Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-05 · Administracinė byla Nr. eI2-5942-342/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-05
Bylos Nr.
eI2-5942-342/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00058-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5942-342/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00058-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 10.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 5 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. teismui pateiktame skunde prašo panaikinti 2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl A. P., gim. (duomenys neskelbtini), netekus Lietuvos Respublikos pilietybės. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2019 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą 18 str. 1 d.

Pažymi, kad 2021 m. spalio 22 d. Ukrainos prezidento dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pripažintas netekęs Ukrainos pilietybės. 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjas davė priesaiką Lietuvos Respublikai. Šiai dienai jis neturi jokios kitos pilietybės, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybę, kurios netekusiu jis pripažintas ginčijamu įsakymu.

Nurodė, kad gimė Lietuvos Respublikoje, mokėsi Lietuvoje, baigė Kauno tarptautinę gimnaziją. Jo tėvas yra Lietuvos Respublikos pilietis gimęs Lietuvoje. Pareiškėjas visą laiką gyvena ir dirba picerijoje Lietuvoje.

Paaiškino, jog tinkamai negavo migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos siunčiamų dokumentų, kad būtų pateikti anksčiau nurodyti duomenys. Teigia, jog neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, prieštarauja Konstitucinio teismo doktrinoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Jungtinių tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 15 straipsnio įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į pilietybę. Niekam negali būti savavališkai atimta pilietybė arba pakeista.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka.

Nurodo, kad skundžiamas įsakymas, vykdant Pilietybės įstatymo 24 str. 9 punktą, priimtas pagal faktą, kad pareiškėjas yra ir Ukrainos pilietis (dviguba pilietybė negalima). Iš skundo medžiagos (Ukrainos ambasados Lietuvoje pažymos apie Ukrainos pilietybės nutraukimą) matyti, kad įsakymo momentu pareiškėjas Ukrainos pilietybės jau buvo netekęs. Sutinka, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėtas objektyviai, nes faktas, pagal kurį priimta įsakymo dalis, neegzistavo. Tikisi, kad ministrei priėmus naują įsakymą pareiškėjas atsisakys skundo.

Teigia, kad supranta pareiškėjo padėtį, kad situacija taisytina skubiai, Vidaus reikalų ministerija inicijavo skundžiamo įsakymo pakeitimą ir artimiausiu metu panaikins įsakymo dalį pareiškėjo atžvilgiu. Nesutinka, kad tą įsakymo dalį naikintų teismas, t. y. nesutinka su skundo reikalavimu. Taip pat nesutinka, jog būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes pareiškėjas nepranešė apie Ukrainos pilietybės netekimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl A. P. Lietuvos pilietybės netekimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2019 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

2021-09-16 Ukrainos Ambasadoje Lietuvos Respublikos Konsuliniame skyriuje gauta pažyma apie pareiškėjo Ukrainos pilietybės atsisakymą. Papildomai paaiškinta, kad procedūra gali užtrukti iki vienerių metų, be to, šis terminas gali būti ilgesnis dėl Covid-19 infekcijos pandemijos.

2021-09-27 Kauno notarų 24 biure buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, nes jis ketina tapti Lietuvos Respublikos piliečiu.

2021-10-27 pareiškėjas prisiekė Lietuvos Respublikai.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog 2021-11-01 gauta pažyma apie Ukrainos pilietybės nutraukimą patvirtinama, jog pareiškėjo pilietybė nutraukiama pagal 2021-10-22 Ukrainos prezidento dekretą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-12-28 Ukrainos ambasados Lietuvoje aktu dėl Ukrainos piliečio paso paėmimo ryšium su Ukrainos pilietybės nutraukimu buvo paimtas iš pareiškėjo jo Ukrainos piliečio pasas ir Ukrainos piliečio asmens registracijos pažyma.

Migracijos departamentas teikimu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo vidaus reikalų ministrui siūlė priimti sprendimą, kad teikime nurodyti asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, netektų Lietuvos Respublikos pilietybės.

Migracijos departamentas teikime nurodė, kad pareiškėjui 2021-11-09 išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja), 2021-11-09 išduota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja). 2015-10-09 išduotas Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2025-10-09. Asmuo 2021-09-27 per MIGRIS pateikė prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai (prašymas MIGRIS priimtas 2021-09-30), kuriame nurodė, kad Ukrainos valstybės teisėje nenustatytos pilietybės atsisakymo arba netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros. Pareiškėjas laiko, jog tokių procedūrų nebuvimas neatitinka protingumo kriterijų. Migracijos departamentas, vadovaudamasis PĮ 23 straipsnio 9 dalimi ir Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo 50 punktu, 2021-10-21 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) leisti asmeniui prisiekti Lietuvos Respublikai, nepateikus įrodymų apie Ukrainos pilietybės netekimą. 2021-10-27 asmuo prisiekė Lietuvos Respublikai vidaus reikalų ministerijoje, o 2021-11-09 asmeniui išduotas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nustatytu laiku nepateikė prašomų dokumentų apie pareiškėjo Ukrainos pilietybės netekimą, Vidaus reikalų ministras, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 9 punktu ir 32 straipsnio 3 punktu bei 2023 m. spalio 15 d. Migracijos departamento teikimu Nr. 23TR273 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ nusprendė 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), jog A. P. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

2024-02-20 teisme gautas atsakovės pranešimas apie ginčijamo įsakymo dalies panaikinimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2024 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ pakeitimo pripažino negaliojančiu ginčijamo 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl pareiškėjo A. P. pilietybės netekimo nuo jo priėmimo momento (ab initio).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Pilietybės įstatymas.

Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais ir tokie įstatymo numatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), išimtiniai, o ne paplitę.

Ginčijamo Vidaus reikalų ministro įsakymo priėmimo pagrindas – Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 9 punkto, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą ir 32 straipsnio 3 punktu.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ pakeitimo, kuriuo buvo pakeista ginčijamo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ dalis dėl pareiškėjo pilietybės netekimo. Atsakovas pats pasinaikino ginčijamo sprendimo dalį, pripažindamas ją negaliojančia nuo priėmimo momento.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016), 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021).

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovui panaikinus ginčijamą aktą skundžiamoje dalyje, išnyko ginčo dalykas, pareiškėjo ginčijamas 2023 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ dėl pareiškėjo pilietybės netekimo nebesukuria jokių teisinių pasekmių, nebegali apginti jo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Byloje nustatyta, kad prašymų ar pareiškimų dėl bylinėjimosi išlaidų negauta, išskyrus pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjo skundas yra atmetamas, žyminis mokestis šiuo atveju nėra grąžinamas (ABTĮ 38 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija.

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėAušrelė Mažrimienė