Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-283-634/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-30Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-25Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
1-283-634/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45406-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
J. Z.
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-283-634/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45406-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis,sekretoriaujan t Laurai Kiškiūnaitei, Urtei Piluckei,dalyvaujant prokurorui A. K.,nukentėjusiajam J. Z.,kaltinamajam M. J., jo gynėjai advokatei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini),asmens kodas (duomenys neskelbtini), romas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 6 klasių išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) 2003-05-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, bausmė 5 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2) 2006-08-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, bausmė 1 metai laisvės atėmimo;

3) 2008-01-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, bausmė 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2008-02-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bausmė 1 metai laisvės atėmimo;

5) 2009-06-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2010-05-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, bausmė 30 parų arešto;

7) 2011-01-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

8) 2013-05-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

9) 2013-06-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

10) 2013-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 , 4, 9 dalį, bausmė 5 metai laisvės atėmimo;

11) 2013-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64-1 straipsnį, bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2013-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės paskirtos pagal 2013-10-17 ir 2013-10-30 nuosprendžius, remiantis BK 63 straipsniu, subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 6 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Paleistas iš pataisos namų 2019-08-07;

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. sunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2019-10-23 d. apie 18.40 val., aikštelėje, šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 3 kartus peiliu smogė J. Z. į kairę šlaunį ir pilvą, tuo padarė J. Z. durtinę – pjautinę aklą vidutinio gylio žaizdą kairės šlaunies priekiniame – išoriniame paviršiuje vidurinio ir apatinio trečdalio riboje, durtinę - pjautinę aklą gilią žaizdą kairės šlaunies užpakaliniame – išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, taip pat kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo kairėje pusėje palei šonkaulių lanką tarp raktikaulio vidurio ir pažasties priekinės linijos su plonžarnės ir jos pasaito pažeidimais ir gausiu nukraujavimu, t .y., sunkų sveikatos sutrikdymą, taip sunkiai sutrikdė J. Z. sveikatą. Šiais veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Kaltinamasis M. J. pripažino sužalojęs nukentėjusįjį, gailisi ir parodė, kad praeitais metais spalio 23 d. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo pas A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten šventė gimtadienį, kažkiek pasėdėjo. Jam paskambino žmona S. J., paprašė kad atvažiuotų jos paimti iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo brolis A. J.. A. sėdo už vairo. Kiek atsimena, buvo R., A. ir A. Jie užvažiavo prie kažkokios I, po 10 minučių paskambino S., kad ją pasiimtų. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namą. Pamatė, kad ten stovi daug žmonių. Žinojo, kad toje gatvėje visada vyksta konfliktai, važinėja policija. Išlipo iš mašinos, nes reikėjo pasitikti šeimą, pasiėmė peilį, nes suprato, kad ten vykta konfliktas, rėkavo. Tuo metu J. Z. jį puolė. Vadino čigonu, žertva, velniu. Naudojo įžeidžius žodžius. Čigono pavadinimas velniu yra labai didelis įžeidimas. Galbūt puolė dėlto, kad buvo su mašina, gerai apsirengęs, gal kad kalbėjo rusiškai, gal kad čigonas. Gal jie buvo išgėrę, gal apsvaigę. J. Z. puolė žodžiais ir agresyviai ėjo į jį. Žinojęs, kad turi ateiti žmona su maža dukryte. Kadangi J. Z. buvo fiziškai stipresnis, tai jis gynėsi, dar stovėjo nukentėjusiojo draugai. Taip padarė nenorėdamas, dūrė į sėdmenis. Nenorėjo pataikyti į pilvą. Tuo metu jis pasislinko ir pataikė į pilvą. K. L. irgi jį puolė su šuniu, prašęs patraukti šunį. J. Z. užsimojo smogti, bet nespėjo, nes jis išsitraukė peilį ir dūrė į sėdmenis. 3 kartus dūrė, nes jis toliau puolė ir norėjo sudaužyti. Ką vaizdo kamera užfiksavo, nežino, nežino, kodėl nematyti, kad J. Z. eina į jį ir puola. Nuo šoko tiksliai neprisimena kuria ranka dūrė, gal kaire. Gailisi, kad jį sužalojo. Dėl to visiškai pripažįsta. Nesiekė elgtis chuliganiškai, to nepripažįsta. Jo artimieji atlygino žalą nukentėjusiesiems. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios sakė, kad sužalojo nukentėjusįjį. Turi mažametę dukrą, kuri gimė (duomenys neskelbtini). Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta, registruotas darbo biržoje, pajamų neturi.

Nukentėjusysis J. Z. parodė, kad tai galėjo būti 2019 m. spalio 23 diena vakare. Buvo prie namo adresu (duomenys neskelbtini). Neatsimena, kas ten įvyko, nes buvo išgėręs. Atsimena, kad kaimynas A. prie jo priėjo, bandė koją užrišti ir paskui policija atvažiavo, greitoji. Greitoji išvežė, nes buvo durtinė žaizda, kai kažkas jam dūrė. Atsimena, kad stovėjo su kaimynu A., buvo kažkokie žmonės priėję, tačiau tiksliai neprisimena kokie. Realiai ten jokio konflikto nebuvo, tačiau detalių neprisimena. Buvo išgėręs alaus, tačiau nebuvo labai prigėręs. Nežino, kas jį sužalojo, tik paskui policijos pareigūnai ligoninėje pasakė. Kaltinamąjį iš matymo gal ir yra matęs. Jo vardo ir pavardės prieš įvykį nežinojo, bendrų reikalų lyg ir neturėjo. Kaimyno vardas A., pavardės nežino. Jis gyvena tame pačiame name, (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko prie namo, kuriame gyvena. Jam buvo sužalota koja ir pilvas, sakė, kad su peiliu. Buvo trys dūriai – du į koją, vienas į pilvą. Dabar pasveikęs, viskas gerai. Gydėsi 14 dienų ligoninėje. Prieš įvykį niekur oficialiai nedirbo. Civilinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo mama su juo buvo susisiekusi, atlygino už vaistus pora šimtų eurų. Įvykio metu šalia stovėjo kaimynas A. Dar buvo, kad lakstė paaugliai. Po įvykio prie jo, kai gulėjo, žmonių buvo, o būtent, A., policija paskui atsirado. Kas konkrečiai vyko neprisimena, nes viskas greitai įvyko. Tiesiog pajuto, kad guli ant žemės. Nemano, kad prieš įvykį konfliktavo. Neprisimena, ar būtent kaltinamasis prie jo buvo priėjęs. Neatsimena, koks pokalbis tarp jų vyko. Turtinė ir neturtinė žala atlyginta, pretenzijų neturi.

Liudytojas A. J. parodė kad kaltinamasis yra jo brolis. Parodymus duoti sutinka. Išgirdo triukšmą, nubėgo į lauką ir daugiau nieko nematė. Pamatė, kad guli žmogus, brolio nematė. Pats gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Prie jų namo ten kažkas su kažkuo mušėsi. Kas tiksliai su kuo, nežino. Kai išlėkė iš namų pažiūrėti, kas nutiko, pamatė gulintį žmogų. Kodėl jis gulėjo, nežino.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. J. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog jam būnant namuose su žmona M. ir kaltinamojo žmona S., išgirdo, kad lauke kažkas rėkauja, kad „papjovė“. Tada jis iš kart išbėgo į lauką ir kieme pamatė savo brolį M. J., kuris buvo su peiliu. Jis bandė bėgti link brolio, nes norėjo ten visus nuraminti. Tačiau M. čigoniškai pradėjo ant jo šaukti, kad eitų iš ten, nes ir jį papjaus. Kai ten buvo matė, kad pievutėje padurtas gulėjo jų kaimynas J. Išgirdo, kaip būdama balkone jį kviečia žmona, ji šaukė, kad grįžtų į namus. Žino, kad prie jo žmonos (kai ji buvo balkone), buvo priėję A. vaikai ir jie prašė kokio nors skuduro, nes tas padurtas žmogus kraujavo. Tada jo žmona tiems vaikučiams padavė rankšluostį. Dar kitą dieną po šio įvykio M. jam skambino ir klausė kaip tas žmogus, kurį M. padūrė (1 t. 63 – 64 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. tvirtino, kad tikrai taip nebuvo, kad išbėgęs pamatė savo brolį su peiliu. Šie parodymai neteisingi. Gali būti, kad tyrėjas pats neteisingai užrašė. Tyrėjui taip nesakė, jis pasakė pasirašyti ir viskas. Nebuvo taip, kad nuėjo ten visų raminti. Nežinojo, kad guli kaimynas J. Z.. Kai išėjo į lauką, nematė, kad asmuo būtų padurtas, jiems apie tai pasakė tik vėliau. Gali būti, kad ten buvo ir A., kokia jo pavardė nežino. Negali logiškai paaiškinti, kodėl surašyti tokie jo parodymai. Nebuvo tokio atvejo, kad jo žmona A. vaikams padavė rankšluostį. M. jam neskambino ir nieko neklausinėjo. Vėliau girdėjo, kad kaimynas buvo papjautas ir viskas. Brolio lauke nematė, nors pats buvo išėjęs į lauką. Nežino, kodėl parašyta, kad brolį matė ir šis jam grasino, nes to tikrai nebuvo. Brolio žmona su vaikais buvo. Kur ji paskui dingo, nežino. Tą vakarą savo brolio iš viso nematė. Brolio žmona su vaikais atvažiavo pati.

Liudytojas A. A. parodė, kad pernai metų spalio 23 d. buvo jo gimtadienis, paskambino M. M. yra kaltinamasis M. Jis paskambino ir atvažiavo, nes norėjo pasikeisti automobiliais. Atėjo pas liudytoją į namus ir jie pradėjo išgėrinėti. M. gėrė, bet mažai. Užsimanė parūkyti ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Paskambino draugui S., susitiko prie „L“, davė jam pinigų ir jis nuėjęs nupirko žolės parūkyti. M. tada pasakė, kad reikia pasiimti dukrą su žmona, todėl važiavo į (duomenys neskelbtini). Liudytojas vairavo, automobilis buvo M.. Be liudytojo važiavo jo dukra K., kuriai 13 metų buvo, jo giminaitis iš kaimo R. ir M. Atvažiavus ir išlipus iš automobilio, kažkoks žmogus jį pradėjo pravardžiuot negražiais žodžiais, norėjo jam trenkti. M. labai susinervino. Tas asmuo J.. Su M. anksčiau nebendravo, su juo buvo susitikęs pirmą kartą. Nukentėjusysis pažįstamas, kadangi anksčiau su juo yra dirbę statybose. Nežino, ar J. iš anksčiau pažinojo kaltinamąjį. Nežino, kodėl M. nukentėjusysis vadino „velniu“, kitais žodžiais. Mano, kad J. buvo truputį išgėręs, jis pats buvo blaivus. Kai M. negražiai išvadino, jis susinervino ir trenkė nukentėjusiajam. Kad trenkė, nematė, bet buvo galima suprasti iš kalbos. Tada pasiėmė dukrą ir išvažiavo. Daugiau nieko nematė ir nieko negirdėjo. Policijai sakė tą patį. Ikiteisminio tyrimo metu pasirašė nežinodamas ant ko pasirašo, nors ir sakė, kad nemoka nei skaityti nei rašyti.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. A. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog prie pat (duomenys neskelbtini) namo automobilių aikštelėje iš automobilio išlipo jis, P., R., S., o M. kažkodėl pasiliko automobilyje. Išlipęs jis pamatė, kad ant žolės netoli (duomenys neskelbtini) namo, stovi jo pažįstamas J. Z., kurį jis vadina Ž., jie kartu dirba neoficialiai statybose. Jis priėjo prie Ž. jam padavė ranką, pasisveikino, ir Ž. pamatė, kad iš automobilio išlipo ir link jų ėjo M., ir tuo metu Ž. M. pasakė „o velnias eina“. Ir tada M. eidamas link Ž., paklausė „kas velnias?“, Ž. vėl pasakė „tu velnias“, ir tada M. priėjo prie Ž. (jis tuo metu nuo jų stovėjo panašiai per 1 metro atstumą). M. priėjęs prie Ž. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko Ž. užsidengė savo rankomis veidą ir pritūpė. Tai pamatęs jis, P., R. ir S. nuėjo link parduotuvės „M“ ir beeinant išgirdo kaip kažkas lietuviškai šaukė „padūrė“. Jis nematė, kad M. su savimi būtų turėjęs kokį peilį, ar kitą daiktą su kuriuo būtų galėjęs sužaloti žmogų. Dėl kokios priežasties M. sudavė smūgį kumščiu Ž. į veidą nežino ir negali paaiškinti (2 t., 57-59 b. l.).

