Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-829/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. Apeliacija2020-10-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
1-131-829/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05222-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
A. P., I. P., E. F., D. M., P. S., E. J.
Nukentėjusysis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-131-829/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05222-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.5.4.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.4.4.2.8; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Eglei Kukienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei S. K.,

kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui R. B.,kaltinamajai I. P., jos gynėjui advokatui G. U.,kaltinamajai E. F., jos gynėjui advokatui O. R.,kaltinamajam D. M., jo gynėjui advokatui D. K.,kaltinamajam P. S., jo gynėjai advokatei N. G.,kaltinamajam E. J., jo gynėjui advokatui E. J. G.,nukentėjusiajam R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

4) Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 90 parų areštas;

5) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikintas D. M. bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą bausmę atliko 2018 m. lapkričio 27 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje (I), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (II), 145 straipsnio 1 dalyje (III);

Žemesnės instancijos teismas

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį areštu 30 parų;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

5) Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 1 dalyje (I), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (II);

Žemesnės instancijos teismas

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį bauda 10 MGL dydžio;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus;

4) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

5) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

6) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, prie Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta iš dalies šiuo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir turto konfiskavimą;

7) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams, paskirtą bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

Žemesnės instancijos teismas

I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti – vaiko priežiūros atostogose, teista:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams su įpareigojimais;

2) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų, paskirta bausmė atlikta (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 26 d.),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

Žemesnės instancijos teismas

E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis užsienyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

D. M. 2018 m. sausio 30 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kelio (duomenys neskelbtini) 21,800 kilometre, prie autobusų stotelės, veikdamas bendrai su E. J. ir A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia jėga užlaužė R. S. rankas ir tokiu būdu jį prievarta įsodino į jo vairuojamą, automobilį „VW Polo“ ir parvežę į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, ten prievarta jį laikė;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2018 m. sausio 30 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J., I. P., A. P., E. F. ir P. S., rankomis ir kojomis tyčia sudavė ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas R. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje, nosyje, dešiniame skruoste–akies apatiniame voke, antakiuose, kairės akies apatiniame voke, viršugalvyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje–ausyje–žande, kairiame žaste, pogleivinę kraujosruvą dešinės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą;

toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018 m. sausio 30 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikydamas rankose du virtuvinius peilius, žodžiu grasino R. S. nupjauti lytinius organus, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. P. 2018 m. sausio 30 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kelio (duomenys neskelbtini) 21,800 kilometre, prie autobusų stotelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai su E. J. ir D. M., tyčia jėga užlaužė R. S. rankas ir tokiu būdu jį prievarta įsodino į D. M. vairuojamą automobilį „VW Polo“ ir parvežę į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, ten prievarta jį laikė;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2018 m. sausio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. J., I. P., D. M., E. F. ir P. S., rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas R. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje nosyje, dešiniame skruoste–akies apatiniame voke, antakiuose, kairės akies apatiniame voke, viršugalvyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje–ausyje–žande, kairiame žaste, pogleivinę kraujosruvą dešinės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis E. J. 2018 m. sausio 30 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kelio (duomenys neskelbtini) 21,800 kilometre, prie autobusų stotelės, veikdamas bendrai su D. M. ir A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia jėga užlaužė R. S. rankas ir tokiu būdu jį prievarta įsodino į D. M. vairuojamą, automobilį „VW Polo“ ir parvežę į (duomenys neskelbtini), V. P. priklausantį gyvenamąjį namą, ten prievarta jį laikė;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2018 m. sausio 30 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su D. M., I. P., A. P., E. F. ir P. S., rankomis ir kojomis tyčia sudavė ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas R. S., tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje, nosyje, dešiniame skruoste–akies apatiniame voke, antakiuose, kairės akies apatiniame voke, viršugalvyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje–ausyje–žande, kairiame žaste, pogleivinę kraujosruvą dešinės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamoji I. P. 2018 m. sausio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliu nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ranka vieną smūgį į veidą R. S.;

toliau tęsdama nusikalstamą veiką 2018 m. sausio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdama bendrininkų grupėje su E. J., A. P., D. M., E. F. ir P. S., rankomis ir kojomis tyčia sudavė ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas R. S. tuo padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje nosyje, dešiniame skruoste–akies apatiniame voke, antakiuose, kairės akies apatiniame voke, viršugalvyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje–ausyje–žande, kairiame žaste, pogleivinę kraujosruvą dešinės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamieji E. F. ir P. S. 2018 m. sausio 30 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje su I. P., E. J., A. P., D. M., rankomis ir kojomis tyčia sudavė ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas R. S., tuo padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje nosyje, dešiniame skruoste–akies apatiniame voke, antakiuose, kairės akies apatiniame voke, viršugalvyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje–ausyje–žande, kairiame žaste, pogleivinę kraujosruvą dešinės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis D. M. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad važiavo su automobiliu, bet R. S. laisvės neatėmė ir rankų nesuko. Jie jam negrasino. Nurodė, kad 2019 m. sausio 29 d. po pietų važiavo su automobiliu „VW Polo“ į (duomenys neskelbtini) kaimą pas seserį I. P. Buvo blaivus. (duomenys neskelbtini) kaime sutiko R. S. Šiam pasakė, kad važiuoja pas P. atsigerti ir gerai praleisti laiką. R. S. pasisiūlė važiuoti kartu. Jiedu užsuko į parduotuvę, kurioje nusipirko alaus, sidro ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Iš pradžių viskas klostėsi gerai. Pas P. buvo: jis, R. S., I. P., E. F. ir A. P. Kadangi buvo nuobodu, apie 22 val. dviese, tačiau neprisimena su kuo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pasiimti E. J. ir S. P. Grįžę atgal iki 2 val. gėrė. Paskui nuėjo miegoti. Ryte jis, A. P., E. F. ir P. M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau iki 10 val. niekas nepardavė alkoholio. Grįžtant namo I. P. paskambino ir pasakė, kad R. S. buvo išėjęs ir išsikvietė policijos pareigūnus. R. S. policijos pareigūnai išsivežė ir paleido sankryžoje. Nors nukentėjusysis neprašė, bet jų ekipažas sugalvojo šį parsivežti atgal. Jie nuvažiavo iki R. S., sustojo, išlipo ir pašnekėjo. Sakė, kad atsigers alaus ir grįš. R. S. sutiko ir pats atsisėdo į automobilio galą. Tuo metu automobilį vairavo jis. Grįžus namo, R. S. įėjo į vidų, o jis su A. P. pasiliko lauke parūkyti. Įėjęs į namo vidų pamatė, kad R. S. praskelta galva ir iš nosies varva kraujas. I. P. paaiškino, kad P. M. jam praskėlė galvą su kėde. R. S. toliau sėdėjo su jais ir gėrė alų. Kažkaip gavosi, kad R. S. išdaužė butuko langą. Tada jis šiam sudavė 3–4 smūgius į krūtinės sritį. Paskui įvyko konfliktas tarp I. P. ir R. S.. R. S. nuo I. P. gavo vieną kartą iš delno per veidą. R. S. niekas negrasino. Nematė, kad P. S., E. F. ar A. P. muštų R. S. E. J. visiškai nesikišo. Jis turėjo rankose peilį, kadangi pjaustė lašinius. Peilius rankose turėjo, bet R. S. negrasino. Jis tik E. J. pasakė, kad už tokius darbus R. S. reiktų iškastruoti. Nukentėjusysis tai girdėjo, nes buvo netoli. Pirmoje apklausoje, kuri vyko Šakių rajono policijos komisariate, viskas surašyta neteisingai. Jį apklausinėjo trys pareigūnai. Pirmuose parodymuose pareigūnas rašė ką norėjo, apklausos nebuvo. Apklausoje advokatas nedalyvavo. Kai atsisakė pasirašyti, gavo kelis kartus į nugarą su „bananu“. Jam sudavė pareigūnas, kuris rašė pirmus parodymus. Teisingi antri parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad nukentėjusiojo parsivežti važiavo E. J. Galėjo įrašyti ne taip, vietoj jo turėjo būti P. M. (t. 5, b. l. 78–80).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo D. M. parodymai, duoti 2018 m. vasario 1 d. įtariamojo apklausos metu. Kaltinamasis D. M. parodė, kad dėl girtumo laiko tiksliai neatsimena, bet buvo vakaras, kai išgertuvių metu namo virtuvėje tarp sesers I. P. ir R. S. kilo žodinis konfliktas. I. P. kaltino R. S. pavogus alaus butelį. Jis tai neigė. I. P. ant jo garsiai šaukė ir liepė atiduoti alų, paėmė iš jo telefoną, kurio negrąžino. Jis pirmas R. S. sudavė kumščiu į veidą, dėl to, jog jis neatidavė alaus, cigarečių, kurias iš jo pavogė. Po to ir I. P. sudavė du smūgius R. S. į veidą, dar trenkė ne mažiau du kartus kumščiu į veidą šalia buvęs P. S. Jis matė, kaip R. S. iš kairio antakio tekėjo kraujas. Po kelių akimirkų R. S. sakė, jog eis į lauką nusišlapinti. Jam negrįžus jis pasakė, jog reikia jį parsivežti, kadangi R. S. turėjo parvairuoti automobilį „VW Polo“. Tuomet jie trise: jis, E. J. ir A. P., būdami neblaivūs sėdo į minėtą automobilį, kurį vairavo A. P., ir pavažiavus apie 1 km, pastebėjo keliu einantį R. S., kurį susistabdė. Jie visi siūlė R. S. grįžti, pasakė, kad „daugiau tokių nesąmonių nebus“. R. S. sutiko, atsisėdo į automobilį. Grįžus į namus toliau per visą naktį gėrė alkoholį. Išgertuvių metu ir toliau prie R. S. kabinėjosi I. P., kaltino alaus butelio vagyste, tačiau niekas tuo metu prieš R. S. fizinio smurto nenaudojo. Net nepastebėjo kada R. S. išėjo iš namų, tačiau pamatęs kad į kiemą įsuka policijos automobilis, iš namų pabėgo. Kur nubėgo A. P. ir E. J. nematė. Išvykus policijos pareigūnams, kurie išsivežė R. S., jis kartu su A. P. ir E. J. nusprendė parsivežti R. S. Už policijos iškvietimą planavo R. S. parsivežti į namus „paauklėti“ fiziniu smurtu. 2018 m. sausio 30 d. apie 6 val. įsėdę į automobilį „VW Polo“, kuris priklauso jam, išvažiavo iš namų ieškoti R. S. Automobilį vairavo jis. Įsukus į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) prie autobusų stotelės pastebėjo einantį R. S. Jį susistabdė, liepė lipti į automobilį, tačiau jis nesutiko. Tuomet A. P. su E. J. paėmė R. S. už rankų, jį prievarta įsodino į automobilį. R. S. priešinosi, jokių smūgių tuo metu jam, kiek žino, suduota nebuvo. R. S. buvo pasodintas ant užpakalinės sėdynės, viduryje, o A. P. su E. J. sėdėjo iš šonų, kad R. S. iš automobilio nepaspruktų. Grįžus į sesers namus nusivedė R. S. į kambarį. Tuomet jis norėdamas pagąsdinti R. S., kad jis iškvietė policiją, atsinešė virtuvinį peilį ir nukreipė link R. S., tačiau jo tikrai neketino sužaloti peiliu ar nužudyti. Po kiek laiko atitraukė nuo jo peilį, tuomet stovinčiam R. S. tris kartus trenkė kumščiu į galvą, į šoną. Ir kiti buvę asmenys pasikeisdami R. S. mušė, tačiau kiek smūgių buvo suduota ir kas mušė, jis nematė, nes išėjo į lauką parūkyti. Atėjęs iš lauko pamatė kaip iš R. S. antakio tekėjo kraujas, jis sėdėjo ant sofos užsiėmęs už galvos. Šiam besėdint pradėjo spardyti kojomis R. S. į įvairias kūno vietas E. F. Fizinio smurto metu tyčiojosi, juokėsi iš R. S. Po fizinio smurto įsiutęs ant R. S. dėl alaus, cigarečių vagystės, policijos iškvietimo pasiėmė kitus du virtuvinius peilius, imituodamas žirkles, galandamas peilius sakė R. S. jog „išpjausiu jam lytinius organus“. Pamatęs ant keliuko atvažiavusių mobilią parduotuvę, taip vadinamą „lapkę“, išėjo nusipirkti maisto. Nepastebėjo, kaip ir kada R. S. iš namų pabėgo. Jis kartu su A. P. iš namų pasišalino, kad jų nerastų policijos pareigūnai. Dėl to jog suvaržė R. S. laisvę ir per prievartą jį kartu su kitais asmenimis atsivežė į namus, naudojo fizinį smurtą, taipogi jog jam grasino peiliu gailisi, su padaryta nusikalstama veika visiškai sutinka, ją padaręs pripažįsta (t. 1, b. l. 115–116).

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo D. M. parodymai, duoti 2018 m. spalio 15 d. įtariamojo apklausos metu. Kaltinamasis D. M. parodė, kad ankstesnius parodymus nori patikslinti. Taip pat parodo, kad R. S. prievarta į automobilį jis nesodino. Savo automobilį vairavo tik atgal į A. P. namus. Kai R. S. išdaužė lango stiklą jo sesės I. P. namuose, jis šiam sudavė kumščiu du smūgius į pilvą. Į veidą jis R. S. nesudavė nei vieno smūgio. To momento, kai kažkas sudavė R. S. kėde per galvą, jis nematė, nes rūkė. Kiek žino, tai galėjo padaryti P. M. Kas R. S. sulaužė nosį, jis nežino. Parodo, kad R. S. prievarta niekas nelaikė, jis visą naktį kartu su jais vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 127).

