo, kad pareigūnai surašys tai, ką ji sakė. Ji pasirašė ne ant visiškai balto lapo, o ant paruoštuko, kadangi aiškiai matėsi, kur ji turi pasirašyti. Jos manymu, paaiškinimuose reikėjo plačiau aprašyti tą faktą, kai D. V. buvo užpultas J. L. ir buvo siaubingai negražiais žodžiais koliojamas ir smaugiamas, nes tai geriau atspindėtų emociją, kurią ji patyrė matydama J. L. elgesį. Pareiškime aplinkybės turbūt yra surašytos iš jos žodžių.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. A. parodė, kad J. L. sprendimu buvo perduotas gyvenamojo namo administravimas kitai įmonei. Paskui J. L. iniciavo susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio namo administravimo, t. y. ar administratorius liks, ar sutartis bus nutraukta. Apie susirinkimo buvimo vietą jie nieko nežinojo, nes nebuvo nurodyta, todėl ji galvojo iš pradžių užeiti pas kaimynę A. Ji užlipusi pamatė D. V. ir tada išėjo J. L. iš savo buto. J. L. tik pamatęs D. V., iš karto pradėjo nepagarbiai į jį kreiptis, naudojo frazes kaip „ką jūs čia veikiate?“, „kas jus čia kvietė?“. Tada D. V. pasakė, kad jis turi įgaliojimą, kuriuo jį A. P. įgaliojo ją atstovauti. J. L. patikino, kad jam yra nesvarbūs jokie įgaliojimai, kad yra notaro nepatvirtinti, nors jis to įgaliojimo net nematė, tada įgaliojimą suplėšė, pradėjo vadinti aferistu ir nesutiko D. V. įleisti į butą. Jai nebuvo malonu girdėti tuos žodžius. Tuo pačiu metu nusileido I. M. ir klausė D. V. ką jis čia veikia, sakė, kad jis čia yra nepageidaujamas, ir rodė pasipiktinimą. Tada D. V. nuėjo pas A., kad ji patvirtintų, jog jis yra įgaliotas. Tada J. L. jai (I. A.) pasakė užeiti į jo butą, nes čia vyks susirinkimas ir ji įėjo. Įėjus į buto kambarį ant jokio registravimosi sąrašo pasirašyti nereikėjo. Kas vyko koridoriuje, ji nematė, tik girdėjo šurmulį, kažkokį stumdymąsi, kad J. L. nenori įleisti D. V. į butą, girdėjo A. pasakymus, kad turi D. V. įleisti ir tada jie kažkaip visi įėjo į butą. I. M. skundėsi, kad A. advokatas stumdosi, kad su juo susitvarkytų, bet ji (I. A.) pati nieko nematė. Ji (I. A.) buvo pasiėmusi planšetę, kad galėtų įrašinėti pokalbį, susijusį su susirinkimo temomis. Ji įjungė kamerą ir tuo metu J. L. kartu su I. M. toliau užgauliojo D. V., liepė išeiti iš buto. Ji (I. A.) įsikišo į konfliktą ir pasakė, kad turi tik pusvalandį laiko, todėl tuo metu viskas kaip ir aprimo. Po kažkiek laiko D. V. išsitraukė telefoną iš kišenės, pasidėjo jį ant stalo ir tuo metu J. L. puolė ant to telefono, D. V. telefoną pasiėmė, o J. L. sakė atiduoti, norėjo jį išplėšti iš rankų ir suėmęs už D. V. šaliko, pradėjo jį smaugti. D. V. prašė J. L. jį paleisti, tačiau J. L. jo iš karto nepaleido ir atrodo, kad D. V. išsilaisvino pats. Tas smaugimas truko gal 20 sekundžių ir po to D. V. buvo visas raudonas, lengvai nekvėpavo, lyg bandytų gaudyti orą, bėgo prakaitas, o J. L. buvo raudonas iš įsiūčio. Tokie J. L. veiksmai ją labai šokiravo ir net dabar yra nemalonu prisiminti tuos įvykius. D. V. susirinkimo, įskaitant ir susitikimą laiptinėje, metu, jokių nepagarbių žodžių neišsakė ir niekas nesiskundė, kad jis būtų sukėlęs kam nors fizinį skausmą. Policija į jos ir kaimynės A. E. P. namus paimti paaiškinimus buvo atvykusi tą pačią dieną. Prieš tai jie buvo pas kaimynę, paskui nusileido pas ją. Ji iš pradžių visą situaciją paaiškino prie savo buto durų, tada pareigūnė paklausė, ar ji galėtų ateiti pas juos į tarnybinį automobilį ir ji surašytų parodymus. Ji sutiko ir nuėjo iki tarnybinio automobilio. Paaiškinimas buvo surašytas iš jos žodžių, kartu su pareigūne patikslino, jį pareigūnė perskaitė, tada jai davė pasirašyti ir ji pati daugiau paaiškinimo neskaitė. Daugiau ji policijai pareiškimų nerašė. Kai buvo priimtas sprendimas nutraukti bylą, buvo nurodyti motyvai, kad jos pasipiktino ne tik J. L. veiksmais, bet ir pačiu D. V., kas buvo netiesa, nes prieš D. V. jos nieko neturėjo. Informaciją apie priimtą sprendimą gavo iš D. V.. Pareiškimą taip pat surašė D. V., tačiau ji skaitė, kas ten yra parašyta. Ar A. P. pareiškimą skaitė, nežino.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. T. (buvusi pavardė – M.) parodė, kad buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ir jame buvo paminėta atkreipti dėmesį į ANK 481 straipsnį. Jie perskaitė pareiškimą, peržiūrėjo pateiktus vaizdo įrašus ir juos aprašė. Paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir namuose pavyko rasti tik dvi moteris, kurių vardų ir pavardžių neprisimena. Apklausos vyko butuose. Prieš J. buvo apklausta dar viena namo gyventoja, kuri pati atvyko į komisariatą. Paskui buvo kalbėta su J. telefonu, kuris bendravo nemandagiai, atvykti nenorėjo, jam buvo siunčiami šaukimai ir jis galiausiai atvyko. Imant paaiškinimus, jie dažniausiai prašo, kad žmonės patys juos surašytų ranka, tačiau dažniau žmonės to daryti nenori. Šiuo atveju viena iš liudytojų buvo senyvo amžiaus ir taip pat teigė, kad nenori rašyti, kategoriškai atsisakė ateiti iki tarnybinio automobilio ar vykti į komisariatą, todėl jos duotus paaiškinimus surašė automobilyje ir paskui užnešė į viršų, kad ji surašytus paaiškinimus perskaitytų ir pasirašytų. Liudytoja paaiškinimus perskaitė, nepateikė jokių pastabų ir pasirašė. Taip pat negalėjo būti, kad ji iš pradžių pasirašė ant tuščio lapo dar prieš surašant jos paaiškinimus. Paaiškinimas surašytas ant specialaus lapo, kuris yra policijos automobilio automobilyje. Dėl kitos moters, ar ji pati buvo atėjusi iki automobilio, ar jie patys nešėsi kompiuterį iki jos buto, neatsimena. Kiek prisimena, kad dvi moterys buvo D. V. pusėje ir viena moteris buvo J. L. pusėje, ir visų trijų liudytojų moterų paaiškinimai išsiskyrė. Liudytojos kalbėjo apie kibimą ne tik bute, bet ir laiptinėje. Viena iš jų sakė, kad buvo kibimas laiptinėje, o kitos dvi teigė, kad kibimo laiptinėje nebuvo. Taip pat apklausiant D. V., ji klausė jo ar jis buvo užgauliojamas laiptinėje, ir jis pasakė, kad nebuvo, o iš jo tik buvo išplėšti dokumentai. Prieštaravimų, nenuoseklumų tarp D. V. ankstesnių ir vėlesnių paaiškinimų, nepastebėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo per prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriuje buvo gautas pareiškėjo D. V. pareiškimas dėl to, kad 2023 m. lapkričio 30 d., adresu (duomenys neskelbtini), jam žinomas asmuo J. L. sukėlė fizinį skausmą, bandė pasmaugti, įžeidžiančiai kibo ir pažeidė viešąją tvarką (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 6–7).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2024 m. sausio 3 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi buvo nustatytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ANK 481 straipsnyje, todėl atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėtinas administracinio nusižengimo tyrimas (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 9–15).

Skundžiamu nutarimu, vadovaujantis ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena J. L. atžvilgiu nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–5).

Skundu ir teismo posėdžio metu pareiškėjas D. V. nesutiko su skundžiamu nutarimu, nurodydamas, kad J. L. butas laikytinas vieša vieta, kadangi ten vyko daugiabučių namų savininkų bendrijos susirinkimas, o dėl J. L. veiksmų (o ne dėl pareiškėjo D. V. veiksmų) pasipiktino kiti bute buvę asmenys.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.

Asmeniui atsakomybė pagal ANK 481 straipsnį gali kilti tuomet, kai šio straipsnio dispozicijoje nurodyti alternatyvūs veiksmai yra padaromi viešoje vietoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015). Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį taip pat pažymėtina, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.

Tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes buvo paimti paaiškinimai iš pareiškėjo ir J. L., liudytojų I. M., A. E. P. ir I. A.. Taip pat buvo peržiūrėtas gautas garso ir vaizdo įrašas. Institucija, įvertinusi D. V. pareiškime išdėstytas aplinkybes, liudytojų paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi J. L. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–5).

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, J. L. paaiškinimą bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjo ir liudytojų parodymus, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Kaip jau minėta, pareiškėjas D. V. laikėsi pozicijos, kad J. L. butas, kuriame vyko daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas, yra vieša vieta. Vis tik su tokia pareiškėjo D. V. pozicija sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo buto savininkų susirinkimas vyko J. L. nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad namo laiptinė yra rakinama. Antro aukšto laiptinėje, iš kurios patenkama į J. L. butą Nr. (duomenys neskelbtini), jokio konflikto tarp J. L. ir D. V. nekilo. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjas D. V., kuris parodė, kad J. L. laiptinėje pasakė, kad jis (D. V.) susirinkime yra nepageidaujamas ir į butą nebus įleidžiamas, numetė įgaliojimą. Nors liudytoja A. E. P. teismo posėdžio metu teigė, kad J. L. su D. V. konfliktavo jau laiptinėje, tačiau šiuos jos parodymus paneigia, kaip jau minėta, pareiškėjo D. V. parodymai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad į butą D. V. vis tik įėjo, nors iš pradžių su tuo nesutiko tiek buto savininkas J. L., tiek ir liudytoja I. M., kuri bandė uždaryti duris. Liudytoja I. M. parodė, kad D. V., norėdamas įeiti į butą, ją nustūmė nuo durų ir taip sukėlė fizinį skausmą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. V. iš esmės pripažino, kad norėdamas patekti į butą savo krūtine stūmė duris, o įėjęs atsisėdo į kambaryje esantį fotelį. Liudytoja I. A. nors ir nematė kaip D. V. įėjo į butą, tačiau parodė, kad girdėjo šurmulį, stumdymąsi, D. V. nenorėjo įleisti, bet jis kažkaip įėjo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pradėjus spręsti su daugiabučio namo administravimu susijusius klausimus, pareiškėjas D. V. padėjo ant stalo telefoną. Po šio veiksmo J. L. bandė kelti pareiškėją D. V. nuo kėdės, suėmė už šaliko. Tarp J. L. ir D. V. kilo konfliktas, pareiškėjas D. V. reikalavo jį paleisti, J. L. reikalavo, kad D. V. išeitų. Konfliktinė situacija truko apie pusę minutės, konfliktuojančius J. L. ir D. V. bandė nutraukti liudytojos. A. E. P. priėjo prie abiejų vyrų, I. M. liepė baigti, I. A. replikavo. J. L. ir D. V. išsiskyrus, toliau vyko susirinkimas, jis nebuvo nutrauktas, tarnybos kviečiamos nebuvo, o po kiek laiko pareiškėjas D. V. apskritai išėjo iš susirinkimo. Taigi nagrinėju atveju neginčijama, kad tarp J. L. ir D. V. kilo konfliktas, vis tik J. L. butas nelaikytinas vieša vieta, į šį butą pašaliniai asmenys bet kuriuo metu negalėjo patekti be patalpų savininko sutikimo, taigi laisvo priėjimo pašaliniai asmenys į šį butą neturėjo. Tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas numato teisę tam tikriems suinteresuotiems asmenims dalyvauti daugiabučio namo butų savininkų susirinkime, nesudaro pagrindo spręsti, kad paminėtas J. L. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju tapo vieša vieta ir į jį galėjo laisvai patekti pašaliniai asmenys.

Pareiškime pareiškėjas D. V. teigė, kad J. L. įžeidžiamai kibo ir pažeidė viešąją tvarką. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog tarp D. V. ir J. L. yra susiklostę priešiški santykiai. Kaip matyti, priešiški santykiai susiklostę ir tarp J. L. bei pareiškėjo D. V. atstovaujamos liudytojos A. E. P. D. V. atstovauja liudytoją A. E. P. civilinėje byloje, kurioje J. L. patrauktas atsakovu, ginčijami daugiabučio namo buto savininkų susirinkimo sprendimai. J. L. kaip bendrijos pirmininko sprendimus toje pačioje byloje ginčija ir liudytoja I. A.. Tad bendravimas sprendžiant daugiabučio namo butų savininkų klausimus yra ganėtinai įtemptas, todėl išsakomas pyktis gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti J. L. dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais nenorima bendrauti. Aptariamu atveju itin svarbią reikšmę turi tai, kad išsakytas reikalavimas pasišalinti (išeiti) ir suėmimas už šaliko buvo vartojami ne viešoje vietoje, kaip tai numatyta ANK 481 straipsnio 1 dalyje, o J. L. nuosavybės teise priklausančiame privačiame bute. Necenzūrinių žodžių J. L. apskritai neišsakė.

Be to, reikalavimas D. V. išeiti iš buto buvo išsakytas, o paėmimas už šaliko atliktas būtent tuo metu, kai D. V. ant stalo padėjo telefoną galimai siekdamas įrašinėti susirinkimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad J. L. būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. J. L. iš esmės reiškė nepasitenkinimą D. V. elgesiu, galimu susirinkimo įrašo darymu, nesutiko su D. V. dalyvavimu susirinkime, kas sudaro pagrindą spręsti, kad susidariusios individualios situacijos kontekste, šis įvykis laikytinas asmeninio pobūdžio ir neperžengusiu asmeninio konflikto ribų, nebuvo intensyvus, truko apie pusė minutės. Sutiktina, kad J. L. pasirinktas emocijų reiškimo būdas D. V. atžvilgiu nėra toleruotinas, tačiau jo veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tokie pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad susirinkime dalyvavę liudytojos I. A. ir A. E. P. buvo pasipiktinę ne dėl J. L. ir D. V. veiksmų, o išimtinai dėl J. L. veiksmų, todėl J. L. turėtų būti nubaustas dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Neabejotina, kad susiklosčiusi konfliktinė situacija nebuvo maloni. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu akcentavo nemandagų ir įžūlų pareiškėjo D. V. elgesį, tuo tarpu liudytojos A. E. P. ir I. A. teismo posėdžio metu teigė pasipiktinę J. L. elgesiu. Vis tik, nustačius, kad J. L. butas nelaikytinas vieša vieta, taip pat nenustačius J. L. veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl J. L. veiksmų sukelto pasipiktinimo, teisinės reikšmės neturi.

Liudytoja A. E. P. teismo posėdžio metu teigė, kad tyrėja liepė jai pasirašyti ant tuščio lapo, jos paaiškinimų neėmė, tačiau šiuos liudytojos parodymus paneigia liudytoja apklaustos tyrėjos G. T. parodymai, kad paaiškinimas buvo surašytas iš A. E. P. žodžių, po to atspausdintas policijos automobilyje esančiu spausdintuvu ant specialaus popieriaus, kurį paimti ir duoti pasirašyti ant tuščio lapo nėra techninės galimybės, po to atspausdintą paaiškinimą nunešė liudytojai A. E. P., kurį ji perskaitė ir pasirašė. Be to, teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. E. P. paaiškinimą, ji patvirtino, kad paaiškinimas surašytas iš jos žodžių. Įvertinus tai, kad liudytoja A. E. P. nurodė gerai neprisimenanti įvykio aplinkybių dėl amžiaus ir sveikatos būklės, dalį jos nurodytų įvykio aplinkybių (apie D. V. ir J. L. konfliktą laiptinėje) teismo posėdžio metu paneigė pats pareiškėjas D. V., be to, pareiškėjas D. V. yra liudytojos A. E. P. geriausios draugės sūnus, taigi yra tam tikras liudytojos suinteresuotumas šios bylos baigtimi, todėl teismas liudytojos A. E. P. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė jokių veiksmų, kokius dar turėtų atlikti policijos pareigūnai, tirdami pateiktą pareiškimą. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus – skundžiamą nutarimą, J. L. paaiškinimą, D. V. skundo argumentus ir papildomus paaiškinimus, pareiškėjo parodymus ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad Institucija išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. M. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą ir D. V. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.