Dėl pagarsintų parodymų liudytojas patvirtino, kad buvo taip, kaip perskaityta. Kai pradėjo vadinti, M. susinervino ir tada jam trenkė. Išgirdo, kad padūrė, bet nematė, kad M. padūrė. Nematė, kad ten būtų daugiau žmonių. Nematė, ar jis turėjo peilį. Jis nuėjo, nes išsigando dėl savo dukters. Už parduotuvės su R. ir S. surūkė žolę ir taksi važiavo namo kartu su R. ir savo dukra. Nežino, kur tuo metu buvo M.. Kiti asmenys prieš nukentėjusįjį nesmurtavo. Policijai kalbėjo teisybę. Ž. kaltinamąjį vadino „gaidžiu“, „velniu“, „pydarastu“. Tardyme šių žodžių nesakė, nes buvo šoke, kadangi jam pasakė, kad jis padūrė. Dėl to buvo sulaikytas dvi paras. M. buvo labai nervingas, jis net drebėjo. Užsimojo, bet ar Ž. M. sudavė, nematė. Matė truputį, kad M. sudavė nukentėjusiajam. M. Ž. klausė, kodėl taip vadina, už ką.

Liudytoja M. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyro A. J. brolis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Žino apie tą įvykį, nes išgirdo triukšmą, išbėgo ir stovėjo balkone. Daugiau nieko nežino ir negirdėjo. Pastovėjusi balkone, nuėjo atgal į kambarį. Nieko toliau negali pasakyti, kadangi buvo tamsu, be to buvo prigėrusi raminamųjų.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos M. Č. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog ji buvo namuose su vyru A. J. bei M. žmona S. su dukryte. Kadangi lauke kažkas šaukė, kad „papjovė žmogų“, tada ji išėjo į balkoną, kurio langai yra į kiemą, o jos vyras išbėgo į lauką. Kur tuo metu buvo M. žmona tiksliai nepamena, gal namuose. Kai ji išėjo į balkoną, ten kieme buvusių žmonių nepažino, nes buvo tamsu ir jų veidų nematė. Tačiau būdama balkone ji išgirdo kaip kažkas ant jos vyro (kuris tuo metu buvo lauke), čigoniškai šaukė, eik iš čia, nes ir tave papjausiu. Kas toks šaukė ji iš balso nepažino. Tačiau ji būdama balkone pradėjo kviesti savo vyrą į namus. Jos vyras iš karto parėjo į namus ir parėjęs pasakė, kad jo brolis M. J. papjovė lauke esantį žmogų ir dar šaukė ant jo, kad ir jį papjaus. Kas ten vyko lauke tiksliai nežino, nes tamsoje nematė, o jos vyras taip pat daugiau į lauką nėjo. Dar pamena, kad kai buvo balkone, prie jos priėjo vaikai ir paprašė rankšluosčio, nes sakė, kad „ten žmogus papjautas ir bėga kraujas“. Tada ji jiems dar padavė savo rankšluostį (1 t., 66-67 b. l.).

Dėl pagarsintų parodymų liudytoja nurodė, kad šių aplinkybių neprisimena, kadangi prieš mėnesį turėjo infarktą. Neatsimena, ar vyras iš karto parėjo į namus ir parėjęs pasakė, kad jo brolis M. J. papjovė lauke esantį žmogų ir kad šaukė, kad dar ir jį papjaus. Gydosi pas psichiatrą, geria labai stiprius vaistus. Teisėjo perskaitytų parodymų tvirtinti negali.

Liudytojas A. A. parodė, kad tą vakarą (duomenys neskelbtini) užėjo pas kaimyną A., kurio pavardės nežino, nes buvo kaimyno gimtadienis. Pas jį atėjo jau išgėręs. Kaltinamajam reikėjo pasiimti ar vaiką, ar žmoną ir nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) – jis, A., M. ir A. dukra K. Už vairo buvo A. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Paskui jiems stovint kažkas už poros šimtų metrų pradėjo rėkauti visokiais negražiais žodžiais ant kaltinamojo M. Tada K. paėmė jį už rankos ir nusivedė, kas įvyko, jis nežino. Ant M. rėkė žmogus, kurį kelis kartus yra matęs, vardas J., jį vadina Ž. Neprisimena, ar jie mušėsi.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. A. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė pamenantis, kad jie visi nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo į aikštelę, kokiu tikslu ten važiavo nepamena. Visų įvykio detalių nepamena, nes jau buvo gerokai apgirtęs. Tuo metu buvo apsirengęs tamsius džinsus, tamsų sportinį bliuzoną ir šviesius sportinius batelius. Atvažiavę į aikštelę visi išlipo iš automobilio. Pamena, kad prie (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio stovėjo Ž. ir berods dar keli žmonės, tačiau keli tiksliai ir kas tokie nežino. Kiek pamena, jie visi, išskyrus M., ėjo link Ž.. Ar jie pasisveikino ar ne nepamena. Tada pamena, kad M. berods prie jų priėjo iš kitos pusės ir kai pamatė Ž., jie pradėjo muštis. Kodėl jie mušėsi ir dėl ko kilo tas konfliktas nežino. To konflikto metu jis stovėjo šiek tiek atokiau, jau buvo tamsu ir kas vyko tarp M. bei Ž. gerai nematė. Tik išgirdo, kad kažkokia moteris (kokia ir iš kur atsirado nežino) pradėjo šaukti „papjovė, papjovė“. Iš tų žodžių jis nesuprato, kas ką papjovė. Jis arti prie jų pažiūrėti kas įvyko nėjo, išsigando ir pabėgo, kas bėgo kartu su juo tiksliai nepamena, bet atrodo, kad jie lyg bėgo visi. Daugiau apie šį įvykį nežino ką papasakoti, nes nelabai ką daugiau pamena, nes jau kaip ir minėjo buvo neblaivus (1 t., 60-61 b. l.).

Dėl pagarsintų parodymų liudytojas sutiko, kad, ko gero, taip ir buvo. Aplinkybių neprisimena, nes buvo labai neblaivus. Apklausos metu buvo labai pagiringas. Tyrėjai nepasakė, kad ant M. kažkas šaukė dėl to, kad buvo pagiringas.

Liudytojas A. J. parodė gyvenantis (duomenys neskelbtini). J. Z. nėra pažįstamas. Kaltinamasis M. J. pažįstamas iš matymo. Atsimena, kad buvo apklaustas, dabar jau nepapasakos, nes atmintis bloga. Turi invalidumą, greitai viską pamiršta.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. J. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog 2019 m. rugsėjo mėn. 23 d. apie 18 ar 19 val., tikslaus laiko neprisimena, pasiėmė savo tris mažamečius vaikus iš darželio ir ėjo namo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) name. Priėjęs prie namo sutiko pažįstamą kaimyną J. Z. ir su juo kalbėjosi. Jiems besikalbant priėjo dar vienas vyras, kurio nepažįsta, vedžiojo šunį ir stabtelėjo prie jų. Šalia jų besikalbančių bėgiojo jo trys mažamečiai vaikai. Matė, kad į aikštelę prie namo atvažiavo automobilis tamsiai žalios spalvos, modelio nežino. Iš šio automobilio išlipo keletas jaunuolių. Pastebėjo, kad ne mažiau trijų jaunuolių priėjo prie J. Z.. Ar jie tarpusavyje sveikinosi ar jie ką nors sakė vienas kitam nepastebėjo. Tačiau pamatė, kad J. Z. ir šie automobiliu atvažiavę jaunuoliai paėjo nuošaliau. Jis stebėjo savo vaikus, todėl kas tiksliai vyko nematė. Pamatė tik, kad J. Z. guli ant asfalto, o jo kairė koja kruvina. Jis priėjo prie J. Z. ir klausė kur dar sužalotas. J. Z. parodė šoną kairėje pusėje. Jam buvo šokas, stresas, pasimetė, nežinojo ką daryti. J. Z. prašė kviesti greitąją pagalbą. Jis iš streso pamiršo numerį, bet vėliau prisiminė ir pranešė greitajai apie sužalotą žmogų, skambino iš savo mobilaus telefono. Greitoji med. pagalba atvažiavo gana greitai. Kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Nors jis buvo šalia kai buvo sužalotas J. Z., tačiau nieko nematė ir negali pasakyti kas J. Z. sužalojo. Nematė, ar kas iš jaunuolių turėjo peilį. Kaip atrodė jaunuoliai, kurie išlipo iš automobilio ir kurie sužalojo J. Z. apibūdinti negali, jų nepažįsta ir anksčiau nebuvo matęs. Kuo buvo apsirengę šie asmenys taip pat apibūdinti negali. (1 t., 57-58 b. l.).

Dėl pagarsintų parodymų liudytojas patvirtino, kad duoti parodymai teisingi. M. J. prašė kviesti daktarus. Iškvietė jo paliepimu.

Liudytojas K. L. parodė, kad dėl kokio įvykio yra pakviestas, nežino, neatsimena. Nesupranta, kokia čia byla.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo K. L. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog kuri tiksliai buvo diena, nepamena, tačiau pamena, kad galimai buvo ruduo. Jis buvo prie (duomenys neskelbtini) , tuo metu jis buvo su šuniu, o tiksliau jis netoliese gyvena ir vedžiojo šunį, matė, kad prie (duomenys neskelbtini) būriavosi daug žmonių, tačiau kas ten tokie buvo, nepažįsta. Pažinojo tik vienintelį žmogų, tai H. S., jam galimai apie 19 metų. Kai jis ėjo su šuniu, H. ten jau buvo. Prie to žmonių susibūrimo priėjo ir jis. Pamatė, kad ant žemės guli padurtas asmuo, kas toks nežino, gal jį kelis kartus yra matęs (duomenys neskelbtini), tačiau, kas toks nežino. Taip pat ten šalia buvo ir tas įtariamasis, kuris padūrė. Tačiau žino, kad tai čigonas, jo duomenų nežino, tačiau atpažinti galėtų. Kad tas čigonas rankoje laikytų peilį nematė, taip pat nematė ir to momento, kai čigonas padūrė asmenį, kuris jau gulėjo ant žemės. Tačiau jie abu (čigonas ir tas padurtas asmuo) ginčijosi, todėl suprato, kad tai tas čigonas ir padūrė. Ką jie tiksliai ginčijosi ir ką kalbėjo nežino. Tuo metu kai atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba jis dar buvo. Ką tiksliai sakė policijos pareigūnams nepamena, tačiau jis pats tikrai nei policijos, nei greitosios nekvietė. Kiek ilgai tas čigonas su tuo padurtu asmeniu ginčijosi ir kur paskui išėjo, nepamena. Kaip ir minėjo, kitų ten buvusių asmenų nepažįsta ir jų apibūdinti negali. Daugiau neturi ką papasakoti, nes nieko nežino (1 t., 86-87 b. l.).

Dėl pagarsintų parodymų liudytojas paaiškino, kad po pagarsintų parodymų viską atsimena. Kaip padūrė, nematė. Su šuniu priėjo kai nukentėjęs jau gulėjo ant žemės. Ar buvo M. J., nežino, nes jo nepažįsta. Ten buvo kokie 7 aplinkiniai žmonės. Dėl ko padūrė, nežino, jam pasakojo, kad dėl kažkokių daiktų. Viskas, kas anksčiau jo parodymuose surašyta, yra tiesa. Tyrėjas nieko neprigalvojo. Kai policijoje davė atpažinti, iš trijų ar keturių parodė bet kurį. Pagarsinus asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą (1 t., 88-89 b. l.), liudytojas parodė, kad kaip dūrė nematė, bet M. J. ten buvo.

2019-10-25 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2862/2019(02) patvirtina, kad M. J. nustatyta: kraujosruva kairiame žaste, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir grumtynių metu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., 30 b.l.).

2019-12-09 specialisto išvados Nr. T-N 2939/2019(01) patvirtina, kad M. J. šlapime rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), pėdsakų morfino. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (3 t., 2 b. l.).

2020-01-27 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2855/2019 (02) patvirtina, kad J. Z. 2019-10-23 padarytos trys durtinės - pjautinės žaizdos: 1) kiauryminė pilvo kairėje pusėje palei šonkaulių lanką tarp raktikaulio vidurio ir pažasties priekinės linijos. Jos kanale keturiose vietose sužalota plonžarnė ir plonžarnės pasaitas; 2) akla vidutinio gylio žaizda kairės šlaunies priekiniame - išoriniame paviršiuje vidurinio ir apatinio trečdalio riboje; kanalas horizontalus iki šlaunikaulio. 3) akla gili kairės šlaunies užpakaliniame -išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kanalas eina į viršų ir baigiasi raumenyse. Viso trys žaizdos padarytos aštriu plokščiu, tikėtina tuo pačiu vienašmeniu įrankiu, trimis atskirais trauminiais poveikiais. Traumos laikas - kelios - keliolika minučių iki GMP iškvietimo. Žaizdų morfologinės savybės leidžia daryti prielaidą, kad visos jos padarytos tuo pačiu įrankiu - plokščiu, vienašmeniu, panirimo į audinius lygyje iki 3,5 cm geležtės pločio. J. Z. padaryti durtiniai - pjautiniai sužalojimai nepriskiriami savigynos kategorijai. Jokių kitokių sužalojimų J. Z. nenustatyta. Trys durtinės - pjautinės žaizdos padarytos trimis atskirais trauminiais poveikiais, kurių sekos medicininiais kriterijais nustatyti negalima. J. Z. ir užpuoliko tarpusavio padėtys galėjo būti įvairios. Durtinių - pjautinių žaizdų J. Z. pats sau pasidaryti negalėjo. Durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo kairės pusės žaizda su plonžarnės ir jos pasaito pažeidimais ir gausiu nukraujavimu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju dėl jos buvo kilusi reali grėsmė gyvybei. Kairės šlaunies priekinio - išorinio paviršiaus durtinė - pjautinė vidutinio gylio žaizda vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu, o užpakalinio - išorinio paviršiaus durtinė - pjautinė gili žaizda vertintina nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 148-149 b. l.).

Iš 2019-10-24 teismo medicinos specialisto J. V. paaiškinimo matyti, kad nukentėjusysis J. Z. apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) chirurgijos skyriaus palatoje, ligos istorija nepateikta, dėl būklės sunkumo, paciento vartymo galimybės ribotos, slaugytoja atliko žaizdų perrišimą, procedūros metu stebėtos trys chirurgiškai sutvarkytos durtinės pjautinės žaizdos. Žaizda Nr. 1 pilvo viršutinės dalies kairėje pusėje yra vertikalios krypties apie 3 cm. ilgio, pagal į palatą palydėjusio gydytojo žodžius, ji (žaizda) rasta kiauryminė, einanti į pilvo ertmę, eigoje rasta keturis kartus pažeista plonžarnė ir jos pasaitas ir prikraujavę į pilvo ertmę apie 1,5 litro. Tikslaus sužalojimo kanalo gylio apibūdinti negalėjo. Dėl kiaurinio pilvo sienos pažeidimo ir žarnų sužalojimų ši žaizda atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Žaizda Nr. 2 yra kairės šlaunies priekiniame-išoriniame paviršiuje, vidurinio ir apatinio šlaunies trečdalių riboje apie 15 cm. aukščiau kelio girnelės. Ji susiūta, anot gydytojo, buvusi negili, kanalas baigiasi ties kaulu. Sužalojimo sunkumo mastas priklausys nuo gijimo pobūdžio, jei nekils komplikacijų gali būti vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Žaizda Nr. 3, yra kairės šlaunies užpakaliniame-išoriniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje. Ji yra horizontalios krypties, palikta neužsiūta, nes turėjo ilgą aukštyn link sėdmens vedantį kanalą, kuriame paliktas sterilus marlinis setonas, kuris negausiai įmirkęs krauju. Pagal šios žaizdos kanalo ilgį, aiškus minkštųjų audinių pažeidimo masyvumas, todėl ši žaizda turėtų būti vertinama nesunku sveikatos sutrikdymu, jei nekils padėtį sunkinančių komplikacijų. Vertinant žaizdų kraštų pobūdį galima teigti, kad jos padarytos vienu ir tuo pačiu įrankiu, labiausiai tikėtina peilio geležte (1 t., 133-134 b. l.).

2020-03-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje liudytojas A. A. parodė vietą aikštelėje prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur jie atvykę pasistatė automobilį, po to A. A. parodė ir paaiškino, kad jis išlipęs iš automobilio kartu su dukra per pievą ėjo link Ž., kuris stovėjo ant pievos (parodė vietą), taip pat paaiškino ir parodė, kad S. su R. išlipęs iš automobilio ėjo pro aikštelę, o M. liko stovėjo kažkur netoli automobilio. Jis paaiškino, kad priėjęs prie Ž. pasisveikino. Tada Ž. pamatė M. ir jį pavadino „velniu“. Tada paaiškino, jog M. priėjo prie Ž. ir jie pradėjo muštis, parodė vietą ant pievos kur jie mušėsi, taip pat paaiškino ir parodė, kad jis tuo metu su dukra nuėjo link šaligatvio, kur stovėjo daugiau žmonių. Toliau paaiškino ir parodė, kad kai M. su Ž. mušėsi, jis norėjo eiti link jų (nuėjo šiek tiek arčiau jų, parodė vietą iki kur nuėjo), taip pat paaiškino, kad arčiau jam neleido eiti dukra K., ji jį laikė už rankos. Taip pat, paaiškino ir parodė, kad kai priėjo arčiau pamatė ant žolės gulintį Ž., kur tuo metu buvo M. nežino. Tada kažkokia netoliese buvusi moteris pradėjo šaukti „papjovė, kvieskit greitąją“. Tada jis išsigando ir išėjo link „M“ (parodė į kurią pusę). Taip pat dar paaiškino, kad peilio pas M. jis nematė, tačiau su Ž. stumdėsi tik M. Daugiau su Ž. jis nekalbėjo, iškart išėjo (2 t., 102-103 b. l.).

