- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- II-257-573/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00236-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dainius Ročys (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Sigita Galbuogienė
dalyvaujant admnistracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. D. atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo admnistracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. D. atstovės advokatės Sigitos Galbuogienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. (toliau – institucija) 2022 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2767-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 21153886953.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022 m. vasario 10 d. d. B. D. (toliau – pareiškėja) buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2021 m. gruodžio 25 d. nuo 20.00 val. iki 22.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ekstremalios situacijos metu, organizavo renginį „(duomenys neskelbtini)“ iš anksto nustatytu laiku ir vykusio renginio metu neužtikrino, kad žiūrovai dėvėtų nosį ir burną dengiančias veido kaukes. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2021 m. balandžio 16 d. Nr. V-854 „Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 punkto reiklavimų ir taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, už ką jai buvo paskirta 3000 eurų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas B. D. atstovės advokatės Sigitos Galbuogienės (toliau – pareiškėjos atstovė) skundas, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. vasario 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, arba B. D. paskirti švelnesnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos atstovė skunde nurodė, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Kadangi norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, nutarime nurodyta, kad B. D. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 16 d. Nr. V-854 sprendimo dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų 1.6 p. reikalavimus. Šiame sprendimo punkte įtvirtintas įpareigojimas renginių organizatoriams užtikrinti, kad: vyresni nei 6 metų žiūrovai ir (ar) dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėtu medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir bumą (toliau - kaukės). Tokiu būdu sprendimas reglamentuoja pareigą tai užtikrinti. Tačiau iš nutarimo motyvų darytina išvada, kad institucija renginio organizatoriaus pareigą užtikrinti vertino pagal tai, ar renginio dalyviai patys laikosi reikalavimų dėvėti kaukes ir laikytis saugaus rekomenduojamo atstumo renginio metu. Tai, jog renginio dalyviai patys nesilaikė privalomų reikalavimų renginio metu, negali būti pagrindas atsakomybėn traukti renginio organizatorių arba tik jį.
Pareiškėjos atstovės vertinimu, operacijų vadovo sprendime nėra įtvirtinti jokie aiškūs kriterijai, kaip minėta kontrolė, jos užtikrinimas turėtų būti įgyvendinama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama individualiai, įvertinus situaciją, renginį, jo organizavimo sąlygas, visas priemones, kurių organizatorius ėmėsi, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Šiuo atveju, priešingai nei nurodoma nutarime, pareiškėjos atstovės nuomone, organizatorius ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad renginio metu būtų užtikrintas privalomų reikalavimų vykdymas ir institucija turėjo tai patvirtinančius įrodymus: 1) tiek viešai skelbiamoje informacijoje iki renginio, tiek renginio bilietuose buvo aiškiai nurodytas reikalavimas koncerto metu dėvėti kaukes; 2) į renginį buvo įleidžiami tik tie asmenys, kurie dėvi kaukes; 3) tiek prie įėjimo į patalpas, tiek ir renginio patalpose buvo iškabos su informacija viso renginio metu dėvėti kaukes ir laikytis saugaus atstumo; 4) renginį saugojo ir kontrolę vykdė apsaugos darbuotojai.
Skunde atkreipamas dėmesys į tai, kad renginio organizatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ renginį organizavo ne jai priklausančiose patalpose, o jas nuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal nuomos sutarties 2020 m. sausio 8 d. specialųjį priedą Nr. SP-20.01.08-01, pats renginio organizatorius – nuomininkas negalėjo ir nesirūpino bei nebuvo atsakingas už apsaugą renginio metu, nuomos sutarties SP 5 punkte buvo aiškiai įvardinta, kad į nuomos paslaugas ir kainą taip pat įeina „viešų erdvių apsauga“, fojė prižiūrėtojai, turniketo prižiūrėtojai, parterio prižiūrėtojai; minios kontrolės sistema. Pagal SP 15 punką (duomenys neskelbtini) renginio metu buvo įsipareigojusi ir užtikrino, kad dalyvautų apsaugos darbuotojai, dirbo apsaugos firma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa pateikta informacija ir duomenys patvirtina, kad renginio organizatorius ėmėsi visų priemonių, kad būtų užtikrintas privalomų reikalavimų vykdymas. Renginio organizatorius, nuomodamas patalpas renginiui ir apsaugos paslaugas, neturėjo teisės paskirti savo asmenų, kurie dar ir kontroliuotų apsaugą. Už tokią kontrolę ir apsaugą buvo atsakingi „(duomenys neskelbtini)“ paskirti asmenys/darbuotojai. Tad jeigu šie asmenys ne visada užtiktino reikiamą kontrolę, už tai, šiuo konkrečiu atveju, negali būti atsakingas renginio organizatorius, o konkrečiai B. D.. Taip pat atsižvelgiant į renginio pobūdį, žmonių skaičių ir pačių žmonių, dalyvavusių renginyje, sąmoningumo lygį, renginio organizatorius negali atsakyti už pačių asmenų veiksmus ar neveikimą, jiems taikomų privalomų reikalavimų nesilaikymą. Iš nutarimo motyvų nėra aišku kuo pasireiškia pareiškėjos kaltė, kokia jos forma. Nutarime ne kartą yra pabrėžiama, kad kaltė preziumuojama, tačiau kaltė turi būti įrodyta ir nustatyta jos forma, kas yra svarbu skiriant nuobaudą (jeigu nustatomas pažeidimas ir kaltė). Iš visų įrodymų visumos nėra jokio pagrindo išvadai dėl pareiškėjos tyčios ar dėl kitokios kaltės formos, kadangi rašytiniai įrodymai ir vaizdinė medžiaga patvirtina, jog renginio organizatorius ėmėsi priemonių ir užtikrino, kad būtų laikomasi privalomų reikalavimų, pasirūpino apsauga ir kontrole dėl patekimo i renginį ir kontrole renginio metu.
Skunde taip pat išdėstyti motyvai dėl alternatyvaus prašymo – paskirtos nuobaudos švelninimo, ją individualizuojant. Pareiškėjos atstovė skunde nurodė, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju nutarimu skirta 3000 Eur bauda yra tik nežymiai mažesnė nei minėto straipsnio dispozicijoje nurodytas baudos vidurkis ir laikytina per griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų.
Pareiškėjos atstovės nuomone, pareiškėjai skirtos baudos dydis yra per didelis ir nustatytas neįvertinus visų aplinkybių, jos kaltės formos, visų lengvinančių aplinkybių. Nutarimu paskirtas baudos dydis nustatytas atsižvelgiant tik į vieną lengvinančią aplinkybę – pareiškėjos amžių. Institucija turėjo pagrindą lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir tokias aplinkybes bei faktus kaip kad: administracinių nusižengimų registro duomenimis iki analizuojamo nusižengimo galiojančių nuobaudų pareiškėja neturėjo, taip pat nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybė patraukta B. D. būtų piktybiška pažeidėja, renginys buvo organizuojamas nuomojamose patalpose ir pagal nuomos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ už apsaugą ir masės kontrolę buvo atsakinga (duomenys neskelbtini), o galimybės ir teisės kontroliuoti (duomenys neskelbtini) darbuotojų ar pasamdytų asmenų pareiškėja (renginio organizatorius) neturėjo, renginio organizatorius siekė užtikinti ir užtikrino reikalavimų vykdymą, pasirūpindamas informaciniais stendais/iškabomis, kontrole, kad į renginį nepatektų kaukių nedėvintys asmenys; pasirūpino apsauga ir masės kontrole bei priežiūra (pagal nuomos sutartį už šias paslaugas sumokėjęs nuomotojui). Dėl išdėstyto prašoma nuobaudą švelninti.
Institucijos atsiliepime į pareiškėjo atstovės skundą prašoma skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į skundą nurodoma, jog skunde išdėstytas dviprasmiškas prašymas, t. y. pareiškėjos atstovė prašo panaikinti nutarimą, kuriuo pareiškėja nubausta ir su kalte nesutinka, arba prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, kaip tariamai su kalte sutinkanti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2021 m. balandžio 16 d. Nr. V-854 „Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų (su pakeitimais 2021 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-1866) 1.6. p. aiškiai ir imperatyviai numato pareigą renginio organizatoriui užtikrinti, kad vyresni nei 6 metų žiūrovai ir (ar) dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, o 1.7. punkte numatyta pareiga renginio organizatoriui užtikrinti kaukių dėvėjimo kontrolę viso renginio uždaroje erdvėje metu. Byloje esanti vaizdo medžiaga atskleidžia aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) patalpose (uždaroje erdvėje) nebuvo laikomasi reikalavimų, kad visi dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir bumą, kad būtų užtikrinamas saugus atstumas nuo žiūrovų ir (ar) dalyvių) bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Be to, vaizdo įrašuose matyti, kad renginio dalyviai ilgą laiką nesilaiko saugių nustatytų atstumų, (duomenys neskelbtini) koridoriuose nevaldomi renginio lankytojų srautai, organizatorius nesiimama priemonių asmenis įspėti ir nutraukti netinkamą elgesį, kuris kelia realų pavojų išplisti ligai, koncerto metu asmenys tiek (duomenys neskelbtini) tribūnose, tiek pačioje salėje ilgą laiką grupuojasi, susitelkę petis petin prie scenos, nesilaikant saugaus atstumo. B. D., būdama renginio uždaroje patalpoje organizatorė, turėjo imtis visų priemonių, kad nebūtų pažeidžiamos teisės normos ekstremaliosios situacijos metu, kurių nesilaikymas tiesiogiai kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Ši pareiga renginio organizatoriui yra imperatyviai deleguota, nekvestionuojama ir turi būti vykdoma.
B. D. neginčijo, kad renginio dalyviai patys nesilaikė privalomų reikalavimų ir tokiu būdu neigė savo atsakomybę, kaip renginio organizatorė bei nurodė, jog tai, kad dalyviai nesilaikė privalomų reikalavimų, negali būti pagrindas patraukti atsakomybėn renginio organizatorių. Be to, nurodė, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, o išvadas darė tik pagal pavienius įrodymus – gautus vaizdo įrašus, kuriuose matyti kai kurie asmenys nedėvintys kaukių ar nesilaikantys saugaus atstumo. Su tokiu pareiškėjos atstovės skundo motyvu nesutinkama, kadangi institucija, būtent vertindama gausą renginio metu reikalavimų nesilaikymo atvejų, užfiksuotų vaizdo įrašais, kurie daryti tiek (duomenys neskelbtini) koridoriuose, tiek praėjimuose, tiek pačioje koncerto salėje, ir vertino visumą aplinkybių bei nutarime motyvavo, kad B. D., būdama atsakinga už renginio organizavimą, turėjo imtis priemonių, kad būtų įvykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu patvirtinti imperatyvūs reikalavimai.
Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad pareiškėjos atstovės skunde teigiama, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo nuomos paslaugas, į kurias įeina viešų erdvių apsauga, fojė prižiūrėtojai, parterio prižiūrėtojai, minios kontrolės sistema. Nurodo, kad ji negalėjo ir nesirūpino bei nebuvo atsakinga už apsaugą renginio metu. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsipareigojusi, jog renginio metu dirbtų apsaugos firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai. Institucijos nuomone, šiais skundo teiginiais pareiškėja aiškiai nurodė, jog ji neorganizavo ir net nesiėmė aktyvių priemonių, kad vyresni nei 6 metų žiūrovai ir (ar) dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Ji šią funkciją delegavo apsaugos darbuotojams. Pareiškėjos minimoje sutartyje nėra aptarta, kad apsaugos darbuotojai užtikrins Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo reikalavimų laikymąsi, o tik, kad bus atsakingi už viešosios tvarkos palaikymą, kas nėra tolygu. Be to, skunde nurodoma, kad renginio organizatorius neturėjo teisės paskirti savo asmenų, kurie dar kontroliuotų apsaugą. Institucijos nuomone šie skundo teiginiai tik patvirtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo reikalavimų kontrolė nebuvo atliekama arba atliekama nepakankamai. B. D., institucijos nuomone, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, o ne deleguoti renginio organizatoriaus pareigų ir dar jų vykdymo nekontroliuoti.
Institucija, skirdama B. D. nuobaudą, vadovavosi ANK 34 straipsnio nuostatomis. Nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nutarime pakankamai aptartas skirtos nuobaudos individualizavimo klausimas. Tenkinti pareiškėjos atstovės skundą nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaikė skunde išdėstytais argumentais. nurodė analogiškas skunde išdėstytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad veido kaukės nedėvėjo itin trumpą laiką.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 21153886953 duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 25 d. nuo 20.00 val. iki 22.00 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, B. D., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ekstremalios situacijos metu, organizavo renginį „(duomenys neskelbtini)“ iš anksto nustatytu laiku. Būdama atsakinga už renginio organizavimą nesiėmė priemonių, kad būtų įvykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu patvirtinti imperatyvūs reikalavimai - „renginio organizatoriai privalo užtikrinti kaukių dėvėjimo kontrolę viso renginio uždaroje erdvėje metu“; „...vyresni nei 6 metų žiūrovai ir (ar) dalyviai (išskyrus atlikėjus, sportininkus, pranešėjus, renginių vedėjus repeticijų, vaizdo, garso įrašų, transliacijų, renginių metu, kai užtikrinamas saugus atstumas nuo žiūrovų ir (ar) dalyvių) bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį)“. Byloje ištirta vaizdo medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patalpose renginio metu nebuvo laikomasi reikalavimų, kad visi dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir bumą, kad būtų užtikrinamas saugus atstumas nuo žiūrovų ir (ar) dalyvių) bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, renginio dalyviai ilgą laiką nesilaiko saugių nustatytų atstumų, (duomenys neskelbtini) koridoriuose nevaldomi renginio lankytojų srautai, organizatorius nesiimama priemonių asmenis įspėti ir nutraukti netinkamą elgesį, kuris kelia realų pavojų išplisti ligai, koncerto metu asmenys tiek (duomenys neskelbtini) tribūnose, tiek pačioje salėje ilgą laiką grupuojasi, susitelkę prie scenos, nesilaikant sugaus atstumo. Toks neatsakingas elgesys pažeidžiant kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisykles, sukuria sąlygas netrukdomai plisti ligai.
Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą B. D. skirta administracinė nuobauda – 3000 Eur bauda.
ANK 526 straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Tokiu būdu numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, griežtesnę atsakomybę numatant specialiesiems administracinio nusižengimo subjektams (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-255/2022).
Šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia, kaip jau minėta, į konkretų įstatymą –Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 16 d. Nr. V-854 sprendimą (su vėlesniais pakeitimais) dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų (1.6 p. reikalavimai), todėl ir atsakomybė tenka specialiam subjektui, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, t. y. nagrinėjamu atveju, renginio organizatoriui, kuris, suprasdamas renginio apimtis bei riziką plisti ligai susirinkus dideliam skaičiui žmonių, privalėjo numatyti savo veiksmus ir priemones ne tik asmenis įleidžiant į (duomenys neskelbtini), bet ir viso renginio metu.
Pareiškėjos atstovė skunde nurodė, kad renginio organizatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ renginį organizavo ne jai priklausančiose patalpose, o jas nuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal nuomos 2018 m. gruodžio 27 d. sutarties 2020 m. sausio 8 d. specialųjį priedą Nr. SP-20.01.08-01, pats renginio organizatorius – nuomininkas negalėjo ir nesirūpino bei nebuvo atsakingas už apsaugą renginio metu, nuomos sutarties SP 5 punkte buvo aiškiai įvardinta, kad į nuomos paslaugas ir kainą taip pat įeina „viešų erdvių apsauga“, fojė prižiūrėtojai, turniketo prižiūrėtojai, parterio prižiūrėtojai; minios kontrolės sistema. Pagal SP 15 punką. (Duomenys neskelbtini) renginio metu buvo įsipareigojusi ir užtikrino, kad dalyvautų apsaugos darbuotojai , dirbo apsaugos firma UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Su šiuo skundo argumentu teimas nesutinka. Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vyriausybė dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo nutarimą Nr. 152 priėmė 2020 m. vasario 26 d., ir tai reikšminga dėl (duomenys neskelbtini) nuomos sąlygų. 2018 m. gruodžio 10 d. generalinės nuomos sutarties Nr. 18.12.10-01 specialusis priedas sudarytas 2020 m. sausio 8 d., kuomet dėl Covid-19 ligos jokių nei Vyriausybės sprendimų, nei, juo labiau, ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų nebuvo, t. y. pandemijos situacijos nebuvo, todėl vertinti, kad sudarytos (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sąlygos, jų neaptariant ir papildomai raštiškai nesuderinus, savaime pasikeis ir tiks pandemijos laikotarpiui, nėra jokio pagrindo. Nepakeitus nuomos sutarties specialiojo priedo sąlygų, nustatytų beveik prieš metus iki planuoto renginio 2020 m. gruodžio 26 d. bei beveik dvejus metus jau esant ekstremaliai situacijai, kuomet renginys įvyko 2021 m. gruodžio 25 d. (po metų), neabejotinai sprendžiama, kad nuomos sutarties specialusis priedas galiojo toks, koks buvo pasirašytas 2020 m. sausio 8 d., t. y. pagal nuomos sutarties specialųjį priedą (b. l. 36-38), (duomenys neskelbtini) neprivalėjo pasirūpinti sąlygomis, kurių nebuvo numatyta. Nuomos sutarties specialus priedo 5 punkte buvo įvardintos nuomos paslaugos – viešų erdvių apsauga, fojė prižiūrėtojai, turniketo prižiūrėtojai, parterio prižiūrėtojai; minios kontrolės sistema – buvo numatytos prie įprastų valstybėje gyvenimo sąlygų, o susiklosčius ekstremaliai situacijai ir jai besitęsiant beveik dvejus metus iki minėto renginio „(duomenys neskelbtini)“, tokia pareiga, kaip Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 16 d. Nr. V-854 sprendimo (su vėlesniais pakeitimasi) dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų laikymosi neabejotinai kilo renginio organizatoriui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei B. D..
Esant aptartoms aplinkybėms, B. D. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes kaip jau buvo minėta, ekstremalios situacijos metu, organizavo renginį „SEL2020“ iš anksto nustatytu laiku ir renginio metu nesiėmė pakankamai priemonių ir neužtikrino, kad žiūrovai dėvėtų nosį ir burną dengiančias veido kaukes, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo 2021 m. balandžio 16 d. Nr. V-854 „Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ 1.6 punkto reikalavimų.
ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad tokių aplinkybių, susijusių su galimybe švelninti B. D. paskirtąją nuobaudą šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Institucija, skirdama nuobaudą, atsižvegė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas šiuo metu taip pat konstatuoja, kad pareiškėja 2022 m. vasario 4 d. buvo bausta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nutarimu už ANK 45 straipsnio 4 dalyje įvykdytą nusižengimą 3000 eurų bauda, kuri skirta už 2021 m. rugsėjo 4 d. Kalnų parke, Vilniuje, ekstremaliosios situacijos metu taikomų apribojimų nesilaikymą ir nors tai nepripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau tai charakterizuoja pareiškėją, kaip linkusią daryti tokio pobūdžio nusižengimus, todėl nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, 3000 Eur nuobauda kaip atitinkanti proprcingumo, teisingumo ir protingumo principus, yra paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, sprendžiama, jog pareiškėjos atstovės skundas atmetamas, B. D. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 526 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. vasario 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 21153886953 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. vasario 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 21153886953 nepakeistą ir B. D. atstovės advokatės Sigitos Galbuogienės skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 21153886953, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.