Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamiesiems A. K., E. K. jų gynėjams advokatams Vytautui Aliuškevičiui ir Vladislovui Milukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1. 2013 m. kovo 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį,5 dalies 1 punktą laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

2. 2014 m. kovo 6 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

3. 2015 m. lapkričio 30 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu vieneriems trims mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

4. 2016 m. kovo 10 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4, 9 dalis laisvės atėmimu trejiems metams.

5. 2016 m. kovo 29 d. pagal 182 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. 2016 m. gruodžio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės paskirtos 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. kovo 29 d. teismo nuosprendžiais subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. 2017 m. kovo 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. K. pasiųstas atlikti bausmės laisvės atėmimo trejų metų ir devynių mėnesių, šiuo metu atliekantis bausmę, turintis neišnykusius teistumus, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

E. K., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nesimoko, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas:

1. 2014 m. birželio 23 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimui keturiems mėnesiams.

2. 2014 m. lapkričio 14 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1,2 dalis 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, laisvės atėmimu vieneriems metams, pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

3. 2015 m. birželio 19 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu vieneriems metas trims mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

4. 2017 m. vasario 9 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

5. 2017 m. balandžio 12 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalis, laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį ši bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, šiuo metu atliekantis bausmę, turintis neišnykusius teistumus, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamieji A. K., E. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. gruodžio 30 d., apie 23.22 val., viešoje vietoje, t. y., alkoholinių gėrimų parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, tyčia bendrais veiksmais kumščiais sudavė ne mažiau kaip po vieną smūgį nukentėjusiajam nepilnamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, dėl ko šiam padarė nosies kaulų lūžimą, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to kaltinamieji A. K., E. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami bendrininkų grupėje, tuo pačiu metu ir toje pačioje viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, iš chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties smurtaudami prieš nukentėjusįjį A. K., o A. K. ir prieš nukentėjusįjį A. M., demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė nukentėjusiųjų A. K., A. M. bei liudytojų R. P., A. B., kitų parduotuvėje buvusių asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė normalų parduotuvės darbą, taip sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis A. K., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam A. M. vieną kartą į kairės krūtinės ląstą, tuo šiam padarė kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės ląstos ertmės kairės pusės sužalojimą, lydimą oro kaupimosi kairėje pleuros ertmėje, t. y., sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “, būdami neblaivūs, užėjo prieš jos darbo pabaigą kartu su broliu E. K. ir T. B.. Parduotuvėje buvo R. R., A. M., A. K. ir dar keletas vaikinų. Tarp T. B. ir A. K. kilo konfliktas ir pirmas pradėjo A. K. suduodamas smūgį broliui Ernestui. Tai matydamas jis taip pat įsikišo, sudavė smūgį į veidą A. K., apie 10 smūgių sudavė ir T. B.. A. M. stovėdamas šalia sudavė smūgius E. K. ir T. B.. Norėdamas apginti brolį jis išsitraukė peilį ,,plaštakę“, kurį buvo radęs prieš savaitę striukėje ir norėjo pagąsdinti. Tuo metu A. M. parduotuvės salėje, netoli šaldytuvo, spardė parkritusį T. B. ir jis pribėgęs vieną kartą dūrė peiliu A. M. į nugarą, tačiau nesa tikras kad jis sužalojo A. M., nes peilį turėjo ir T. B.. Eidamas namo peilį išmetė. Pripažįsta, kad parduotuvėje elgėsi chuliganiškai ir pažeidė viešąją tvarką. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie vidurnaktį į parduotuvę užėjo su broliu A. K. ir T. B.. Prieš tai visi buvo išgėrę alaus ir jis jautėsi stipriai apgirtęs. Parduotuvėje sutikęs kalbėjosi su R. R.. Girdėjo, kad A. K. apsižodžiavo su T. B.. Jis stovėjo šalia ir pajuto stiprų smūgį iš nugaros į galvą, nukrito ant žemės ir daugiau nieko nepamena. Prieš tai jis nematė ką veikė A. K. ir T. B.. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Iš BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti kaltinamojo E. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šis parodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. vakare (duomenys neskelbtini) mieste jis kartu su broliu A. K., T. B. ir kitais iš matymo pažįstamais vyrais išgėrė daug alaus. Apie 22.20 val. vienas nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “, esančią (duomenys neskelbtini) . Kokiu tikslu jis į parduotuvę nuėjo jis nė nežino, nes buvo išgėręs. Pamena tai, kad jam atėjus į parduotuvę, parduotuvėje tuo metu buvo jo pažįstamas R. R. su keliais nepažįstamais jaunuoliais. Neužilgo į parduotuvę atėjo jo brolis A. K. su T. B.. Pamena, kad bekalbant su R. R. jis atsisuko į tą pusę kur parduotuvėje yra kasa ir kas toliau įvyko jis daugiau nieko neprisimena. Atgavo atmintį kai jis jau buvo namuose. Atmintis jam dingsta dėl ligos, nes jam maždaug prieš metus laiko gydytojai nustatė hepatitą C, dėl kepenų ligos. Jis negali vartoti alkoholinių gėrimų, nes daugiau išgėrus pradingsta atmintis. Tik iš nuogirdų žino, kad parduotuvėje įvyko muštynės, tačiau jis jų visiškai neprisimena. Žino, kad muštynių metu buvo sužalotas A. K.. Jis neneigia, kad galėjo suduoti smūgius į veidą A. K. ir su juo susigrumti, tačiau jis šito visiškai neprisimena. Taip pat iš nuogirdų žino, kad tą patį vakarą įvykusių muštynių metu A. M. buvo sužalotas peiliu. Jis šio jaunuolio sužaloti negalėjo, nes jis su savimi peilio neturėjo. Jam brolis A. K. yra sakęs, kad peiliu sužalojo A. M.. Bet jis šito irgi visiškai neprisimena. Jis nežino ar A. K. su savimi nešiodavosi peilį. Kaip grįžo iš parduotuvės į namus jis neprisimena, tik brolis jam pasakė, kad jis jį tą vakarą parvedė į namus. Jis prisipažįsta, kad parduotuvėje kartu su A. K. ir T. B. pažeidė viešąją tvarką ir savo fiziniais veiksmais sužalojo A. K.. Pas T. B. peilio nematė (t. 3, b. l. 73-75).

