- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- 2S-1091-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-03057-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., akcinė bendrovė SEB bankas
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1091-460/2016
NUTARTIS
2016 m. rugpjūčio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys J. J., akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstoliui pateikė skundą dėl jo veiksmų, jo netenkinus skundas buvo persiųstas Šilutės rajono apylinkės teismui. Pareiškėja prašė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių antstolio Kęstučio Košio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0118/15/00295 nutraukti bei įpareigoti antstolį Kęstutį Košį nustatyti tikrąją A. J. buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių pradinę kainą ir esant reikalingumui paskirti ekspertizę. Nurodė, kad 2015 m. liepos 27 d. antstolis Kęstutis Košys, galimai vykdydamas 2014 m. kovo 20 d. Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. GB-2286, areštavo pareiškėjai A. J. priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei nustatė areštuoto turto vertę – 25700,00 Eur, tačiau vėliau parduodamo turto vertė buvo nustatyta daug mažesnė, t. y. varžytynėse, kurios turėjo įvykti 2015 m. gruodžio 9 d., antstolis nurodė skelbiamų varžytynių pradinę buto kainą 15420,00 Eur. Pareiškėjos nuomone, buto su rūsiu pardavimas už mažesnę nei rinkos kainą pažeistų abiejų vykdymo proceso šalių teises bei teisėtus interesus, nes tiek pareiškėja praras vienintelį gyvenamąjį būstą, turtas bus parduotas ne už kiek įmanoma didžiausią kainą, tiek nebus padengti skoliniai įsipareigojimai išieškotojai AB SEB bankui.
Antstolis nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir jis negali būti tenkinamas. Antstolis pažymėjo, kad ekspertizės turtui skirti nėra pagrindo, nes antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0118/15/00295, vadovaudamasis CPK 682 str., 2015-05-21 priėmė Patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti, turto vertintoja paskyrė UAB „Lituka“ ir Ko, kuri ir nustatė parduodamo turto vertę – 25700 Eur. Be to, proceso šalys, tarp jų ir įkaito davėja A. J., buvo tinkamai informuotos apie eksperto nustatytą turto rinkos vertę, kadangi priimti procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotu laišku ir įteikti gavėjams – A. J. ir J. J.. Teigė, kad įkaito davėja A. J. skunde nepateikė jokių objektyvių argumentų, dėl kokios priežasties UAB „Lituka“ ir Ko nustatyta turto rinkos vertė galėtų būti laikoma netinkama ar neteisinga. Jo nuomone, suinteresuoto asmens A. J. teiginiai apie neva netinkamą jos informavimą vykdymo procese ir nežinojimą apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus laikytini melagingais, o teiginys dėl antstolio padarytų pažeidimų vykdymo procese – nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ar įrodymais.
Pareiškėja Šilutės rajono apylinkės teisme posėdyje nedalyvavo, apie posėdį buvo informuota. Gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėja serga.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi skundą atmetė. Panaikino laikinąsias pasaugos priemones, taikytas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-07 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-3470-750/2015, teisminio proceso Nr. 2-43-3-02991-2015-1), kuriomis buvo sustabdyti antstolio veiksmai vykdomoje byloje Nr. 0118/15/00295 dėl pareiškėjai A. J. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių. Apylinkės teismas prašymą dėl posėdžio atidėjimo atmetė. Atsižvelgė į tai, kad nėra jokių patikimų duomenų apie pareiškėjos ligą, dėl kurios ji negalėtų dalyvauti teismo posėdyje, be to, pareiškėja pakankamai išsamiai skunde išdėstė savo poziciją, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad bylos nagrinėjimas pakankamai užsitęsė taip pat ir dėl pareiškėjos veiksmų. Teismas niekiniais laikė pareiškėjos teiginius, kad ji nebuvo informuota apie vykdomą išieškojimą iš jos turto. Teismas, analizuodamas skolininkės prašymą dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo, sutiko su antstolio pozicija, kad šis turtas jau buvo tinkamai įvertintas, o papildomi vykdymo veiksmai tik brangina bei vilkina patį vykdymą, tuo pažeidžiamos ne tik išieškotojos, bet ir skolininkės teisės, dėl to neskyrė papildomos turto vertinimo ekspertizės.
