Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Valdo Grabausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, ne kartą neteistas, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022-03-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį 16 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2023-07-07, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent:

jis turėdamas pareigą pagal 2019-10-28 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams - sūnui S. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), dukroms G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos po 200 Eur nuo 2019-10-01 iki vaikų pilnametystės, būdamas darbingas laikotarpyje nuo 2022-12-01 iki 2024-12-31 ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių pateisinamų priežasčių įmokas mokėjo nereguliariai ir ne pilnomis įmokomis, t. y. laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2023-04-30, nuo 2023-06-01 iki 2023-07-31, nuo 2024-10-01 iki 2024-12-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo 2022-12-01 iki 2024-12-31 - 460 Eur, o laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2022-11-30, 2023-05-01, nuo 2023-08-31 iki 2024-09-01, nuo 2025-01-01 iki 2025-05-16 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, vengė pareigos pagal teismo nutartį išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl ko susidarė 37 216,40 Eur įsiskolinimas.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo tada, kai jam buvo priteisti alimentai už tris vaikus, pinigus mokėjo savo buvusiai sugyventinei ne visada po reikiamą sumą, tiek, kiek turėdavo ir galėdavo. Duodavo tik grynųjų pinigų, ne į sąskaitą. Jei neduodavo grynų pinigų, tai nupirkdavo ir atnešdavo valgyti savo vaikams, taip pat nupirkdavo žaislų, rūbų. Tą patį daro ir dabar, myli savo vaikus, juos išlaiko, kaip gali. Gali patvirtinti, kad prižiūri savo vaikus. Dirba pavienius darbelius neoficialiai, nes yra silpnos sveikatos, pas medikus nesikreipė dėl kojų. Šiuo metu jau yra užsiregistravęs darbo biržoje, pradėjo ieškoti oficialaus darbo. Bandys tartis su antstoliais, kad po truputį išsimokėti skolas, nors jų turi labai daug. Jam labai gaila, gėda, kad yra skoloje. Jam išaiškinta, kad galima tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiktų su jam paskirta bausme, gali atlikti viešuosius darbus, sutinka ir su laisvės apribojimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad R. M. yra jos vaikų tėvas. Ryšį palaiko, nes atvyksta aplankyti vaikų. Su buvusiu vyru negyvena apie 3 metus. Kiek jai žinoma, R. M. neturėjo oficialaus darbo ir pajamų jokių negaudavo. Banko sąskaitomis buvęs vyras nesinaudoja, nes turi daug skolų valstybei. Transporto priemone naudojosi ir buvo jo vardu registruota, tačiau apie nekilnojamą turtą nieko nežino, neturėjo. Kiek žino, apsistojęs R. M. yra (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, yra buvusi pas jį. Kontaktinių duomenų neturi, nes ateina pas jį. Bendravo su šeimos nariais, kelis draugus yra mačiusi, tačiau neklausdavo, kas jie tokie. Kontaktinių duomenų nepasakys, nes nežino.

Iš liudytojos M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), apie pusantrų metų, namą šiuo adresu nuomoja. Kai tik atsikraustė čia gyventi, namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje gyveno čigonai. Jų namas yra padalintas į dvi dalis, vienoje namo dalyje gyveno (duomenys neskelbtini), kitoje namo dalyje niekas senai nebegyvena. Gyvendama čia, su (duomenys neskelbtini) ji jokių reikalų neturėjo, tačiau R. M. iš matymo pažįsta ir, kai tik jis atvažiavo čia gyventi, jis gyveno tuo adresu, tačiau jau apie metus visi šie (duomenys neskelbtini) yra išvykę, namo dalis yra areštuota, nes jų įėjimas į namą užplombuotas, užkalti langai, kur tie (duomenys neskelbtini) apsigyveno, dabar ji nežino, tačiau nei vienas anksčiau čia gyvenantis šiuo adresu nebegyvena. R. M. jau senai nėra mačiusi (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur jis yra, nežino, jokių kontaktų su juo nepalaiko. Kaimynystėje (duomenys neskelbtini) jau apie metus nesilanko.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo matyti, kad yra prašoma ištirti, ar nebuvo padaryta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje nurodyta veika (Vengimas išlaikyti vaiką), nes R. M., pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, šios pareigos nevykdė ir nevykdo, nors šiam elgesiui pateisinti nėra jokių svarbių priežasčių. R. M. yra darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti ir mažinti įsiskolinimus, tačiau šios pareigos nevykdo, todėl yra susidaręs 8292,60 Eur įsiskolinimas Fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl jo vaikams išmokėtų išlaikymo išmokų. R. M. piktybiškai vengia įsidarbinti, gauti daugiau darbinių ar kitokio pobūdžio pajamų bei piktybiškai vengia išlaikyti vaikus, dėl ko Fondo valdybos Klaipėdos skyrius turi periodiškai mokėti vaikų išlaikymo išmokas jo nepilnamečiams vaikams.

Iš 2025-03-31 Klaipėdos AVPK vyresniosios tyrėjos Ž. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad tarnybos metu telefonu buvo bendrauta su liudytoja J. K., kuri buvo kviečiama 2025-04-01 09.00 val. papildomai apklausai. J. K. pranešė, kad jau yra davusi parodymus, jokių pretenzijų savo buvusiam sugyventiniui ir jos vaikų tėvui R. M. neturi, jis išlaiko vaikus, t. y. duoda grynųjų pinigų į mėnesį arba kelis kartus į mėnesį (kokias sumas, nenurodys, nes tai būna įvairios sumos, jų nefiksuoja, nepamena ir nepasakys), nuperka maisto, drabužių, žaislų, vaikus prižiūri ir su jais pabūna. Pati su pareiškimu dėl vaikų išlaikymo niekur nesikreipė. Kreipėsi tik į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl vaikų išlaikymo išmokų gavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsniu, J. K. atsisakė duoti parodymus.

Iš 2025-05-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. (9,69E) DV_S-29966 apie J. K. už L. M., G. M. ir S. M. išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas matyti, kad remiantis LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2025-04-28 duomenimis, R. M., kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, valstybės biudžetui skolingas 10 317,60 Eur vaikų išlaikymo išmokų.

Iš 2025-05-07 antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui matyti, kad antstolės V. Daugirdienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/20/00006, yra pradėtas priverstinis vykdymas, nes skolininkas R. M. antstolio reikalavimo mokėti išlaikymą kas mėnesį nevykdo. VSDFV duomenimis (nuo vykdomosios bylos užvedimo) Lietuvos teritorijoje nedirba. Iš areštuotų sąskaitų piniginės lėšos neįstoja. Išieškotoja J. K. yra nurodžiusi, kad skolininkas gera valia yra sumokėjęs 2024-10 mėn. - 30 Eur +190 Eur, 2024-12 mėn. - 20 Eur, 2024-11 mėn. - 10 Eur, 2023-06 mėn. - 30 Eur, 2027-07 mėn. - 30 Eur, 2023-02 mėn. - 20 Eur, 2023-03 mėn. - 40 Eur, 2023-04 mėn. - 30 Eur, 2023-01 mėn. - 30 Eur, 2022-12 mėn. - 30 Eur. Viso 460 Eur. Išieškotoja J. K. kreipėsi į VSDFS ir nuo 2020-01-01 iki 2025-04-24 vaikų išlaikymui gavo 10 317,60 Eur. Per laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo 2019-10-01 iki 2025-05-01 R. M. 3-jų nepilnamečių vaikų išlaikymui J. K. privalėjo sumokėti 47 994 Eur. (47 994 Eur - 460 Eur - 10 317,60 Eur) = 37 216,40 Eur. R. M. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019-10-01 iki 2025-05-01 yra 37 216,40 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-10-28 nutarties matyti, kad patvirtinta J. K. ir R. M. pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjas R. M. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams - sūnui S. M., dukroms G. M. ir L. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos po 200 Eur nuo 2019-10-01 iki vaikų pilnametystės.

Iš Klaipėdos apylinkės teismo pateiktų dokumentų matyti, kad R. M. 2019-12-13 susipažino su 2019-11-14 teismo nutartimi dėl vykdomojo rašto išdavimo (patvirtinimas gautas el. paštu).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 164 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020). Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas; jis gali pasireikšti kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.

Kaltinamasis R. M. prisipažino, kad yra skoloje už vaikų išlaikymą 37 216,40 Eur. Tai, kad kaltinamasis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaikus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, jog jai žinoma, kad R. M. neturėjo oficialaus darbo ir pajamų jokių negaudavo. Banko sąskaitomis buvęs vyras nesinaudoja, nes turi daug skolų valstybei, duoda grynųjų pinigų į mėnesį arba kelis kartus į mėnesį (kokias sumas, nenurodys, nes tai būna įvairios sumos, jų nefiksuoja, nepamena ir nepasakys), nuperka maisto, drabužių, žaislų, vaikus prižiūri ir su jais pabūna, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos turinys, antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui tyrinys, kuriose užfiksuotas R. M. vaikų išlaikymo įsiskolinimas bei kiti byloje esantys įrodymai. Taigi teismas aptartais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog kaltinamasis R. M. turėdamas pareigą pagal 2019-10-28 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį, mokėti išlaikymą savo trims nepilnamečiams vaikams, vengė pareigos išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl ko susidarė 37 216,40 Eur įsiskolinimas. Kaltinamasis R. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad būdamas darbingas ir turėdamas galimybę mokėti lėšas vaikų išlaikymui bei teikti kitą būtiną materialinę paramą, jos neteikė, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 164 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas įvairiomis bausmėmis, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra), niekur nedirba. Kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to labai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam R. M. gali būti skiriama už laisvės atėmimą ir areštą švelnesnė BK 164 straipsnyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintinas trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti R. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.