Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovams Z. V. ir E. V. dėl draudimo išmokos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams, kurių buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nustatyta tvarka (įteikta 2012-12-03), viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu (b.l. 37). Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UDB „ERGO Lietuva“ ir M. B. sudarė Pastatų draudimo sutartį Nr. 710-360-008128, kurios pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo įvairių draudiminių rizikų (b.l. 15). 2011-03-22, draudimo laikotarpiu, draudėjas pranešė ieškovui (draudikui) apie įvykusį draudiminį įvykį, nurodydamas, kad 2011-03-17 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), prasiskverbusiu vandeniu buvo užlietas jo apdraustas butas ir tokiu būdu padaryta žala (b.l. 10-13). Iš 205-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ozas“ rašto matyti, kad minėta avarija įvyko dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), techniškai netvarkingo maišytuvo vonios kambaryje (b.l. 26). 2011-03-22 ieškovo atstovas surašė defektinį aktą, kuriame nustatė padarytos žalos mastą (b.l. 14). Pripažinęs minėtą įvykį draudiminiu ir įvertinęs padarytos žalos dydį, ieškovas apskaičiavo 730,96 Lt draudimo išmoką (b.l. 17, 20-21), kurią 2011-03-22 išmokėjo draudėjui (b.l. 18). Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams Z. V. ir E. V. (E. V.) (b.l. 25). Ieškovas siuntė atsakovams pretenzijas dėl 670,74 Lt (atskaičius 8 proc. nusidėvėjimą) žalos, padarytos užliejus butą, esantį (duomenys neskelbtini), atlyginimo regreso tvarka (b.l. 20-21). Atsakovai savo prievolės atlyginti žalą dėl minėto įvykio neginčijo. Ieškovas savo reikalavimą grindžia byloje esančiais rašytiniais įrodymais: draudimo sutartimi, pranešimu apie žalą, defektiniu aktu, DNSB „Ozas pranešimu, mokėjimo pavedimu ir kita (b.l. 10-22, 26).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 str. 1d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Pagal CK 6.266 str., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir tokiais atvejais, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2005; ir kt.). Remiantis CK 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remiantis CPK 274 str. 2 d., priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Pagal CK 6.6 str. 1 d., solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė siejama su nuosavybės teise į turtą, kuris padarė žalos, ir įvertinus tai, jog ginčo butas atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b.l. 25), konstatuotina, kad atsakovų prievolė nagrinėjamu atveju yra solidarioji. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlygino nukentėjusiam asmeniui žalą, kuri atsirado dėl atsakovų veiksmų, į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat į tai, jog atsakovai savo prievolės pagal deliktą neginčija (CPK 12 str.), vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteistina 670,74 Lt draudimo išmoka.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 670,74 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-11-13 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 9 p. ir 93 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 79,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 71,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3) bei 8,80 Lt už GRT IR NTR išrašus (b.l. 23-25).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui ADB „ERGO Lietuva“, į.k. 110012799, iš atsakovų Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. V. (E. V.), a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai 670,74 Lt draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 670,74 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-11-13 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 79,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.