Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio nuostatas, CK 2.24 straipsnį bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimais, susijusiais asmens teise į garbę ir orumą, nurodo, jog minėta teisė yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus, todėl asmeniui, kuris įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė.

Nurodo, kad remiantis LAT praktika, garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius šių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.

Pažymi, jog Publikacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo apie pareiškėją paskelbė teiginius: 1) „Galiausiai paaiškėjo, kad bankrutuojančiai bendrovei atstovavo advokatas, dirbantis R. V. sutuoktinio N. V. advokatų kontoroje“ (toliau – ir Teiginys Nr. 1); 2) „Kada jau pakvipo atstatydinimu, „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. V. paprašė Turto banko įsijungti į bylą ir tada pasipylė skundai iš pastarojo, kuris yra antros eilės kreditorius ir turi garantiją, kad su juo bus atsiskaityta. Daugeliu atvejų Turto bankas pasisako prieš bet kokius kreditorių veiksmus. Pasirodo, neatsitiktinai, nes „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. V. vyras yra buvęs Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas“, - šyptelėjo A. M.“ (toliau – ir Teiginys Nr. 2).

Nurodo, kad remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi pareiga įrodyti duomenų tikrumą tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, o ne tam asmeniui, apie kurį duomenys paskleisti. Atkreipia dėmesį, kad Teiginį Nr. 1 ir Teiginio Nr. 2 dalį - „Pasirodo, neatsitiktinai, nes „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. V. vyras yra buvęs Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas“, - šyptelėjo A. M.“, atsakovė vertino kaip žinias, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių paskelbtų žinių atitiktį tikrovei, nepateikė.

Dėl Teiginio Nr. 1 pažymi, jog tokios kaip „N. V. advokatų kontoros“ nėra ir tokia paskleista informacija neatitinka tikrovės. Mano, kad nepagrįstas atsakovės vertinimas, jog žinių atitikimo tikrovei faktui nustatyti neturi reikšmės tikslaus advokatų kontoros pavadinimo nepaskelbimas, nors visuomenę turi pasiekti teisinga informacija, t. y. arba tikrovę atitinkanti žinia, arba pakankamai pagrįsta nuomonė. Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė tik klaidinama. Nurodytam teiginiui paskleisti nebuvo pakankamo faktinio pagrindo, jį paskleisdamas trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė įstatymo jam nustatytos pareigos įsitikinti skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir teisingumu, o ją skleisdamas visuomenei - jos neiškraipyti.

Dėl Teiginio Nr. 2 antros dalies - „Pasirodo, neatsitiktinai, nes „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. V. vyras yra buvęs Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas“, - šyptelėjo A. M.“, pažymi, jog sprendžiant, ar paskleista informacija pripažintina žeidžiančia pareiškėjo teises, ji vertintina viso Teiginio Nr. 2 kontekste. Minėtu teiginiu konstatuota žinia, jog pareiškėjas, kaip buvęs Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas, galimai darė įtaką bankroto procesui, kas neatitinka tikrovės ir negali būti pripažinta sąžiningu informacijos skleidimu, nes nėra nustatyta, kad jis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas paveikti bankroto procesą, todėl toks viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesys, kai apie asmenį yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti žinia, pažeidžianti jo reputaciją, peržengia saviraiškos laisvės ribas. Pareiškėjas nuo 2012 m. gruodžio 13 d. yra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą bei dirba advokatu, todėl paskelbta žinia apie menamas jo ir jo ankstesnės darbovietės sąsajas ir įtaką bankroto procesui neatitinka tikrovės.

Teigia, kad atsakovės vertinimas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Teiginyje Nr. 2 citavo teiginio autorių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininką ir vadovą A. M., neatleidžia trečiojo suinteresuoto asmens nuo teisės aktuose jam nustatytų pareigų įsitikinti skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir teisingumu, o skleidžiant informaciją visuomenei neiškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, todėl jis negali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnį.