Kaltinamasis A. P. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad važiavo su automobiliu ir, kad buvo visame tame įvykyje. Nesutinka, kad smurtavo prieš R. S. Nurodė, kad pas jį į namus atvažiavo D. M. ir R. S., kuris yra jo buvusios sugyventinės brolis. Jie atsivežė alaus. Iš pradžių šventė: jis, jo sutuoktinė, D. M., R. S. ir E. F. Viskas prasidėjo naktį, kai dingo alaus butelis. Taip pat nuo šaldytuvo dingo pinigai – 15 Eur. I. P. pradėjo kaltinti R. S., kadangi jis vienas buvo išėjęs. R. S. gynėsi. P. S. jam sudavė kelis smūgius. Nežino į kurią vietą pataikė. Daugiau niekas tuo metu nukentėjusiojo nemušė. Po kurio laiko R. S. iš jų namų dingo. Jis, D. M. ir P. M. pavažiavo apie kilometrą ir R. S. prisikalbino grįžti atgal. Sakė, kad važiuotų atgal, nes šis turėjo parvairuoti D. M. automobilį. Tuo metu E. F. nebuvo. Nežino kas vairavo automobilį. Susėdę į automobilį grįžo atgal. Toliau vartojo alkoholį. Apie 2 val. nakties E. F. ir D. M. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) parsivežti E. J. ir P. M. Dar parsivežė kažkokią merginą, kurios nei vardo, nei pavardės neprisimena. Po kurio laiko jis, D. M. ir E. J. išėjo į lauką parūkyti. Viduje įvyko triukšmas. Grįžę rado besimėtančią taburetę. R. S. sėdėjo ant fotelio ir buvo užsiėmęs už galvos. Tame pačiame kambaryje buvo ir P. M.. I. P. ir E. F. buvo virtuvėje. Paklausė kas atsitiko, tačiau R. S. nieko nesakė. Sutuoktinė pasakė, kad P. M. paleido taburetę į R. S. Padavė R. S. rankšluostį, kad jis nusipraustų ir apsišluostytų. Vėliau jis, D. M., P. M. ir E. F. išvažiavo. R. S. liko namuose. Parvažiuojant pamatė išvažiuojantį policijos ekipažą. Pasistatė automobilį ir išlipę pėsčiomis ėjo link namų. I. P. jiems paskambino ir pasakė, kad policija išsivežė R. S. Tada jie šį parsivežė nuo pagrindinio kelio. Tuo metu automobilį vairavo D. M. arba E. F. Dar buvo P. M. ir jis. Jis sėdėjo automobilyje ir R. S. kalbino per langą. P. M. ir D. M. buvo išlipę iš automobilio ir šnekino jį. Nematė, kad kas nors būtų panaudoję smurtą. Jie norėjo šį parsivežti atgal, nes R. S. turėjo parvairuoti automobilį iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Grįžtant jis sėdėjo automobilio gale už keleivio, R. S. per vidurį, o P. M. gale už vairuotojo. Tuo metu D. M. vairavo, o E. F. sėdėjo šalia. Iškart įėjus į koridorių įvyko konfliktas tarp D. M. ir R. S. Matė, kad R. S. buvo parvirtęs, o D. M. jam ranka sudavė 2–3 smūgius. Žino, kad D. M. turėjo peilius, bet nukentėjusiojo nelietė. Buvo sakomi žodžiai, kad reikia iškastruoti. D. M. su peiliais imitavo žirkles. Parodymai skiriasi, nes pirmoje apklausoje buvo du pareigūnai ir jiems nebuvo svarbu ką jis sako. Pareigūnai tarpusavyje kalbėjosi, kad reikia rašyti tai ką jiems reikia, o ne tai ką jis sako. Pareigūnai viską patys sugalvojo. Pasirašė protokolą. Teisingi yra papildomos apklausos parodymai. Šiandien ne viską paminėjo, nes nuo įvykio yra praėję daug laiko. Antroje apklausoje pareigūnai taip pat rašė kaip norėjo. Jis neskaitė antrų parodymų. Pasirašė neskaitęs, nes sakė, kad viskas žodis žodin. Patikėjo pareigūne ir pasirašė. Antroje apklausoje dalyvavo advokatas (t. 5, b. l. 81–83).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo A. P. parodymai, duoti 2018 m. vasario 1 d. įtariamojo apklausos metu. Kaltinamasis A. P. parodė, kad 2018 m. sausio 28 d. apie 21 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo žmonos brolis D. M., pažįstami R. S., P. M., E. J. Namuose svečiavosi E. F., jo kaimynas P. S. ir šio mergina V. T., kuri tai išeidavo, tai vėl ateidavo į namus. Ji gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini) kaime. Namuose be išvardintų asmenų dar buvo jo žmona I. P. ir trys jų mažamečiai vaikai. Jie pradėjo vaišintis alkoholiu. Jo žmona negėrė. Tą naktį jokių konfliktų kilę nebuvo. 2018 m. sausio 29 d. tie patys asmenys pernakvoję toliau vaišinosi alkoholiu, kurį buvo atsivežęs D. M. 2018 m. sausio 29 d. apie 21 val. išgertuvių metu namo virtuvėje tarp jo žmonos I. P. ir R. S. kilo žodinis konfliktas. I. P. kaltino R. S. pavogus alaus butelį. Jis tai neigė. Girdėjo kaip I. P. ant jo garsiai šaukė ir liepė atiduoti alų, paėmė iš jo telefoną. Jis mate kaip pirmas R. S. sudavė kumščiu į veidą D. M., o po jo ir I. P. sudavė du smūgius į veidą, dar trenkė ne mažiau du kartus kumščiu į veidą šalia buvęs P. S. Matė, kaip R. S. iš antakio tekėjo kraujas. Dar padavė rankšluostį jam, kad šis apsivalytų kraujo dėmes. Po kiek laiko R. S. išėjo į lauką nusišlapinti. Jam negrįžus D. M. pasakė, jog reikia jį parsivežti, kadangi R. S. turėjo vairuoti automobilį „VW Polo“, su kuriuo jie ir atvyko pas juos į svečius. Tuomet jie trise: jis, E. J. ir D. M. išvažiavo R. S. ieškoti. Šį pastebėjo einantį keliu už 1 kilometro. Jį susistabdė ir visi siūlė grįžti, žadėjo, kad „daugiau tokių nesąmonių nebus“. R. S. sutiko, atsisėdo į automobilį. Grįžę į namus toliau per visą naktį gėrė alkoholį. Išgertuvių metu ir toliau prie R. S. kabinėjosi, kaltino „bambalio“ vagyste, tačiau niekas tuo metu fizinio smurto nenaudojo. Net nepastebėjo kada R. S. išėjo iš jo namų, tačiau pamatęs kad įsuka policijos automobilis, iš namų pabėgo. Kur pabėgo D. M. ir E. J. nematė, tik pastebėjo kaip ir jie iš namų išbėgo. Grįžus į namus jis kartu su D. M. ir E. J. nusprendė parsivežti R. S. Už policijos kvietimą planavo R. S. „paauklėti“ fiziniu smurtu. 2018 m. sausio 30 d. apie 6 val. įsėdę į automobilį, kuris kiek žino priklauso D. M., išvažiavo iš namų ieškoti R. S. Automobilį vairavo D. M. Važiavo žvyrkeliu, tačiau R. S. nematė. Įsukus į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) prie autobusų stotelės pastebėjo einantį R. S. Jį susistabdė, liepė lipti į automobilį, tačiau jis nesutiko. Tuomet jis su E. J. paėmė R. S. už rankų, jį prievarta įsodino į automobilį. R. S. priešinosi, tačiau jokių smūgių tuo metu jam nesudavė. R. S. pasodino ant užpakalinės sėdynės, viduryje, jis su E. J. sėdėjo iš šonų, kad iš automobilio šis nepaspruktų. D. M. vairavo automobilį. Grįžus į namus nusivedė R. S. į kambarį. Tuomet D. M. atsinešė tris peilius, kuriuos nusimetė ant sofos. Ant tos sofos buvo pasodintas ir R. S. E. J. tuos minėtus peilius paėmė padėjo ant kambaryje buvusio stalo, tačiau į R. S. nukreipęs nebuvo. Priėjęs D. M. jau stovinčiam R. S. tris kartus trenkė kumščiu į galvą, į šoną. Tuomet pasiėmė nuo stalo buvusį mažesnį virtuvinį peilį ir ėjo link R. S., kuris nuo jo traukėsi. Matė kaip peilio geležtę buvo nukreipęs prie R. S. pilvo. D. M. būdamas neblaivus būna agresyvus ir neprognozuojamas. Jam sakė I. P. ir E. J., kad nustotų taip elgtis ir peilį nuo jo atitrauktų. Kai peilį atitraukė, tuomet jie pasikeisdami vienas po kito R. S. mušė. Jis šiam sudavė du kartus į šonus, į galvą jokių smūgių nesudavė. Neatsimena ar šį kartą R. S. mušė D. M., E. J., I. P., P. S., tačiau tikrai daug kojomis R. S. į įvairias kūno vietas spardė E. F. Fizinio smurto metu tyčiojosi iš R. S. Matė kaip R. S. buvo sužalotas veidas, matė kraujo žymės, žaizdas ant veido. R. S. nemušė P. M. bei nepilnametė V. T. Po mušimo D. M. pasiėmė du virtuvinius peilius imituodamas žirkles, galandamas peilius sakė R. S. jog „išpjaus jam lytinius organus“. Pamatę ant keliuko atvažiavusią mobilią parduotuvę vadinamą „lapkę“ išėjo nusipirkti maisto. Nepastebėjo, kaip R. S. iš namų pabėgo. Apie pietus jis kartu su D. M. iš namų pasišalino. Dėl to jog suvaržė R. S. laisvę ir per prievartą jį kartu su kitais asmenimis atsivežė į namus, naudojo fizinį smurtą gailisi, su padaryta nusikalstama veika visiškai sutinka, ją padaręs pripažįsta (t. 2, b. l. 8–10).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo A. P. parodymai, duoti 2018 m. spalio 15 d. įtariamojo apklausos metu. Kaltinamasis A. P. parodė, kad jis asmeniškai R. S. nemušė. Nesudavė jam nei vieno smūgio. Jis važiavo automobiliu, kurį iš pradžių vairavo E. F. Tiksliai nepamena, sėdėjo lyg tai automobilio gale už vairuotojo. Šalia jo sėdėjo P. M. Nuvažiavus nuo jo namų apie 2,5 km., pamatė kelkraščiu einantį R. S. Sustojo ir pro automobilio langą visi kalbino R. S. grįžti į jo namus toliau išgerti. Iš automobilio išlipo P. M., dar prie R. S. priėjo D. M. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo. Girdėjo, kad kažkuris P. M. ar D. M. pasakė atidaryti automobilio bagažinę. R. S. kažką sakė, kad eina namo. P. M. su D. M. prievarta R. S. įsodino į automobilio galą. R. S. sėdėjo viduryje, jis šiam sėdėjo iš dešinės, o P. M. – iš kairės. D. M. sėdo už vairo, jis pasikeitė su E. F. Grįžo į jo namus ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu jis su D. M., E. J. išėjo parūkyti. Viduje liko jo žmona I. P., R. S., P. M. ir lyg tai E. F. Grįžus pamatė, kad R. S. sėdi ant sofos susiėmęs galvą. Jam buvo praskelta kakta. Paklausė, kas atsitiko, tačiau šis jam nieko nesakė. Jo žmona pasakė, kad jam kėde per galvą sudavė P. M. Jis R. S. nuvedė nusiprausti, davė rankšluostį. Po to vėl kartu vartojo alkoholį. Pats buvo apsvaigęs. Po to vėl įvyko konfliktas tarp D. M. ir R. S. dėl cigarečių. Tada D. M. kelis kartu R. S. sudavė ranka. Nematė kur tiksliai jis šiam pataikė. D. M. liepė R. S. nemušti. Kambaryje vėl kilo triukšmas. Pamatė, kad R. S. muša P. M. Smūgius sudavė į įvairias kūno vietas. Po to R. S. pradėjo mušti E. F. Matė, kad jam spyrė ne mažiau tris kartus. Pamena, kad ir jo žmona I. P. R. S. sudavė vieną ar du kartus kumščiu į veidą. Kuris R. S. sulaužė nosį, nežino. Jis R. S. tikrai smūgių nesudavė, prievarta savo namuose nelaikė. Kažkuriuo metu, nežino tikslai ar E. J., ar D. M., rankose laikė du virtuvinius peilius ir sakė: „– Reiktų iškastruoti“. Jam atrodė, kad tai buvo pasakyta tik juokais. Po to vėl virtuvėje D. M. buvo įrėmęs peilio rankeną R. S. į pilvą, sakė, kad „paštyrins“. Po to vėl vartojo alkoholį. Viskas vyko per naktį. Jau kitos dienos ryte apie 10 val. jis ėjo su žmona nusipirkti alaus. Kai grįžo, R. S. namuose nerado. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai (t. 2, b. l. 23–24).

Kaltinamoji I. P. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad D. M. ir R. S. atvažiavo pas ją į svečius. Atsivežė alaus ir sidro. Pirmasis konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko dėl pavogtų pinigų, alaus ir dingusių cigarečių. Visi kaltino R. S., o labiausiai ji. Tada nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas – P. S. jam praskėlė antakį. Ji iš pradžių R. S. nemušė. Pasibaigus konfliktui D. M., A. P. ir E. F. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti E. J., S. P. ir P. M. Tuo pačiu metu R. S. iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad ji buvo paėmusi jo telefoną. Telefoną iš R. S. atėmė, nes jis negrąžino jiems priklausančių daiktų. Jam buvo pasakyta, kad kai atiduos daiktus, atgaus telefoną. Tačiau R. S. nuėjo pas jos kaimynus ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavus pareigūnams, namuose buvo ji su E. J. Atidavė nukentėjusiojo telefoną. Pareigūnai išvežė R. S. iki sankryžos, tačiau jį vėl parsivežė A. P., P. M., D. M. ir E. F. Norėjo paauklėti. Grįžus jie vėl gėrė. Prasidėjo konfliktai dėl alaus, o paskui R. S. užsipuolė dėl iškviestų pareigūnų. Jį užsipuolė visi. P. M. užsipuolė pirmas. Visi kiti buvo lauke, išskyrus ją, E. F., P. M. ir R. S. P. M. nukentėjusįjį pargriovė ant žemės, daužė su kumščiu, o paskui trenkė su šalia buvusia taburete per galvą. Taburetė sulūžo. Tada R. S. buvo praskelta galva, bėgo kraujas, sulūžo taburetė. Kai vyrai grįžo iš lauko, A. P. nuvedė R. S. prie kriauklės, padavė rankšluostį ir liepė nusiprausti. Paskui vėl visi ėjo gerti. Ji smurtavo prieš R. S. su visais po to, kai į jį buvo paleista taburetė. Ji sudavė šiam kumščiu į galvos sritį. Taip pat galėjo pataikyti į kūną. Tai padarė paskutinė arba priešpaskutinė. E. F. spardė R. S. iš kojos, bet jos spyriai silpni. Buvo apsiavusi tik kojines. D. M. davė su kumščiu į krūtinę, galvą. A. P. jos vyro nemušė. E. J. taip pat ramiai sėdėjo. Jis visą naktį buvo ramus. S. P. buvo, bet trumpai. Su peiliais viskas buvo taip kaip parašyta. Visi juokavo. Ir pats R. S. juokėsi. Jis suprato, kad niekas jo nekastruos ir nepjaus kaip kiaulės. Šie žodžiai buvo pasakyti, bet visi juokavo. Jei būtų norėję kastruoti, tai ir būtų iškastravę. Kai buvo tai pasakyta, nukentėjusysis jau buvo sumuštas, bet po šių žodžių dar gavo. Visi tyčiojosi iš nukentėjusiojo. Ji taip pat sakė, kad jis kaip iš avilio išlindęs. R. S. nebuvo laikomas per prievartą namuose. Jis galėjo išeiti ir galėjo negerti. Jis nebuvo pririštas. Vėliau jį pasiėmė jo kaimynė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes viską prisiminė geriau. Tyrėja visą laiką maišė P. ir P. Gailisi. Ji augina vienerių, dviejų ir trijų metų amžiaus vaikus. Sutiktų nukentėjusiajam atlyginti žalą, bet ne tokią kaip prašo. Daugiausiai – 1 000 Eur. Jos gaunamos pajamos – 500 Eur (t. 5, b. l. 83–86).

BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti kaltinamosios I. P. parodymai, duoti 2018 m. kovo 7 d. įtariamosios apklausos metu. Kaltinamoji I. P. parodė, kad po kurio laiko atvažiavo E. J., S. P., P. M. Jie prisijungė ir vyko išgertuvės. Dabar tiksliai nepamena, bet dar buvo atėjęs kaimynas P. S. su drauge V. T. Visi, išskyrus ją ir V. T., vartojo stiprų alų. Po kurio laiko iš jų namų išėjo R. S. Jam išėjus kažkuris iš asmenų pasigedo 2 ar 3 butelių alaus, D. M. pasigedo pakelio cigarečių. Tada ji nuėjo pažiūrėti, kur ant spintelės buvo pasidėjusi apie 15 Eur. Pinigų nebuvo. Jie laukė kol pareis R. S. Jis parėjo gal po 20 minučių. Visi jį užsipuolė žodžiais, klausė kodėl jis paėmė alų, cigaretes. Kilo žodinis konfliktas. Ji jam pirma sudavė du kartus delnu per veidą. R. S. gynėsi, kad nieko neėmė. Tada P. S. puolė prie R. S. ir pradėjo jį mušti kumščiais, mušė į veidą ir prakirto antakį. Ji su V. T. P. S. nuo R. S. atitraukė. Ji R. S. pasakė, kad padėk savo telefoną ant spintelės ir kai atiduosi jai 15 Eur galėsi pasiimti savo telefoną. Jis padėjo telefoną ant muzikinio centro ir išėjo iš jos namų. Netrukus išėjo P. S. su V. T., taip pat S. P. Į D. M. automobilį susėdo E. F., P. M., D. M., jos vyras A. P. ir kažkur išvažiavo. Sakė, kad cigarečių. Namuose liko ji ir E. J. Apie 4 val. 20 min. į jo namus atvyko pareigūnai. Pareigūnai įėjo į kambarį su R. S., jis pradėjo šaukti, nelabai suprato ką norėjo pasakyti. Pareigūnai jį nuramino, pasakė, kad pasiimk savo telefoną ir jie parveš jį namo. R. S. su pareigūnais išėjo. Po kurio laiko į namus sugrįžo jos vyras, E. F., P. M. ir D. M. Jie parsivežė ir R. S. Jie sakė, kad R. S. sutiko apie 2 kilometrai nuo namų. Jiems grįžus jau prieškambaryje R. S. pradėjo mušti P. M., kuris smūgiavo kumščiais, spardė R. S. į įvairias kūno vietas. R. S. pargriuvo. Visi kiti buvo virtuvėje. Ji taip pat buvo su jais. Po kurio laiko jau kambaryje pamatė ant žemės gulintį R. S., visas jo veidas buvo kruvinas, praskelta kakta. P. M. stovėjo šalia R. S., bet jau nemušė. Jis tik jai pasakė, kad į R. S. paleido taburetę. Ji padavė R. S. rankšluostį, vedė prie kriauklės nusiplauti kraują, dėjo ledo. Visi vėl nuėjo į kambarį gerti alaus. R. S. nusiprausė, ir taip pat prisijungė prie visų. Kadangi ji negėrė, buvo gretimam kambarį ir viską girdėjo. D. M. pasakė, kad jeigu dabar R. S. išeis tai visiems bus blogai, bus iškviesta policija. R. S. pasakė, kad niekur jis neis. Kažkuriuo metu ji buvo užmigusi, kai išgirdo namuose triukšmą. Nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad prie lauko durų D. M. muša R. S. R. S. buvo pargriuvęs ant žemės, o D. M. pasilenkęs prie jo daužė kumščiais į įvairias kūno vietas. Ji D. M. nuo R. S. atitraukė, nors jai tai sunkiai sekėsi. Pamatė, kad R. S. stipriai sumuštas. Visi žiūrėjo ką D. M. pridirbo. Kiek pamena, visi parūkė ir vėl nuėjo į kambarį gerti alaus. D. M. nuėjo į virtuvę ir atsinešė du didelius peilius. Jis pasakė, kad dabar „S. kastruosime“, juokėsi. Tada peilius paėmė E. J. ir brūžindamas peilius vieną į kitą juokais R. S. pasakė: „–Ar matei kaip kiaules mėsinėja“. R. S. taip pat juokėsi. Ji peilius paėmė ir nunešė į virtuvę. Jau buvo apie 9 val., kai kaip kurie asmenys užmigo. R. S. jos paprašė padaryti kavos, kurią jiedu išgėrė. Po to R. S. išėjo į kiemą. Pamatė, kad į kiemą atvažiavo automobilis, į kurį R. S. įsėdo ir išvažiavo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Parodo, kad R. S. ji sudavė du smūgius delnu. Buvo visiškai blaivi. Kadangi išgertuvės vyko per naktį, ji kartais nueidavo prigulti, nes buvo apie du mėnesiai po gimdymo ir namuose buvo trys mažamečiai jos vaikai. Vaikai visą naktį miegojo, nebuvo net prabudę. Kiek ji matė, daugiausia smūgių R. S. sudavė P. S., P. M. ir D. M. Jis yra labai žiaurus būdamas girtas. Ar E. F. mušė R. S., nematė. Kiek jai žinoma, jos vyras ir E. J. nesudavė R. S. nei vieno smūgio, jie į konfliktą nesikišo. Parodo, kad visi išgertuvėse dalyvavę vyrai buvo stipriai apsvaigę nuo stipraus alaus (t. 2, b. l. 58–59).

Kaltinamoji E. F. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad atsimena kaip atvažiavo D. M. su R. S.. Neprisimena kas vyko tą vakarą. Atsimena, kad važiavo parsivežti R. S.. Prašo pagarsinti parodymus. Po pagarsintų įrodymų parodė, kad tai, ką jai sakė iš kitų apklausų, tai tą ir tvirtino, kadangi ir apklausos metu nieko neprisiminė. Spėliojo įvykio aplinkybes. Taip pat tyrėja grasino, kad išveš ir uždarys. Skaitė savo apklausos protokolą. Negali paaiškinti kodėl jį pasirašė. Ji dėl jai daromos įtakos niekam nesiskundė. Ji nežino nei kaip ten kas ką mušė, nei ką mušė. Nematė kokius veiksmus atliko E. J.. R. S. niekas neužstojo. Ji nukentėjusiajam spyrė kojomis ir trenkė rankomis. Nežino kodėl taip elgėsi su R. S.. Supranta, kad negerai elgėsi, nukentėjusiojo atsiprašė. Norėjo su juo susitarti, tačiau jis nesutiko. Norėtų dalį atlyginti civilinio ieškinio, bet mano, kad jis yra per didelis (t. 5, b. l. 136–138).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti kaltinamosios E. F. parodymai, duoti 2018 m. vasario 1 d. įtariamosios apklausos metu. Kaltinamoji E. F. parodė, kad jau apie 2 savaitės kaip gyvena pas savo draugus I. ir A. P. 2018 m. sausio 28 d. I. P. iš anksto susitarė su D. M. vakare išgerti pas ją namuose. Maždaug apie 21 val. pas I. P. į namus atvyko D. M., kuris yra I. P. brolis. Kartu su juo atvyko R. S. Jie atvyko D. M. automobiliu. Vėliau D. M. pasakė, jog reikia važiuoti parsivežti E. J. ir šio draugo P. M. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Apie 23–24 val. ji su D. M. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ji, nors vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekad nėra turėjusi. Pasiėmę E. J. ir P. M. grįžo pas P. Visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Dar pas I. P. namuose buvo atėjęs jos kaimynas P. S. su mergina V. T. Taip pat namuose buvo trys P. mažamečiai vaikai. Jie girtavo visi visą naktį. Kitą dieną vėl visi kartu girtavo, tik V. T. tai ateidavo, tai išeidavo. Ar tai buvo 2018 m. sausio 29 d. vakare, ar jau 2018 m. sausio 30 d. naktį, kai tarp I. P. ir R. S. kilo žodinis konfliktas. I. P. kaltino R. S. pavogus alaus butelį. R. S. tai neigė. I. P. ant jo garsiai šaukė ir liepė atiduoti alų. Būdama kambaryje matė kaip I. P. R. S. kumščiu sudavė kelis smūgius į galvos ar į veido sritį, tačiau kur tiksliai ir kiek tiksliai buvo suduota smūgių, nežino. Dar matė kaip D. M. taip pat kumščiu trenkė R. S. į veidą, tačiau kiek smūgių jis sudavė, negali pasakyti, nes neskaičiavo. Tame pačiame kambaryje buvęs P. S. taip pat sudavė vieną smūgį kumščiu R. S. į veidą. Kokia tiksliai eilės tvarka paminėti asmenys mušė R. S., tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Mušamas R. S. sėdėjo ant lovos ir prašė, kad jo nemuštų. Ji matė, kaip R. S. iš antakio tekėjo kraujas ir buvo prakirsta kakta. Kažkas R. S. dar padavė rankšluostį, kad šis apsivalytų kraują. Po to ji nuėjo miegoti ir kas vyko toliau, nežino. Atsikėlusi kitą dieną, valandos taip pat neprisimena, pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie nustatė visiems girtumus. Jai buvo nustatytas 0,5 prom. girtumas. R. S. pareigūnai išsivežė, tačiau kažkas sugalvojo važiuoti pas R. S., nes buvo supykę, kad šis iškvietė policiją. Tada tikrai ji, P. M. ir A. P. D. M. automobiliu važiavo ieškoti R. S. Kas tuo metu vairavo automobilį, ji neprisimena, taip pat gali klysti ir dėl važiavusių kartu asmenų. Ji net neprisimena kelinta valanda tai buvo, t. y. ar diena, ar vakaras. R. S. jie sutiko prie autobusų stotelės kelyje (duomenys neskelbtini). Jį susistabdė, liepė lipti į automobilį, tačiau jis nesutiko. Tada kažkas iš automobilyje buvusių vyriškių R. S. prievartą įsodino į automobilį. Ji nepamena ar R. S. priešinosi. Tuo metu jokių smūgių jam nei vienas nesudavė. Automobilyje R. S. pasodino ant galinės sėdynės, viduryje, ji taip pat sėdėjo gale, lyg už keleivio vietos. Grįžus į namus nusivedė R. S. į vidų, į kambarį. Tuomet D. M., I. P., P. S. ir ji tikrai mušė R. S. Iš pat pradžių R. S. sėdėjo ant grindų kambaryje ir tada ji jam du kartus kumščiu trenkė į veido sritį ir pataikė, bet jis buvo užsidengęs veidą ranka. Kas dar ir kokia eilės tvarka mušė R. S., pasakyti negali, nes neprisimena. Tuo metu namuose buvo didelis triukšmas. Po to R. S. atsirado kambaryje ant sofos ir ji jam ne mažiau kaip du kartus spyrė lyg į nugarą. Kiek tiksliai kartų jam įspyrė ir į kurias tiksliai kūno vietas, ji neprisimena. Ar spardydama R. S. avėjo batus, negali pasakyti, nes neprisimena. Dar matė, kad lyg D. M. turėjo rankose du peilius ir juos vienas į kitą galando, tačiau ką jis su jais darė ir ką sakė, ji nežino, nes kartas nuo karto išeidavo iš kambario ir viso konflikto ir muštynių nestebėjo. Matė kaip R. S. buvo sužalotas veidas, matėsi kraujai. Kada ir kokiomis aplinkybėmis jie visi išsiskirstė, kaip išėjo ar išvažiavo R. S., ji neprisimena. Taip pat gali klysti dėl kai kurių įvykio aplinkybių, nes jie gėrė keletą parų, todėl tiek dienos, tiek valandos ir įvykio seka, jai maišosi ir sunku susigaudyti, tačiau ji tikrai mušė kumščiu ir spardė kojomis R. S. Dėl to, kad jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, labai gailisi, su padaryta nusikalstama veika visiškai sutinka, ją padariusi pripažįsta (t. 2, b. l. 104–106).

Kaltinamasis P. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad buvo nuėjęs pas I. P. atsigerti alaus. Tą dieną atvažiavo ir R. S. Jį jau rado namuose. Taip pat buvo E. F., D. M., A. P., I. P. bei jo draugė V. T. E. J. tuo metu dar nebuvo. Vėliau įvyko konfliktas dėl dingusio alus ir cigaretės. Tai padarius apkaltino R. S., kadangi matė savo cigaretes jo kišenėje. Jis pirmas ranka trenkė R. S. į antakį ir kartą įspyrė į užpakalį. Kai V. T. pamatė, kad jis sudavė nukentėjusiajam, ji jį išsivedė namo. R. S. jam atidavė cigaretes. Tai turėjo matyti I. P., kuri stovėjo už nugaros. Tuo momentu daugiau niekas R. S. nemušė. Paskui I. P. namuose pasirodė tik rytojaus dieną. R. S. vienas stovėjo prie namų, lauke. Jis jam nieko nesakė. Mano, kad jis norėjo išeiti. Taip pat galvoja, kad jis buvo išėjęs atlikti gamtinių reikalų. Pamatė, kad R. S. yra gerokai sumuštas. Jo veidas buvo patinęs, matėsi mėlynė po akimi. Jis nežino ir nematė kas ten ką mušė ir kaip ką ten darė. Su R. S. nekalbėjo. Nieko neklausinėjo apie tai, kas įvyko. Labai blogai vertina savo elgesį. Gailisi. Nukentėjusiojo norėjo atsiprašyti, tačiau jis nekreipė dėmesio ir nekalbėjo. Žalos nėra atlyginęs, tačiau ją atlygins kai teismas priteis. Ikiteisminio tyrimo metu jam spaudimas nebuvo daromas. Nematė kaip pareigūnai buvo atvažiavę. Jam tik sakė, kad jie jau prasiputę (t. 5, b. l. 138–139).

Kaltinamasis E. J. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis nukentėjusiojo nemušė ir jo nesužalojo. Jis taip pat niekur nevažiavo. Nurodė, kad vakare su P. M. užsuko pas S. P. Ji pasiūlė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Juos atvažiavo pasiimti. Vairavo E. F. Kartu su ja buvo D. M. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą rado R. S., A. P., I. P., P. S. V. T. tuo metu nebuvo. Jie gėrė. P. S. pas P. buvo neilgai iki 24 val. Atėjo V. T. ir jį išsivedė. Paryčiais prasidėjo konfliktas dėl alaus ir cigarečių. I. P. kažką rėkė R. S. Nežiūrėjo kas ten buvo ir ar jį kažkas mušė. Po pirmo konflikto R. S. buvo išėjęs namo. Jis išėjo gamtinių reikalų ir dingo. Tada A. P. ar kažkas išvažiavo su automobiliu jo ieškoti. R. S. vėl parvežė. Nebuvo jokių požymių, kad jis būtų buvęs parvežtas per prievartą. Toliau gėrė. Matė, kad D. M. nukentėjusiajam kelis kartus sudavė į veido sritį. Tuo metu daugiau niekas nukentėjusiojo nemušė. Jis buvo išėjęs parūkyti. Grįžus kambaryje mėtėsi kėdė, P. M. kambaryje buvo vienas, o R. S. buvo susiėmęs už galvos. I. P. pasakė, kad nukentėjusiajam P. M. paleido iš kėdės į galvą. Paskui E. F., D. M., A. P. ir P. M. išvežė S. P. į (duomenys neskelbtini). Jis liko su I. P., R. S. namuose. Matė, kad R. S. išeina per duris. Po 20 minučių atvažiavo policija su R. S., nes jis buvo palikęs telefoną. I. P. atidavė telefoną, kažką pašnekėjo su pareigūnais. Jis tuo metu sėdėjo. Jie niekur nuo jų nebėgo ir niekur nepasišalino. Pareigūnai išvažiavo ir išsivežė R. S. Po kurio laiko išvažiavusi kompaniją grįžo kartu su R. S. Suprato, kad jį parsivežė paauklėti už tai, kad jis išsikvietė policiją. Tai jam pasakė D. M. Matė, kad D. M. vėl mušė R. S. Pataikė į veidą, nes kai nukentėjusysis išėjo, jo veidas buvo paraudonavęs. E. F. ant sofos jam spyrė kelis kartus. Daugiau nematė, kad kas nors būtų mušę nukentėjusįjį. Nematė, kad P. S. būtų sudavęs nukentėjusiajam. Jis R. S. nemušė. Jam negrasino, ant jo nešaukė. Taip pat R. S. nebuvo atėmęs laisvės ir niekur per prievartą jo nelaikė. Peiliai buvo kambaryje, bet niekas su jais negrasino. Ryte jie išsiskirstė. Nežino kaip nukentėjusysis išvažiavo (t. 5, b. l. 139–141).

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad pavakare D. M. jį pasivadino važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą atsigerti alaus ir pabūti. Sutiko. Tuo metu buvo blaivas. Nuvažiavus iš pradžių viskas buvo gerai. Namuose buvo: D. M., I. P., A. P. ir E. F. I. P. su D. M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parsivežti alaus. Pradėjo švęsti. E. J. prie jų prisijungė dieną. P. S. taip pat atėjo dieną, po pietų. Jis buvo su kažkokia moterimi. Tą vakarą jis vartojo sidrą ir alų. Buvo išgėręs du arba tris butelius. Švenčiant I. P. pasigedo vieno butelio alaus ir pradėjo prie jo kabinėtis, liepdama grąžinti butelį. Jis sakė, kad butelio neėmė. I. P. pirma jam iš rankos sudavė į veidą. Taip pat atėmė telefoną. Naktį jis pėsčiomis išėjo į namus. Už pusės kilometro jį pasivijo A. P., kuris buvo vienas. Sakė, kad nieko nebus, niekas prie jo nesikabinės, alaus nereikalaus ir parsivežė atgal. Į automobilį įsėdo pats. Sugrįžus I. P. vis tiek pradėjo kabinėtis dėl dingusio butelio alaus. Tada prasidėjo smurtas. I. P. vėl pirma jam iš rankos sudavė į veidą. P. S. prieš išeidamas, atėjęs iš virtuvės, nieko nesakė ir trenkė jam su kėde. Smūgis buvo per galvą. Tuo metu jis nuvirto. Neprisimena, ar P. S. jį kaltino dėl dingusių cigarečių. Jam iškilo gumbas. Vėliau teigė, kad suduodamas smūgį P. S. sakė, kad jeigu jau paėmė alų, tai bus paėmęs ir cigaretes. Jis vieną cigaretę paėmė, bet ne pakelį. Jis P. S. jokio cigarečių pakelio negrąžino. Po P. S. smurto praėjus pusvalandžiui ir visi kiti pradėjo prieš jį smurtauti – A. P., D. M. ir E. F. Smūgiuojama buvo į veido sritį, taip pat pataikė ir į krūtinę. A. P. sudavė rankomis į veido sritį. D. M. – kumščiu. I. P. jam sudavė ir kumščiu, ir delnu. Smūgiai buvo suduoti jam stovint ir sėdint. Kai sėdėjo ant sofos ar fotelio, E. F. spardėsi iš kojos apsiavusi batą, į visas kūno vietas. Ji spyrė į veidą, į juosmenį, į krūtinę. Ikiteisminio tyrimo metu kur spyrė E. F. nepasakė, nes pamiršo pasakyti. Kai jį spardė, jam skaudėjo. Visi kiti smūgiavo rankomis. Smurtas tęsėsi apie 1 val. Jis nuėjo į virtuvę apsiprausti. E. J. atsirado vėliau, jau po alaus butelio dingimo. Jis jau buvo sumuštas. Į kambarį jis atėjo vienas. Jis taip pat smurtavo prieš jį. Jis jį mušė į veidą kaip ir visi. Vėliau kaltinamieji apsiramino. I. P. paėmė telefoną ir pasakė, kad kai jis grąžins alų, ji atiduos ir telefoną. Nutaikęs momentą išėjo pas kaimynus ir išsikvietė policiją. Atvyko du pareigūnai, kurie iš I. P. paėmė telefoną ir išvažiavo. Pareigūnai jį pavežė iki pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), paleido ir liepė eiti namo. Kai atvyko pareigūnai, jis jau buvo sumuštas. Ant jo matėsi sumušimo žymės, tačiau pareigūnams nenurodė, kad jis buvo mušamas, o ir pareigūnai jo nieko neklausė. Nuo pagrindinio kelio paryčiais jį atvažiavę paėmė A. P., E. J., D. M. ir E. F. Jie jėga, sugriebę už rankų, jį įsisodino į automobilį. Negali pasakyti tiksliai kurie iš kaltinamųjų tai darė, nes buvo tamsu. Taip pat buvo išgėręs. Jis buvo įsodintas į automobilio galą per vidurį. Iš šonų jam sėdėjo E. F. ir E. J. Negali pasakyti kas vairavo automobilį – A. P. ar D. M. Neturėjo galimybės pabėgti, nes į kambarį jį vedė keturi asmenys. Grįžus pradėjo vėl visi smurtauti, kadangi jis iškvietė policijos pareigūnus. Kambaryje mušė E. J. ir A. P. Pagrindiniai smūgiai buvo į veidą. Jam buvo sulaužyta nosis, tačiau negali pasakyti kuris iš kaltinamųjų tai padarė. D. M. pagriebė nuo stalo ir pradėjo jam grasinti su dviem peiliais – sakė, kad jį pajaus ir iškastruos. D. M. įrėmė peilį į jam pilvą ir sakė, kad jei negrąžins alaus, jį papjaus. Su vienu peiliu bandė durti, bet jis užlinko. D. M. grasinimai buvo realūs. D. M. išgėręs yra neprognozuojamas. Žino, nes prieš tai yra kelis kartus su juo gėręs. D. M. yra sumušęs jo brolį, šokęs su peiliu prieš jo motiną. Pas P. prabuvo iki pietų – 10 val. 30 min. ar 11 val. Visą laiką prieš jį buvo smurtaujama, tyčiojamasi. Jautėsi siaubingai. Negalėjo pabėgti, nes buvo užrakinta spyna. Jis bandė eiti link durų, bet jie jam neleido. Jis rūkydavo kambaryje. Gamtinius reikalus atlikdavo lauke, bet vienas iš kaltinamųjų jį prižiūrėjo, kad niekur nepabėgtų. Paskui jie visi išėjo į atvažiuojančią parduotuvę. Tuomet jis paskambino kaimynei V. B. ir ši jį atvažiavusi pasiėmė. Anksčiau išeiti negalėjo, nes jo neišleido į lauką. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. Teisingi ir teismo posėdyje duodami parodymai. P. M. atsirado tik po kurio laiko. P. M. prieš jį tikrai nesmurtavo. Jis dar bandė jį užstoti. P. M. sakė, kad jį išleistų. Reiškia 5 000 Eur neturtinės žalos ieškinį. Jis susidarė dėl patirto smurto, dėl sulaužytos nosies. Taip pat ant veido buvo mėlynės, kraujosruvos. Už gydymą ar vaistus jis nemokėjo. Po sužalojimo jam jokių liekamųjų sveikatos reiškinių neliko. Viskas sugijo ir praėjo. Visi sužalojimai sugijo per pustrečios savaitės. Į medikus nesikreipė. Pas medikus buvo tik apžiūrai, kai nuvežė kaimynė ir pas ekspertą. Operacija nebuvo atlikta. Nosis sugijo savaime. E. F. prašymo nepriėmė, nes jai neatleis. Jis bylos neskaitė, perskaitė tik savo parodymus, o kitų duomenų jam nedavė skaityti. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo, kaip vėliau žinojo yra P. S. Jis pamanė, kad kitas asmuo yra P. M., bet ten tikrai buvo ne P. M. Jam tyrėja parodė P. S. nuotrauką ir paklausė, ar tas asmuo sudavė su kėde. Jis atsakė, kad taip. Įvykio metu P. S. jis matė pirmą kartą, tačiau jį įsidėmėjo. P. M. ir P. S. yra labai panašūs. P. M. truputį smulkesnis. Nežino, kodėl kiti asmenys aiškina, kad E. J. prieš jį nesmurtavo. Įvykio metu visą laiką buvo sąmoningas. Kraujas jam bėgo po to, kai buvo parvežtas jėga (t. 6, b. l. 16–24).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. S. parodymai, duoti 2018 m. sausio 30 d. liudytojo apklausos metu. Nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2018 m. sausio 28 d. apie 19 val. jis atvažiavo pas I. P. Pas ją atvažiuoti jam pasiūlė D. M., pasakęs, jog nuvažiavę pas jo sesę I. P., jie atsigers alaus ir važiuos namo. Jis pas I. P. važiuoti sutiko. Atvažiavę pas I. P. gėrė alų, kartu su jais buvo E. J. ir dar vienas vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, kitų jo bruožų neatsimena. Kartu su jais dar buvo ir I. P. draugė E. F. bei I. P. vyras A. P. Alkoholį vartojo beveik visą naktį, pamiegoti buvo nuėjęs tik valandai laiko. Kitą dieną, t. y. 2018 m. sausio 29 d., tie patys asmenys toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose buvo ir A. P. Jis lauke darė kažkokius ūkinius darbus, ką tiksliai veikė nežino, tačiau vis užeidavo į kambarį atsigerti alaus, ir vėl išeidavo į lauką. Begeriant alų, vėlai vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, tarp jo ir I. P. kilo konfliktas dėl dingusio alaus. Ši jį apkaltino paėmus vieną butelį stipraus alaus. Jis to alaus tikrai neėmė. Mano, kad ji pati apsiskaičiavo, kiek buvo likę alaus butelių. Ji jį prirėmė prie sienos, iškraustė jo drabužių kišenes, iš kelnių kišenės paėmė jam priklausantį mobilųjį telefoną „HUAWEI“. Pasakė, kad jeigu per valandą laiko grąžins alaus „bambalį“, ji jam grąžins telefoną. Jis pradėjo aiškinti, kad to „bambalio“ tikrai neėmė. I. P. buvo ant jo supykusi, stipriai neblaivi, tad jam trenkė kumščiu į kairį antakį. Kai I. P. jam trenkė, jautė fizinį skausmą. Po jos trenkimo, jis nusprendė eiti namo, paliko I. P. telefoną. Tačiau jam einant namo, už maždaug 2 kilometrų, prie jo privažiavo A. P., su automobiliu „VW Polo“, valstybinių numeriu neatsimena, ir pasakė, kad daugiau tokių nesąmonių nebus, siūlė grįžti atgal į namus. Jis sutiko grįžti atgal. Kai A. P. atvažiavo jo parsivežti, jis tikrai buvo išgėręs, nes prieš tai gėrė kartu su jais. Grįžus atgal buvo tie patys asmenys, kaip ir ankščiau. Gėrė toliau. Naktį taip pat girtavo. Paryčiais iš I. P. namų į „tašką“ nusipirkti alaus išvažiavo A. P., D. M. ir E. J. Kuris iš jų vairavo automobilį ir kur tiksliai išvažiavo, pasakyti negali, nes nematė. Jiems grįžus, jie toliau gėrė. 2018 m. sausio 30 d. maždaug apie 6 val. ryto, jis vėl norėjo eiti namo, nes prie jo vėl pradėjo kabinėtis dėl ankščiau minėto alaus „bambalio“. Norėjo atsiimti savo mobilųjį telefoną, tačiau jam jo neatidavė. Visiems pasakęs, kad eina į lauką nusišlapinti, nubėgo pas kaimyną, kurio nepažįsta, ir paprašė, kad jis jam duotų mobilųjį telefoną, kad jis galėtų paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Neprisimena ką sakė paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu. Su atvykusiais policijos pareigūnais nuėjo į I. P. namus. Ši atidavė jam telefoną. Pareigūnai jį pavežė iki pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) ir paleido eiti namo. Einant prie jo privažiavo „VW Polo“ automobilis, kurį vairavo D. M. Automobilyje dar sėdėjo E. J. ir A. P. Jie privažiavę jam liepė staigiai lipti į automobilį. Jis pasakė, kad nelips, jam gana, nori eiti namo, tačiau D. M. su A. P. jį įtempė prievarta į automobilio salono galą. Kadangi jie tempė sugriebę jam už abiejų rankų, jis jautė fizinį skausmą. Įsodinę jį į automobilį, jie parsivežė jį atgal į I. P. namus. Grįžus į namus, D. M. pradėjo ant jo rėkti, šaukti, klausė todėl jis iškvietė policiją, kaltino jį, kad jį pagaus vairuojant automobilį esant neblaiviam, per jį. D. M. virtuvėje, bešaukdamas jam trenkė kumščiu kelis kartus į veidą, tuomet pasiėmė peilį ir jį nukreipęs į jį pasakė, kad „aš tave paštyrinsiu už šitokius darbus“. D. M. pasiėmęs tą patį, maždaug 12 cm ilgio virtuvinį peilį, lyg su baltos spalvos rankena, tiksliai spalvos neatsimena, prispaudė peilio geležte jam prie pilvo. Kai D. M. jam įspaudė peilį prie pilvo, jis labai išsigando, galvojo, kad jis tikrai jį sužeis, nes D. M. neblaivus yra neprognozuojamas. Tačiau D. M. peilį nuo jo atitraukė. Tai matė E. J., kuris buvo šalia ir D. M. sakė, kad nedarytų klaidų, ir nuo jo peilį atitrauktų. Kai D. M. nuo jo patraukė peilį, atėjusi I. P. jį nusivedė į kambarį, kuriame buvo visi kiti ankščiau minėti asmenys. Tuomet pajuto, kad visi jį pradėjo mušti. Kiek kas mušė tiksliai pasakyti negali, buvo parkritęs ant žemės, jį mušė ir rankomis ir spardė į įvairias kūno vietas, tai tęsėsi maždaug apie 30 minučių laiko. Jį mušė tikrai visi, t. y. D. M., E. J., A. P., I. P., E. F., ir dar vienas vaikinas, kurio vardo nežino. Kai jie jį baigė mušti jis nuėjo į virtuvę nusiprausti. Prie jo priėjo D. M., pasiėmęs du virtuvinius, ilgus peilius, kuriuos atsistojo prie jo ir galando vienas į kitą. D. M. jam pasakė, kad dabar jam išpjaus lytinius organus. Tada jie pamatė, kad prie namų keliuko atvažiavo parduotuvė, vadinama „lapke“, ir išėjo į ją nusipirkti alaus. Jis pasinaudodamas proga, kad namuose liko tik I. P. ir vaikai, pasiėmė savo telefoną ir parašė kaimynei, kurios įvardinti nenori, kad šį atvažiuotų jo pasiimti. Kai pamatė pro langą, kad kaimynės automobilis pravažiavo pro I. P. namus, išbėgo į lauką. Kai jį pasiėmė kaimynė jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Kaimynė jį pristatė į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių (t. 1, b. l. 75–77).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. S. parodymai, duoti 2018 m. vasario 1 d. liudytojo papildomos apklausos metu. Nukentėjęs R. S. parodė, kad 2018 m. sausio 30 d. apie 6 val. 30 min. atvykę automobiliu ir naudodami prievartą į automobilį „VW Polo“ įsodino D. M., E. J. ir A. P. Jis parodo, jog automobilį vairavo neblaivus D. M., o jam už rankų laikė A. P. ir E. J. Jis prašė jų, kad jį paliestų, priešinosi, bandė ištrūkti kai jį įsisodino į automobilį, tačiau minėti asmenys jo nepaleido. Parsivežus jį pas I. P. į namus jam peiliu grasino D. M. Po to, kai D. M. atitraukė nuo jo pilvo peilį, I. P. nuvedė jį į kitą kambarį, kur jį pradėjo mušti rankomis pasikeisdami paeiliui kambaryje buvę E. J., A. P., I. P., D. M. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažinojo, tačiau jį atpažinti galėtų. Jis buvo aukštas, kumpa nosimi, vidutinio kūno sudėjimo. Smūgiai buvo suduoti beveik visi į galvos sritį, jų buvo daug. Po smūgių gausos jam pradėjo iš nosies bei antakio tekėti kraujas, kitos veido sritys taip pat buvo kruvinos. Fizinio smurto metu sąmonės nebuvo praradęs, buvo atsitraukęs į vieną iš kambario kampų. Kai nustojo jį mušti, jis atsisėdo ant sofos, susiėmė rankomis už veido, jautė fizinį skausmą. Jam atsisėdus priėjusi E. F. pradėjo spardyti, tačiau į veidą nepataikė, spyrė į kitas kūno vietas, dėl to jautė fizinį skausmą. Jis pamena, jog ji iš pradžių spardė jį neapsiavusi avalynės, po to apsiavusi batus, turbūt, kad jaustų stipresnį skausmą. Kiti kambaryje buvę asmenys nespardė, tik juokėsi, tyčiojosi iš jo. Iš buvusių kambaryje asmenų, jo nemušė tik P. M., kuris bandė jį užstoti. Jo nemušė ir stambaus sudėjimo mergina, kurios vardo nežino (t. 1, b. l. 80–81).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. S. parodymai, duoti 2018 m. kovo 12 d. liudytojo papildomos apklausos metu. Nukentėjęs R. S. parodė, kad konfliktas prasidėjo 2018 m. sausio 29 d. vakare. Konfliktą pradėjo I. P., jos namuose tiesiog praeidama pro jį ji jam sudavė vieną kartą delnu per veidą. Nenorėdamas su ja konfliktuoti iš jos namų pasišalino. Ėjo namo, kai prie jo privažiavo A. P. ir jį pakvietė sėstis į automobilį. Jis jam pasakė, kad grįžtam atgal į namus ir nebus daigiau jokio konflikto. Grįžę jie toliau vartojo alkoholį. Tada I. P. nei iš šio nei iš to pasakė, kad trūksta vieno „bambalio“ alaus. Pradėjo kaltinti jį. Jis sakė, kad tikrai alaus neėmė. Ji iš pradžių prie jo kabinėjosi žodžiais. Ji pasakė, atiduok alų, nes blogai baigsis. Jau buvo paryčiai. Ji priėjo prie jo, jam iš kišenės išėmė jo mobiliojo ryšio telefoną ir kumščiu sudavė jam į smilkinį. Tada jį pradėjo pulti A. P. Jis taip pat jį kaltino, kad jis paėmė alų. Jis priėjo prie jo ir kumščiu sudavė jam smūgį į petį. Jis pamatė, kad gerai nesibaigs, visi girti. Pasakė, kad eina į lauką atlikti „gamtinius reikalus“. Jis iš karto nuėjo pas P. kaimyną K., pasibeldė ir paprašė, kad duotų jam telefoną išsikviesti policijos pareigūnus. Jis paskambino 112. Netrukus atvyko policija. Jis laukė pareigūnų toliau nuo P. namų, ant kelio. Jis su pareigūnais nuėjo į kambarį. I. P. atidavė jam telefoną ir jis su pareigūnais išvažiavo. Jį pareigūnai pavežė iki pagrindinio kelio ir jį išleido, liepė eiti namo. Jam einant prie jo privažiavo D. M. automobilis. Iš jo iššoko D. M., A. P., E. J. Jie jį sugriebė už rankų ir prievarta įsodino į automobilį, ant galinės sėdynės. Prie jo sėdėjo E. J. ir laikė jį už rankos. Grįžo į A. P. namo kiemą, jį nusivedė į namo virtuvę, virtuvėje buvo D. M., E. J., A. P., buvo išsigandęs, nepastebėjo kas dar tuo metu buvo virtuvėje. D. M. pradėjo jį mušti kumščiais, nežino kiek jis jam sudavė smūgių į veidą, galvą ir kitas kūno vietas. Jis stovėjo kampe susitraukęs ir dengėsi veidą rankomis. D. M. jį mušdamas prakirto kairį antakį. Jis ant jo šaukė, kam jis iškvietė policijos pareigūnus, kam pasiskundė. Tada pajuto daugiau smūgių. Matė, kad jį pradėjo mušti ir E. J., A. P. Kuris ir kiek sudavė smūgių, jis nematė, nes veidą dengėsi nuo smūgių rankomis. Vienu metu smūgiai aprimo, jis atsitiesė ir pamatė, kaip D. M. prieina prie jo rankose laikydamas nedidelį peilį. Priėjęs jam dūrė į pilvą. Jis jam neįdūrė, nes buvo su striuke, D. M. pasakė: „– O bliamba“ užlinko peilis. Kažkuris jį pastūmė ir pasakė: „– Čiuoži į kambarį“. Jis nuėjo į kambarį atsisėdo ant fotelio. Tada vėl prasidėjo smūgiai. Nematė, kas kiek smūgių jam sudavė, bet mušė I. P., A. P., E. J., D. M. ir dar vienas asmuo, kaip dabar sužinojo iš tyrėjos – P. S. Taip jį daužė gal kokį pusvalandį. Mušė sėdintį, stovintį, vienu metu buvo pargriuvęs ant grindų. Dar sėdintį jį spardė E. F. Iš pradžių spardė basa, vėliau apsiavė batus ir spardė į įvairias kūno vietas. Kai jie jį daužė jam iš nosies bėgo kraujas, labai skaudėjo, kraujas bėgo ir iš antakio. D. M. vėl iš virtuvės atsinešė du didelius peilius. Tuo metu jis sėdėjo ant to pačio fotelio. D. M. jam liepė gultis ant stalo, pasakė, kad dabar jį „kastruos“. Jis jam sakė, kad jis padėtų peilius. Nematė, kažkuris iš ten buvusių asmenų paėmė peilius. Jie visi nusiramino. Jam liepė eiti nusiprausti. Nuėjo virtuvėje nusiprausė. Norėjo išeiti, bet žinojo, kad durys užrakintos. Buvo užrakintos nuo muštynių pradžios. Jie pradėjo su juo kalbėti ramiai. Buvo jau rytas, gal 8 val. 30 min. Visi norėjo išgerti alaus. Dar po kokios valandos jie per langą pamatė atvažiuojant autoparduotuvę. Jie pasakė, kad „atvažiavo alus“. D. M., A. P., E. J. ir P. S. išėjo jo pirkti. Kitame kambaryje buvo I. P. su E. F. Tuo metu jis greitai parašė SMS savo kaimynei V. B. kad yra sumuštas ir, kad ji atvažiuotų jo parsivežti. Jai atvažiavus, pamatę jos automobilį pro langą, visi jį mušę asmenys pasakė, kad jis greičiau dingtų. Jis įsėdęs į jos automobilį iš karto paskambino 112. Sulaukus policijos vyko į Šakių ligoninę (t. 1, b. l. 84–85).

