Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. 2S-766-280/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
2S-766-280/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20263-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
K. G.
Trečiasis asmuo
Z. G.
Civilinė byla Nr.2S-766-280/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20263-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.11.4; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. G., trečiajam asmeniui Z. G. dėl kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliantas A. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-480-592/2017 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. G. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Z. G.. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti, taip pat prašė atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos pabaigos dėl jo sunkios turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė ieškovo A. G. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. A. G. nustatė 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, sumokėti 436 Eur žyminį mokestį.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog po vaiko išlaikymui skirtos išmokos išskaitymo, ieškovui išmokamos senatvės pensijos dydis sudaro 85,91 Eur per mėnesį, tačiau apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė, taip pat nepateikė įrodymų apie jo turimas santaupas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, taip pat kitą turtą ar turtines teises.

4. Byloje nesant pakankamai įrodymų apie ieškovo materialines galimybes sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo prašymo pagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai), todėl įpareigojo sumokėti 436 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui duomenis apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 306 str. 3 d.).

5. Ieškovui (apeliantui) išaiškino, kad jei jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismas taip pat išaiškino ieškovui (apeliantui), kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, atleidžiami nuo žyminio mokesčio (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad apeliacinį skundą pasirašė advokatė J. Z., nors byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jos teisę atstovauti ieškovo (apelianto) interesams civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliantas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 5 d. 3 d. ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, arba, teismui neįžvelgus pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio, bent atidėti jo sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo galutinio bylos išsprendimo iš esmės, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nes terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – duomenys iš Registrų centro gauti pasibaigus terminui, be to, praleidimas ypač nežymus.

8. Skunde apeliantas vėl nurodo, kad jo gaunamos yra 86 Eur pensija, vienintelis turimas registruotas turtas yra ½ dalis 0,0752 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kito vertingo registruoto turto ar santaupų atsakovas neturi. Todėl mano, kad yra pagrindas jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir atstovavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria apeliantas nebuvo atleistas nuo žyminio mokesčio bei žyminis mokestis nebuvo atidėtas, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

13. Pateikti apelianto rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo, todėl jie yra priimami ir vertinami kartu su visa bylos medžiaga.

14. CPK 306 str. 3 d. numatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

15. Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismui nepateikė visų įrodymų, patvirtinančių jo tikrą turtinę padėtį, teismas pagal pateiktus įrodymus, negalėjo spręsti ar egzistuoja pagrindai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, todėl turėjo teisę nustatyti terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumams – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Skundžiamos nutarties priėmimo momentu apelianto prašymas nebuvo tinkamai pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas jo netenkino.

16. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

17. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 str.). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018).

18. Apeliantui, neturinčiam galimybių sumokėti žyminį mokestį, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėjimo ar atleidimo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 83, 84 str.). Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų/vykdytinų prievolių santykį. Tokiu atveju vien gaunamo darbo užmokesčio savaime nelemia vertinimo, kad asmuo iš tiesų neišgali sumokėti valstybei žyminio mokesčio. Prašant šios lengvatos taikymo privalu pateikti duomenis ir apie turimą (ar turėtą) kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, lėšas, esančias (buvusias) kredito įstaigų sąskaitose, paskolintas kitiems asmenims lėšas, taip pat dividendus ar panašaus pobūdžio finansines pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti taip pat valstybinio socialinio draudimo duomenys, VĮ Regitra ir VĮ Registrų centro duomenys apie turimą/turėtą to asmens registruojamą turtą, asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

19. Išsamesnius rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį apeliantas pateikė kartu su apeliaciniu skundu, be to, jo turtinės padėties klausimu buvo grindžiamas atsikirtimas į ieškinio reikalavimus. Teismas turėjo duomenų apie ieškovo realią turtinę padėtį ir bylos nagrinėjimo metu.

20. Pateikti VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad apeliantas neturi jokių akcijų ar dalių juridiniuose asmenyse . Jo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 0,0752 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turimas turtas yra areštuotas. Atsakovo pajamos yra 86 Eur per mėnesį, po vaiko išlaikymui skirtos išmokos išskaitymo. Šie pateikti įrodymai, leidžia apelianto turtinę padėti vertinti kaip sunkią.

21. Ieškovas ginčija teismo sprendimą dėl 14540 Eur sumos, todėl atsakovas turėtų sumokėti 436 Eur žyminio mokesčio. Pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad turtinė padėtis apeliantui riboja galimybę sumokėti visą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, todėl yra pagrindas tenkinti apelianto prašymą ir atleisti jį nuo dalies žyminio 200 Eur mokesčio mokėjimo, o likusios dalies mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

22. Apeliantas nors ir neįrodinėja, kad jis ateityje galės sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tačiau jo prašymas žyminį mokestį atidėti ir faktas, kad jis nesikreipė nemokamos teisinės pagalbos, kurią suteikus jis nuo žyminio mokesčio būtų atleistas, leidžia daryti išvadą (nors apie tokią galimybę nurodė pirmosios instancijos teismas), kad per ilgesnį laiką jis bus pajėgus sumokėti dalį žyminio mokesčio.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog apelianto nurodytos aplinkybės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo 200 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 338 str.).

24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo A. G. prašymą, atleisti jį 200 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies – 236 Eur žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė