- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- I-1098-289/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03409-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. E.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Telšių apskrities VPK
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK) atstovui M. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Telšių apskrities VPK dėl Telšių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 86-AT2-17 bei dėl Telšių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 19 d. oficialaus perspėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. E. teismo prašo panaikinti Telšių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 86-AT2-17 bei Telšių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 19 d. oficialų perspėjimą (17, 18 b.l.).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jo atžvilgiu vyksta tik teismas Kelmėje dėl sukčiavimo nusikalstamos veikos, o Mažeikių, Šilalės ir Tauragės baudžiamosios bylos yra nutrauktos dėl nepakankamų surinktų įkalčių. Kelmės teismo byla atiduota teismui, šiuo metu vyksta posėdžiai. Byloje yra tiriamos autoavarijos, neteisėtai pasisavinti pinigai iš draudimo įmonės. Yra 6–7 teisiami asmenys, organizuota grupė. Inkriminuojami du sukčiavimai ir numerių klastojimas (yra daug automašinų). Jis pats nėra teistas, tik dėl muštynių buvo gavęs baudžiamąjį įsakymą. Buvo susitaikęs ir žala atlyginta, aštuonių mėnesių bausmę turėjo atidirbti. Nesupranta, kodėl jam skirtas oficialus perspėjimas. Jam nereikia to lapo, dėl to ir prašo panaikinti. Prašo panaikinti nutarimą ir oficialų perspėjimą.
Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad Telšių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 86-AT2-17 bei Telšių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 19 d. oficialus perspėjimas naikintini kaip visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad Telšių apskrities VPK negali turėti objektyvių įrodymų ar faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog jo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui. Nepadarė jokių veiksmų, išvardintų perspėjime. Be to, perspėjime nėra nurodyti konkretūs jo nusikalstami veiksmai. Jis gyvena sąžiningai, laikydamasis galiojančių įstatymų. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, padeda savo motinai. Oficialus perspėjimas pažeidžia jo teises, kelia nepasitikėjimą juo visuomenės akyse, žemina prieš kitus asmenis (2–3 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovo Telšių apskrities VPK atstovas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas veikdavo grupėje, darydavo sunkius nusikaltimus. Oficialaus perspėjimo metu jam buvo pareikšti kaltinimai bylose dėl transporto priemonių, kurių vertė didelė, grobimo. Pažymėjo, kad nors skunde pareiškėjas nurodo, kad oficialus perspėjimas pažeistų jo teises, tačiau Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ir ONUĮ) 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui pareikštas oficialus perspėjimas jo teisių, laisvių niekaip nevaržo. Telšių AVPK mano, kad toks perspėjimas negali kelti nepasitikėjimo, nes įteikiamas asmeniui, nebent asmuo kažkaip informuoja. Policijos įstaigos asmenį įtraukia į nustatytas bazes. Kitokių veiksmų jo atžvilgiu nevykdo ir visuomenės neinformuoja. 4 straipsnyje numatyti tie pagrindai, kad vykdo banditizmą, turto prievartavimą, asmens terorizavimą, finansinius nusikaltimus ar kitokius sunkius nusikaltimus, kas sukelia sunkias pasekmes valstybės, asmenų privatiems interesams. Oficialaus perspėjimo įteikimo metu buvo gauta duomenų, kad D. E. gali vykdyti sunkius nusikaltimus, dėl to jam buvo paskirtas oficialus perspėjimas, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų, laikytųsi LR įstatymų, siekiant užtikrinti viešąją tvarką. Pareiškėjas kalbėjo apie transporto priemonių identifikavimo numerių klastojimą, sukčiavimą. Tas tikrai yra Kelmės apylinkės teisme – siekiant gauti išmoką iš draudimo bendrovių, buvo tyčia gadinamas turtas, klastojami transporto priemonių identifikavimo numeriai, ardomos transporto priemonės, pagrobtos anksčiau. Kiek turi duomenų, dėl dviejų BMW vagysčių yra tiriama, įtarimai pareikšti 2015 m. pabaigoje, 2015-07-16 Šilutės m. pavogtas „BMW X5“, padaryta 56 000 Eur turtinė žala. Tauragės mieste iš nesaugomos automobilių aikštelės pagrobtas BMW, padaryta 10 100 Eur žala. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, yra nutarimai, kurių pakanka. Tai buvo pakankamas pagrindas taikyti oficialų perspėjimą. Prašo skundo netenkinti, palikti galioti Telšių AVPK nutarimą ir oficialų perspėjimą.
Atsakovas Šiaulių apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su D. E. pareikštu skundu nesutinka. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys duoda pagrindo manyti, jog D. E. palaiko nusikalstamus ryšius su Kelmės, Šiaulių mieste gyvenančiais asmenimis, užsiimančiais nusikalstama veikla, taip pat gauti duomenys apie tai, kad D. E. daro sunkius nusikaltimus, savo veiksmais varžo žmonių teises bei laisves, daro žalą visuomenės ir asmenų interesams, todėl siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų laisves ir teises, 2015-11-19 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J., vykdydamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-11-19 patvirtintą nutarimą Nr. 86-AT2-17 pareikšti D. E. oficialų perspėjimą, paskyrė prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą. Skunde D. E. nurodo, kad oficialus perspėjimas pažeidžia jo teises, kelia nepasitikėjimą juo. Atsakydami į šį D. E. teiginį nurodo, kad vadovaujantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsniu, iš D. E. raštu pareikalavo būtinai laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir jis buvo supažindintas su galimomis teisinėmis pasekmėmis. D. E. atliktus veiksmus ir elgesį vertina kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui. Veikdami įstatymo vardu, raštišku reikalavimu parodo D. E. priešingumą teisei bei pavojingumą visuomenei. Tokie veiksmai kaip žmonių teisių ir laisvių varžymas, įstatymų pažeidinėjimas, teisės pažeidimų darymas, ryšių su organizuotomis grupuotėmis palaikymas, pavojaus visuomenės ir asmens saugumui kėlimas demokratinėje visuomenėje yra neigiamai vertinami ir smerkiami. Oficialiu perspėjimu buvo siekiama, kad D. E. pats savikritiškai įvertintų savo veiksmus ir jų atsisakytų, pradėtų laikytis Konstitucijos ir įstatymų. D. E. teiginys, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas negali turėti objektyvių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog jo veiksmai keltų grėsmę visuomenės saugumui, neatitinka tikrovės. 2014 m. sausio 7 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 73-1-00027-14 dėl vagystės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei 2014 m. sausio 7 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00029-14 dėl vagystės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. 2014-09-04 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas sujungti ikiteisminius tyrimus, paliekant bendrą numerį 73-1-00027-14. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2014-01-07 apie 07.00 val. Mažeikių m., Pavasario g., ties gyvenamuoju namu Nr. 18 esančioje nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje pagrobtas A. V. priklausantis automobilis „Toyota Corrola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad 2014-01-07 apie 09.00 val. Mažeikių m., Pavasario g., ties gyvenamuoju namu Nr. 14 buvo pagrobtas E. A. priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-10-21 įtariamuoju dėl minėtų veikų apklaustas D. E., jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigoti įtariamąjį periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat gauta informacija apie tai, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje yra atliekami ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose Nr. 01-1-39715 ir Nr. 01-1-13397-15 dėl dviejų BMW markės automobilių vagysčių. 2015 m. liepos 16 d. apie 04 val. pastebėta, kad Šilutės m., Cintjoniškių g., ties namu Nr. 7B nesaugojamoje automobilių aikštelėje pagrobtas A. L. priklausantis automobilis „BMW X5“, švediškais registracijos numeriais BS 88538, padaryta 56 000 eurų turtinė žala. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. kovo. 6 d. pastebėta, kad Tauragės m. Moksleivių alėjoje prie namo Nr. 6 nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje pagrobtas Vytautui Pietariui priklausantis automobilis „BMW X 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 10100 eurų turtinė žala. Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, kad minėtas veikas įvykdė D. E. veikdamas kartu su broliu M. E.. Taip pat pažymėtina, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnams Kelmės r., Kražių sen., Daukantiškės k., Daukantiškės g. 9, sulaikant nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusį M. E. ir apžiūrint sodybą, ūkiniame pastate rastos išardytų transporto priemonių detalės. Tyrimo metu nustatyta, kad rastos detalės priklauso trims pavogtiems automobiliams: „BMW 530“, valst. Nr. GP-ET1970, pavogtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2015-07-03, „BMW 325“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtas Kaune 2015-07-29, „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtas Mažeikiuose 2015-07-10. D. E. skunde nurodo, kad jis dirba UAB „Adista“ tiekimo vadybininku 0,75 etatu, gauna minimalų atlyginimą, padeda savo sergančiai mamai bei išlaiko nepilnametį savo sūnų. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatytu oficialiu perspėjimu D. E. yra tik informuojamas, kad Įstatymo nustatyta tvarka jam gali būti skiriami teismo įpareigojimai, todėl savaime šis perspėjimas nevaržo jo laisvių ir teisių. D. E. skunde nurodytas teiginys, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnų taikytas oficialus perspėjimas žemina jį prieš kitus asmenis, kelia nepasitikėjimą juo visuomenėje, nepagrįstas jokiais objektyviais pagrindais. Tai yra tik D. E. subjektyvi niekuo nepagrįsta nuomonė apie Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigūnų pareikštą oficialų perspėjimą. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad užtikrinti žmogaus ir visuomenės saugumą yra viena iš valstybės priedermių ir vienas iš prioritetinių uždavinių, todėl vykdydami šį uždavinį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų, teisėtai taiko prevencinio poveikio priemones, siekdami garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrindami viešąją tvarką, asmenų laisves ir teises. Todėl mano, kad D. E. skundas yra nepagrįstas ir prašo jo netenkinti (32–34 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. E. skundas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas byloje ginčija Telšių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 86-AT2-17 bei Telšių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 19 d. jam pareikštą oficialų perspėjimą. Atsakovas oficialų perspėjimą pareiškėjui pareiškė vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą, yra būtina pateikti šių straipsnių nuostatų taikymo aiškinimą.
Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal ONUĮ 4 straipsnį, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. ONUĮ 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.
Aiškinant ONUĮ 4 straipsnio taikymą, pažymėtina, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Ši informacija gali būti prieinama tik griežtai apibrėžtam asmenų ratui, t. y. ji turi turėti slaptumo elementus. Tai patvirtina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, pagal kurį valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie vykdomą (vykdytą) operatyvinę veiklą bei šios veiklos rezultatus. Taip pat pažymėtina, jog pagal svarstomą teisės normą nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Nagrinėjamu atveju oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo pareikštas remiantis viešais duomenimis, surinktais ir pateiktais administracinėje byloje.
Teismas pažymi, kad atsakovo pateikta vieša informacija, pareigūno M. J. tarnybinis pranešimas (19 b.l.), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (20–22 b.l.), Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (23–31 b.l.), kiti byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad atsakovas nutarimo skirti oficialų perspėjimą priėmimo metu disponavo informacija apie pareiškėjo ryšius, suteikiančius pagrindą taikyti ONUĮ numatytą prevencinę priemonę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenų apie fizinį asmenį pažymos (20–22 b.l.) matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu 2014-2015 metų laikotarpiu buvo arba yra iškeltos baudžiamosios bylos ir atliekami ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 306-1 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį atitinkamai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, dėl sukčiavimo kelių epizodų, transporto priemonių identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo, dėl vagysčių kelių epizodų. D. E. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Iš šalių bei jų atstovų pasisakymų matyti, kad šiuo metu dalis baudžiamųjų bylų pareiškėjo atžvilgiu yra perduota ir į Kelmės apylinkės teismą, kur jis yra teisiamas. Pareiškėjui yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nors pareiškėjas teismui nurodė, kad šios bylos jo atžvilgiu nėra susijusios su oficialiu perspėjimu, teismas mano, kad šie faktai tik įrodo, jog pareiškėjui oficialus perspėjimas buvo pareikštas ne be pagrindo, kad jau pareiškėjui pareiškiant ginčijamą oficialų perspėjimą buvo duomenų, jog jis linkęs daryti nusikaltimus ir jo atžvilgiu buvo būtina taikyti prevencinę priemonę siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Iš Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus 2015-12-28 rašto Nr. K5-1990 matyti, kad pareiškėjas į Probacijos tarnybos registrą buvo įrašytas 2015 m. kovo 26 d. pagal 2015 m. vasario 10 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Per bausmės atlikimo laikotarpį užfiksuotas vienas įpareigojimo pažeidimas, nakties metu D. E. nerastas namuose (55 b.l.).
Pareiškėjo parodymus, jog policijos pareigūnai jam pareiškė oficialų įpareigojimą be jokio pagrindo, neturint objektyvių įrodymų ar faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog jo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui, teismas vertina kritiškai, nes pareiškėjas teismui šių aplinkybių neįrodė, o, teismo nuomone, savaip interpretuodamas įvykius, pareiškė savo nuomonę, kuri vadovaujantis ABTĮ įrodymų galios neturi.
Vertindamas oficialaus perspėjimo pareiškimo tvarką, teismas konstatuoja, jog oficialus perspėjimas pareiškėjui pareikštas nepažeidžiant Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
ONUĮ 6 straipsnio 1 dalis nurodo, kad policijos vadovas arba pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus duomenis, įgalioja policijos pareigūną pareikšti asmeniui oficialų perspėjimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Telšių apskrities VPK laikinai einantis viršininko pavaduotojo pareigas R. M. 2015 m. lapkričio 19 d. įgaliojo vyresnįjį tyrėją M. J. pareikšti D. E. oficialų perspėjimą (17 b.l.). Pagal minėto straipsnio 2 dalį, policijos pareigūnas, vykdydamas sprendimą dėl oficialaus perspėjimo taikymo, turi teisę išsikviesti asmenį į policijos įstaigą, todėl policijos pareigūnas kviesdamas, pristatydamas pareiškėją į policijos įstaigą įstatymo nepažeidė. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu, nutarimą patvirtina policijos įstaigos vadovas. Nutarimas taikyti pareiškėjui oficialų perspėjimą 2015 m. lapkričio 19 d. patvirtintas laikinai einančio viršininko pavaduotojo pareigas R. M. (17 b.l.). Oficialus perspėjimas pateiktas pareiškėjui susipažinti ir pasirašyti, jam įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas. Teismas pažymi, kad minėto straipsnio 5 dalis numato pareigą įteikti asmeniui tik oficialaus perspėjimo nuorašą.
Pareiškėjo argumentus, jog pareikštame oficialiame perspėjime nėra nurodyti duomenys, kurių pagrindu jam skiriama ši prevencinė priemonė, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, jog atsižvelgiant į Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 straipsnį, teismų praktiką dėl informacijos slaptumo ir minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytą įtikinėjimo bei prievartos derinimo principą, darytina išvada, jog oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-162/2010).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Telšių apskrities VPK 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 86-AT2-17 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo“, o tuo pačiu ir oficialus perspėjimas yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūros, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.