Liudytojas M. B. parodė, kad yra Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Nukentėjusiojo neprisimena, o kaltinamieji jam matyti. Įvykį atsimena. Kartu su juo buvo jo kolega R. K. Nukentėjusysis juos iškvietė, nes iš jo buvo atimtas telefonas. Į kaltinamosios I. P. namus nuvažiavo tamsoje. Buvo nuėjęs iki virtuvės. Matė tik I. P. I. P. atidavė telefoną. Telefoną perdavė nukentėjusiajam ir paklausė ar jis neturi pretenzijų. Nukentėjusysis pretenzijų neturėjo. Nematė, kad nukentėjusysis būtų buvęs sumuštas. Jo veidas nebuvo mėlynas. Jis nebuvo sudaužytas, kruvinas. Neatsimena ar siūlė jam vykti pas medikus. R. S. labiausiai pergyveno dėl telefono, o kai šį atgavo, pretenzijų daugiau neturėjo. R. S. norėjo namo. Pasiūlė jį pavežti. Jį su savo automobiliu pavežė iki žvyrkelio, kur R. S. paprašė jį paleisti. Grįžus į komisariatą duomenis į sistemą suveda įvykyje buvę pareigūnai. Šiuo atveju duomenis suvedė jis (t. 6, b. l. 24–25).

Liudytojas M. S. parodė, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis yra matyti. Pamena, kad buvo pranešimas, jog sumuštas R. S. Vyko kartu su K. R.. R. S. juos pasitiko ant pagrindinio kelio. Jis pasakė, kad jį sumušė. Nurodė ir sumušusius asmenis. Apie 12 val. nuvyko į įvykio vietą – I. P. namus. Ten rado: I. P., E. J. ir E. F. Daugiau asmenų neprisimena. Įvykio vietoje nustatė girtumą. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Jam taip pat buvo nustatytas girtumas. O toliau su įvykio dalyviais bendravo ir dirbo tyrėja. Nukentėjusysis buvo sumuštas, jo veidas buvo kruvinas. Neprisimena, ar R. S. drabužiai buvo kruvini (t. 6, b. l. 25–26).

Liudytojas J. K. parodė, kad yra P. kaimynė. Jų namai nutolę vienas nuo kito apie 20 m. Nukentėjusysis apie 6 val. ryto atėjo prašyti telefono, kad galėtų paskambinti. Jis sakė, kad atėmė jo telefoną ir neduoda paskambinti. Jos vyras buvo atsikėlęs ir padavė telefoną. Ji jo nematė, nes rengėsi. Nukentėjusysis išėjo lauk paskambinti. Vyras nesakė, kad atėjęs asmuo buvo sumuštas. R. S. vyrui taip pat nesakė, kad yra sumuštas. Paskui, apie 7 val., vyras išvažiavo į darbą, o ji išėjo šertis. Apie 8 val. lipo ant tvarto nusimesti šieno. Girdėjo, kad pas P. triukšmas. Matė, kad nukentėjusysis bėgo ir šaukė gelbėkite. Jis bėgo link gyvenvietės. Paskui jį bėgo A. P., I. P. ir D. M. Po 3–5 minučių pažiūrėjo ir matė kaip R. S. parsiveda namo, paėmę už striukės. Jis buvo vedamas grubiai, už atlapo, pakarpos. Vienas buvo paėmęs už rankos. Galima sakyti, kad jis buvo tempiamas. Jis ėjo nenorėdamas. R. S. vedė D. M. ir A. P., I. P. ėjo iš paskos. Visi nuėjo į namą ir užsidarė durys. Butukyje dar girdėjosi triukšmas. Daugiau nieko nematė. R. S. prieš tai yra mačiusi pas P., nes jo sesuo D. S. gyveno su kaltinamuoju. Jai situacija neatrodė pavojinga, nes pas P. pastoviai yra geriama, pešamasi, susitaikoma. Per pietus taip pat šėrėsi, tačiau triukšmo daugiau nesigirdėjo (t. 6, b. l. 26–27).

Liudytojas A. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo D. M.. Galėjo apklausinėti ir A. P. Kai vykdoma apklausa, asmuo būna pristatomas į komisariatą ir apklausiamas. Viskas filmuojama. Neprisimena kaip vyko apklausa, tačiau ji vyko policijos komisariate. Kiek pamena didelių prieštaravimų nebuvo. D. M. buvo apklausinėjamas vienas iš paskutiniųjų. Kitus įtariamuosius buvo apklausę kiti pareigūnai, todėl žinojo kitų kaltinamųjų parodymus. D. M. buvo juokinga, kad grasino nukentėjusiajam peiliu nupjauti lytinius organus. Jis parodymus davė savo valia. Jokia prievarta nebuvo naudojama. D. M. buvo duotas apklausos protokolas paskaityti, jis jį pasirašė. Taip pat važiavo atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Vyko į I. P. namus. Iš ten paėmė peilį. Su D. M. jokių konfliktų nėra turėjęs (t. 6, b. l. 96–97).

Liudytojas V. K. parodė, kad jis pažįsta I. P., A. P., D. M. ir P. S. Su kaimynais sutaria gerai. Jam besiruošiant į darbą apie 7 val. atėjo jaunas vyras, pabeldė į virtuvės langą. Atidarius duris jis paprašė telefono, kad galėtų paskambinti policijai. Minėjo, kad iš jo yra atimtas telefonas. Daugiau nieko neaiškino. Jis dar sakė, kad jį mušė. Jis jam davė savo telefoną ir vyras išėjo laukan skambinti. Telefoninio pokalbio negirdėjo. Po skambučio vyras telefoną atnešė ir išėjo, o jis išvažiavo į darbą. Ant asmens jokių sužalojimų nematė. Jo veidas buvo švarus ir rūbai buvo tvarkingi. Asmuo buvo apsirengęs striukę. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, bet jis negriuvinėjo. Jis neklausinėjo iš kur asmuo atėjo ir kur buvo. Nematė ir kur vaikinas išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi (t. 6, b. l. 97–98).

BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo V. K. parodymai, duoti 2018 m. vasario 1 d. liudytojo apklausos metu. Liudytojas V. K. parodė, kad vyriškis jo paprašė telefono, nes sakė, kad jį sumušė kaimynystėje gyvenanti I. P. ir iš jo atėmė telefoną (t. 1, b. l. 97–98).