Papildomos apklausos metu E. K. iš esmės patvirtino aukščiau minėtus savo parodymus (t. 3, b. l. 83-85).

Nukentėjusysis A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamuosius A. K. ir E. K. pažįsta iš matymo. 2016 m. gruodžio 30 d. apie 23.30 val., su A. M., E. K. ir L. F., būdamas blaivus, nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “, esančią (duomenys neskelbtini) , nusipirkti cigarečių. Parduotuvėje sutikti neblaivūs kaltinamieji ir T. B. su jais pasisveikino ir pradžioje jokio konflikto nebuvo. Vėliau, jam stovint prie kasos priėjęs T. B. kažko tai paklausė, jis atsakė ir tuo metu T. B. jį pradėjo stumdyti, smogė rankos kumščiu į veidą ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Prišokę A. K. ir E. K. taip pat rankomis sudavė smūgius į veidą. Kiek smūgių sudavė kiekvienas jis nežino, nuo suduotų smūgių jis nenukrito. Jis rankomis buvo prisidengęs veidą ir matė, kaip priėjęs A. M. bandė jį apginti, tačiau iš karto pradėjo trauktis, nes į šį atsisuko A. K. rankoje laikydamas peilį. Jis gynėsi nuo T. B. ir E. K. ir nematė kuriuo metu ir į kur A. K. dūrė peiliu A. M., tačiau matė, kaip A. K. atitraukinėjo ranką su peiliu nuo A. M.. T. B. turimu peiliu taip pat norėjo durti A. M., tačiau šis peršoko į kitą prekystalio pusę. Su kaltinamaisiais jokių pykčių ar konfliktų nebuvo ir dėl ko šie jį sumušė nežino. Jam buvo padaryti veido sumušimai ir sulaužyta nosis. Pardavėjos jį su A. M. išleido pro parduotuvės tarnybinį išėjimą. A. M. iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą. Būnant lauke A. M. jam parodė šone padarytą žaizdą peiliu. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d., būdamas blaivus, su draugais užėjo į naktinę parduotuvę, kurioje sutiko R. R., K, Ch. Parduotuvėje tuo metu buvo ir daugiau žmonių. Neužilgo į parduotuvę užėjo neblaivūs kaltinamieji broliai A. ir E. K. bei T. B.. T. B. pradėjo kabinėtis prie A. K. pasakydamas „ko čia žiūri, kas nepatinka?“, tačiau A. K. į tokius šio žodžius nieko neatsakė. Po šių žodžių T. B. kirto ranka A. K. į veidą ir prišokę A. K. ir E. K. taip pat pradėjo šį mušti dėl ko A. K. atsirėmė į pakylėjimą, tačiau nenukrito. Tai pamatęs jis puolė ginti A. K., kurio veidas buvo sužalotas, kruvinas, nustūmė nuo jo T. B. ir šis parkrito. Kaip tik tuo metu jam už nugaros buvęs A. K. dūrė peiliu jam į kairės pusės šoną ir pasitraukė. Muštynių pradžioje pas A. K. peilio nematė. Ir tik vėliau sužinojo, kad A. K. su peiliu švaistėsi jau anksčiau ir tai matė parduotuvėje buvę draugai ir kiti pažįstami. Būdamas sužalotas jis ėjo link kasos ir pamatė atbėgantį link jo T. B., kuris rankoje turimu peiliu mosavo ir dūrė, tačiau perpjovė jam tik striukės rankovę. Išsigandęs jis peršoko per prekystalį ir pardavėjoms pasakė, kad sužalotas peiliu, tačiau šios pasakė, kad tai tik įdrėskimas. Jis pasiskundė, kad sunku kvėpuoti ir šios jį bei A. K. į lauką išleido pro galines duris. Jis iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą. Jis reiškia civilinį ieškinį, nes jam padaryta 150 Eur turtinė žala, dėl sužalotų drabužių, kurių nepageidauja atsiimti ir 5 000 Eur neturtinė žala.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2016 m. gruodžio 30 prieš vidurnaktį su draugais atvažiavo į naktinę parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “, esančią (duomenys neskelbtini) miesto centre. Užėjus į parduotuvę sutiko savo pusbrolį A. M., su kuriuo kalbėjosi. Neužilgo į parduotuvę užėjo kaltinamieji ir dar vienas vaikinas, kuriuos pažinojo iš matymo. Parduotuvėje, be jo ir draugų su kuriais atvažiavo, buvo ir pusbrolio draugai iš kurių pažinojo A. K.. Nepamena dėl ko tarp pusbrolio A. M. ir vėliau užėjusių kaltinamųjų vyko konfliktas. Jis išėjo iš parduotuvės ir neužilgo išgirdo signalizacijos garsą.