2019-10-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad A. A. atpažino asmenį nuotraukoje pažymėtoje Nr. 1 (M. J.), kaip „M“, kuris 2019-10-23 buvo atvykęs pas jį į namus ir kuris vakare (2019-10-23) prie (duomenys neskelbtini) sudavė smūgį kumščiu J. Z. į veidą. (2 t., 62-67 b. l.).

2019-10-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad A. A. atpažino asmenį nuotraukoje pažymėtoje Nr. 2 (S. K.), kaip „S“, kuris 2019-10-23 nupirko žolės prie (duomenys neskelbtini) ir paskui važiavo kartu su visais prie (duomenys neskelbtini) (2 t., 68-73 b. l.).

2020-03-09 Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskiroje dalyje A. A. atžvilgiu nutrauktas. (2 t., 84-85 b. l.).

2020-01-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad K. L. atpažino asmenį nuotraukoje pažymėtoje Nr. 6 (M. J.), nurodė, kad tai asmuo, apie kurį pasakojo apklausos metu ir įvardino kaip čigonas, kuris peilius sužalojo asmenį, kurio jis nepažįsta (1 t., 88-91 b. l.).

2019-10-23 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu paimta 1 daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku ir tamponas su kraujo pavyzdžiu (1 t., 18-24 b. l.).

2019-10-24 automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus automobilį rastas ir paimtas peilis, folijos lankstinukas (1 t., 25-32 b. l.).

2020-01-06 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-IS1-12 patvirtina, kad birios medžiagos likučiuose folijos lankstinuke, paimtuose 2019-10-24 apžiūros metu automobilyje Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos - metadono pėdsakų ir narkotinės medžiagos - karfentanilio pėdsakų (1 t., 163-164 b. l.).

2019-10-23 savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad E. G. pateikė J. Z. priklausančius daiktus: sportinius batus; rankšluostį; sportinį; bliuzoną; striukę; kojines; kelnes; maikutę; kepurę; mobilaus ryšio telefoną Nokia; mobilaus ryšio telefoną Huawei; 11. 35 eurus. Daiktai apžiūrėti (2019-11-19 daiktų apžiūros protokolai) (b.t. 1 b.l. 105-124).

2019-10-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad M. J. pateikė jam priklausančius drabužius, kuriais vilkėjo nusikaltimo padarymo metu: juodos spalvos megztuką, sportines kelnes, bliuzoną (1 t., 127 b. l.).

2020-03-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2452(19) patvirtina, kad tirti pateiktų nukentėjusiojo J. Z. drabužių (striukės, sportinio bliuzono, sportinių marškinėlių, sportinių kelnių) kiauryminiai durtiniai - pjautiniai pažeidimai padaryti duriamuoju - pjaunamuoju įrankiu, t. y. peiliu, turinčiu geležtę su išreikšta pentimi. Tokiomis savybėmis pasižymi ir tirti pateiktas peilis. Požymių, nurodančių kokių matmenų įrankiu padaryti durtiniai - pjautiniai pažeidimai, nėra. Nustatyti, ar drabužių pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu, negalima, nes pažeidimuose nėra peilio geležtę individualizuojančių požymių (1 t., 171-176 b. l.).

2020-05-13 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-IS1-1056(8.1) patvirtina, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2019-10-24 apžiūrint automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėg. Nr. 1 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Z. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. Z. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6x10-21; mėg. Nr. 2 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant peilio mėg. Nr. 2 rastas žmogaus kraujas. Ant peilio mėg. Nr. 2 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. Z. genotipu; mėg. Nr. 3 žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10 -22. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2019-10-23 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. Z. genotipu. Ant pateiktų tirti M. J. kelnių, paimtų 2019-0-25 pagal reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolą, kraujo nerasta. Ant pateikto tirti M. J. bliuzono, paimto 2019-10-25 pagal reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolą: mėg. Nr. 8 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. J. genotipu; mėg. Nr. 9 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant M. J. bliuzono mėg. Nr. 9 rastas žmogaus kraujas. Ant M. J. bliuzono mėg. Nr. 9 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. J. genotipu; mėg. Nr. 10 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti M. J. marškinėlių, paimtų 2019-10-25 pagal reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolą: mėg. Nr. 5 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. J. genotipu; mėg. Nr. 6 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant M. J. marškinėlių mėg. Nr. 6 rastas žmogaus kraujas. Ant M. J. marškinėlių mėg. Nr. 6 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. Z. genotipu; mėg. Nr. 7 rasta vyro ir moters susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant M. J. marškinėlių mėg. Nr. 7 rastas žmogaus kraujas. Ant M. J. marškinėlių mėg. Nr. 7 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. J. genotipu (1 t., 182-187 b. l.).

2019-10-25 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus raštu Nr. 6B-25-4090 pateikta vaizdo kamerų, filmuojančių įvykio vietą, vaizdo įrašai (1 t., 36 b. l.).

2020-03-18 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas 2019-10-25 pateiktas vaizdo įrašas, kur matoma nufilmuota įvykio vieta. Įrašo peržiūros metu fiksuojama, kad 18:38:45 matoma kaip į aikštelę atvažiuoja tamsios spalvos automobilis. Iš automobilio, pro galines kairės pusės dureles išlipa 2 jaunuoliai ir vienas jaunuolis išlipa pro priekines keleivio dureles, jie trys eina link automobilio galo į aikštelę ir pro ją eina link (duomenys neskelbtini) namo, kur ant šaligatvio matosi stovintys 3 jaunuoliai ir 3 vaikai. Taip pat iš minėto automobilio išlipa ir daugiau, galimai 3 asmenys, vienas išlipa iš automobilio galo pro dešinės pusės dureles, kitas iš automobilio galo pro kairės pusės dureles ir trečias automobilio vairuotojas. Pirmas 18:39:21 (per pievą) prie stovinčių jaunuolių ateina automobilio vairuotojas, pasisveikina su jaunuoliu su šviesia kepuraite, tada jau prieina kiti trys jaunuoliai atvažiavę automobiliu (kurie eina pro aikštelę). Paskui automobilio vairuotoją per pievą ateina galimai mergina. Dar vienas asmuo atvykęs automobiliu matosi stovintis ant pievos netoli automobilio. 18:39:45 jaunuolis su šviesia kepuraite eina per pievą link atvažiavusio automobilio, paskui jį eina dar du asmenys, kiti lieka stovėti šiek tiek atokiau. O link jaunuolio su šviesia kepuraite ateina asmuo, kuris buvo likęs prie atvažiavusio automobilio. 18:39:47 asmuo atėjęs nuo automobilio su ranka trenkė jaunuoliui su šviesia kepuraite. 18:39:53 tas pats asmuo su koja spiria jaunuoliui su šviesia kepuraite. Abu asmenys stumdosi. Arčiau jų prieina dagiau asmenų. Kas tiksliai vyksta įžiūrėti sunku, nes vienoje vietoje susibūrę nemažai žmonių, o be to lauke jau lauke pradėję temti. Visas konflikto veiksmas persikėlė į tolimiausią pievos kampą, todėl įžiūrėti nėra galimybės. Matosi kaip prie namo kampo ant šaligatvio stovi du jaunuoliai, vienas iš jų apsirengęs marškinėlius trumpomis rankovėmis. Kitas su tamsios spalvos džemperiu su gobtuvu, kurį užsidėjęs ant galvos. 18:42:25 matosi kaip šie du jaunuoliai ir konflikto vietoje buvę dar 3 asmenys išeina (jie eina (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) centro). Visi žmonės neišsiskirstę, kažkoks susibūrimas dar šiek tiek įžiūrimas. 18:44:25 galimai du asmenys eina link atvažiavusio automobilio. Vienas galimai sėda už automobilio vairo. O kitas asmuo (galimai moteris), tik priėjusi prie automobilio apsisuka ir per pievą bėga link (duomenys neskelbtini). 18:46:30 įjungiamas apšvietimas. Tolimesniame kampe matosi žmonių susibūrimas, (ten matomas asmuo su šuniu, trys vaikai ir dar galimai du asmenys) 18:48:00. Prie to pačio automobilio eina du žmonės ir galimai vienas iš jų dar vieną asmenį (vaiką) neša ant rankų, jie įsėda į automobilį. 18:48:20 automobilis išvažiuoja. Išvažiuodamas automobilis įjungia šviesas, kurios apšviečia pievą, kur ant žemės matosi galimai gulintis žmogus, šalia jo stovi dar galimai du asmenys. 18:49:04 atvyksta policijos automobilis, du policijos pareigūnai eina link įvykio vietos (1 t., 37-39 b. l.).

2019-11-25 BPC Klaipėdos skyriaus raštas Nr. 41D(K)-2199 patvirtina, kad buvo pateiktas BPC informacinėje sistemoje užfiksuotas 2019-10-23 18.41 val., pranešimo garso įrašas. Iš 2020-02-21 apžiūros protokolo matyti, kad iš bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas apžiūrėtas (1 t., 43-47 b. l.).

Iš 2019-10-24 asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš M. J. buvo paimta mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“; piniginė; asmens tapatybės kortelė (3 t., 53-54 b. l.).

Iš 2020-03-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2019-10-24 asmens kratos metu paimti daiktai mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir piniginė ir joje buvusios 3 nuolaidų ir 2 vizitinės kortelės (3 t., 55-56 b. l.).

Dėl kaltės ir veikų kvalifikacijos

Kaltinamasis M. J. kaltinamas tuo, kad jis 2019-10-23 d. apie 18.40 val., viešoje vietoje – aikštelėje, šalia namo, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pasinaudojęs menkaverte dingstimi, kad nukentėjusysis J. Z. negražiai jį pavadino, tyčia ne mažiau kaip 3 kartus peiliu smogė J. Z. į kairę šlaunį ir pilvą, tuo padarė J. Z. durtinę – pjautinę aklą vidutinio gylio žaizdą kairės šlaunies priekiniame – išoriniame paviršiuje vidurinio ir apatinio trečdalio riboje, durtinę - pjautinę aklą gilią žaizdą kairės šlaunies užpakaliniame – išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, taip pat kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo kairėje pusėje palei šonkaulių lanką tarp raktikaulio vidurio ir pažasties priekinės linijos su plonžarnės ir jos pasaito pažeidimais ir gausiu nukraujavimu, t .y., sunkų sveikatos sutrikdymą, taip iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė J. Z. sveikatą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė nukentėjusiojo J. Z. bei kitų, įvykio vietoje buvusių asmenų, teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Tai, kad M. J. kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. Z., įrodyta. Pats kaltinamasis M. J. pripažino, kad peiliu sužalojo nukentėjusįjį J. Z.. Jo prisipažinimą patvirtina liudytojų parodymai, vaizdo įrašas, 2020-05-13 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-IS1-1056(8.1), patvirtinanti, kad tiek ant peilio, tiek ant M. J. marškinėlių rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ir biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. Z. genotipu, 2020-01-27 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2855/2019 (02), patvirtinanti, kad J. Z. padaryti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nustatyta įvykių seka neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad durdamas nukentėjusiajam peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas, neabejotinai padarys šiam sužalojimus ir norėjo taip veikti. Konkrečių pasekmių kaltinamasis nesiekė, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Teismas, pripažindamas, kad kaltinamasis M. J. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, remiasi 2020-01-27 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2855/2019 (02), kur konstatuota, kad J. Z. nustatyti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tačiau veiką kvalifikuojantis požymis – jos padarymas iš chuliganiškų paskatų – inkriminuotas nepagrįstai. Teismų praktikoje laikoma, kad sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Taigi chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą.

Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nusikalstami veiksmai iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis M. J., pasinaudojęs menkaverte dingstimi, kad nukentėjusysis J. Z. negražiai jį pavadino, tyčia ne mažiau kaip 3 kartus peiliu smogė J. Z. į kairę šlaunį ir pilvą, kuo dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė J. Z. sveikatą.