Liudytojas P. M. parodė, kad S. P. pakvietė važiuoti į svečius jį ir E. J. Tuomet jis buvo blaivus. Pas ką važiuoja nežinojo. Tuo momentu I. P., E. F., P. S. nepažinojo. Nuvažiavo tamsoje. Kai jie atvažiavo namuose jau buvo: nukentėjusysis, I. P., E. F., D. M., P. S. ir A. P. P. S. buvo ne visą laiką. Pradėjo švęsti virtuvėje. Kartais nueidavo į svetainę. Jam atrodo, kad visi tą vakarą vartojo alkoholį. Nukentėjusysis gėrė kaip visi. Šventės metu prasidėjo konfliktai tarp R. S. ir D. M. D. M. mušė kumščiu nukentėjusįjį per veidą. Nematė, kad būtų spyręs. Taip pat matė kaip I. P. sudavė delnu nukentėjusiajam per veidą. R. S. nesipriešino. Viskas vyko kambaryje, kuriame yra sofa. Daugiau nukentėjusiojo niekas prie jokių akių nemušė. Jis nukentėjusiojo nemušė. Jis to neatsimena. R. S. buvo pabėgęs, kadangi jį mušė. Bet jis buvo pagrąžintas vėl į tuos namus. Nežino kas jį sugrąžino. Atsimena dar kaip R. S. I. P. nurenginėjo ir jo kišenėse, striukėje ieškojo telefono. Norėjo paimti telefoną, kad nukentėjusysis nekviestų policijos. Tada jis liepė jam rengtis ir bėgti iš ten, kol dar blogiau kas neatsitiko, bet I. P. jo neišleido. Ji pasakė, kad jis niekur neis. Durys nebuvo užrakintos. Buvo sakoma tik žodžiais, kad neis. Aktyvių veiksmų jis nematė. Matė, kad kumščiais švaistėsi visi. Vėliau teigė, kad matė tik I. P. ir D. M. smurtaujant prieš R. S., nematė, kad kiti asmenys būtų smurtavę. Naktį miegojo kambaryje, kuriame miegojo vaikai, todėl nežino kas toliau vyko. Apie peilius nieko nežino. Neprisimena, kad būtų sulūžusi kėdė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis miegojo. Vėliau teigė, kad policijos pareigūnai atvyko ryte. Jis jau buvo atsikėlęs kai policininkai buvo įėję į namus. Policijos pareigūnai liepė prasipūsti, užsirašė jų vardus ir pavardes. Jis su E. J. dar kažkiek laiko pabuvo ir pėsčiomis išėjo namo. E. J. sakė jam, kad R. S. labai baisiai atrodė. Tą vakarą buvo išgėręs gal 5–6 alaus. Ji buvo kartą išvažiavęs, kai S. P. vežė namo, tačiau jis ir vėl grįžo į tuos namus, nes ten buvo likęs E. J.. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Vaikystėje turėjo galvos traumą, todėl gali ne viską prisiminti (t. 6, b. l. 98–100).

Liudytoja L. A. parodė, kad su kaltinamaisiais turėjo ne vieną ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą ir apklausą. Pirminės apklausos jau buvo padarytos. Ji atliko vėlesnes apklausas. Apklausinėjo viena. Apklausinėjo: I. P., E. F., D. M. ir P. S. E. J. mato pirmą kartą. Ji jo neapklausinėjo. Taip pat apklausinėjo ir nukentėjusįjį. Neprisimena kaip jis įvardino P. S. Galėjo parodyti nukentėjusiajam nuotrauką. Negali pasakyti kodėl šiuo atveju nebuvo surašomas atpažinimo protokolas. Byloje buvo duomenų, kad būtent įvykyje dalyvavo P. S. Parodymus jie davė laisva valia. Niekam nėra grasinusi. Išaiškinamos teisės dėl advokatų. Apklausų metu smurtas nebuvo naudotas. Visos apklausos atliekamos apklausų kabinete, kur nuolat filmuojama. Šių apklausų įrašų gali pasiprašyti kiekvienas asmuo. Po kurio laiko įrašai yra sunaikinami. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta skundų dėl pareigūnų veiksmų. Po apklausos yra duodamas apklausos protokolas paskaityti. Jei sutinka, asmuo pasirašo. E. F. labai nuoširdžiai davė parodymus. Ji pasakojo tai, ką prisiminė. Ji labai gailėjosi, kad susidėjo su ne ta kompanija, kad papuolė ne į tą kompaniją. Iš visų apklausų suprato, kad buvo girtaujama dvi naktis. Prisiminė, kad kaimynai parodė, kad nukentėjusysis buvo pas juos atbėgęs (t. 7, b. l. 24-25).

Policijos duomenų bazės ROIK išraše nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 d. 5 val. 43 min. gautas R. S. pranešimas, kad prieš 15–20 min. I. P. pas ją namuose jį sumušė ir atėmė jo telefoną. Jis pabėgo iš jos namų pas kaimyną ir iš jo skambino policijai, kad lauks pareigūnų prie (duomenys neskelbtini) ženklo, lauke. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko R. S., ir paaiškino, kad išgertuvių metu su A. P. (duomenys neskelbtini), I. P. pasisavino jo mobilaus ryšio telefoną. Nuvykus nurodytu adresu, A. P. buvo pasišalinęs, telefonas buvo grąžintas R. S.. I. P. paaiškino, kad R. S. pas ją namuose gėrė alkoholinius gėrimus su A. P. ir kitais asmenimis, kurių neįvardijo. Ant R. S. veido ir rankų matėsi paviršiniai kūno sužalojimai. t. y. nubrozdinimai (t. 1, b. l. 9–11; t. 3, b. l. 13–15).

Policijos duomenų bazės ROIK išraše nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 d. 12 val. 7 min. gautas R. S. pranešimas, kad jį tik ką mušė rankomis ir grasino peiliu du vyrai ir moteris. 13 val. 15 min. iš VšĮ „Šakių ligoninė“ gautas medikės M. pranešimas, kad kreipėsi sumuštas R. S. (t. 1, b. l. 12–14; t. 16–19).

2018 m. sausio 30 d. R. S. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. sausio 29 ir 2018 m. sausio 30 d. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), jį mušė I. P., A. P., E. F., D. M. ir vaikinas, kurio jis nepažinojo, suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, tuo sukeldami jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 17–19; t. 3, b. l. 23–25).

2018 m. sausio 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 d. R. S. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0120, patikros sertifikato Nr. 0634586, 12 val. 31 min. nustatytas 0,49 prom. girtumas (t. 1, b. l. 20; t. 3, b. l. 21).

2018 m. sausio 30 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21–24, 25–31; t. 3, b. l. 26–29, 30–36).

2018 m. sausio 31 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede – fotonuotraukose užfiksuota kaip nukentėjusysis R. S. parodo įvykio vietą, kur buvo sužalotas, t. y. namą, esantį (duomenys neskelbtini), kambarį, kuriame I. P., A. P., E. J. E. F., D. M. ir P. S. jam sudavė smūgius; virtuvę, kurioje D. M. buvo įrėmęs peilį jam į pilvą; kambaryje esančią sofą, kur D. M. jam grasino dviem peiliais; parodė stalčių, kur laikomi įrankiai ir peilius, kuriais jam buvo grasinta; vietą ant kelio, kur jis laukė policijos pareigūnų; vietą, esančią (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kur pirmą kartą prie jo privažiavęs A. P. pažadėjo, kad konfliktų nebus ir parsivežė jį atgal į savo namus; vietą ant kelio (duomenys neskelbtini), kur per prievartą D. M., A. P., E. J. buvo įsodintas į automobilį ir parvežtas į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimti trys peiliai ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 31–33, 34–41; t. 3, b. l. 37–38, 39–46).

2018 m. vasario 5 d. Daiktų apžiūros protokole ir jo priede – fotonuotraukose užfiksuota trijų peilių, paimtų 2018 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros metu apžiūra (t. 1, b. l. 42–44, 45–46; t. 3, b. l. 47–49, 50–52).

Pagal 2018 m. lapkričio 2 d. Perdavimo aktą daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys peiliai (paketas Nr. 202625) perduoti saugoti Marijampolės AVPK aptarnavimo skyriui (t. 1, b. l. 47).

2018 m. sausio 30 d. VšĮ „Šakių ligoninė“ Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad R. S. konstatuoti kūno sužalojimai (t. 1, b. l. 48).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo R. S. gydymo reiškia 85,94 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų (t. 1, b. l. 61–62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. S. padaryta odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, dešiniame skruoste–akies apatiniame voke, antakiuose, kairės akies apatiniame voke, viršugalvyje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, skruostuose, kairiame smilkinyje–ausyje–žande, kairiame žaste, pogleivinė kraujosruva dešinės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu 3–5 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti mažiausiai devynių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 69–70; t. 3, b. l. 53–55).

Nukentėjusysis R. S. reiškia 5 000 Eur dydžio civilinė ieškinį dėl neturtinės žalos (t. 1, b. l. 90).

2018 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 d. nuvykus į įvykio vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), asmenims patikrintas blaivumas. I. P. alkotesteriu „Drager ARKA-0024“, patikros Nr. 0633972 12 val. 58 min. nustatytas 0,00 promilių blaivumas, P. M. 13 val. 1 min. – 1,56 prom. girtumas, E. F. 13 val. 2 min. – 0,5 prom. girtumas, V. T. 13 val. 3 min. – 0,00 prom. ir E. J. 13 val. 4 min. – 0,98 prom. girtumas (t. 3, b. l. 20).

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymo

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Chuliganiškos paskatos, kaip sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Kaltinamosios E. F. ir I. P. apklausiamos teisme savo kaltę dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pripažino. Kaltinamieji A. P. ir E. J. apklausiami teisme savo kaltės dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nepripažino.

Kaltinamasis P. S. savo kaltę dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad jis R. S. ranka trenkė R. S. į antakį ir kartą įspyrė į užpakalį. Vėliau mušant R. S. nedalyvavo, nes su V. T. išėjo namo. Kaltinamasis E. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis nukentėjusiojo nemušė ir jo nesužalojo. Matė, kad D. M. nukentėjusiajam kelis kartus sudavė į veido sritį. Vėliau matė, kad D. M. vėl mušė R. S. Pataikė į veidą, nes kai nukentėjusysis išėjo, jo veidas buvo paraudonavęs. Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad matė, kad R. S. buvo parvirtęs, o D. M. jam ranka sudavė 2–3 smūgius. Pareigūnai viską patys sugalvojo. Pasirašė protokolą. Teisingi yra papildomos apklausos parodymai. 2018 m. sausio 28 d. apklausoje kaltinamasis A. P. nurodė, kad pirmas R. S. sudavė kumščiu į veidą D. M. Priėjęs D. M. jau stovinčiam R. S. tris kartus trenkė kumščiu į galvą, į šoną, tuomet jie pasikeisdami vienas po kito R. S. mušė. Jis jam sudavė du kartus į šonus, į galvą jokių smūgių nesudavė. Kiek mušė ir sudavė smūgių nežino, neskaičiavo, tačiau tikrai daug, spardė kojomis R. S. į įvairias kūno vietas E. F. 2018 m. spalio 15 d. apklausoje nurodė, kad nori patikslinti savo parodymus ir paaiškino, kad jis asmeniškai R. S. nemušė. Nesudavė jam nei smūgio. D. M. kelis kartu R. S. sudavė ranka, tačiau nežino kur jam pataikė. Kaltinamasis D. M. savo kaltę dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad jis R. S. sudavė 3–4 smūgius į krūtinės sritį. Nematė, kad A. P. muštų R. S. E. J. visiškai nesikišo. Pirmoje apklausoje pagarsinti D. M. parodymai yra neteisingi, kadangi joje pareigūnas rašė ką norėjo, apklausos nebuvo. Kai atsisakė pasirašyti ant parodymų, gavo kelis kartus į nugarą su „bananu“. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. nuolat keitė parodymus. 2018 m. sausio 29 d. apklausoje nurodė, kad jis pirmas R. S. sudavė kumščiu į veidą, dėl to, jog jis neatidavė alaus, cigarečių, kurias iš jo pavogė. Vėliau stovinčiam R. S. tris kartus trenkė kumščiu į galvą, į šoną. Kiti buvę asmenys pasikeisdami R. S. mušė, tačiau kiek smūgių buvo suduota ir kas mušė jis nematė. 2018 m. spalio 15 d. apklausoje parodė, kad jis R. S. sudavė kumščiu du smūgius į pilvą. Į veidą jis R. S. nesudavė nei vieno smūgio.

Teismas tokių kaltinamųjų D. M., A. P., E. J. ir P. S. versijų pateikimą vertina kaip jų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi. Vertinant D. M., A. P., P. S. ir E. J. parodymus, konstatuotina, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra prieštaringi, kaltinamieji, nupasakodami aplinkybes, kaip ir dėl ko elgėsi su nukentėjusiuoju, painiojosi, keitė parodymus. Šias D. M., A. P., P. S. ir E. J. versijas paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis R. S. teismo posėdyje parodė, kad po P. S. smurto praėjus pusvalandžiui ir visi kiti pradėjo smurtauti – I. P., A. P., D. M. ir E. F. Smūgiuojama buvo į veido sritį, taip pat pataikė ir į krūtinę. A. P. sudavė rankomis į veido sritį. D. M. – kumščiu. I. P. jam sudavė ir kumščiu, ir delnu. Smūgiai buvo suduoti jam stovint ir sėdint. Kai sėdėjo ant sofos ar fotelio E. F. spardėsi iš kojos į visas kūno vietas. E. J. taip pat smurtavo prieš jį. Jis jį mušė į veidą kaip ir visi. Kambaryje mušė E. J. ir A. P. Pagrindiniai smūgiai buvo į veidą. 2018 m. sausio 30 d. apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad D. M. virtuvėje, bešaukdamas jam trenkė kumščiu kelis kartus į veidą, tuomet pajuto, kad visi jį pradėjo mušti. Kiek kas mušė tiksliai pasakyti negali, buvo parkritęs ant žemės, jį mušė ir rankomis ir spardė į įvairias kūno vietas, tai tęsėsi maždaug apie 30 minučių laiko. Jį mušė tikrai visi, t. y. D. M., E. J., A. P., I. P., E. F., ir dar vienas vaikinas, kurio vardo nežino. 2018 m. vasario 1 d. apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad jį pradėjo mušti rankomis pasikeisdami paeiliui kambaryje buvę E. J., A. P., I. P., D. M. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažinojo, tačiau jį atpažinti galėtų. Smūgiai buvo suduoti beveik visi į galvos sritį, kiek smūgių nežino, tikrai jų buvo daug. Jam atsisėdus priėjusi E. F. pradėjo spardyti, tačiau į veidą nepataikė, spyrė į kitas kūno vietas. 2018 m. kovo 12 d. apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad D. M. pradėjo jį mušti kumščiais, nežino kiek jis jam sudavė smūgių į veidą, galvą ir kitas kūno vietas. Jis stovėjo kampe susitraukęs ir dengėsi veidą rankomis. Tada pajuto daugiau smūgių, matė, kad jį pradėjo mušti ir E. J., A. P. Kuris kiek sudavė smūgių jis nežino, nematė, nes veidą dengėsi nuo smūgių rankomis. Tada vėl prasidėjo smūgiai, nematė, kas kiek smūgių jam sudavė, bet mušė I. P., A. P., E. J., D. M. ir dar vienas asmuo, kaip dabar sužinojo iš tyrėjos – P. S. Taip jį daužė gal kokį pusvalandį, mušė sėdintį, stovintį, vienu metu buvo pargriuvęs ant grindų. Dar sėdintį jį spardė E. F. Tai, kad kumščiais švaistėsi visi nurodė ir liudytojas P. M. Vėliau teigė, kad matė tik I. P. ir D. M. smurtaujant prieš R. S., nematė, kad kiti asmenys būtų smurtavę. D. M. mušė kumščiu nukentėjusįjį per veidą. Nematė, kad būtų spyręs. Taip pat matė kaip I. P. sudavė delnu nukentėjusiajam per veidą. Kaltinamoji E. F. taip pat ikiteisminiu tyrimo metu (2018 m. vasario 1 d. apklausoje) nurodė, kad matė kaip I. P. R. S. kumščiu sudavė kelis smūgius į galvos ar į veido sritį, tačiau kur tiksliai ir kiek tiksliai buvo suduota smūgių, nežino. Dar matė kaip D. M. taip pat kumščiu trenkė R. S. į veidą, tačiau kiek smūgių jis sudavė, negali pasakyti, nes neskaičiavo. Tame pačiame kambaryje buvęs P. S., taip pat sudavė kiek matė vieną smūgį kumščiu R. S. į veidą. Kokia tiksliai eilės tvarka paminėti asmenys mušė R. S., tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Tuomet D. M., I. P., P. S. ir ji tikrai mušė R. S. Vėliau ji jam du kartus kumščiu trenkė į veido sritį ir pataikė. Kas dar tiksliai ir kokia eilės tvarka mušė R. S., pasakyti negali, nes neprisimena. Ji jam ne mažiau kaip du kartus spyrė lyg į nugarą. 2018 m. rugpjūčio 23 d. įtariamosios apklausos metu kaltinamoji E. F. patvirtina parodymus, duotus 2018 m. vasario 1 d., kad minėto įvykio metu kartu su I. P., D. M., E. J., A. P., mušė R. S. Ji asmeniškai R. S. ranka ne mažiau du kartus į veidą, pamena, kad spyrė, kur neatsimena. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. F. nurodė, kad ji nežino nei kaip ten kas ką mušė, nei ką mušė, spėliojo įvykio aplinkybes, be to tyrėja grasino, kad išveš ir uždarys. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems E. F., D. M. ir A. P. nebuvo daromas joks spaudimas nurodė liudytojai A. B. ir L. A. Liudytoja L. A. papildomai pažymėjo, kad visos apklausos atliekamos apklausų kabinete, kur nuolat filmuojama. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta skundų dėl pareigūnų veiksmų.

