Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams R. P., R. P. ir trečiajam asmeniui Bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ramaudra“ dėl 112 153, 23 EUR skolos priteisimo ir atsakovės R. P. priešieškinį dėl laidavimo sutarties ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2009-05-19 ieškiniu ir 2009-08-13 patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis su atsakovu R. P. 2008-11-07 pasirašyta laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), prašė priteisti iš laiduotojo R. P. paskolos gavėjo – BUAB „Ramaudra“ negrąžintą bankui kreditą – 112 153, 23 EUR, 5 procentų įstatymines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė išieškojimą nukreipti į R. P. ir R. P. bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovas nurodė, kad skolininkas BUAB „Ramaudra“ ir laiduotojas R. P. atsako kreditoriui – „Swedbankas“, AB, kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (b. l. 1 – 4, 88 – 91). Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta R. P. patvirtinus, kad sutartis sudaroma, esant sutuoktinės R. P. sutikimui, ir neprieštarauja šeimos interesams. Kredito pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Atsakovė R. P., pareiškusi byloje priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, prašė pripažinti negaliojančia 2005-12-02 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-08 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-11-07 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jų sudarymo momento. Nurodė, kad šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, laidavimo sutartyje nebuvo išreikšta jos valia, ji nedavė sutuoktiniui R. P. sutikimo dėl laidavimo. Su kredito ir laidavimo sutarčių pasekmėmis atsakovė nurodė nesutinkanti. Todėl ginčijami sandoriai, remiantis LR CK 1.80 str. 1 d. , yra niekiniai ir negalioja (b. l. 46 – 48, 104 – 106). Teismo posėdyje atsakovė R. P. prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Paaiškino, kad apie laidavimo sutartį sužinojo tik gavusi ieškinį. Nurodė, kad, nesant jos sutikimo, išieškojimas negali būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

Ieškovas „Swedbank“, AB ir tretysis asmuo UAB „Ramaudra“, kurios akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas R. P., 2005-12-02 sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė UAB „Ramaudra“ 200 000, 00 Lt kreditą. 2007-11-08 Kredito linijos sutarties šalys pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo, kredito valiutos pakeitimo į eurus ir kredito sumos padidinimo iki 115 848, 00 EUR (b. l. 6 – 12, 92-93). Kredito grąžinimui užtikrinti ieškovas su atsakovu R. P. 2005-12-02 pasirašė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-02 susitarimą dėl laidavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir 2008-11-07 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis laiduotojas R. P. laidavo, kad UAB „Ramaudra“ įvykdys kredito linijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (b. l. 13 – 16, 94 -95). Šalys susitarė, kad ieškovas suteiks R. P. vadovaujamai įmonei UAB „Ramaudra“ – 115 848, 00 EUR kreditą, o atsakovas R. P., atstovaudamas UAB „Ramaudra“, ne tik įsipareigojo skolą grąžinti bet ir laidavo už kredito gavėją visu savo turtu.

Šiaulių apygardos teismas 2009-03-13 nutartimi UAB „Ramaudra“ iškėlė bankroto bylą (b. l. 16), o 2009-06-08 Šiaulių apygardos teismo nutartimi bankroto byloje Nr. B2-504-267/2009 buvo patvirtintas „Swedbank“, AB bankrutuojančiai UAB „Ramaudra“ pareikštas 387 242, 67 Lt kreditorinis reikalavimas (b. l. 112 - 121). Šalys neginčija šia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos skolininko UAB „Ramaudra“ neįvykdytos piniginės prievolės dydžio. Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis LR CK 6.36 str. nuostatomis, ieškinys pareikštas dėl 112 153, 23 EUR skolos (110 056,00 negrąžinta kredito, 1 878, 55 EUR nesumokėta palūkanų, 171, 45 EUR delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 47, 23 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas) priteisimo. Ginčo dėl piniginės prievolės išraiškos eurais byloje nėra.

Pagal LR CK 6.76, 6.81 straipsnių nuostatas laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laiduotojo R. P. atsakomybė kreditoriui „Swedbankas“, AB atsirado 2005-12-02 kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnių susitarimų dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo bei 2005-12-02 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-11-07 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (Laidavimo sutarties 2.1., 3.1., 3.2., 3.3 ir kt. punktai) pagrindu, nes pagrindinis skolininkas – UAB „Ramaudra“, neįvykdė laidavimu užtikrintos prievolės, t. y. negrąžino bankui pagal kredito linijos sutartį gauto kredito. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str.). Tai reiškia, jog pagrindinis skolininkas ir laiduotojas yra solidarieji bendraskoliai (CK 6.6 str.), todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek ir skyrium. Atsakomybės solidarumas atskiria laidavimą nuo garantijos, nes garanto atsakomybė yra subsidiari. Ieškovui teisę reikšti ieškinį ir pradiniam skolininkui, ir laiduotojui garantuoja CK 6.6 str. 4 d., 6.6. str. 5 d., 6.14 str. 3 d., 6. 81 str. ir Laidavimo sutarties 3.1, 3.2., 4.1punktai.

Atsakovė R. P. ginčija laidavimo sutartį sutarčių negaliojimo pagrindu, numatytu LR CK 1. 80 straipsnio 1 d., 3. 92 str. 4 d., kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias teisės normas, t. y. sudarytą su R. P. jo sutuoktinei, R. P., nedalyvaujant ir jai nežinant.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo laidavimo sutartis nėra CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nurodytas sandoris, kurį gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Be to byloje nepaneigta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad atsakovės R. P. vyras, R. P., sudarydamas ginčijamą laidavimo sutartį, veikė atsakovės sutikimu. Priešingai, byloje pakanka įrodymų išvadai, kad UAB „Ramaudra“ gautas kreditas buvo panaudotas sutuoktinių P. bendro turto – UAB „Ramaudra“ reikmėms, nes 100 procentų šios bendrovės akcijų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o kredito ir laidavimo sutartį sudarė bendrovės vadovas – R. P.. Kreditas, atsakovų teigimu, buvo investuotas į bendrovės ūkinę – komercinę veiklą. Todėl kredito panaudojimas teismo vertinamas kaip sutuoktinių bendro turto išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2009 konstatavo: „Kol nepaneigta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole“ ir nurodė, jog „asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas.“ Todėl atsakovės argumentai, susiję su ieškovo paruoštos laidavimo sutarties turinio ir formos trūkumais, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Atsakovės teiginiai, kad ginčijamoje 2008-11-07 laidavimo sutartyje nėra duomenų apie tai, kad laiduotojas patvirtina, jog laidavimo sutartis sudaryta jo sutuoktiniui sutinkant ir šios sutarties sudarymas neprieštarauja jo šeimos interesams, nuneigti ieškovo pateiktos 2008-11-07 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialios dalies turiniu (b. l. 94).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad byloje pareikštas priešieškinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas, neįrodytas ir negali būti tenkinamas (CK 6. 76 str., CPK 178 str.).

Ieškinys atsakovui R. P. pareikštas LR CK 6.76 ir 6.81 straipsnių pagrindu ir grindžiamas 2008-11-07 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas R. P. laidavo, kad UAB „Ramaudra“ įvykdys visus savo įsipareigojimus Bankui pagal 2005-12-02 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais).

Atsakovas R. P. savo atsisakymą tenkinti jam, kaip laiduotojui, pareikštus reikalavimus grindžia tuo, kad jis, pasirašydamas laidavimo sutartį, supratęs, jog tai – tik formalus dokumentas, būtinas, kad UAB „Ramaudra“ būtų suteiktas kreditas. Vertindamas tokius ieškovo argumentus teismas taiko protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada nepasirašytų laidavimo sutarties dėl beveik pusės milijono Lt paskolos grąžinimo, naiviai tikėdamasis išvengti šia sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymo, o atsakovas tvirtina pasielgęs būtent taip. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas turi pakankamą išsilavinimą, vadovavo įmonei, yra pasirašęs ne vieną sutartį. Todėl, turėdamas pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, pasirašydamas ginčo sutarties tekstą R. P. galėjo ir turėjo teisingai suvokti šios sutarties turinį (esmines sutarties sąlygas) ir pasekmes (sutarties šalių teises ir pareigas). Dėl to negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad, sudarydamas laidavimo sutartį, jis nesuvokė, jog ši sutartis, kredito negrąžinimo atveju gali sukelti neigiamas pasekmes šeimos turtui. Tokias išvadas teismas daro vadovaudamasis LR CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir atsižvelgiant į abiejų šalių tikruosius ketinimus, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokius šalių veiksmus. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad kredito ir laidavimo sutartys buvo pasirašomos keletą kartų, sutarčių sąlygos per trejus metus buvo keičiamos, pratęsiamas kredito grąžinimo terminas. Todėl atsakovas turėjo galimybę atsakingai apmąstyti savo veiksmų pasekmes. Vertindamas ar atsakovas galėjo suklysti, pasirašydamas laidavimo sutarčių (ir susitarimo dėl jos pakeitimo) tekstus, teismas taiko protingumo kriterijų (CK 1. 5 straipsnis), t. y. atsakovo elgesį vertina atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad teisių ir pareigų, atsirandančių sutarties pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (LR Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005).

Atsakovo teigimu, ieškovas yra nesąžiningas, nes dviejose bylose (nagrinėjamoje ir UAB „Ramaudra“ bankroto byloje), reikalauja tos pačios skolos. Teismo vertinimu, šie atsakovo teiginiai nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir neatitinka teisės normų, reglamentuojančių solidariąją skolininkų pareigą (CK 6.6 str.), bei laiduotojo atsakomybę (CK6.87 str.) turinio. LR CK 6.76 str. 2 dalyje nustatyta, kad laidavimo prievolė yra papildoma, šalutinė. Jos galiojimas susijęs su pagrindinės prievolės galiojimu – negaliojant pagrindinei prievolei, negalioja ir laidavimas, o, pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi laidavimo prievolė. Todėl ieškovas, atsisakęs dalies reikalavimo pagrindiniam skolininkui - Bankrutuojančiai UAB „Ramaudra“, toje reikalavimo dalyje netektų teisės reikšti ieškininį reikalavimą laiduotojui, nes laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.87 str.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį ir reikalavimai dėl jau minėtos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, kurie bent kiek būtų susiję su valios trūkumu, sudarant sutartį, o nenuoseklūs atsakovų paaiškinimai, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju laidavimo sutartis ginčijama, siekiant atsakovams naudingo rezultato – išvengti piniginių prievolių vykdymo.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, kolegija konstatuoja, kad ieškovo „Swedbank“, AB ieškinys dėl pagrindinio skolininko UAB „Ramaudra“ negrąžintos kredito dalies, nesumokėtų palūkanų už kreditą, delspinigių ir penkių procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo R. P. yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti tenkinamas (CK 6.38 str., 6.76 str., 6.77 str., 6.81 str. 1, 2 d., 6. 37str., 6. 200 str. 1 d., 6. 210 str. 6. 872 str., 6. 6. 874str.).

Ieškinys dėl 112 153, 23 EUR Lt skolos priteisimo atsakovui R. P. pareikštas konkrečios laidavimo sutarties pagrindu. Šia sutartimi atsakovas R. P., kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas, įsipareigojo atsakyti kreditoriui – „Swedbank“ AB, visu savo turtu, jeigu skolininkas – UAB „Ramaudra“ neįvykdys visų, arba dalies savo piniginių prievolių pagal 2005-12-02 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nors sutartimi atsakovo prisiimti įsipareigojimai yra asmeninio pobūdžio, R. P., kaip laiduotojo, turtinė atsakomybė ieškovui sietina ne tik su jo asmenine nuosavybe, bet ir su bendru atsakovų, kurie yra sutuoktiniai, turtu. Šią išvadą teismas grindžia CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog bendrosios sutuoktinių prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Šioje nutartyje teismas jau pasisakė dėl aplinkybių, susijusių su UAB „Ramaudra“ negrąžinto kredito panaudojimu atsakovų šeimos interesais. Tokia teisminė praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Todėl ieškovo reikalavimas vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto tenkintinas (CK 3.88 str., 3.109 str. 1 d. 2p., 5 p.; CPK 271 str.).

Vadovaujantis LR CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo R. P. priteistinas žyminis mokestis – 7872 Lt ieškovui ir 36 Lt pašto išlaidų valstybei (b. l. 5, 28).

Įsiteisėjusia 2009-06-17 nutartimi nagrinėjamoje byloje yra konstatuota, kad atsakovės R. P. pareikštas priešieškinis turi būti apmokestintas 7872 Lt žyminiu mokesčiu. Ginčas yra turtinio pobūdžio. Todėl R. P. prašymas grąžinti permokėtą 868 Lt žyminio mokesčio dalį atmestinas, o nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 6872 Lt, kurios mokėjimas už pareikštą priešieškinį atsakovei 2009-06-17 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, priteistina iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 d. 1 p., 84 straipsnis, 86 straipsnis, 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) ieškovo „Swedbank“, AB (įmonės kodas 112029651, adresas Savanorių per. 19, LT-03502, Vilnius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai 112 153, 23 EUR (šimtą dvylika tūkstančių šimtą penkiasdešimt tris EUR 23 ct.) ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009-05-21 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) 7872, 00 Lt (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du Lt) žyminį mokestį ieškovo „Swedbank“, AB (įmonės kodas 112029651, adresas Savanorių per. 19, LT-03502, Vilnius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai ir 36 Lt (trisdešimt šešis Lt) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) 6872 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du Lt) žyminį mokestį valstybei.

Išieškojimą nukreipti į atsakovams R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) ir R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.