Iš BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti liudytojo R. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad parduotuvėje jam bekalbat su A. M. į parduotuvę atėjo du ar trys jaunuoliai, kuriuos pažinojo iš matymo ir su jais pasisveikino. Į parduotuvę buvo užėję ir keli A. M. draugai. Jis girdėjo kaip šie susikivirčijo su atėjusiais vaikinais ir atsisukęs pamatė A. K. kruvinu veidu. Jis nematė kas ir kaip mušė A. K.. Jis matė, kad šalia A. K. buvo vienas iš atėjusių jaunuolių, o kitas vaikinas pradėjo švaistytis peiliu. A. M. bandė ginti savo draugą A. K.. Atėję draugai jį išsivedė iš parduotuvės. Po kelių valandų jis iš draugų sužinojo, kad parduotuvėje A. M. buvo sužalotas peiliu. Jis pats matė tik pas vieną jaunuolį rankose peilį (t. 2 b. l. 32-34).

Liudytojas L. F. parodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. apie vidurnaktį, kartu su A. K., A. M. ir E. K. atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “, esančią (duomenys neskelbtini) , nusipirkti cigarečių. Visi užėjo į parduotuvę, kurioje A. M. sutiko Robertą ir Klaidą. Po kelių minučių į parduotuvę užėjo iš matymo pažįstami, neblaivūs broliai A. ir E. K. ir T. B.. Šiuos asmenis jis pažinojo iš matymo. Tarp E. K. ir A. K. įvyko konfliktas, kurio metu E. ir A. K. ir T. B. sudavė smūgius A. K. į veidą, Vėliau jis matė A. K. ir T. B. rankose peilius. A. M. bandė ginti A. K., sudavė smūgius kaltinamiesiems, tačiau A. K. peiliu dūrė šiam į nugarą. A. M. šoko per prekystalį ir tuo metu T. B. taip pat bandė šiam durti peiliu, tačiau nepataikė. Parduotuvėje buvo dvi pardavėjos, kurios bandė raminti kaltinamuosius ir vėliau šiems išbėgus iš parduotuvės juos išleido pro galines duris. Kieme matė A. M. padarytą sužalojimą, matė šio supjaustytą striukę.

Liudytojas J. D. parodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. vidurnaktį penkiese atvažiavo į naktinę parduotuvę. Apsipirkus jie išėjo iš parduotuvės, o su jais atvažiavęs R. R. parduotuvėje kalbėjosi su savo giminaičiu A. M.. Nesulaukęs R. R. jis su K. C. grįžo į parduotuvę ir priėjo prie besikalbančių R. R. ir A. M.. Tuomet parduotuvėje pasigirdo triukšmas ir atsisukęs pamatė kruviną A. K.. Prie jo buvo priėjęs vienas vaikinas ir klausė, ar jis su tais nepilnamečiais, tačiau atsakius neigiamai, nuėjo. Jis nematė kas sumušė A. K., kas ir kuriuo metu sužalojo A. M., nes jie jau buvo išėję iš parduotuvės. Konflikto metu jis išsigando, girdėjo kaip šaukė pardavėjos.

Liudytojas E. K. parodė, kad kartu su A. K., A. F. ir A. M., šio automobiliu atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “. Parduotuvėje sutiko J. D., R. R. ir K. C.. Parduotuvėje matė E. ir A. K. bei šių draugą T. B. pravarde T. Nežino dėl ko, tačiau tarp kaltinamųjų K. bei T. ir A. K. kilo konfliktas, kurio metu šie pradėjo mušti A. K.. A. M. gindamas draugą sudavė smūgį Tedžiui ir šis nukrito ant žemės. Tuo metu A. K. iš kišenės išsitraukė peilį ir vieną kartą juo dūrė A. M. į nugarą, kuris išvengdamas daugiau smūgių peršoko per prekystalį. Tuo metu T. rankoje jis peilio nematė. Muštynių metu kilo triukšmas jis išsigando pamatęs A. K. rankoje peilį.

Liudytojas K. C. parodė, kad kartu su R. R., J. D., E. A. ir M. G. atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “, esančią (duomenys neskelbtini) . Užėję į parduotuvę nusipirko maisto ir grįžo prie automobilio. R. R. pasiliko parduotuvėje ir kalbėjosi su A. M.. Nesulaukus R. R. jis su J. D. grįžo į parduotuvę. Tuo metu į parduotuvę užėjo broliai E. ir A. K. ir dar vienas vaikinas. Parduotuvėje E. K. susiginčijo su A. K.. Tuo metu jis buvo nusisukęs į R. R. ir kilus triukšmui atsisukęs pamatė kruviną A. K.. Jis nematė kas šiam sudavė smūgius. Konflikto metu prie jo buvo priėję A. K., tačiau E. K. pasakė, kad prie jo nelystų. Tuo metu pas A. K. peilio nematė. Jis nematė kas ir kuo sužalojo A. M.. Pardavėjos įjungė signalizaciją ir jis išbėgo iš parduotuvės.

