Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. (S. S.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. birželio 30 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžiu S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas 17 metų laisvės atėmimo bausme už D. S. (D. S.) nužudymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, S. S. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei S. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 17 metų laisvės atėmimas. Šis nuosprendis Lietuvos apeliacinis teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi paliktas nepakeistas.Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. birželio 17 d. gautas nuteistojo S. S. pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-158-478/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškime nuteistasis nurodė, kad jis už D. S. nužudymą nuteistas nepagrįstai. Anot nuteistojo, jo nekaltumą gali patvirtinti liudytojos V. G. parodymai, apie kuriuos bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo žinomi, taip pat kriminalisto G. R. žurnalistams pateiktas A. S. prisipažinimas nužudžius brolį. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – ir Generalinis prokuroras), išnagrinėjęs paminėtą nuteistojo S. S. pareiškimą, 2017 m. birželio 30 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokį sprendimą Generalinis prokuroras pagrindė tuo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė parodymus apie tai, kaip peiliu sudavė smūgį sūnui D. S., jog bylą nagrinėjant instancine tvarka nebuvo nustatyta aplinkybė, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos padarymo metu ar po nusikalstamos veikos padarymo įvykio vietoje būtų buvusi nuteistojo prašoma apklausti kaip liudytoja V. G., tuo tarpu, korespondentų ar žurnalistų straipsniuose aprašytos nusikalstamų veikų aplinkybės nepripažintinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Generalinio prokuroro įsitikinimu, pateiktas korespondento A. K. straipsnis nepaneigia teismų padarytų išvadų dėl S. S. kaltės.Ginčydamas Nutarimą, nuteistasis S. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Skunde nuteistasis prašė atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-158-478/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistasis skunde išdėstė iš esmės analogiškus argumentus kaip ir pareiškime atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-158-478/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tvirtino, kad jis nuteistas dėl tėviško geraširdiškumo, siekiant padėti sūnui, todėl baudžiamoji byla atnaujintina ir jis išteisintinas.Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs aplinkybių, remiantis kuriomis pagal BPK 444 straipsnį baudžiamoji byla gali būti atnaujinta, 2017 m. liepos 28 d. nutartimi Nutarimą paliko galioti. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi, nuteistasis skunde prašo įvykdyti teisingumą. Anot nuteistojo, jis dėl sūnaus D. S. nuteistas nepagrįstai. Nuteistasis teigia, kad jis prisipažino dėl nužudymo tik todėl, jog norėjo padėti sūnui A. S.. Pasak nuteistojo, sūnus A. S. davė melagingus parodymus, jog jis (nuteistasis) D. S. smogė peiliu, o A. S. – kirviu. Todėl nuteistasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsniu, prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nuteistojo S. S. skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus bei tvarką, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė.Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis (ekstraordinarus) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo yra įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia, kad baudžiamoji byla Nr. 1-158-478/2013, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, būtų atnaujinta BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. dėl kito nuteistojo A. S. parodymų netikrumo ir dėl kitų aplinkybių, kurios teismui nebuvo žinomos priimant nuosprendį. S. S. skunde tvirtina, kad nuteistojo A. S. parodymai, jog jis D. S. smogė peiliu, yra netikri (melagingi). Šiuo aspektu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, jog baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktą tik tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatytas kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Nuteistojo A. S. parodymų patikimumas įvertintas ir patikrintas baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nuteistojo A. S. parodymų patikimumu, o kitokių duomenų byloje nėra.Apeliacinės instancijos teismui formuoti priešingą išvadą nesuteikia pagrindo ir nuteistojo prie skundo pridėto visuomenės informavimo priemonėse paskelbto straipsnio „Dūrė savo broliui į širdį“ kopijoje esanti informacija. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad visuomenės informavimo priemonėse aprašytos nusikalstamų veikų aplinkybės pačios savaime nėra ir negali būti pripažįstamos kaip naujai paaiškėjusios, dėl kurių atnaujintina baudžiamoji byla. Asmenų veikos, turinčios nusikaltimo požymių, tiriamos bei nagrinėjamos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis). Baudžiamosiose bylose teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, neabejotinai nustatyta, kad būtent nuteistasis S. S. kartu su nuteistuoju A. S., nužudė nukentėjusįjį D. S.. Nuteistojo S. S. deklaratyvūs teiginiai, kad jis nekaltas dėl D. S. nužudymo, jog prisipažino, nes norėjo padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, patys savaime nėra ir negali būti pripažįstami kaip naujai paaiškėjusios, dėl kurių atnaujintina baudžiamoji byla. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo tiek paties nuteistojo S. S., tiek nuteistojo A. S. parodymus ir juos įvertino tiek atskirai, tiek visų bylos įrodymų kontekste. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Antai aplinkybė, kad teismas, priimdamas nuosprendį, bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam ir / arba kitaip, nei jis jas aiškina bei suvokia, taip pat nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių. Pritartina ir apygardos teismo argumentams, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su V. G. liudijimais, vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis galėtų įrodyti ir / ar įrodo, jog S. S. yra nekaltas arba jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką nei tą, už kurią jis nuteistas. Visų pirma, nuteistais S. S. skunde nenurodė, o aukštesnės instancijos teismas nenustatė, kokias aplinkybes V. G. galėtų parodyti, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams. Antra, kaip minėta 10 punkte, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę nustatė tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių, šiuo atveju, nenustatyta. Nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams, o kitokios aplinkybės (nei nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose) gali būti pripažintinos naujai paaiškėjusiomis tik tuo atveju, jeigu jos teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai nuteistojo S. S. skunde nurodytų aplinkybių nepripažino naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas BPK 444 straipsnio 1 dalies taikymo prasme ir paliko galioti Nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. S. (S. S.) skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.