Kaltinamoji I. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad nei A. P., nei E. J. nemušė R. S. 2018 m. kovo 7 d. apklausoje ji nurodė, kad P. S. puolė prie R. S. ir pradėjo jį mušti kumščiais, mušė į veidą ir prakirto antakį. Jiems grįžus jau prieškambaryje R. S. pradėjo mušti P. M., smūgiavo, buvo ir kumščiais, spardė R. S. į įvairias kūno vietas. Kiek ji matė, daugiausia smūgių R. S. sudavė P. S., P. M. ir D. M. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad P. M. nukentėjusįjį pargriovė ant žemės, daužė su kumščiu, o paskui trenkė su šalia buvusia taburete per galvą.

Analizuojant kaltinamosios I. P. parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir atskiromis detalėmis prieštarauja vieni kitiems, todėl šios kaltinamosios teismui duoti parodymai laikytini sąmoningu teismo klaidinimu ir jais vadovaujamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to teismas pažymi, jog kaltinamosios I. P. parodymai turi būti vertinami rezervuotai, nes ji yra kaltinamojo A. P. sutuoktinė, todėl akivaizdu, jog ji gali būti suinteresuota duoti kaltinamajam A. P. palankius parodymus, kurie patvirtintų jo pasirinktą gynybinę juos teisinančią versiją.

Motyvuojamoji dalis

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pats kaltinamasis P. S. nurodo, kad P. namuose buvo ne ilgai, tai patvirtina ir kiti kaltinamieji, tačiau kaltinamasis A. P. nurodė, kad tik V. T., tai išeidavo, tai ateidavo į jo namus. Taigi šiuo atveju kaltinamasis P. S. turėjo dalyvauti išgertuvėse pas P. Pažymėtina, kad visi kaltinamieji buvo muštynių epicentre, nebuvo stebėtojai iš šono, todėl ne visi galėjo užfiksuoti kaltinamojo P. S. veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Tai, kad liudytojas P. M. nedalyvavo nusikalstamojoje veikoje nurodė pats nukentėjusysis R. S., teigdamas, kad P. M. vienintelis prieš jį nesmurtavo ir dar bandė jį užstoti. Nors nukentėjusysis ir buvo įvykio metu buvo neblaivus, duodamas teisiamajame posėdyje painiojosi laike ir datose, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo ganėtinai nuoseklus pasakodamas kas ir kokiu būdu jį mušė. Pažymėtina, kad ir visi kiti asmenys tiksliai negalėjo nurodyti kada ir kiek laiko P. namuose buvo girtaujama, tiksliai kas ir kada buvo išėjęs, išvažiavęs, kokiu tikslu, kada grįžo ir pan. Pažymėtina, kad liudytojas P. M. nurodė, kad jis dėl girtumo nuėjo miegoti. Tai, kad liudytojas iš tiesų buvo girtas patvirtino tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo, iš kurio matyti, kad alkotesteriu „Drager ARKA-0024“, patikros Nr. 0633972 P. M. 13 val. 1 min. nustatytas 1,56 prom. girtumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. S., liudytojų P. M., A. B. ir L. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šie jų parodymai nebuvo abejotini ar paneigti, todėl kaltinamųjų D. M., A. P., P. S. ir E. J. iškelta versija, kad jie nemušė nukentėjusiojo R. S., atmestina. Teismas laiko, kad šie jų parodymai yra išgalvoti, prieštaraujantys kitiems įrodymams, juos atmeta kaip kaltinamųjų gynybinę versiją ir sprendžia, kad jų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamieji D. M., A. P., I. P., E. F., P. S. ir E. J., veikdami bendrininkų grupėje, 2018 m. sausio 30 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu: (duomenys neskelbtini), rankomis ir kojomis tyčia sudavė ne mažiau devynis smūgius į įvairias kūno vietas R. S., tuo padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį nebuvo, o visų nurodoma aplinkybė, kad buvo smurtaujama dėl dingusio alaus butelio, cigarečių pakelio, po to dėl policijos pareigūnų iškvietimo, laikytina mažareikšme, pakankama chuliganiškoms paskatoms inkriminuoti. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo R. S. ir kaltinamųjų D. M., A. P., I. P., E. F., P. S. ir E. J. konfliktą iki įvykio ar kitų aplinkybių, pateisinančių kaltinamųjų smurtą prieš nukentėjusįjį asmeniniais nesutarimais. Pažymėtina, kad kaltinamieji mušdami nukentėjusįjį iš jo tyčiojosi, todėl kaltinamųjų veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį. Nesant galimybės nustatyti kurio iš kaltinamųjų veiksmai

Dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

BK 146 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą. Šio įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią, perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to norint. Taigi, šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan.

Kaltinamieji E. J., D. M. ir A. P. apklausiami teisme savo kaltės dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Kaltinamasis D. M. nurodė, kad R. S. sutiko ir pats atsisėdo į automobilio galą. Kaltinamasis A. P. nurodė, kad jis sėdėjo automobilyje ir R. S. kalbino per langą. Nematė, kad kas nors būtų panaudoję smurtą. R. S. nešaukė, kad nevažiuos. Kaltinamasis E. J. nurodė, kad E. F., D. M., A. P. ir P. M. išvežė S. P. į (duomenys neskelbtini). Jis liko su I. P., R. S. namuose. Matė, kad R. S. išeina per duris. Po 20 minučių atvažiavo policija su R. S. Jis tuo metu sėdėjo. Jie niekur nuo jų nebėgo ir niekur nepasišalino. Pareigūnai išvažiavo ir išsivežė R. S. Po kurio laiko išvažiavusi kompaniją grįžo kartu su R. S. Jie sakė, kad jį rado kažkur, kur paleido policija. Taip pat R. S. nebuvo atėmęs laisvės ir niekur per prievartą jo nelaikė.

Kaltinamoji I. P. tiek 2018 m. kovo 7 d. apklausoje, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai atvyko policijos pareigūnai, iškviesti R. S. dėl telefono, namuose buvo tik ji ir E. J. Tačiau I. P. nurodo skirtingas aplinkybes apie tai, kaip liko viena su E. J. 2018 m. kovo 7 d. apklausoje I. P. nurodė, kad E. F., D. M., A. P. ir P. M. išvažiavo cigarečių. Po kurio laiko į namus sugrįžo jos vyras, E. F., P. M. ir D. M. Jie parsivežė ir R. S. Teisiamojo posėdžio metu I. P. nurodė, kad pasibaigus konfliktui D. M., A. P. ir E. F. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti E. J., S. P. ir P. M.. R. S. vėl parsivežė A. P., P. M., D. M. ir E. F., nes norėjo šį paauklėti. Pažymėtina, kad P. M., S. P. ir E. J. atvažiavo kartu, naktį, o ne paryčiais kaip nurodo kaltinamoji I. P. Tai, kad kaltinamasis E. J. buvo namuose su I. P., kai atvažiavo policija paneigia kaltinamieji A. P. ir D. M. bei liudytojas M. B. Minėtas liudytojas parodė, kad namuose matė tik I. P. Be to tiek kaltinamasis A. P., tiek kaltinamasi D. M. 2018 m. vasario 1 d. apklausose nurodė, kad nepastebėjo kada R. S. išėjo iš jo namų, tačiau pamatę kad įsuka policijos automobilis pabėgo iš namų, A. P. greitai nubėgo iki netoliese namų esančio šlaito, o D. M. iki namuose buvusios malkinės, už kurios pasislėpė. Kur pasislėpė E. J. nematė, tik pastebėjo kaip ir jis išbėgo iš namų. Grįžus į namus A. P. kartu su D. M. ir E. J. nusprendė parsivežti R. S. Už policijos kvietimą planavo R. S. parsivežti į namus „paauklėti“ fiziniu smurtu. Įsukus į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) prie autobusų stotelės pastebėjo einantį R. S. Jį susistabdė, liepė lipti į automobilį, tačiau jis nesutiko, tuomet A. P. su E. J. paėmė R. S. už rankų jį prievarta įsodino į automobilį, jis priešinosi, jokių smūgių tuo metu jam suduota nebuvo. Įsodinus jį į automobilį, pasisodino ant užpakalinės sėdynės, viduryje, D. M. vairavo, o A. P. su E. J. sėdėjo iš šonų, kad R. S. iš automobilio nepaspruktų. Tačiau vėliau kaltinamieji A. P. ir D. M. pakeitė parodymus. 2018 m. spalio 15 d. apklausoje A. P. nurodė, kad nuvažiavo nuo namų apie 2,5 km pamatė kelkraščiu einantį R. S. Sustojo, jie pro automobilio langą, kalbino R. S. grįžti dar išgerti. Iš automobilio išlipo P. M., jie su R. S. kalbėjosi, dar prie R. S. priėjo D. M. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo. Girdėjo, kad kažkuris P. M. ar D. M. pasakė atidaryti automobilio bagažinę. Jie priėjo prie automobilio, R. S. buvo viduryje. R. S. kažką sakė, kad eina namo. P. M. su D. M. prievarta R. S. įsodino į automobilio galą. R. S. sėdėjo viduryje jis jam iš dešinės, P. M. iš kairės. D. M. sėdo už vairo. Kaltinamasis D. M. 2018 m. spalio 15 d. apklausoje nurodė, kad R. S. prievarta į automobilį jis nesodino. Jis pats atsisėdo į automobilio galą. Nors kaltinamieji A. P. ir D. M. nurodo, kad jų parodymai skiriasi, nes buvo priversti duoti pirminius parodymus taip kaip naudinga policininkams, tačiau kaip nustatyta aukščiau nuosprendyje policijos pareigūnai kaltinamųjų nevertė pasirašyti protokolų, tuo labiau prieš juos nesmurtavo. 2018 m. vasario 1 d. apklausos metu E. F. parodė, kad kiek pamena R. S. pareigūnai išsivežė ir kažkas sugalvojo važiuoti pas R. S., nes buvo supykę, kad šis iškvietė policiją. Tada tikrai ji, P. M. ir A. P. D. M. automobiliu važiavo ieškoti R. S. Gali klysti dėl važiavusių kartu asmenų. R. S. jie sutiko prie autobusų stotelės kelyje (duomenys neskelbtini). Jį susistabdė, liepė lipti į automobilį, tačiau jis nesutiko, tada kažkas iš automobilyje buvusių vyriškių R. S. prievartą įsodino į automobilį. Ji nepamena ar R. S. priešinosi. Tuo metu jokių smūgių jam nei vienas nesudavė. Automobilyje R. S. pasodino ant galinės sėdynės, viduryje, ji taip pat sėdėjo gale, lyg už keleivio vietos. Nors kaltinamoji E. F., vėliau ir kaltinamasis A. P. nurodo, kad su jais įvykio metu buvo ne E. J., bet P. M., tačiau šią jų iškeltą versiją paneigia pats nukentėjusysis R. S. R. S. 2018 m. sausio 30 d., 2018 m. vasario 1 d. ir 2018 m. kovo 12 d. apklausose nurodė, kad prie jo einančio namo sustojo automobilis „VW Polo“. Automobilyje buvo D. M., E. J. ir A. P. Teisiamajame posėdyje nurodė, kad automobilyje taip pat buvo E. F. 2018 m. sausio 30 d. apklausoje nurodė, kad privažiavę asmenys jam liepė staigiai lipti į automobilį, jis pasakė, kad nelips, jam gana, nori eiti namo, tačiau D. M. su A. P. jį įtempė prievarta į automobilio salono galą. Jie jį tempė sugriebę už abiejų rankų. 2018 m. vasario 1 d. apklausoje nurodė, kad naudodami prievartą įsisodino jį į automobilį D. M., E. J. ir A. P. Jam už rankų laikė A. P. ir E. J. Jis prašė jų, kad jie jį paliestų, priešinosi, bandė ištrūkti kai jį įsisodino į automobilį, tačiau minėti asmenys jo nepaleido. 2018 m. kovo 12 d. apklausoje nurodė, kad jam einant prie jo privažiavo D. M. automobilis. Iš jo iššoko D. M., A. P., E. J. Jie jį sugriebė už rankų ir prievarta įsodino į automobilį, ant galinės sėdynės. Prie jo sėdėjo E. J. ir laikė jį už rankos. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo įsodintas į automobilio galą per vidurį. Iš šonų jam sėdėjo E. F. ir E. J. Negali pasakyti kas vairavo automobilį – A. P. ar D. M. Nors nukentėjusysis R. S. ir negalėjo tiksliai nurodyti kas sėdėjo šalia jo vežant jį automobiliu ir kas kokius tiksliai veiksmus atliko, tačiau iš esmės visas aplinkybes nurodė tokias pačias, todėl teismas neturi pagrindo juo netikėti. Nors kaltinamieji nurodo, kad nukentėjusiojo parvežę į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, ten prievarta jo nelaikė, durų nebuvo užrakinę, jis galėjo išeiti kada nori, tačiau šiems jų parodymams prieštarauja liudytojų J. K. ir P. M. parodymai. Liudytoja J. K. parodė, kad girdėjo, kad pas P. kilo triukšmas. Matė, kad nukentėjusysis bėgo ir šaukė gelbėkite. Jis bėgo link gyvenvietės. Paskui jį bėgo A. P., I. P. ir D. M. Po 3–5 minučių pamatė kaip R. S. parsiveda namo, paėmę už striukės. Jis buvo vedamas grubiai, už atlapo, pakarpos. Galima sakyti, kad jis buvo tempiamas. Jis ėjo nenorėdamas. R. S. vedė D. M. ir A. P. Visi nuėjo į namą ir užsidarė durys. Butukyje dar girdėjosi triukšmas. Paskui nutilo. Liudytojas P. M. nurodė, kad nors durys ir nebuvo užrakintos, tačiau buvo sakoma žodžiais, kad jis negali išeiti. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų J. K. ir P. M. parodymais. Liudytojai parodymus davė prisiekę, apkalbėti kaltinamuosius ar jiems pakenkti pagrindo neturi.