Liudytojos R. P. parodė, kad ji dirba parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini) “, esančioje (duomenys neskelbtini) , kur įvyko konfliktas. Apie 22.30 val. į parduotuvę atėjo R. R. su draugais, nusipirko traškučių, kolos, atsistoję juos valgė ir gėrė. Po 10 min. į parduotuvę atėjo A. ir E. K. ir dar vienas vaikinas. Tarp A. K. ir kaltinamųjų kilo konfliktas ir abu K. ir dar vienas vaikinas puolė A. K., matė kaip A. K. smūgį ranka sudavė T. B.. Ji nematė kad smūgius būtų sudavęs A. K.. Vėliau ji matė kaip A. K. peiliu dūrė A. M. į nugarą ir šis peršoko per prekystalį. Ji bandė raminti kaltinamuosius, vėliau nuspaudė signalizacijos pultelį, iškvietė policiją. A. K. ir A. M. išleido pro galines tarnybines duris. Parduotuvės darbas buvo sutrikdytas, nes buvo sudaužytas akvariumas ir išbėgo vanduo, reikėjo sutvarkyti patalpas, parduotuvę uždarė anksčiau laiko.

Liudytoja A. B. parduotuvės darbuotoja iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir R. P.. Ji taip pat nurodė, kad matė, kaip A. K. mušė T. B., kurio nėra tarp kaltinamųjų ir nematė, kad nukentėjusiajam smūgius būtų sudavę kiti kaltinamieji. A. M. peršoko per prekystalį ir pasakė, kad jam įdūrė peiliu, tačiau ji nematė kas tai padarė ir A. M. nesakė kas jį sužalojo. A. K. ir A. M. išleido pro galines duris, o kaltinamieji pabėgo pro pagrindines duris. Parduotuvės darbas buvo sutrikdytas, buvo sudaužytas akvariumas ir parduotuvę uždarė anksčiau laiko.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 17-20) matyti, kad buvo apžiūrėta maisto prekių ir alkoholinių gėrimų parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) , Parduotuvė pirmame aukšte. Įėjimas iš gatvės pusės. Pro duris patenkame į koridorių, iš jo į prekybinę salę. Salė stebima vaizdo įranga. Pro prekystalius yra praėjimas į tarnybines patalpas ir priėjimas prie lauko sienų į kiemą. Ant pakopos plytelių matosi kraujo lašų (dėmių).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. iš jam pateiktų fotonuotraukų, atpažino T. B. pravarde „T.“ ir nurodė, kad būtent šis asmuo, parduotuvėje konflikto metu kartu su A. K. ir E. K. mušė A. K. ir jis, norėdamas apginti savo draugą, sudavė smūgį T. B. nuo kurio šis nukrito (t. 1, b. l. 67-72).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 118/2017(06) matyti, kad A. M. kliniškai nustatyta kiauryminis durtinis – pjautinis krūtinės ląstos ertmės kairės pusės sužalojimas, lydimas oro kaupimosi kairėje pleuros ertmėje. Sužalojimas padarytas veikiant krūtinės ląstos kairę pusę aštriu, duriančio – pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Kiauryminis durtinis - pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 1, b. l. 82-84).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. K. iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažino T. B., kuris parduotuvėje konflikto metu jį pastūmė ir kumščiu jam smogė į veidą, bei bandė peiliu durti (t. 1, b. l. 101-106).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados specialisto išvados Nr. G 103/2017(06) matyti, kad A. K. nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 1, b. l. 114).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. K. iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažino T. B. pravarde „T.“, kuris kartu su broliais K. parduotuvėje sukėlė konfliktą ir matė kaip šie sudavė smūgius A. K. (t. 1, b. l. 142-147).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. P. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino T. B. kaip jaunuolį pravarde „T.“ ir nurodė, kad šis asmuo 2016 m. gruodžio 30 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini) “ konflikto metu sudavė smūgius į veidą A. K. ir bandė peiliu durti A. M., tačiau šiam nepataikė (t. 1, b. l. 157-164).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. P. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino T. B., kuris parduotuvėje vykusio konflikto metu vilkėjo sportines kelnes, avėjo kedais, buvo trumpų plaukų, ir kuris kumščiu smūgiavo vienam jaunuoliui į veidą (t. 1, b. l. 172-178).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. P. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino E. K., kuris parduotuvėje dalyvavo konflikte, kuriame dalyvavo ir šio brolis, kuris buvo aukštesnis už E. K.. Nurodė, kad ji neįsidėmėjo kokius fizinius veiksmus parduotuvės viduje atliko šis jaunuolis (t. 1, b. l. 179-184).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. P. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino A. K.. Nurodė, kad būtent šis asmuo, parduotuvėje vykusio konflikto metu, turimu peiliu dūrė A. M. į nugarą (t. 1, b. l. 185-191).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. iš jai pateiktų fotonuotraukų, atpažino A. K., kuris parduotuvėje vykusio konflikto metu nukentėjo. Ji nurodė, kad matė kaip A. K. jaunuolis su pilkomis kelnėmis mušė, sudavė smūgius į veidą. Šio jaunuolio veidas buvo kruvinas (t. 2, b. l. 41-46).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino T. B., kuris parduotuvėje sukėlė muštynes ir kuris vilkėjo pilkomis kelnėmis, buvo trumpų plaukų. Ji matė kaip T. B. sudavė smūgius aukštam jaunuoliui (t. 2, b. l. 47-52).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino A. K., kuris su savo broliu parduotuvėje dalyvavo konflikte (t. 2 b. l. 53-58).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino E. K., kuris parduotuvėje dalyvavo konflikte su savo broliu (t. 2, b. l. 59-64).