Nukentėjusysis J. Z. įvykio metu buvo neblaivus, negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių. Kaltinamasis M. J. nurodė, kad J. Z. jį puolė. Vadino čigonu, žertva, velniu. Naudojo įžeidžius žodžius. Čigono pavadinimas velniu yra labai didelis įžeidimas. J. Z. puolė žodžiais ir agresyviai ėjo į jį. Šiuos parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas A. A., nurodęs, kad nukentėjusysis kaltinamąjį vadino velniu. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad iš pradžių kaltinamasis M. J. išlipo iš automobilio ir liko stovėti prie jo, o nukentėjusysis J. Z. pirmas pradėjo eiti link kaltinamojo M. J.. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas ir to konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis J. Z.. Nepaneigtos ir paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis juto grėsmę iš nukentėjusiojo pusės dėl pastarojo išsakytų žodžių ir artėjimo prie jo. Tokiu būdu nėra pagrindo vertinimui, kad kaltinamojo veiksmus lėmė mažareikšmė dingstis.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos. Atsižvelgiant į konflikto pradžią ir atliktus veiksmus, teismas sprendžia, kad konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų, o dėl kitokių – asmeninių paskatų (dėl nukentėjusiojo išsakytų įžeidžių žodžių kaltinamojo atžvilgiu).

Tokiu būdu iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad M. J. jam inkriminuotą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, o aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu kaltinamajam M. J. inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį M. J. išteisintinas. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad M. J. fizinį smurtą prieš J. Z. panaudojo viešoje vietoje. Konfliktas tarp šių asmenų kilo dėl to, kad J. Z. išvadino M. J. įžeidžiais žodžiais. Žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 3 kartus peiliu smogė J. Z. į kairę šlaunį ir pilvą. Kaip minėta, šis konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų. Pagal teismų praktiką motyvas ir tikslas nėra būtinieji nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ir pan. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos minėtos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. J. sprendė tik asmeninio pobūdžio konfliktą su J. Z.. Nors smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu ir buvo panaudotas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, o pasekmės sukėlė tam tikrą sumaištį, nes reikėjo kviesti medicinos pagalbą ir policiją, rūpintis nukentėjusiojo išgabenimu, tačiau esant akivaizdiems asmeninio pobūdžio motyvams, kuriuos paskatino paties nukentėjusiojo veiksmai, o ne noras parodyti savo viršenybę prieš jį ar įžūliu elgesiu pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Pripažintina, kad M. J. tikslo pažeisti viešąją tvarką ir rimtį neturėjo. Konfliktas vyko trumpai, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus ir tęsėsi labai trumpą laiką. Nenustačius kitų aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, konstatuotina, kad byloje nenustatytas būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis – pavojingos veikos padarinys. Akcentuotina ir tai, kad pačiame kaltinime neįvardyta, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimas, išskyrus smurtą, nukreiptą nukentėjusiojo atžvilgiu ir jam padarytus sužalojimus.

Taigi ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad M. J. sunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2019-10-23 d. apie 18.40 val., aikštelėje, šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 3 kartus peiliu smogė J. Z. į kairę šlaunį ir pilvą, tuo padarė J. Z. durtinę – pjautinę aklą vidutinio gylio žaizdą kairės šlaunies priekiniame – išoriniame paviršiuje vidurinio ir apatinio trečdalio riboje, durtinę - pjautinę aklą gilią žaizdą kairės šlaunies užpakaliniame – išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, taip pat kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo kairėje pusėje palei šonkaulių lanką tarp raktikaulio vidurio ir pažasties priekinės linijos su plonžarnės ir jos pasaito pažeidimais ir gausiu nukraujavimu, t .y., sunkų sveikatos sutrikdymą, taip sunkiai sutrikdė J. Z. sveikatą. Šiais veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Kaltinamasis M. J., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė sunkų nusikaltimą, yra anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas 4 kartus (2 t., 112-114 b. l.). Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neužregistruotas (3 t., 18b. l.). Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriuje buvo gydomas nuo 2014-11-18 iki 2014-11-25 ir nuo 2015-09-29 iki 2015-10-06 (3 t., 8 b. l.). Iš 2020-01-09 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-53/2020 matyti, kad M. J. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga); jis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (3 t., 26 b. l.). M. J. priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (3 t., 21 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kaltinamasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas.

Teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į aukščiau išvardintas aplinkybes, svarbias bausmės skyrimui, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.

Pažymėtina, kad padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas BK XVIII skyriuje, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo įstatymas nenumato (BK 75 straipsnio 3 dalis). Sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, tai yra paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta. Kardomoji priemonė suėmimas nekeistina iki bausmės vykdymo pradžios.

M. J. buvo laikinai sulaikytas 2019-10-24 17.30 val. (3 t., 52 b. l.), 2019-10-25 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėn. laikotarpiui (3 t., 71-73 b. l.), kurios terminas buvo nuosekliai tęsiamas (2 t., 76-78 b. l.). Šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 2 726,53 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 96-98). Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam M. J. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, M. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, nuteistojo išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2019 m. spalio 24 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Kauno teritorinės ligonių kasos, kodas 188783839, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. J. civilinio ieškovo naudai 2 726,53 Eur išlaidų nukentėjusiojo asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.

Daiktus, paimtus 2019-10-23 įvykio vietos apžiūros metu - 1 daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku ir tamponas su kraujo pavyzdžiu, daiktus, paimtus 2019-10-24 automobilio Peugeot 406 v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu -peilis, folijos lankstinukas, - saugojimui perduotus Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

J. Z. daiktus, paimtus 2019-10-23 savanorišku daiktų pateikimo protokolu (mobilaus ryšio telefonai Nokia, Huawei ir 35 eurai, 2019-11-20 pakvitavimu grąžintus J. Z.), J. Z. drabužius, paimtus 2019-10-23 savanorišku daiktų pateikimo protokolu ir2020-06-08 pakvitavimu grąžintus J. Z.), palikti J. Z. žinioje.

J. Z. drabužius, paimtus 2019-10-23 savanorišku daiktų pateikimo protokolu - sportinis bliuzonas; striukė; kojinės; kelnės; marškinėliai, saugomus Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. Z..

M. J. daiktus, paimtus 2019-10-25 reikalaujamų daiktų pateikimo metu - juodos spalvos megztukas, sportinės kelnės, bliuzonas – saugojimui perduotus Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. J..

Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis