Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-17 · Administracinė byla Nr. I-5371-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
I-5371-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00831-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5371-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00831-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui A. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas A. L. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 107). Skunde (b. l. 1–2) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m. gruodžio 16 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas nuo 8 m²–21 m² kamerose po 4, 6 asmenis, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima sanitarinis mazgas, dėl to judėjimo laisvė buvo apribota. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Jis neturėjo galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kamerose buvo nemalonus kvapas. Tualetai buvo seno tipo, įmontuoti grindyse ir neuždengiami, o kameroje Nr. 72 tualetas be sienelių. Kamerose jam nebuvo užtikrinta ventiliacija, pakankamai šilumos ir kitos bendros sanitarinės sąlygos. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, jautė diskomforto jausmą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsikirtime (b. l. 109-110) pareiškėjas A. L. nurodė, kad jis nei vienoje kameroje nėra buvęs vienas ir, jo nuomone, Šiaulių tardymo izoliatorius pateikia neteisingus duomenis. Be to, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas jo privatumas, o dėl nemalonių kvapų patirdavo stresą, depresiją ir neigiamus išgyvenimus. Kameroje Nr. 50 buvo sukąstas blakių.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 107

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 67–74) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-14 pažymos Nr. 60/09-17362 dėl A. L., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu periodiškai buvo laikomas nuo 2017-02-14 iki 2018-12-10 šiose kamerose: kameroje Nr. 20 buvo laikomi 4­5– asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,67 iki 3,74 m², kameroje Nr. 74 buvo laikomas vienas ir jam teko 8,7 m², kameroje Nr. 75 buvo laikomi 1­2– asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,8 iki 4,4 m², kameroje Nr. 70 buvo laikomi ­1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,53 iki 4,77 m², kameroje Nr. 83 buvo laikomi ­3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,68 iki 3,84 m², kameroje Nr. 99 buvo laikomi 1­4– asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,2 iki 4,06 m², kameroje Nr. 72 buvo laikomi ­1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,88 iki 4,44 m², kameroje Nr. 71 buvo laikomi ­3 asmenys ir vienam iš jų teko 5,03 m², kameroje Nr. 7 buvo laikomi ­3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,33 iki 3,66 m², kameroje Nr. 48 buvo laikomi ­1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,8 iki 3,76 m², kameroje Nr. 44 buvo laikomi ­1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,9 iki 4,48 m², kameroje Nr. 50 buvo laikomi ­1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,7 iki 9,33 m², kameroje Nr. 56 buvo laikomi ­1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 19,1 iki 9,53 m², kameroje Nr. 10 buvo laikomi 1­–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,3 iki 4,07 m².

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m² (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.

Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Dėl san. mazgo įrengimo kamerose

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, be to, iš san. mazgo sklido nemalonūs kvapai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta.

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kamerų aprūpinimas baldais matomas ir pridedamose foto nuotraukose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Taip pat atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kamera Nr. 75 švari, tvarkinga, galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta.

Iš 2017-08-11 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-248 matyti, kad kameroje Nr. 99 temperatūra tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta.

Iš 2018-11-22 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8284 matyti, kad kameroje Nr. 72 drėgmė bei temperatūra tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Pelėsio nėra.

Iš 2018-12-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8930 matyti, kad kameroje Nr. 50 drėgmė tinkama.

Pažymi, kad pareiškėjas skundžia oro temperatūros neatitikimus higienos normoms bei ventiliaciją, kas dalinai susiję su drėgme bei pelėsio atsiradimu. Apie kitas sąlygas nepasisakoma.

Kartu pažymi ir tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuoja, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. 2018-04-18 įsakymu Nr. 1/01-130, kuriuo buvo panaikintas anksčiau minėtas įsakymas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą).