Taigi teismas konstatuoja, kaltinamieji E. J., D. M. ir A. P. suprato, kad nukentėjusiajam užlauždami rankas ir prievarta įsodindami į automobilio „VW Polo“ galą ir laikydami jį per vidurį, ir parvežę į (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, ten prievarta jį laikė, prieš jį smurtavo, tokiais savo veiksmais apribojo R. S. teisę laisvai judėti, pasirinkti savo buvimo vietą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog kaltinamųjų D. M., A. P. ir E. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 2 dalį

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisme savo kaltės dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad peilius rankose turėjo, kadangi pjaustė lašinius, bet R. S. negrasino. Jis tik E. J. iš peilių pasidaręs žirkles pasakė, kad už tokius darbus reiktų iškastruoti. Nukentėjusysis tai girdėjo, nes buvo netoli. 2018 m. vasario 1 d. apklausoje D. M. nurodė, kad po fizinio smurto įsiutęs ant R. S. dėl alaus, cigarečių vagystės, policijos iškvietimo pasiėmė du virtuvinius peilius, imituodamas žirkles, galandamas peilius sakė R. S., jog „išpjaus jam lytinius organus“.

Toks kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Kaltinamojo iškelta versija, kad jis peilius laikė rankose tik dėl to, kad pjaustė lašinius ir tik E. J. iš peilių pasidaręs žirkles, pasakė, kad už tokius darbus reiktų iškastruoti ir šiuo žodžius girdėjo nukentėjusysis, nes buvo netoli, o ne todėl, kad norėtų išgąsdinti nukentėjusįjį, nepasitvirtina jokiais įrodymais.

Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad peiliai buvo kambaryje, bet niekas su jais niekam negrasino. Kaltinamoji E. F. 2018 m. vasario 1 d. apklausoje nurodė, kad matė, kad lyg D. M. turėjo rankose du peilius ir juos vienas į kitą galando, tačiau ką jis su jais darė ir ką sakė, ji nežino. Kaltinamoji I. P. 2018 m. kovo 7 d. apklausoje nurodė, kad D. M. nuėjo į virtuvę ir atsinešė du didelius peilius. Jis pasakė, kad dabar „S. kastruosime“, juokėsi. Tada peilius paėmė E. J. ir brūžindamas peilius vieną į kitą, juokais R. S. pasakė „Ar matei kaip kiaules mėsinėja“. R. S. juokėsi. Teisiamojo posėdžio metu I. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie peilius, papildomai nurodė, kad R. S. suprato, kad niekas jo nekastruos ir nepjaus kaip kiaulės. Pažymėjo, kad jei būtų norėję kastruoti, tai ir būtų iškastravę. Tačiau nukentėjusysis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (visose apklausose), tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. M. pasiėmęs du peilius ir atsistojęs prie jo abu juos galando vienas į kitą. D. M. jam pasakė, kad dabar jam išpjaus lytinius organus. D. M. grasinimai buvo realūs. Taip mano, nes prieš tai D. M. pasiėmė peilį ir jį nukreipęs pasakė, kad „aš tave paštyrinsiu už šitokius darbus“. Taip pat sakė, kad jei negrąžins alaus – papjaus. D. M. prispaudė peilio geležte R. S. prie pilvo, kai jis tai padarė nukentėjusysis nieko nejautė, nes buvo su drabužiais, su striuke. Be to peilis užlinko. Nurodė, kad D. M. išgėręs yra neprognozuojamas. Žino, nes prieš tai yra kelis kartus su juo gėręs. D. M. yra sumušęs jo brolį, šokęs su peiliu prieš jo motiną. Tai, kad D. M. būdamas neblaivus būna agresyvus ir neprognozuojamas ikiteisminio tyrimo metu – 2018 m. vasario 1 d. apklausos metu nurodė A. P. Šioje apklausoje kaltinamasis A. P. taip pat nurodė tą pačią įvykio eigą, kaip ir nukentėjusysis. Papildomai parodė, kad D. M. pasiėmė nuo stalo buvusį mažesnį virtuvinį peilį ėjo link R. S., kuris nuo jo atsitraukinėjo, matė kaip peilio geležte buvo nukreipęs prie R. S. pilvo. D. M. I. P. ir E. J. sakė, kad nustotų taip elgtis ir peilį nuo jo atitrauktų. Tačiau vėlesnėje apklausoje kaltinamasis A. P. nurodė, kad D. M. žodžiai „reiktų iškastruoti“ buvo sakomi tik juokais, nors vėliau D. M. buvo įrėmęs peilio rankeną R. S. į pilvą, sakė, kad „paštyrins“. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. taip pat nurodė, jog žino, kad D. M. turėjo peilius. Buvo sakomi žodžiai, kad reikia iškastruoti, bet nukentėjusiojo nelietė. D. M. su peiliais imitavo žirkles.

Teismas neturi priežasčių netikėti kaltinamojo A. P. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina nukentėjusiojo R. S. nurodytas įvykio aplinkybes. Be to teismas pažymi, jog kaltinamosios I. P. parodymai turi būti vertinami rezervuotai, nes ji yra ir kaltinamojo D. M. sesuo, todėl akivaizdu, jog ji gali būti suinteresuota duoti kaltinamajam D. M. palankius parodymus, kurie patvirtintų jo pasirinktą gynybinę jį teisinančią versiją. Visos šios minėtos aplinkybės parodo kaltinamojo grasinimo realumą ir nukentėjusiojo baimę, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti, kadangi kaltinamasis D. M. bandė durti R. S. į pilvą, prieš tai jis jau buvo muštas neblaivių kaltinamųjų, netgi su kėde suduodant į galvą, mušimo pasekmė – sulaužyta nukentėjusiojo nosis, sužalotas viršugalvis, veido sritis ir kt.

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo D. M. kaltė visiškai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad D. M. 2018 m. sausio 30 d. naktį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu: (duomenys neskelbtini), laikydamas rankose du virtuvinius peilius, žodžiu grasino R. S. nupjauti lytinius organus, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajam manyti, jog šis grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti tuojau pat įvykdytas. Todėl kaltinamojo D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. kovo 20 d. prokurorė pateikė prašymą patikslinti kaltinimą, kadangi dėl Informacinės prokuratūros sistemos klaidos tyrimo metu išskiriant ikiteisminį tyrimą į atskirą tyrimą Nr. 03-2-00432-18, susigeneravo klaidinga E. J. veikos kvalifikacija, kuri automatiškai persikėlė į kaltinamąjį aktą, t. y. kaltinime E. J. nurodytas veikas kvalifikuoti vietoj „BK 146 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte“ į „BK 146 straipsnio 2 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte“. Patikslintas kaltinimas buvo įteiktas proceso šalims, E. J., R. S. neprašė duoti laiko susipažinti su patikslintu kaltinimu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodyta vietovės pavadinimas, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ keistina į „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodyta E. F. ir P. S. kaltinime veikos padarymo data, t. y. „2018 m. sausio 29 d. naktį“ keistina į „2018 m. sausio 30 d. naktį“.

Dėl bausmių skyrimo

Kadangi kaltinamosios I. P. ir E. F. duodamos parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas šių kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jos prisipažino padariusios nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamųjų A. P., D. M., E. F., P. S. ir E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Be to kaltinamieji A. P., D. M., I. P., E. F., P. S. ir E. J. darydami jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, veikė bendra tyčia, nei vienas iš bendrininkų neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti, todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikiant bendrininkų grupėje. Nėra svarbu, kiek kuris kaltinamasis sudavė smūgių nukentėjusiajam. Pažymėtina, jog susitarimas veikti bendrai nebūtinai turi būti žodinis, galima susitarti ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimo išraiškos forma veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Nors nagrinėjamu atveju nėra nenustatyta, kad kaltinamieji iš anksto būtų taręsi dėl tokių veiksmų, teismas pripažįsta, jog jie vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – nukentėjusiojo R. S. sveikatą, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami.

Taip pat pripažintina, kad D. M., E. J. ir A. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje padarė veikiant bendrininkų grupėje.

Kaltinamųjų D. M., A. P., I. P., E. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarė būdami recidyvistais, kadangi nusikalstamą veiką padarė turėdami nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.

Skiriant kaltinamajam D. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai, į nusikalstamų veikų stadijas, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau norint, kad jie atsirastų, nusikaltimai, numatyti BK 145 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, padaryti esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl menkavertės dingsties; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – D. M. teistas, administracine tvarka baustas, nedirba, duomenų charakterizuojančių kaltinamąjį bei ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; į tai, kad byloje reiškiamas civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam D. M. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė – 2 metai 4 mėnesiai, už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 7 mėnesiai, o už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė – 1 metai. Paskirtos bausmės įstatymo nustatyta tvarka bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalių tvarka, bendrintinos apėmimo būdu ir paskirtina galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose

Skiriant kaltinamiesiems A. P. ir E. J. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du apysunkiai nusikaltimai, į nusikalstamų veikų stadijas, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau norint, kad jie atsirastų, nusikaltimas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl menkavertės dingsties; į kaltinamųjų asmenybę, į jų socialinį statusą, – A. P. teistas, administracine tvarka baustas, nedirba, duomenų charakterizuojančių kaltinamąjį bei ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes; E. J. teistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi nepilnametę išlaikytinę, duomenų ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; E. J. charakteristikoje nurodyta, kad jis į darbą nevėluoja, rodo iniciatyvą, bendravimas su kolegomis bei vadovybe pagarbus. Darbuotojas bendradarbių apibūdinimas kaip punktualus, sąžiningas, darbštus, nekonfliktiškas. Pastabų, nusiskundimų, nuobaudų iš direktoriaus pusės nėra; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamiesiems A. P. ir E. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė – 2 metai, o už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 7 mėnesiai. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, tai yra jas apimant ir paskirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose

Skiriant kaltinamiesiems E. F., I. P. ir P. S. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau norint, kad jie atsirastų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į kaltinamųjų asmenybę, į jų socialinį statusą, – E. F. neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, nesimokina, duomenų charakterizuojančių kaltinamąją bei ar kaltinamoji yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; P. S. neteistas, nusikalstamos veikos padarymu metu administracine tvarka baustas, dirba (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį; duomenų charakterizuojančių kaltinamąjį bei ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes; I. P. teista, nusikalstamos veikos padarymu metu administracine tvarka bausta, nedirba, vaiko priežiūros atostogose; duomenų charakterizuojančių kaltinamąją bei ar kaltinamoji yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamiesiems I. P., E. F. ir P. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė – 1 metai 9 mėnesiai.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai.

Kaltinamieji E. F. ir P. S. yra kaltinami vieno tyčinio nusikaltimo padarymu (apysunkio), tačiau anksčiau nebuvo teisti, E. F. administracine tvarka nebausta, o P. S. paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2016 m. vasario 21 d., tačiau duomenų apie sumokėtą baudą nėra, tačiau šiuo metu P. S. dirba (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį. Teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, tai yra, padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltininkų asmenybė, socialinė kaltinamųjų padėtis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šį kartą dar gali būti pasiekti E. F. ir P. S. taikant BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams 9 mėnesiams.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors I. P. veikos padarymo metu buvo teista, yra bausta administracine tvarka, tačiau duomenų apie sumokėtą baudą nėra, šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, augina tris nepilnamečius vaikus, kuriems būtina motinos priežiūra, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, tai yra pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas kaltinamai atidėtinas 2 metams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Atsižvelgiant į E. F. teigiamas ir neigiamas savybes, jos elgesį visuomenėje, polinkius, nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3 dalis), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į P. S. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3 dalis), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į I. P. teigiamas ir neigiamas savybes, jos elgesį visuomenėje, polinkius, nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neįsigyti, neturėti savo namuose, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10, 11 punktai), dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas) bei per 6 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 75 straipsnio 3 dalis, 70 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalis numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorės palaikomas 85,94 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų D. M., A. P., I. P., E. F., P. S. ir E. J.

Nukentėjusysis R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 5 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų. Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis R. S. nurodė, kad jam buvo sulaužyta nosis. Taip pat patyrė smurtą. Ant jo veido buvo mėlynės ir kraujosruvos. Visi sužalojimai sugijo per pustrečios savaitės. Pas medikus buvo tik apžiūrai. Už gydymą ar vaistus nemokėjo. Operacija jam nebuvo atlikta. Po sužalojimo jam jokių liekamųjų sveikatos reiškinių neliko.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis R. S. patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – dėl nusikalstamos veikos kreipėsi į medikus. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus po įvykio, jam buvo sulaužyta nosis, ant veido buvo mėlynės ir kraujosruvos. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų amžių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo R. S. patirtus nepatogumus – 2 000 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam R. S. solidariai iš kaltinamųjų A. P., D. M., I. P., E. F., P. S. ir E. J.

Dėl procesinių klausimų

Kaltinamieji A. P., D. M., I. P., E. F., P. S. ir E. J. laikinai sulaikyti nebuvo.

Kaltinamiesiems D. M., A. P., E. F., P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (t. 1, b. l. 117–118; t. 2, b. l. 11–12, 89–91, 113–114).

Kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ar laikino buvimo vietos, jei kaltinamasis įsidarbins ir apsigyvens ar bus darbdavio apgyvendintas kitoje nei nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, be teismo leidimo, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (t. 6, b. l. 105-106, 127).

Kaltinamajai I. P. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajai I. P. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.

Daiktiniai įrodymai – trys peiliai (paketas Nr. 202625), perduoti saugoti Marijampolės AVPK aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam D. M. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam A. P. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ar laikino buvimo vietos, jei kaltinamasis įsidarbins ir apsigyvens ar bus darbdavio apgyvendintas kitoje nei nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, be teismo leidimo, kaltinamajam E. J. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

I. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant I. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neįsigyti, neturėti savo namuose, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajai I. P. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

E. F. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant E. F. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajai E. F. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant P. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam P. S. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. M., A. P., I. P., E. F., P. S. ir E. J. aštuoniasdešimt penkis eurus devyniasdešimt keturis centus (85,94 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. M., A. P., I. P., E. F., P. S. ir E. J. dviejų tūkstančių eurų (2 000 Eur) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui R. S.

Daiktinius įrodymus – tris peilius, (paketas Nr. 202625), perduotus saugoti Marijampolės AVPK aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam D. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

TeisėjaLoreta Masevičiūtė