Pažymi, jog pareiškėjas nėra viešasis asmuo, apie kurį visuomenė turėtų didesnį interesą žinoti, todėl jo asmens duomenys paskelbti neteisėtai, o pirmenybė turi būti teikiama jo, kaip privataus asmens, garbės ir orumo gynimui, o ne trečiojo suinteresuoto asmens saviraiškos laisvei.

Akcentuoja, kad remiantis Konstitucijos 25 straipsniu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus nėra absoliuti, t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę neturi varžyti kitų asmenų teisių. Cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus, susijusius su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio turinio aiškinimu bei nurodo, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių. Atkreipia į dėmesį į su tuo susijusią LAT praktiką, kurioje pažymima, jog kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nes pažeidus teisės normų nustatytus reikalavimus ar kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė.

Teigia, kad ginčo teiginiais viešai paskleidus apie pareiškėją tikrovės neatitinkančias žinias buvo padaryta žala pareiškėjo dalykinei, profesinei reputacijai, ginčo teiginiai pažemino jo garbę ir orumą, jų paskelbimas neabejotinai suponavo neigiamas visuomenės nuostatas apie pareiškėją bei cituoja su tuo susijusią EŽTT praktiką. Nurodo, jog EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas.

Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad jis nuo 2012 m. gruodžio 21 d. jis užsiima advokato praktika, todėl vien tai, jog prieš dešimt metų dirbo valstybinėje įmonėje, nesuteikia pagrindo laikyti jį viešu asmeniu ir išviešinti jo asmens duomenis, prisidengiant tariamu visuomenės interesu žinoti. Atkreipė dėmesį, kad tai, jog atstovauja sutuoktinės vadovaujamai uždarajai akcinei bendrovei, nesukelia interesų konflikto ir tuo atveju, jei būtų pritariama viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomonei. Pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog nėra kompetentinga nuspręsti, ar skelbiant teiginius nebuvo pažeistos advokato veiklos garantijos, numatytos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme, tokią teisę turi teismas, be to, atsakovė nenustatė fakto, kad žurnalistas būtų buvęs paklausęs pareiškėjo nuomonės dėl jam mestų kaltinimų, kas patvirtina, jog Publikacijoje buvo išdėstyta vienašališka A. M. nuomonė.

Paaiškina, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2019 m. lapkričio 21 d. skundą ir atlikus tyrimą VIĮ, ADTAĮ ir BDAR nuostatų laikymosi požiūriu buvo priimtas Sprendimas skundą pripažinti nepagrįstu.

Nurodo, kad nesutinka, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 2.24 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlygos. Atkreipia dėmesį, kad neturi pagrindo vadovautis minėtomis taisyklėmis, kadangi CK reguliuoja privatinius teisinius santykius, o atsakovės kompetencija yra apibrėžta viešosios teisės normose ir pagrindinės taisyklės nustatytos VIĮ.

Pažymi, kad nagrinėdama skundus ir nustačiusi, kad ginčijamais teiginiais skelbiamos žinios, siekdama įvertinti, ar jos žemina asmens garbę ir orumą, visais atvejais vadovaujasi teismų praktikoje suformuluota faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei skunde teismui teigia pareiškėjas, Sprendime nebuvo nustatyta visų faktinių aplinkybių visuma, todėl ir nebuvo konstatuotas pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimas.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendime nustatė, jog Teiginys Nr. 2 yra aiškiai išskirtas kabutėmis, nurodyta, jog jo autorius – Publikacijoje cituojamas įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas A. M.. Atsižvelgdama į tai, jog Teiginys Nr. 2, Publikacijoje pateikiamas kaip A. M. komentaras, kuriuo skelbiama konstatuojamojo pobūdžio informacija, vertino, kad skelbiama žinia. Trečiasis suinteresuotas asmuo skelbdamas Teiginį Nr. 2 elgėsi sąžiningai, nurodė informacijos šaltinį (komentarą paskelbusį asmenį), Publikacijoje yra pateikiami jo vardas, pavardė bei atvaizdas. Taigi, atsakovė, atsižvelgdama į Publikacijos kontekstą, Sprendime pažymėjo, kad Teiginiu Nr. 2 pareiškėjas nėra kaltinamas neteisėtų veiksmų atlikimu, nes Teiginio Nr. 2 tikslas – identifikuoti buvusią sąsają tarp pareiškėjo ir VĮ ,,Turto bankas“, keliant prielaidas dėl šios valstybės įmonės elgesio bankroto procese. Atsakovė akcentuoja, kad Publikacijoje nagrinėjama tema tenkina viešąjį interesą, o Teiginyje Nr. 2 nurodant buvusią pareiškėjo darbinę sąsają siekiama teisėto tikslo, t. y. informuoti visuomenę jai aktualiais klausimais. Atsižvelgdama į tai mano, kad pagrįstai pritaikė VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą redakcinės atsakomybės išimtį. Be kita ko, nurodo, kad pagal VIĮ 54 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju už informacijos paskelbimo teisėtumą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją, taigi šiuo atveju už paskleistos informacijos teisėtumą atsako Publikacijoje cituojamas verslininkas A. M.

Teigia, kad nėra suprantamas pareiškėjo argumentas, jog jis nėra viešasis asmuo, apie kurį visuomenė turėtų didesnį interesą žinoti, kadangi pareiškėjas buvo laikomas viešuoju asmeniu dėl savo eitų pareigų, kurios minimos Publikacijoje. Sprendime buvo nustatyta, jog Teiginyje Nr. 1 yra skelbiamas pareiškėjo vardas ir pavardė bei faktas, kad jis yra bankroto administratorės R. V. sutuoktinis, o Teiginyje Nr. 2 skelbiama, kad pareiškėjas yra R. V. vyras. Be to, pareiškėjo asmens duomenys buvo paskelbti išimtinai tik minint jo sąsajas, galinčias turėti įtakos Publikacijoje aptariamos, galimai neskaidrios bankroto administratorės veiklos atsiradimui.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra advokatas, taip pat buvęs VĮ ,,Turto bankas“ valdybos narys bei Teisės departamento direktorius, taigi Publikacijoje minimos pareiškėjo eitos pareigos yra kriterijus, lemiantis priskyrimą viešiesiems asmenims. Remdamasi LAT praktika nurodo, kad asmens viešumas nepasibaigia iškart nustojus eiti tam tikras pareigas, nes nedidelėje bendruomenėje jis vis dar kelia susidomėjimą dėl vykdytos veiklos, pareigų, atliktų darbų, tačiau jau gali būti praradęs galimybę reaguoti ir atsikirsti į nepagrįstai skleidžiamą nuomonę ar žinias.

Akcentuoja, kad pareiškėjas, kaip minėtas pareigas užėmęs asmuo, savo turėtą viešojo asmens statusą bei teisėtą ir pagrįstą visuomenės susidomėjimą jo asmeniu gali išlaikyti ir neapibrėžtą laiką, todėl skelbiant Publikaciją, kurios kontekstas tenkina viešąjį interesą, asmens statusas neprilygintas privačiam. Įvertinus Publikacijoje skelbiamos informacijos visuomeninę reikšmę, vien galimų netinkamų veiksmų regimybė sudaro pagrindą kelti įtarimus dėl veiklos neskaidrumo ir pristatyti juos visuomenei, siekiant juos pašalinti. Be to, draudžiant minėti pareiškėjo, kaip buvusio viešojo asmens, buvusias pareigas kartu su jo vardu ir pavarde, būtų nepagrįstai varžoma viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) teisė į saviraiškos laisvę informuoti visuomenę ją pagrįstai dominančiomis temomis.