Iš savanoriškų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad V. S. pateikė kompaktinį diską su parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, esančios adresu (duomenys neskelbtini) , vaizdo kamerų video įrašais. Apžiūrėjus šiame diske užfiksuotą vaizdo įrašą nurodyta, kad atidarius CD diską matosi failas 2016_12_30_23_19_31. Atidarius šį failą ekrano kairėje viršutinėje dalyje matyti vaizdo ekrane data 2016/12/30 ir laikas 23:19:31. Vaizdo įraše matyti parduotuvės vidaus foje, įėjimo durys ir salės baras. Parduotuvėje prie baro matyti kalbantys du jaunuoliai – galimai R. R. (Nr. 1), antras jaunuolis yra galimai A. M. (Nr. 2). 23:21:26 į parduotuvę įeina jaunuolis - galimai T. B. (Nr. 3). Jis pasisveikina su jaunuoliais Nr. 1 ir Nr. 2 (galimai R. R. ir A. M.). 23:21:32 į parduotuvę įeina jaunuolis - galimai E. K. (Nr. 4). Jis sveikinasi su R. R., apsikabina rankomis. Tuo tarpu iš parduotuvės pro duris išeina T. B.. E. K. paduoda ranką A. M. ir pasisveikina. 23:21:43 į parduotuvę įeina vyriškis, kuris nueina prie kasos ir vaizdo įraše jo nematyti. Parduotuvės viduje E. K. tarpusavyje kalbasi su R. R. ir A. M.. 23:22:36 į parduotuvę pro duris įeina K. C. ir J. D. ir eina link baro kur stovi E. K., R. R. ir A. M.. Jie tarpusavyje kalbasi. 23:22:52 pro duris į parduotuvę įeina - A. K. ir T. B., kuris parduotuvėje priėjęs prie jaunuolių su jais bando sveikintis. 23:23:05 iš parduotuvės išeina vyriškis kuris laiku 23:21:41 įėjo į parduotuvę. A. K. stovi parduotuvėje nuošaliau nuo tų jaunuolių. Visi jaunuoliai tarpusavyje matosi bendrauja. 23:23:19 į parduotuvę pro duris įeina E. K. (Nr. 8), L. F. (Nr. 9), A. K. (Nr. 10) ir nueina vienas paskui kitą eina į parduotuvės gilumą. Įraše matosi kaip T. B. paduoda ranką A. K.. Matosi kaip A. K. sveikinasi su J. D. ir E. K.. A. K. stovi prie sienos, netoli įėjimo durų. K. C. parduotuvėje atsistoja nuošaliau. E. K., L. F. ir A. K. nueina prie kasos ir kameros daugiau neužfiksuoja. 23:23:38 vaizdo įraše matyti parduotuvėje stovintys E. K., T. B., J. D., A. K. K. C.. 23:23:40 E. K., T. B., A. K. pasisuko link kasos link tos pusės ir nuėjo ten, kur nuėjo E. K., L. F., A. K.. Įraše nesimato ką veikia šie asmenys. Salėje matomas R. R., A. M., J. D., o netoli įėjimo durų stovi K. C.. Šių jaunuolių dėmesys nukreiptas į tą pusę kur nuėjo T. B., A. K. ir E. K.. Matyti, kad E. K. stovi nugara į kamerą mosikuojasi. Kitų asmenų nesimato. K. C. nueina prie baro, kur stovi R. R., A. M.. 23:23:59 vaizdo įraše matosi kaip pasirodo A. K., jo rankos ištiestos į priekį ir dešinėje rankoje matos kad šis kažką laiko (dėl blogos vaizdo kokybės neįžiūrima. A. K. eina link J. D., kuris traukiasi nuo A. K.. Įraše matosi kaip A. K. dešine ranka iš apačios į viršų mosteli link J. D. ir šis atsitraukia. A. K. link išėjimo durų ir matosi, kad šis rankoje galimai laiko peilį su tamsios spalvos ašmenimis. Prie šio atsistoja K. C. ir su juo trumpai kalbasi. Tuo tarpu E. K. atbėga prie K. C. jam už nugaros. 