Šalies argumentai
Apeliantė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį ir: 1) išspręsti ginčą iš esmės: nutraukti pareiškėjai A. J. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., pardavimą iš varžytynių antstolio Kęstučio Košio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0118/15/00295; įpareigoti antstolį Kęstutį Košį nustatyti tikrąją A. J. buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių pradinę kainą ir esant reikalingumui paskirti ekspertizę; 2) perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog antstolis nepagrįstai labai sumažino parduodamo jai nuosavybės teise priklausančio ginčo buto su rūsiu vertę nuo antstolio paties nustatytos 25700,00 Eur vidutinės rinkos vertės net iki 15420,00 Eur. Teigia, kad apylinkės teismas nevertino turto įvertinimo ataskaitos. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas galimai pažeidė principą būti išklausytai, užkirto galimybę pateikti papildomus įrodymus, pareiškėja negalėjo pateikti savo išsamių paaiškinimų, išdėstyti visų jai žinomų aplinkybių, reikšmingų skundo nagrinėjimui ir atsikirtimams į antstolio prieštaravimus dėl skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog hipotekos kreditorė AB SEB bankas, siekdama išsiieškoti įsiskolinimą iš įkeisto turto, 2015-03-27 antstolio Kęstučio Košio kontorai pateikė vykdomąjį dokumentą – Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. GB-2286, išduotą 2014-03-20, dėl 20783,56 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. J., parduodant įkeistą A. J. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamoje byloje skundas iš esmės remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su pradine ginčo turto kaina, antrosiose varžytynėse nustatyta turto kaina, apylinkės teismo pažeidimu, susijusiu su teisės būti išklausytam ribojimu.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog nekvestionuoja ir sutinka su apeliantės gausiai cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų citatomis apie parduodamo turto kainos nustatymo svarbą ir išieškotojui, ir skolininkui. Suprantama, kad parduodamo turto vertė lemia proceso šalių lūkesčius ir (ne)patenkintų reikalavimų mastą. Turto vertės nustatymui svarbią reikšmę turi ir skolininko veiksmai. Skolininkas turi ne tik teisę ginčyti turto įkainojimą (CPK 643 straipsnio 4 punktas), tačiau ir pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Aptariant prieš tai minėtą skolininko teisę ginčyti turto įkainojimą, būtina atkreipti dėmesį, kad ši teisė nėra absoliuti, – skolininkui imperatyviai nustatyta pareiga pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadoje nustatytos kainos (682 straipsnio 2 dalis). Taigi, formalus skolininko nesutikimas dėl ekspertizės būdu atlikto turto įkainojimo antstolio neįpareigoja skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, kaip minėta, būtini motyvuoti prieštaravimai.
Šiuo atveju apeliantė mano, kad pradinė jai priklausančio turto kaina yra per maža. Apeliantė apsiriboja šiuo teiginiu, tačiau nei antstoliui, nei teismams nors orientacinės ir, jos manymu, teisingos ginčo turto rinkos kainos nepateikia, nors tai jos CPK imperatyviai nustatyta pareiga (CPK 12, 178, 682 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad turto vertinimą atliko kvalifikuotas nekilnojamojo turto vertintojas V. J., jam išduotas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas ir jis atstovauja UAB „Lituka“ ir Ko – įmonei, įrašytai į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. JVO–50719, l. 21, 13). Nei antstolis, nei apylinkės teismas jokių neigiamų aplinkybių, susijusių su turto vertintojo kvalifikacija, nenustatė, jų neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
Vertindamas turto vertės nustatymo ekspertizės akto turinį, apeliacinės instancijos teismas, reaguodamas į apeliantės pareikštas pastabas, pastebi, kad, skirtingai, nei teigia apeliantė, ekspertizės akte atsižvelgta į socialinius vietovės, kurioje yra turtas, rodiklius (atstumus iki didžiųjų miestų, netoliese esantį Minijos kaimą, rajone esančią Rusnės salą, kt.), turto kainų tendencijas ir pardavimų skaičių, įvertinta apeliantei priklausančio nekilnojamojo turto lokalizacija (atstumai iki darželio, prekybos centro, Lietuvininkų gatvės, miesto centro, mokyklos, kt.) bei aplinkos charakteristika (namo aplinka sutvarkyta, privažiavimas asfaltuotas, kt.), namo statybos laikmetį ir kitus faktorius, turinčius reikšmės turto rinkos kainai. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pradinė ginčo turto rinkos kaina buvo nustatyta objektyviai ir skaidriai, pasitelkiant šios srities kvalifikuotus specialistus.
Apeliantė teigia, kad antstolis nepagrįstai labai sumažino parduodamo jai nuosavybės teise priklausančio ginčo buto su rūsiu vertę nuo nustatytos 25700 Eur vidutinės rinkos vertės net iki 15420,00 Eur. Atsakant į šį teiginį manytina, jog šį klausimą tikslinga nagrinėti faktinių aplinkybių kontekste. Byloje nustatyta, jog antstolis, nustatęs apeliantės turto rinkos kainą – 25700 Eur (vykdomoji byla, b. l. 37–38, 40), pirmosiose varžytynėse pagrįstai pradinę turto pardavimo kainą nurodė 80 procentų nuo nustatytos turto rinkos kainos – 20560 Eur (CPK 718 straipsnis) (vykdomoji byla, b. l. 55). Neįvykus pirmosioms varžytynėms (vykdomoji byla, b. l. 61, 62) ir išieškotojai AB SEB bankui atsisakius perimti neparduotą varžytynėse turtą (vykdomoji byla, b. l. 37–38, 40), antstolis paskelbė antrąsias varžytynes ir teisėtai bei pagrįstai nustatė 60 procentų kainą nuo nustatytos turto rinkos kainos – 15420 Eur (CPK 722 straipsnis) (vykdomoji byla, b. l. 65, 66). Minėti antstolio veiksmai atitinka imperatyvias varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymo kriterijus reglamentuojančias teisės normas. Apeliantės minima 15420 Eur kaina buvo nustatyta tada, kai turtas nebuvo parduotas pirmosios e. varžytynėse, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Apeliantė savo teiginyje dėl nustatytos turto 15420,00 Eur kainos iškraipė faktinius bylos duomenis juos traktuodama sau palankiai. Objektyvių motyvų, kurie galėtų lemti kitą teisinį vertinimą, šiuo klausimu apeliantė nepateikė. Konstatuotina, kad nustatyta 15420,00 Eur kaina antrosiose varžytynėse yra teisėta.
Tai, kad ir antstolis, kaip valstybės įgaliotas atstovas, ir apylinkės teismas, kaip teisminė valdžia, identiškai traktavo šioje byloje susidariusią teisinę situaciją, nereiškia, kad apylinkės teismas naudojosi ir priėmė išimtinai tik antstolio argumentus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su antstolio nustatyta turto kainos kaita varžytynių metu ir mano, kad apylinkės teismo kitoks šių aplinkybių įvertinimas neatitiktų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai pareiškėjos skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas galbūt pažeidė principą būti išklausytai, užkirto galimybę pateikti papildomus įrodymus. Aktualu tai, jog pirmosios instancijos teisme 2016-01-27 buvo atidėtas teismo posėdis dėl apeliantės ligos, 2016-02-17 teismo posėdis atidėtas dėl suinteresuoto asmens J. J. nedalyvavimo teismo posėdyje, 2016-03-23 teismo posėdis atidėtas dėl apeliantės informacijos, susijusios su derybų procesu. Apeliantė prašė atidėti ir 2016-04-13 paskirtą teismo posėdį dėl jos ligos. Kaip matyti, apylinkės teismas net tris kartus atidėjo teismo posėdžius dėl vienokių ar kitokių priežasčių, susijusių su apeliante. Pabrėžtina, kad apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja pakankamai išsamiai skunde išdėstė savo poziciją. Papildomai akcentuotina, kad bylos nagrinėjimo metu, dar kartą atidedant bylos nagrinėjimą, jokių rašytinių paaiškinimų ar kitų duomenų, papildančių pareiškėjos skundą, pateikta nebuvo. Atskirajame skunde papildomų argumentų ar duomenų, turinčių įtakos procesiniam apylinkės teismo sprendimui, nepateikta. Kompleksiškai vertinant, su apeliante negalima sutikti, kad ji nebuvo išklausyta, dėl to apylinkės teismas pagrįstai nelaikė pareiškėjos jau ketvirtame prašyme dėl bylos atidėjimo nurodytų priežasčių svarbiomis ir teisėtai bylą išnagrinėjo pareiškėjai nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis). Kaip minėta, jokios papildomos informacijos ar duomenų apeliantė atskirajame skunde nepateikė.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.