Pažymi, kad pareiškėjas yra advokatas, o šios profesijos atstovams yra taikomi griežtesni elgesio standartai, t. y. ne tik bendražmogiški reikalavimai, bet ir specialieji, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek profesinės etikos taisyklėse. Teisininko profesija yra ypač svarbi teisinėje valstybėje, nes atlieka svarbų vaidmenį kuriant pasitikėjimą teisine sistema, todėl informacija apie šios srities atstovus pagrįstai domina visuomenę ir pagrįstai gali būti pripažįstama viešojo intereso objektu.

Atkreipia dėmesį, kad Publikacijoje skelbiami pareiškėjo duomenys apėmė tik tiek, kiek tai išimtinai susiję su jo esamomis ir eitomis pareigomis, siekiant atskleisti esamas ir buvusias sąsajas galimai neskaidraus bankroto procese. Atsakovės nuomone, atlikus buvusios ir esamos pareiškėjo veiklos vertinimą, kartu atsižvelgus į teismų praktiką, Sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas dėl savo eitų pareigų, kurios minimos Publikacijoje, laikytinas viešuoju asmeniu, o jų skelbimas tenkina viešąjį interesą žinoti, todėl duomenų subjekto interesai nėra viršesnis, taigi pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas net nenurodo, kuri Teiginyje Nr. 2 pateikta informacija neatitinka tikrovės. Pažymi, kad Publikaciją rengusi žurnalistė patikrino pareiškėjo sąsajas su VĮ ,,Turto bankas“, pats pareiškėjas taip pat neneigia, jog jis yra buvęs VĮ ,,Turto bankas“ valdybos narys ir Teisės departamento vadovas. Informacija, kad pareiškėjas yra R. V. sutuoktinis taip pat atitinka tikrovei ir pareiškėjas jos neginčija. Teiginyje Nr. 2 yra cituojamas A. M., jo žodžiai patekiami kabutėse, informacijos šaltinis Publikacijoje atskleistas, todėl remiantis VIĮ 54 straipsnio 1 dalimi, UAB ,,Diena Media News“ netaikoma redakcinė atsakomybė ir ji neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą.

Pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, jog Publikacijoje atskleidžiant jo vardą, pavardę bei giminystės ryšius (faktą, kad pareiškėjas yra santuokoje su bankroto administratore R. V.), bankroto administratoriaus giminystės, įskaitant santuokinius, ryšiai, taip pat sutuoktinio vardas ir pavardė negali būti laikomi privačia informacija, kai kalbama apie bankroto administratoriaus profesinę veiklą, kadangi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta eilė ribojimų susijusiems asmenims.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra ne tik advokatas, bet ir bankroto administratorius, kurio vardas ir pavardė bei kiti duomenys skelbiami Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teigia, kad pareiškėjo vardas ir pavardė bei santuokos su R. V. faktas buvo atskleisti siekiant visuomenės informavimo tikslo. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo ne tik VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. kai ji padeda atskleisti įtstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, bet ir tais atvejais, jei ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šios asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Taigi, pareiškėjo sutikimas skelbti jo vardą ir pavardę bei santuokos su R. V. faktą nebuvo reikalingas dėl egzistuojančio viešojo intereso, įvertinus tiek pareiškėjo, tiek R. V. užimamas pareigas.

Nurodo, jog pritaria Sprendimo išvadoms, kad Publikacijoje paskelbiant, jog pareiškėjas yra bankroto administratorės R. V. sutuoktinis, buvo siekta kelti viešajį interesą tenkinantį klausimą dėl galimai neskaidriai vykdomos bankroto procedūros, identifikuojant pareiškėjo esamą sąsają su bankrutuojančiai įmonei atstovaujančiu, toje pačioje advokatų kontoroje dirbančiu advokato padėjėju bei buvusią sąsają su VĮ ,,Turto bankas“.

Pažymi, kad žeminančia žmogaus garbę ir orumą žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Atsižvelgdamas į tai mano, jog atitinkanti tikrovę žinia negali žeminti asmens garbės ir orumo, taigi nenustačius, kad Teiginyje Nr. 1 ir Teiginyje Nr. 2 yra pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, negali būti nustatytas ir garbės bei orumo menkinimas.

Nurodo, kad nors pareiškėjas teigia, jog jo garbę ir orumą žemina Publikacijoje iš neigiamos pusės skelbiami duomenys, iš kurių galima identifikuoti giminystės ryšius, tačiau tai, jog pareiškėjas yra bankroto administratorės R. V. sutuoktinis, atitinka tikrovę ir pareiškėjo nėra ginčijama. Be to, pareiškėjo kritikuojamoje citatoje neteigiama, kad pareiškėjas, kaip R. V. sutuoktinis, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o tik identifikuojama buvusi sąsaja tarp VĮ ,,Turto bankas“ ir pareiškėjo ir keliama hipotezė, dėl ko VĮ ,,Turto bankas“ vienaip ar kitaip elgėsi Publikacijoje aprašomos įmonės bankroto procese. Taigi, giminystės ryšio tarp pareiškėjo ir R. V. konstatavimas, kuris yra tikrovei atitinkanti informacija, pareiškėjo garbės ir orumo nepažeidžia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje, apie kurį buvo tinkamai pranešta, nedalyvavo.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos inspektoriaus 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (SK-356, 2019) SPR-3296 ,,Dėl publikacijoje ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. Tarnybai pateikė skundą, kuriame nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Diena Media News“ Publikacijoje paskelbė informaciją, kuri pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, teisę į privataus gyvenimo apsaugą, joje taip pat skelbiama draudžiama informacija, todėl prašė: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją), už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; 3) teikti duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje ir ADTAĮ 33 straipsnyje nurodytas priemones; 4) taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 2R-5673 (2.14.) ,,Dėl informacijos persiuntimo“ informavo Tarnybą, kad 2019 m. lapkričio 21 d. gavo pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje be jokio teisėto pagrindo paviešintų jo asmens duomenų: vardo, pavardės ir giminystės ryšių, kurių pagrindu galima identifikuoti pareiškėją. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad asmens duomenys buvo tvarkomi žurnalistikos tikslais bei į tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo iniciatyva dėl skunde nurodytų duomenų neturi teisės atlikti tyrimo ar patikrinimo, vadovaujantis ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, persiunčia skundą pagal kompetenciją nagrinėti Tarnybai.

Atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (SK-356) S-1184 ,,Dėl paaiškinimų pateikimo“ nurodė trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), duomenų valdytojo (tvarkytojo) poziciją dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė paaiškinimus Nr. VS-19-169 ,,Dėl N. V. skundo“, kuriuose nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Publikacijoje netiksliai nurodytas kontoros pavadinimas, kuris laikytinas netikslumu, nes nekeičia Publikacijos esmės ar giminystės ryšio tarp pareiškėjo ir R. V. konstatavimo, kuris yra tikrovei atitinkanti informacija, pareiškėjo garbės ir orumo nepažeidžia. Pažymėjo, kad teismų praktikoje bankroto administratorius dėl jam suteiktų administracinių įgaliojimų yra prilyginamas valstybės tarnautojui, todėl bankroto administratoriaus giminystės, įskaitant ir santuokiniai, ryšiai, taip pat sutuoktinio vardas ir pavardė negali būti laikomi privačia informacija. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra ne tik advokatas, bet ir bankroto administratorius, kurio vardas ir pavardė bei kiti duomenys yra skelbiami viešai. Be to, pareiškėjo bei R. V. santuokos faktas, pareiškėjo vardas ir pavardė Publikacijoje atskleidžiami teisėtai, siekiant visuomenės informavimo tikslų. Dėl galimai neteisėto asmens duomenų tvarkymo pagal BDAR nurodo, kad pagal vardą ir pavardę pareiškėją internete galima surasti ne dėl Publikacijos, o dėl jo profesinės veiklos – buvimo advokatu ir bankroto administratoriumi. Dėl, pareiškėjo teigimu, Publikacijoje paskelbtos draudžiamos informacijos paaiškino, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas ir tvarką, taigi visuomenės informavimo srityje galėtų būti taikomas tik tiek, kiek visuomenės informavimą vykdo patys advokatai, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, neturi pareigos vadovautis minėto įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai apkaltino trečiąjį suinteresuotą asmenį šališkumu ir tendencingumu (pasak pareiškėjo nebuvo išklausyta bankroto administratorė), nes Publikacijoje nurodyta, jog su bankroto administratore buvo bandoma susisiekti, tačiau nesėkmingai, į klausimus administratorė neatsakė. Papildomai nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nėra gavęs jokių pretenzijų nei iš R. V. nei iš kitų Publikacijoje minimų asmenų dėl, jų nuomone, galimų VIĮ pažeidimų.

Tarnybos inspektorius 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (SK-356, 2019) SPR-296 ,,Dėl publikacijoje ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“, kuriuo: 1) pripažino pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu; 2) atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl Publikacijoje paskelbtų asmens duomenų.

Pasisakant dėl ginčui spręsti aktualaus teisinio reguliavimo, visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovė Sprendime nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo, nes vertindama, kad Teiginyje Nr. 1 ir Teiginyje Nr. 2 skelbiamos žinios, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paskelbtų žinių atitiktį tikrovei.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs teismams, kad: „nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.“ (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1, LAT 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2005).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo teiginius, sutinka su atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad nei Teiginiu Nr. 1, nei Teiginiu Nr. 2 neskelbiama apie jokią pareiškėjo neteisėtą, nesąžiningą veiklą ar negarbingą elgesį. Pareiškėjo argumentas, kad Publikacijoje nurodžius tikrovės neatitinkančias žinias buvo padaryta žala pareiškėjo dalykinei, profesinei reputacijai, ginčo teiginiai pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, jų paskelbimas sudarė prielaidas visuomenėje sukurti neigiamą požiūrį į pareiškėją, netikrinant visuomenei pateikiamų faktų tikrumo, vertinamas kaip niekuo nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad Teiginys Nr. 1 „Galiausiai paaiškėjo, kad bankrutuojančiai bendrovei atstovavo advokatas, dirbantis R. V. sutuoktinio N. V. advokatų kontoroje“ neatitinka tikrovės, kadangi tokios kaip ,,N. V. advokatų kontoros“ nėra ir nurodytam teiginiui paskleisti nebuvo jokio faktinio pagrindo. Pareiškėjas neginčija, kad dirba advokatų kontoroje. Žinia, kad Publikacijoje minimai bankrutuojančiai įmonei atstovavo asmuo, dirbantis su pareiškėju, atitinka tikrovę. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) Teiginyje Nr. 1 skelbiamos informacijos tikslas nebuvo atskleisti tikslų advokatų kontoros pavadinimą, o informuoti apie tai, kad bankrutuojančiai bendrovei atstovavo asmuo, galimai susijęs su pareiškėju. Kaip matyti, Teiginyje Nr. 1 žodžių junginys ,,N. V. advokatų kontoroje“ nėra išskirtas kabutėmis, kas rodo, jog minėtu žodžių junginiu nebuvo nurodytas pavadinimas. Remiantis viešai prieinamais duomenimis tinklapyje www.advokatura.lt, pareiškėjas yra partneris bei advokatas profesinėje advokatų bendrijoje ,,B. P. V. ir partneriai“, taigi iš esmės žinia apie tai, jog bankrutuojančiai bendrovei atstovavo asmuo, galimai susijęs su pareiškėju, atitinka tikrovei. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad netikslus advokatų kontoros pavadinimo nurodymas Publikacijoje laikytinas neesminiu informacijos netikslumu, kuris nekeičia Publikacijos esmės, yra tikrovę atitinkanti informacija, neperžengia teisės skleisti informaciją ribų, taigi pareiškėjo garbės ir orumo nežemina.

Pareiškėjas teigia, kad Teiginys Nr. 2 ,,Kada jau pakvipo atstatydinimu ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. V. paprašė Turto banko įsijungti į bylą ir tada jau pasipylė skundai iš pastarojo, kuris yra antros eilės kreditorius ir turi garantiją, kad su juo bus atsiskaityta. Daugeliu atvejų Turto bankas pasisako prieš bet kokius kreditorių veiksmus. Pasirodo, neatsitiktinai, nes ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. V. vyras yra buvęs Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas“, - šyptelėjo A. M.“, t. y. konkrečiai antroji jo dalis - ,,Pasirodo neatsitiktinai, nes ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. V. vyras yra buvęs Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas“, šyptelėjo A. M.“ neatitinka tikrovės ir negali būti pripažinta sąžiningu informacijos skleidimu. Pažymi, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas paveikti bankroto procesą, todėl mano, kad toks viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesys, kai apie asmenį yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti žinia, pažeidžianti jo reputaciją, peržengia saviraiškos laisvės ribas. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2012 m. gruodžio 13 d. yra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, dirba advokatu, todėl paskelbta žinia apie menamas sąsajas su ankstesne darboviete ir įtaką bankroto procesui neatitinka tikrovės.

Kaip matyti, Teiginys Nr. 2 yra bankrutuojančios bendrovės akcininko ir vadovo A. M. komentaras, kuriuo nurodoma konstatuojamojo pobūdžio informacija. Minėto teiginio antroje dalyje, kurią išskiria ir pats pareiškėjas, kalbama ne apie pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, o apie pareiškėjo ir VĮ ,,Turto bankas“ buvusią sąsają, keliant prielaidas dėl šios valstybės įmonės atliktų veiksmų bankroto procese. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neneigia, jog jis yra buvęs VĮ ,,Turto bankas“ valdybos narys ir Teisės departamento vadovas. Informacija, kad pareiškėjas yra R. V. sutuoktinis, taip pat atitinka tikrovę, pareiškėjas jos neginčija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nenustatė Teiginio Nr. 2 neatitikties tikrovei ir pareiškėjo dalykinės reputacijos žeminimo.

VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Šios nuostatos esmė yra ta, jog tas, kuris paskelbė informaciją, kuri pateikta nurodytu būdu, nėra atsakingas už turtinės ir neturtinės žalos, jei ji būtų patirta, atlyginimą. Ši nuostata iš esmės skirta apsaugoti ne informacijos gavėją, o tą visuomenės informavimo priemonę, kuri tik perspausdina kito asmens pateiktą, ar jau anksčiau skelbtą informaciją.

Iš Publikacijos turinio matyti, jog ji buvo rengiama remiantis bankrutuojančios bendrovės – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir vadovo A. M. pateiktomis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Nustatyta, kad Teiginys Nr. 2 pateikiamas kaip Publikacijoje cituojamo A. M. komentaras, kuriuo skelbiama konstatuojamojo pobūdžio informacija, t. y. žinia. Teiginys Nr. 2 yra išskirtas kabutėmis, Publikacijoje nurodoma citatos autoriaus vardas, pavardė bei atvaizdas. Objektyvių aplinkybių, leidžiančių A. M. vertinti kaip nepatikimą informacijos šaltinį, pareiškėjas nenurodė. Taigi, iš Teiginio Nr. 2 teksto akivaizdu, kad jame nurodyta informacija nėra viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) kūryba. Teiginys Nr. 2 yra išsakytas aiškaus šaltinio, kuris straipsnyje yra nurodytas. To pakanka pripažinti, kad viešosios informacijos rengėjas tinkamai nurodė informacijos šaltinį, nebuvo pagrindų juo nepasitikėti, todėl, kaip teisingai nurodė atsakovė, yra pagrindas aptartai ginčo informacijai, Teiginiui Nr. 2, taikyti VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą redakcinės atsakomybės išimtį.

Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad nėra viešasis asmuo, apie kurį visuomenė turėtų didesnį interesą žinoti, todėl jo asmens duomenys buvo paskelbti neteisėtai, taip pat, pažymėjo, kad pirmenybė turi būti teikiama pareiškėjo, kaip privataus asmens, garbės ir orumo gynimui, o ne trečiojo suinteresuoto asmens saviraiškos laisvei.

VIĮ 2 straipsnio 74 dalis apibrėžia, kad viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pagal minėtoje įstatymo normoje viešajam asmeniui keliamus reikalavimus darytina išvada, kad VIĮ taikymo prasme pagrindu laikyti tokį asmenį viešuoju yra šio asmens veikla, susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar su viešųjų paslaugų teikimo administravimu (žr. LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1198/2012).

Iš Publikacijos turinio matyti, jog pagrindinis jos paskelbimo tikslas buvo iškelti prielaidas dėl galimai neskaidriai vykdomos bendrovės bankroto procedūros bei atskleisti galimas sąsajas, pateikiant pareiškėją kaip advokatą ir buvusį VĮ ,,Turto bankas“ valdybos narį bei Teisės departamento direktorių. Taigi, Publikacijoje minimos pareiškėjo eitos pareigos yra kriterijus, dėl kurio atsakovė pareiškėją priskyrė viešiesiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas yra advokatas, bankroto administratorius, buvęs VĮ ,,Turto bankas“ valdybos narys ir Teisės departamento direktorius, todėl nepaneigtina, kad pareiškėjo veikla skatina visuomenės susidomėjimą, o įtarimai dėl galimos sąsajos neskaidraus bankroto procedūros kontekste - ir viešąją diskusiją, atitinka viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakove, kad būtent šios aplinkybės pateisina išskirtinį visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu, tačiau tokia informacija turi būti skelbiama sąžiningai ir negali pažeisti nustatytų teisės aktų reikalavimų. EŽTT yra ne kartą pabrėžęs, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (sprendimai bylose Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976; Obsertver & Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991; De Haes & Gijsels prieš Belgiją, 1997; Lingens prieš Austriją, 1986).

Pažymėtina, kad pareiškėjo vardas, pavardė bei šeiminis ryšys Publikacijoje pateikiami siekiant informuoti apie sąsajas, galinčias turėti įtakos galimai neskaidrios veiklos atsiradimui. Publikacijoje paskelbiant, kad pareiškėjas yra bankroto administratorės R. V. vyras, siekta kelti viešąjį interesą tenkinantį klausimą dėl galimai neskaidriai vykdomos bankroto procedūros, identifikuojant pareiškėjo esamą sąsają su bankrutuojančiai bendrovei atstovaujančiu, toje pačioje advokatų kontoroje dirbančiu, advokato padėjėju bei buvusią sąsają su VĮ ,,Turto bankas“, taip siekiant paaiškinti VĮ ,,Turto bankas“ veiksmus bankrutuojančios bendrovės bankroto procese. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip atsiliepime nurodo atsakovė, Publikacijoje skelbiami pareiškėjo asmens duomenys apėmė tik tiek, kiek tai išimtinai susiję su jo esamomis ir eitomis pareigomis, siekiant atskleisti esamas ir buvusias sąsajas galimai neskaidraus bankroto procese. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo siekė teisėtų tikslų – atskleisti visuomenei viešąjį interesą tenkinančią informaciją, todėl nors viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paskelbė pareiškėjo asmens duomenis, tačiau tai atliko tenkindamas visuomenės interesą žinoti apie galimas sąsajas neskaidraus bankroto procedūros kontekste. Įvertinus Publikacijoje skelbiamą informaciją laikytina, kad šiuo atveju pareiškėjo interesai nėra viršesni už visuomenės interesą žinoti.