23:24:07 A. K. parduotuvėje nuo įėjimo durų bėga link kasos, link tos vietos kur nuėjo T. B., E. K., L. F. ir A. K.. Tuo metu prie baro matosi stovintys E. K., R. R., A. M.. Tuo metu matyti J. D., kuris išeina iš parduotuvės. Salėje pasirodo T. B., A. K., E. K.. Salėje matosi pardavėja (galimai R. P.), kuri ramina jaunuolius, stumia T. B.. A. K. eina pro duris. E. K. prieina prie durų. Prie baro stovi A. M., R. R. ir K. C.. 23:24:17 parduotuvės durys atidarytos, į parduotuvę įeina (sugrįžta) J. D.. Tuo metu E. K. nuo durų dideliais žingsniais eina link kasos ir paskui jį eina pardavėja. Tuo pačiu metu į parduotuvę įeina jaunuoliai - vienas yra galimai E. K. (Nr. 11); kitas jaunuolis galimai yra M. G. (Nr. 12). Į parduotuvę tuo pačiu įeina A. K. ir pagyvenęs vyriškis, kuris apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis ir striukę ir ant galvos užsidėjęs kepurę. Šis vyriškis parduotuvėje eina link kasos. A. K. dešinėje rankoje laiko kažką (galimai peilį) ir priėjęs prie E. K. jam kažką pasako. Šalia šio stovi J. D.. M. G. stovi pasisukęs link baro, tuo metu A. K. atsitraukia nuo E. K. ir eina link išėjimo durų. Pro duris išeina R. R. paskui jį pro duris bando eiti A. K.. Tuo tarpu link durų juda K. C., M. G.. Įraše matyti kaip salėje nuo baro link kasos išbėga A. M. ir matosi šio rankų mostas. Ir tuo metu A. K. nuo išėjimo durų bėga į parduotuvės salę ir matyti kaip pro duris iš parduotuvės išeina E. K., J. D., K. C. ir M. G.. Parduotuvės salėje matome kaip A. K. kelia koją, į viršų rankas ir vaizde pasirodo A. M. kuris eina link A. K. ir nuo jo atbulas traukiasi, po to pasisuka nugara, tuo tarpu laiku 23:24:31 A. K. eina link jaunuolio ir matosi rankos mostas. Vėliau matyti, kaip iš parduotuvės išbėga A. K.. Parduotuvėje nuo kasos link prie baro matyti einantys E. K.) ir A. K. kurie abu tarpusavyje susikibę ir prie baro abu nukrenta ant žemės. E. K. nugara ant žemės, o ant jo A. K.. Po to abu šie jaunuoliai nuo žemės pakyla, tačiau jie abu rankomis susiėmę ir stumdosi. Tuo tarpu parduotuvės salėje nuo kasos link durų eina T. B., kuris pamatęs prie baro susikibusius E. K. ir A. K., jis prie jų prieina ir tuo metu prie jų prieina dar vienas pagyvenęs vyriškis. T. B. nuo šių jaunuolių atsitraukia ir išeina pro duris iš parduotuvės. Matyti, kaip pagyvenęs vyriškis išskiria susikibusius jaunuolius ir E. K. išeina iš parduotuvės pro duris, paskui šį jaunuolį iš parduotuvės išeina ir pagyvenęs vyriškis. A. K. ranka valosi nosį, matosi, kad šio kairės rankos plaštaka galimai kruvina. Jis nueina parduotuvėje kryptimi link kasos. Vaizdo įrašo trukmė iki 23:25:12 (t. 1, b. l. 34-38).

Iš savanoriško daiktų pateikimo jų apžiūros protokolų matyti, kad A. M. pateikė savo drabužius - megztinį, maikutę, striukę, kurie ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti ir perduoti saugo (t. 1 b. l. 39-52).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamieji A. K. ir E. K. iš chuliganiškų paskatų apysunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą, A. K. iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą ir abu pažeidė viešąją tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 ir 135 straipsnius kyla tuo at­ve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys pa­da­riniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar ne­tie­­sio­gi­ne tyčia (BK 15 str.). Pagal minėtus straipsnius baudžiamas tas, kas nesunkiai ir sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto normos yra specialios BK138 ir 135 straipsnių 1 dalyse numatytų normų atžvilgiu. Teisingam nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal aptariamus straipsnius svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7/2013, 2K-62/2014, 2K-383-895/2015).

Kaip matyti iš kaltinamojo A. K. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltu prisipažino iš dalies. Teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nenuoseklūs, atskirose detalėse prieštaraujantys jo paties jau nurodytoms aplinkybėms. Tačiau kaltinamasis A. K. neneigia, kad su broliu E. K. ir asmeniu, kurio atžvilgiu bylą išskirta, 2016 m. gruodžio 30 d., prieš vidurnaktį, buvo užėję į parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini) “. Pripažįsta, kad jis ir minėti asmenys buvo neblaivūs ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Kaltinamasis pripažino, kad parduotuvėje turėjo peilį ir kilusio konflikto metu juo vieną kartą dūrė nukentėjusiajam A. M., tačiau tai darė, nes norėjo apginti brolį E. K., kuris buvo mušamas. Nors kaltinamasis ir nurodė tokias aplinkybes, tačiau mano, kad ne jis sužalojo nukentėjusįjį, o šį peiliu sužalojo minėtas asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta. Kaltinamasis pripažino, kad konflikto pradžioje, tuo metu, kai A. K. mušė jo brolį E. K., jis vieną kartą sudavė smūgį A. K., smūgius sudavė brolis ir minėtas asmuo. Kaltinamasis E. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl girtumo nepamena nusikaltimo padarymo aplinkybių, nepamena, kad būtų sužalojęs A. K.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai patvirtina abu kaltinamieji neabejotinai nustatyta, kad minėtoje parduotuvėje šie buvo neblaivūs ir tikėtina, kad jie visų aplinkybių galėjo neprisiminti. Teismas A. K. ir E. K. parodymus vertina tiek kiek jie atitinka ir neprieštarauja kitiems aukščiau aptartiems nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams ir rašytiniams įrodymams. Aptartose specialistų išvadose konstatuota, kad nukentėjusiajam A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir jis padarytas peiliu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai E. K., L. F. iš dalies parduotuvės darbuotojos R. P. ir A. B. patvirtino, kad kaltinamieji A. K., E. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu bylą išskirta, mušė nukentėjusįjį A. K. ir šiam buvo suduota kumščiais daug smūgių. Tą patvirtino ir pats nukentėjusysis A. K., bei nukentėjusysis A. M., kuris, matydamas kaltinamųjų bei minėto asmens atliekamų smurtinių veiksmų intensyvumą, bandė ginti A. K., nuo šio nustūmė asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta. Būtent tokių veiksmų sekoje kaltinamasis A. K. būdamas šalia, rankoje turimu peiliu, dūrė nukentėjusiajam A. M. į kairį šoną. Kaltinamojo aiškinimai, kad jis tai padarė gindamas brolį E. K. prieštarauja aukščiau aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas paimtas iš parduotuvės ir jame aiškiai matosi abiejų kaltinamųjų aktyvūs veiksmai, A. K. rankoje laikomas peilis. Vaizdo įraše fiksuoti kaltinamojo E. K. veiksmai taip pat paneigia šio parodymus, kad jis buvo tiek neblaivus, kad jį iš parduotuvės išvedė, ir priešingai nustatyta, kad E. K. buvo aktyvus dalyvis viso konflikto metu. Nustatyta ir tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, taip pat turėjo peilį ir bandė durti nukentėjusiajam A. M., tačiau, šiam peršokus per prekystalį, peiliu buvo perpjauta tik striukės rankovė. Tokiais šio asmens veiksmais nukentėjusiajam A. M. sužalojimai nebuvo padaryti ir tai konstatuota aptartoje specialisto išvadoje – A. M. kliniškai nustatyta kiauryminis durtinis – pjautinis krūtinės ląstos ertmės kairės pusės sužalojimas, lydimas oro kaupimosi kairėje pleuros ertmėje. Sužalojimas padarytas veikiant krūtinės ląstos kairę pusę aštriu, duriančio – pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte. Kaip matyti šis sužalojimas padarytas vienu poveikiu ir jis padarytas kaltinamojo A. K..

Visuma smūgių nukentėjusiajam A. K. buvo suduota į galvą - veido sritį, juos sudavė abu kaltinamieji bendrais veiksmais. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamieji buvo sutarę smurtauti parduotuvėje ir panaudoti smurtą konkrečiai prie nukentėjusiuosius A. K. ir A. M.. Taip pat nėra įrodymų, kad kaltinamieji buvo sutarę muštynių metu panaudoti peilį. Aptarti įrodymai patvirtina, kad tyčia sutrikdyti viešą tvarką bei sužaloti A. K. kilo spontaniškai, susitarimas vyko konkliudentiniais veiksmais, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, sukonfliktavus su A. K. ir sudavus šiam smūgį, kaltinamieji, pritardami minėto asmens veiksmams, sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą ir dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų atsirado nukentėjusiajam A. K. pasekmės konstatuotos aptartoje specialisto išvadoje. Taigi tarp abiejų kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl šių veikose yra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte požymiai, nes kaltinamieji ir nukentėjusysis A. K. anksčiau nebuvo pažįstami, jokių konfliktų tarp jų nebuvo ir esant realiai konfliktiniai situacijai, iš esmės be jokios dingsties, viešojoje vietoje demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius, sudavė šiam smūgius. Abu kaltinamieji veikė tyčia. Kaip jau minėta tarp kaltinamųjų nebuvo sutarimo panaudoti peilį (E. K. nežinojo, kad A. K. turi ir nešiojasi peilį). Aptartoje situacijoje kaltinamasis A. K. peiliu dūrė nukentėjusiajam A. M. ir teismo vertinimu tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai kvalifikuotini kaip atskiras nusikaltimas nesusijęs su kitais bendrininkais. Kaltinamasis A. K. negalėjo ne­su­prasti, jog tokiais veiksmais panaudojant įrankį – peilį kelia pa­vo­jų nukentėjusiojo A. M. svei­katai ir numatė, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos sužalo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs, ir nors tokių pasekmių tiesiogiai ir nesiekė, buvo joms abe­jin­gas, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, teis­mas kons­tatuoja, jog A. K. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo A. M. veikdamas tyčia, todėl jo padarytas nusikaltimas pa­grįs­tai kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, jokių konfliktų tarp jų nebuvo ir esant realiai konfliktiniai situacijai, be jokios priežasties, dūrė peiliu nukentėjusiajam. Konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai atlikti viešoje vietoje demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog A. K. paskatos buvo chuliganiškos.

Tokie aukščiau aptarti argumentai (dėl abiejų nusikaltimų) pagrindžia kaltinamųjų A. K. ir E. K. veikos kvalifikavimą ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jie tokiais veiksmais viešojoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė parduotuvės įprastą darbo tvarką – parduotuvė užsidarė anksčiau numatyto laiko, parduotuvėje buvę pirkėjai ir darbuotojos išsigando, buvo sudaužytas akvariumas, sutrikdyta parduotuvės darbuotojų rimtis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems A. K. ir E. K. ir prašo iš šių priteisti 150 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintinas pilnai. Iš byloje aptartų įrodymų matyti, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajam A. M., tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. K. veiksmais buvo sužaloti (supjaustyti) drabužiai (asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, veiksmai nevertintini), kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir šiuo metu saugomi Alytaus apskrities VPK. Nukentėjusysis nepageidauja, kad šie drabužiai jam būtų gražinti. Sužalotų drabužių vertė reali, nėra didelė, tarp kaltinamojo A. K. veiksmų (peiliu supjaustyti drabužiai) ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys šioje dalyje patenkintinas pilnai. E. K. atžvilgiu civilinis ieškinys atmestinas, nes kaip minėta nukentėjusiajam turtinė žala buvo padaryta A. K. veiksmais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. M. patyrė fizinį skausmą, jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, vertinant A. K. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo A. M. sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl to jautė skausmą, patyrė nepatogumus, diskomfortą, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo lankyti mokyklos, sportuoti.

Be abejo, atsižvelgtina ir į kaltinamojo finansavimo šaltinius, bei turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas. Kaltinamasis A. K. niekur nedirba, vedęs, augina vaiką, savo turto neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi jo galimybės atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą yra pakankamai ribotos. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Įvertinus minėtas aplinkybes teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma (5 000 Eur) yra pagrįsta, nes būtent tokios neturtinės žalos priteisimas atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo A. K. už A. M. gydymą priteisti 555,31 Eur, o už A. K. gydymą priteisti 51, 81 Eur solidariai iš A. K. ir E. K.. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio ir pridėtų dokumentų (t. 1, b. l. 121-123) matyti, kad nukentėjusysis A. M. nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. sausio 3 d. ir 2017 m. sausio 15, 17 d. buvo gydomas Kauno klinikose ir Prienų ligoninėje. Nukentėjusysis A. K. buvo gydomas (konsultacijos) Kauno klinikose 2017 m. sausio 2 ir 6 d. Už atliktas paslaugas, Kauno teritorinė ligonių kasa ligoninėms sumokėjo šių turėtas išlaidas, kurios buvo būtinos šalinant kaltinamųjų A. K. ir E. K. nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintinas pilnai.

Dėl daiktinių įrodymų

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad jis nepageidauja atsiimti ikiteisminio tyrimo metu paimtų drabužių – striukės, megztinio, maikutės. Iš minėto paėmimo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš nukentėjusiojo A. M. buvo paimti minėti drabužiai. Nukentėjusysis nepageidauja drabužių atsiimti, jie aptarto nusikaltimo metu buvo sužaloti, todėl sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Drabužiai saugomi Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugykloje (t. 1, b. l. 53-54).

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų A. K. ir E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad abu kaltinamieji nusikaltimus padarė būdami neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).

BK 41 straipsnyje greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusi­kal­timams užkirtimas) išskirtas bausmės teisingumo tikslas. Vado­vau­da­ma­sis BK 54 straipsnio 2 dalimi teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems A. K. ir E. K., atsižvelgia į minėtas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos vei­kos pobūdį, pavojingumo laips­nį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus, kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamasis A. K. padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie nesunkių, apysunkių ir labai sunkių (BK 11 str. 3, 4, 6 d.). A. K. anksčiau teistas penkis kartus ir nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas jam buvo atidedamas ir praradus teismo parodytą pasitikėjimą jis buvo pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 127-135), psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas (t. 2 b. l. 74,72). Taigi šių aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą konstatuoti, kad tai yra nusikalsti susiformavusi asmenybė, todėl jam už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintinos taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus (ideali nusikaltimų sutaptis, bausmės skiriasi pagal pavojingumą). Kaip jau minėta kaltinamasis nusikaltimus padarė 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu 2016 m. gruodžio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės paskirtos 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. kovo 29 d. teismo nuosprendžiais subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl paskirtina bausmė, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, subendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

Kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, panaikintinos, kadangi kaltinamasis jau atlieka pirmesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kaltinamasis E. K. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie nesunkių, apysunkių (BK 11 str. 3, 4 d.). E. K. anksčiau teistas penkis kartus ir pažymėtina, kad pirmesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau kaltinamasis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Kaltinamasis pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, niekur nedirba, sistemingai daro teisės pažeidimus ir administracine tvarka baustas 6 kartus (t. 3, b. l. 58-62), į psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas (t. 2, b. l. 189). E. K. 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant tokių aplinkybių visumai teismas mano, kad kaltinamajam už abu nusikaltimus turi būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą (ideali nusikaltimų sutaptis), subendrintinos apėmimo būdu. Subendrinta bausmė, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, subendrintina 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina, kadangi kaltinamasis jau atlieka pirmesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprend ž i a:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - terminuotą laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – terminuotą laisvės atėmimą septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes apimti, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal 2016 m. kovo 29 d. nuosprendį (2016 m. gruodžio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį) ir paskirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą šešiems metams šešiems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 22 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, panaikinti.

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes apimti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą ketveriems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 22 d. ir į bausmės laiką įskaityti bausmę atkliktą pagal 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę, raštinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. K. 150 Eur A. M. turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. K. 5 000 Eur A. M. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. K. ir E. K. solidariai 51, 81 Eur Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidų už A. K. gydymą.

Priteisti iš A. K. 555, 31 Eur Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidų už A. M. gydymą (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248.

Daiktinius įrodymus: A. M. drabužius, saugomus Alytaus apskrities VPK, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, o nuteistiems A. K. ir E. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.