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019-02-01 – Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyrius) pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019-02-01 – Resocializacijos skyrius) specialistą (iki 2017-12-01 specialistai vadinti būrio viršininkais), kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. /.../ Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo A. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-14 pažyma Nr. 60/09-17362 „Dėl A. L.“ (b. l. 9-11), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-02-14 iki 2018-12-10 (116 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 116 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 116 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 20 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,50 m²) teko nuo 3,5 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,38 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 56 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,86 m²) teko nuo 8,93 m² (kameroje 2 asmenys) iki 17,86 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 74 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,87 m²) teko 7,87 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 75 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,06 m²) teko nuo 4,03 m² (kameroje 2 asmenys) iki 8,06 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 70 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,81 m²) teko nuo 4,41 m² (kameroje 2 asmenys) iki 8,81m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 83 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,85 m²) teko nuo 3,48 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,17 m² (kameroje 5 asmenys), 6,95 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 99 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,16 m²) teko nuo 3,79 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,05 m² (kameroje 3 asmenys), 15,16 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 72 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,12 m²) teko nuo 4,06 m² (kameroje 2 asmenys) iki 8,12 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 71 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,56 m²) teko 4,85 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 7 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,77 m²) teko nuo 3,30 m² (kameroje 6 asmenys) iki 3,95 m² (kameroje 5 asmenys), 4,94 m² (kameroje 4 asmenys), 6,59 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 48 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,88 m²) teko nuo 3,38 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,22 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 44 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,20 m²) teko nuo 4,05 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,4 m² (kameroje 3 asmenys), 16,20 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 50 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,48 m²) teko nuo 8,74 m² (kameroje 2 asmenys) iki 17,48 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 10 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,44 m²) teko nuo 3,61 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,81 m² (kameroje 3 asmenys), 7,22 m² (kameroje 2 asmenys), 14,44 m² (kameroje 1 asmuo). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 15–18) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, tai patvirtina byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 62-65). Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikoma po 4, 6 asmenis. Toks pareiškėjo argumentas iš dalies neatitinka tikrovės, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-14 pažymos Nr. 60/09-17362 „Dėl A. L.“ (b. l. 9-11) matyti, kad kameroje Nr. 83 (2017-06-05 dalį dienos) ir kameroje Nr. 7 (2018-10-08 dalį dienos), įskaitant ir pareiškėją, yra buvę šeši asmenys, bet ne kamerose Nr. 50 ir Nr. 56, kaip atsikirtime nurodo pareiškėjas. Atsikirtime pareiškėjas nurodė, kad kamerose Nr. 7, 71, 48 buvo laikomi keturiese, penkiese, išvardija kartu buvusių asmenų vardus ir pavardes. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-17 pažymos Nr. 60/09-17362 „Dėl A. L.“ (b. l. 9–11) matyti, kad pareiškėjo nurodytose kamerose kartu su pareiškėju buvo nuo trijų iki penkių asmenų, o tai atitinka pareiškėjo atsikirtime nurodytą aplinkybę. Atsikirtime pareiškėjas nurodė, kad nei vienoje kameroje jis nėra buvęs vienas ir Šiaulių tardymo izoliatorius pateikia klaidingus duomenis, tačiau teismas remiasi pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-17 pažyma Nr. 60/09-17362 „Dėl A. L.“ (b. l. 9–11), nes pažymose nurodyta informacija pagrįsta objektyviais dokumentais.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo užtikrinta ventiliacija, pakankamai šilumos ir kitos bendros sanitarinės sąlygos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 45–49) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 72. Nustatyta, kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Nustatyta, jog kameroje Nr. 72 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros Nr. 72 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., b. l. 58–61) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 83, Nr. 70. Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta ir santykinės oro drėgmės vertės kamerose Nr. 83 ir Nr. 70 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą per ketvirtį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas – 2017 m. vasario 14 d.

Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte.

Kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs.

Patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-248 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 8 d., b. l. 50-52) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 99. Konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 99 atitiko nustatytus ribinius dydžius (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Oro temperatūra kameroje Nr. 99 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė kaip 28⁰C). Kameroje Nr. 99 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant kameros Nr. 99 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

ŠTI minkšto inventoriaus sandėlio patalpos tvarkingos, švarios; laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8284 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 16 d., b. l. 53–55) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 72. Dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, oro santykinė drėgmė kameroje Nr. 72 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Įvertinus tikrintų kamerų patalpas (lubas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus), nustatyta, kad kameroje Nr. 72 pažeidimų nėra. Kameroje Nr. 72 vizualiai matomų pelėsių nėra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8930 (patikrinimas atliktas 2018 m. gruodžio 5 d., b. l. 56–57) konstatuota, kad grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog kameroje Nr. 50 santykinės oro drėgmės rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Taip pat iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu patikrintose kamerose nebuvo nustatyta dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės pažeidimų, vizualiai matomo pelėsio taip pat nei vienoje tikrintoje kamerose nerasta.

Pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 19-22), 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 23–25) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 26–36) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016-2018 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų ir kamera Nr. 56 – nuvalytos lubos ir sienos, užtepta hidroizoliacija, ištepta antiseptiku nuo pelėsio, sienų lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, san. mazgų aptvėrimų gamyba ir montavimas, naujų vamzdžių, klozeto, kriauklės sumontavimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba ir montavimas; kamera Nr. 75 – apšvietimo remontas; kamera Nr. 70 – pelėsio šalinimas, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų, sienų lyginimas ir perdažymas, san. mazgo išmontavimas, vamzdžių, klozeto sumontavimas; kamera Nr. 20 – pakabintos pakabos, permontuotos lentynos susidėti daiktams, perglaistytos, perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, įrengtas naujas apšvietimas, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos senos lovos - gultai, įrengtos naujos lovos – gultai; kamera Nr. 50 – išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu; kameros Nr. 70 ir Nr. 71 – nugrandytas lubų tinkas, pertinkuotos lubos, perdažytos sienos, įrengtas apšvietimas, pakeistos senos lempos naujomis; kamera Nr. 71 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos, lubos), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; kamera Nr. 72 -suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsio, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos, lubos), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, sumontuotos naujos lentynos; kamera Nr. 56 - suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos, lubos), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, sumontuotos naujos lentynos; kamera Nr. 74 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsio, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos, lubos), perklijuotos grindų plytelės, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, naujų medinių langų gamyba, montavimas, dažymas, taigi, Šiaulių tardymo izoliatorius pagal galimybes atlieka remonto darbus įvairiose kamerose ir kitos paskirties patalpose.

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, o iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo ribos, jo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis neturėjo galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kamerose buvo nemalonus kvapas. Tualetai buvo seno tipo, įmontuoti grindyse ir neuždengiami, o kameroje Nr. 72 tualetas be sienelių.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 13-14) matyti, kad kameroje Nr. 20 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis 1,96 m, kameroje Nr. 74 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra OSB užuolaida, kurios aukštis 2,12 m, kamerose Nr. 75, 70, 72, 71, 7, 50, 56 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,32 m, o kamerose Nr. 283, 99, 48, 44, 10 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis yra nuo 2,26 m iki 2,33 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų (b. l. 62-65) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kameros Nr. 20, 71, 7, 48, 56, 10) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (kameros Nr. 74, 75, 70, 83, 99, 72, 44) (iš storos spalvotos polietileno plėvelės), todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl privatumo neužtikrinimo. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo kamerose, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, taip pat paneigiami kamerų fotonuotraukomis (b. l. 62-65). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai (tiek vyrai, tiek moterys), nei kamerose esantys kiti asmenys ir jis galėjo nuošaliai pasinaudoti tualetu. Kokių nors kitų argumentų, kuo pasireiškė pareiškėjo privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo išsakyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ patvirtintų normų (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-06-08) 9.1 punktą, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius yra: sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė, todėl pareiškėjo argumentas, kad sanitariniame mazge tualetai buvo seno tipo, įmontuoti grindyse ir neuždengiami, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, iš pateiktų kamerų fotonuotraukų (b. l. 62-65), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 19-22), 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 23–25) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 26–36) matyti, kad ne visose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, yra tik tupiamas klozetas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 13-14) matyti, kad pareiškėjo išskirtoje kameroje Nr. 72 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra OSB, kurios aukštis 1,95 m. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-14 pažymos Nr. 60/09-17362 „Dėl A. L.“ (b. l. 9-11) matyti, kad pareiškėjas kameroje Nr. 72 buvo du kartus: nuo 2017-09-04 iki 2017-09-12 ir nuo 2018-11-16 iki 2018-11-26. Iš nors iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 26–36) matyti, kad kameroje Nr. 72 – be kitų darbų buvo išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos (2018 m. liepos 27 d.–2018-09-03), tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos kameros Nr. 72 fotonuotraukos (b. l. 64) akivaizdžiai matyti, kad kameroje Nr. 72 įėjimas į sanitarinį mazgą yra atviras (be durų ir be erdves skiriančios nepermatomos užuolaidos), tik ant įėjimo konstrukcijos viršutinės dalies permestas didelis rankšluostis, kuris tikrai neužtikrina privatumo nei iš priekio, nei iš šonų ar apačios. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl kameros Nr. 72 tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, todėl teismas laiko pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu pagrįstais, t. y. teismas konstatuoja, kad kameroje Nr. 72 sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, dėl to jo judėjimo laisvė buvo apribota. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti.

Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 40–44), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Be to, pareiškėjas galėjo naudotis įstaigoje veikiančia biblioteka, o pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-258 patvirtintos tvarkos 1.1 punktą, suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien (b. l. 38). Pagal 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvarkos 1.1 punktą, suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien (b. l. 39). Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, arba jam būtų apribotas pasivaikščiojimo laikas, nėra. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes jo judėjimo laisvė nebuvo apribota.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, stresą.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 76) nustatyta, jog atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė traumą, žalingą įprotį. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl dantų ir galvos skausmo, odos problemų, todėl įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas eilę kartų konsultuotas psichiatro, patyrė griuvimo traumą ir kt., tačiau ne būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o kitoje įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas atsikirtime tik nurodė, kad kameroje Nr. 50 buvo sukąstas blakių, tačiau to nesiejo su neturtine žala. Iš asmens sveikatos istorijos (b. l. 99-100) matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl odos problemų, tačiau kad tai būtų blakių įkandimai, nekonstatuota. Dėl odos problemų pareiškėjas yra kreipęsis ir būdamas kitoje įkalinimo įstaigoje (b. l. 99).

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. gegužės 3 d. pažymos Nr. 61/04-1222 (b. l. 12) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-02-14 iki 2018-12-16 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl blogų laikymo sąlygų nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 116 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 116 dienų nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo sanitariniame mazge ir privatumo pažeidimo kameroje Nr. 72 pripažinti pagrįstais, tačiau kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta, Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, nutartis administracinėje bylose Nr. A-1737-438/2018, nutartis administracinėje byloje A-2688-575/2018 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 4000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė