- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- II-11-1133/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01820-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Pažeidėjas
- U. G.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui –– U. G. (toliau – ir Pareiškėja) ir jos atstovui advokato padėjėjui E. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi U. G., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato E. Č. skundą, dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo T. D. 2024-07-11 nutarimo Nr. 10-ANR_N-18750-2024 (ROIK: 24235580974), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
VAVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. 2024-07-11 nutarimu U. G. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliai – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad ji, 2024-03-29, 12.50 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „M.“ paėmė prekes: paakių kremą „Rasa A. C. 15 ml“, kurio kaina 12,99 Eur; veido serumą „Kilig probiotics s.niacin 30 ml“, kurio kaina 14,99 Eur, ir praėjo pro kasas už šias prekes nesumokėjusi. Nurodyta, kad prekės nesugadintos, grąžintos į prekybą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu institucijos nutarimu U. G. paskirta 120 Eur bauda.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą 2024-03-29, 15.26 val., U. G. paaiškino, kad šukas apžiūrėjo ir padėjo jas kažkur parduotuvėje, o kitas paimtas prekes įsidėjo į ketintą pirkti kuprinę ir apie jas pamiršusi praėjo pro kasas.
Šalies argumentai
U. G., nesutikdama su institucijos nutarimu, per atstovą — advokato padėjėją E. Č., pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną U. G. nutraukti. Priteisti U. G. išlaidas už teisinę pagalbą.
Skunde nurodo, kad institucija neatskleidė U. G. kaltės turinio tarp administracinio nusižengimo ir jos psichinio santykio su veika. Skundžiamame nutarime apsiribota konstatavimu, kad U. G. kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis, įrodymais, išvados nepagrindžiant byloje nustatytų aplinkybių analize ir surinktų įrodymų vertinimu. Liko neįvardinta ir kaltė, neatskleista kokia forma ji pasireiškė. Tad toks institucijos nutarimas neatitinka net minimalių tokio pobūdžio sprendimams keliamų reikalavimų. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta neginčijamų aplinkybių, patvirtinančių, kad U. G. praėjo su prekėmis pro kasas už jas nesumokėjusi tyčia, ketindama jas pasisavinti. Nepateikta jokių motyvų, kodėl institucija atsisakė vadovautis U. G. paaiškinimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis, nors administracinėn traukiamo asmens paaiškinimai yra ANK 569 straipsnį visiškai atitinkantys įrodymų šaltinį ir šių parodymų negalima vertinti kritiškai vien dėl to, kad institucijos pareigūnams nesinori jais tikėti ir, kad jie neatitinka tyrimą atliekančios institucijos versijos.
Nurodo, kad apsaugos darbuotojas apklaustas praėjus dviem mėnesiams, ir nors jis nurodė, kad iš pradžių U. G. neva jam aiškino, kad paakių kremas ir veido serumas yra jos, tačiau neatmestina, jog apsaugos darbuotojas tiesiog susimaišė. Kaip nurodė U. G., pagrindinis ginčas kilo su pareigūnų dėl šukų, kai ji bandė įtikinti apsaugos darbuotoją, kad šukos yra jos, kurias ji atsinešė iš namų. Apsaugos darbuotojams iš U. G. senosios kuprinės ištraukus paakių kremą ir veido serumą, ji iš karto prisipažino, jog per neapdairumą pamiršo už juos atsiskaityti. Iš vaizdo įrašų matyti, kad pareiškėja visapusiškai bendradarbiavo su apsaugos darbuotojais. Atitinkamai byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų U. G. paaiškinimų teisingumą ir leistų juos vertinti kritiškai.
Pažymi, kad U. G. pirko ir kitas prekes, o suveikus signalizacijai, nepuolė bėgti, priešingai, iš kart grįžo pas parduotuvės kasininkę, kuri išmagnetino naujai įsigytą kuprinę. Antrą kartą praėjus pro kasas signalizacija nesuveikė, nepaisant to, ji vis tiek neskubėjo pasišalinti iš įvykio vietos, ką akivaizdu, jog galėtų daryti asmuo, norintis pavogti prekes.
Nurodo, kad praeityje U. G. niekada nebuvo bausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus. Charakterizuojama teigiamai, studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini), nuolat stengiasi tobulinti savo įgūdžius atlikdama praktiką valstybinėse institucijose, dalyvaudama įvairiuose kursuose, seminaruose. Studijas universitete derina su darbine veikla, yra socialiai aktyvi ir bendruomeniška, įsitraukia į visuomeninę veiklą. Tad akivaizdu, kad įstatymams prieštaraujantis elgesys jai nebūdingas.
Atkreipia dėmesį ir į neapmokėtų prekių nedidelė vertę, kuri kartu su įvykio aplinkybėmis bei U. G. elgesiu ją sulaikius, neleidžia abejoti dėl tyčios jos veiksmuose nebuvimo.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjos kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kita medžiaga. Nesutinka, kad U. G. veiksmuose nebuvo tyčios. Pažymi, kad byloje yra pateikti vaizdo įrašai, kuriuose atvaizduoti pareiškėjos veiksmai, nekelia abejonių dėl jos veiksmų neteisėtumo. Taip pat nurodo, kad nuobauda individualizuota tinkamai. O tai, kad pareiškėja nesutinka su institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde išdėstytus argumentus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės.
Teisme U. G. parodė, kad 2024-03-29, po studijų, mama pasakė, kad yra nuolaidos kuprinėms ir pasiūlė nueiti į akropolį nusipirkti. Jos sena kuprinė jau buvo suplyšusi. Nuvyko į „A.“. Prieš įeinant į parduotuvę dar kalbėjo su mama ir mama pasakė pasižiūrėti gal bus kažkokių kitų prekių iš kosmetikos. Nuėjus į „A.“ pasiėmė naują kuprinę ir nuėjo į kosmetikos skyrių pasižiūrėti prekių. Po to turėjo susiskambinti su mama. Pokalbis vyko per „Facebook“, vaizdo skambučiu. Ji norėjo iš senos kuprinės perdėti savo kompiuterį į naują kuprinę, t. y. pasižiūrėti ar telpa, nes kompiuteris pakankamai didelis. Jai pasirodė, kad tai būtų keista daryti viduryje parduotuvės, todėl nuėjo į persirengimo kabiną. Nuėjusi į kabiną susiskambino su mama, pokalbio metu parodė, kad kompiuteris telpa į kuprinę. Viską į kuprinę perdėjo. Pokalbis užsibaigė ir ji išėjo iš kabinos. Taip pat mama prašė dar nupirkti putojančio šampano, nes planavo atšvęsti jos atsiskaitymus universitete. Labai skubėjo, nuėjo į alkoholio skyrių, pasiėmė alkoholinį gėrimą ir nuėjo į kasas. Kasose už viską susimokėjo. Išeinant supypsėjo signalizacija, ji apsisuko ir grįžo atgal, paklausė ar viskas gerai. Pardavėja atsiprašė, sakė, kad pamiršo nuimti apsaugą nuo kuprinės. Pardavėja tą apsaugą nuėmė. Tada norėjo prieiti prie suoliuko, kad pasidėti kuprinę ir apsižiūrėti ir tuo metu prie jos priėjo apsauga, paklausė, ar gali su juo praeiti. Ji paklausė kokiu klausimu. Atsakė, kad nuėjus paaiškins. Ji su apsauga nuėjo. Būnant apsaugos patalpoje, apžiūrėjus jos daiktus, ištraukė jos asmenines šukas ir pradėjo teigti, kad galimai tai yra ne jos šukos. Ji bandė įrodyti, kad tai jos šukos, bet pagrįsti niekuo negalėjo. Bet vėliau atsiprašė ir pasakė, kad tai jos šukos. Nes apsauginis tas šukas buvo pasiėmęs, nuėjo kažkur, tada grįžo ir pasakė, kad taip tai jos šukos. Perlo terminale atliko mokėjimą „už vagystę“, nes pirmą kartą gyvenime tokia situacija jai atsitiko, po kelių dienų nuvyko atlyginti žalą, nors jos nebuvo. Tiesiog norėjo, kad nebūtų tokios situacijos, nenorėjo kažkokių padarinių. Persirengimo kabinoje užuolaidas užtraukė, nes jai buvo nepatogu perkėlinėti kompiuterį iš senos kuprinės į naują. Ėjo į kabiną, kad patogiau jaustųsi ir galėtų susiskambinti su mama. Nebeprisimena į kurią kuprinės kišenę įsidėjo kremus. Neprisimena ar kremus įsidėjo į tą patį skyrių, kaip šampaną. Neteigė apsaugos darbuotojui, kad kremai jos. Apsaugos darbuotojas buvo apklaustas po ilgo laiko ir mano, kad jis suklydo, nes taip tikrai nebuvo. Už panašaus pobūdžio nusižengimus nėra bausta. Neturėjo tikslo vogti kremų. Šią situaciją galėjo įtakoti jos išsiblaškymas. Ji studijuoja, tuo metu buvo labai įtemptas studijų grafikas, t. y. atsiskaitymai ir pati buvo po atsiskaitymo. Studentai kartais atsiskaitymams ruošiasi naktimis, neišsimiega. Dieną prieš buvo kraujo donorė, tai irgi organizmo nesustiprino. Išsiblaškymas, skubėjimas, visko greitai darymas ir lėmė tokią situaciją. Jei nebūtų priėję apsaugos darbuotojai ir būtų pamačiusi, kad kuprinėje kremai už kuriuos nesusimokėjo, tai būtų grįžusi prie pardavėjos ir jai pasakiusi. Vienintelė klaida, kad krepšelio nepasiėmė. Kuprinę apžiūrinėjo ant suoliuko, nes norėjo iš senos kuprinės perdėti daiktus į naują kuprinę. Jos kuprinė buvo pakankamai suplyšusi ir norėjo kompiuterį įsidėti į naują kuprinę. Sena kuprinė vėliau buvo išmesta. Į parduotuvę atvyko įsigyti kuprinės su nuolaida.
Teisme liudytoja D. G. paaiškino, kad yra pareiškėjos mama. Parodė, kad apie įvykį žino. Pirmą kartą į tokią situaciją papuolė. U. pasakojo, kaip viskas įvyko. Iš jos pasakojimų girdėjo, kad ji labai pergyveno, kad taip atsitiko. Su U. pakalbėjo, kad matė, jog buvo kuprinių išpardavimas ir jai pasakė, kad po universiteto nuvažiuotų nusipirkti naujos kuprinės. U. nuvažiavo, pasižiūrėjo kuprines. Nuėjo į kabiną pažiūrėti ar telpa kompiuteris naujojoje kuprinėje. Kalbėjo per „Messenger“. Aptarė, kad kompiuteris į kuprinę telpa ir, kad kuprinę pirks. „Messenger“ vaizdo skambučiu kalbėjo. Būdama persirengimo kabinoje U. iš senos kuprinės perdėjo kompiuterį į naują kuprinę, kad pasižiūrėtų ar telpa. U. elgėsi ramiai. Tuo metu kalbėjosi, kad kuprinė tinka ir, kad kuprinę nusipirktų. Dar sutarė, kad U. nupirks šampano. U. pasakojo apie tolimesnius įvykius. Sakė, kad buvo išsiblaškiusi, pervargusi. Nes ir kraują buvo pridavusi ir vyko atsiskaitymai. Ėjo pro savitarną ir kremai liko kuprinėje. Ji nesuprato, kad kremai liko kuprinėje. Buvo signalizacija, bet nuo kuprinės buvo nenuimta apsauga. Vėliau U. sakė, kad prie jos priėjo apsauga, kai ji norėjo iš senos kuprinės daiktus persidėti į naują kuprinę. Prisimena, kad jos dar tarėsi, kad U. nueis pažiūrės kremų. Ji apžiūrėjo kremus ir pasiėmė juos pirkimui. Kai U. vyko į parduotuvę ji turėjo piniginių lėšų. Ji U. perveda pinigų, bet U. dar gauna stipendiją už gerą mokymąsi.
Teisme liudytojas D. P. paaiškino, kad dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini) „A.“. Atsimena įvykį. Sėdėjo už filmavimo įrangos, viršuje, prie vadinamojo pulto ir pastebėjo merginą kosmetikos skyriuje, ji pasiėmė kremus nuėjo prie persirengimo kabinos. Dar iš salės pasiėmė kuprinę ir užėjo į persirengimo kabiną ir iš kabinos išėjo be prekių. Nežino, ką dar mergina nešėsi į persirengimo kabiną. Mergina pasiėmė kuprinę, kremus ir viskas. Jokių rūbų nesinešė. O ką persirengimo kabinoje daro, tai jie nemato tokių dalykų. Kabinos užuolaidos buvo užtrauktos. Kabinoje mergina buvo gal 5 minutes. Dar buvo šukos, matosi iš vaizdo medžiagos, kad iš salės ima šukas. Mergina, kai ėjo į persirengimo kabiną, tai rankose laikė kremus, o iš kabinos išėjo tik su kuprine. Kuprinę pakabino. Todėl pakvietė kolegą, kad patikrintų kuprinę ar nepaliko ten kažko. Nieko nerado. Tik persirengimo kabinoje rado pakuotę nuo šukų. Paskui mergina išėjo iš parduotuvės ir ją sulaikė. Rado kremus, šukų nerado. Kai mergina išėjo už kasų, tai prie jos priėjo jo kolega. Merginą atvedė į viršų ir ten su ja jis bendravo. Jis paklausė, ar mergina už viską susimokėjo, ji atsakė, kad už viską. Klausė, ar tikrai už viską, jei už viską, tai kviečiame policiją. Neprisimins ar mergina tada pati išsitraukė ar jie rado tas prekes. Jam atrodo, kad mergina pati išsitraukė. Tada pasisiūlė sumokėti, bet jam valdžia neleidžia paleisti žmogaus, jei įvykdyta vagystė. Neprisimena kokiame kuprinės skyriuje buvo kosmetika. Buvo ir karantino metu ir šiuo metu yra, kad žmonės prekes deda į savo nešulius, o ne į krepšelius. Šiuo atveju buvo akivaizdi vagystė, nes mergina užėjo į persirengimo kabiną su prekėmis, o išėjo be prekių. Rūbų nebuvo pasiėmusi.
Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs skundžiamo nutarimo, skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, U. G. ir liudytojų paaiškinimus, konstatuoja, kad skundžiamas institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad U. G. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą institucijoje nedalyvavo, pateikė rašytinius paaiškinimus. Institucija, priimdama nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, U. G. rašytiniais paaiškinimais. Teismas juos patikrino teisme, apklausė liudytojus. Ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo juos įvertinti kitaip, nei tikėjosi pareiškėja. Teismas sprendžia, kad U. G. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymius. Ši norma numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Toks administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Byloje iš detaliai institucijos aprašytų vaizdo įrašų neginčytinai nustatyta, kad U. G., nešina kuprine, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje parduotuvėje pasiėmė kaltinime nurodytus du kremus (vaizdo įrašų duomenimis, juos rinkosi kelias minutes), po to šukas, dar vėliau pasiėmė kuprinę ir viską nešdama rankose nuėjo į persirengimo kabiną. Nuėjusi į persirengimo kabiną užtraukė užuolaidas. Po poros minučių išėjusi iš kabinos rankose kremų ar šukų nebeturėjo, eidama kalbėjo telefonu, nuėjusi pakabino kuprinę į vietą, iš kurios ją paėmė ir pasiėmė kitą. Kurį tai laiką vaikščiojo po parduotuvę, po to nuėjo į alkoholio skyrių, pasiėmė šampano butelį ir nuėjo į savitarnos kasas. Skenuodama prekes savo kuprinę padėjo ant žemės. Prieš sumokant už prekes iš savo kuprinės išsiėmė piniginę. Už šampano butelį ir kuprinę atsiskaitė atskirai. Paėmusi savo kuprinę, naujai įsigytą kuprinę ir šampano butelį paėmė į rankas ir išėjo iš savitarnos kasų. Išeinant iš savitarnos kasų suveikė signalizacija. Grįžusi prie parduotuvės darbuotojos padavė jai naujai įsigytą kuprinę. Parduotuvės darbuotoja išmagnetino naujai įsigytą kuprinę ir dar kartą išeinant iš savitarnos kasų signalizacija nesuveikė. U. G. priėjo prie suoliuko, pasidėjo prekes ir prie jos iš karto priėjo apsaugos darbuotojas. U. G. nieko neklausdama iš karto pradėjo eiti su apsaugos darbuotoju. Nuėjus į apsaugos darbuotojų apžiūros kambarį, savo kuprinę padėjo po stalu, ant žemės, ant stalo padėjo šampano butelį ir naujai įsigytą kuprinę. Darbuotojas, apžiūrėjęs naujai įsigytą kuprinę, paprašė paduoti kitą, pareiškėjos asmeninę kuprinę, iš kurios išėmė abu kremus, U. G. į tai nesureagavo, po to buvo rastos šukos be pakuotės.
Pareiškėja U. G. paaiškino, kad tyčios nesusimokėti už kremus neturėjo, jas įsidėjo į kuprinę persirengimo kabinoje ir pamiršo. Paaiškino, kad persirengimo kabinos užuolaidą užtraukė todėl, kad skambino per „Mesenger“ programą mamai ir jai buvo nepatogu į naują kuprinę kitiems matant bandyti iš senos kuprinės perdėti savo kompiuterį tam, kad patikrintų ar kompiuteris telpa į naują kuprinę. Byloje nėra pateikta duomenų apie vaizdo skambutį tiriamų aplinkybių metu, tačiau net ir nustačius paties skambučio faktą, jis nei paneigtų, nei patvirtintų pareiškėjos tolesnius veiksmus. Teismui, įvertinus liudytojo D. P. parodymus ir vaizdo įrašų turinį, nekyla jokių abejonių dėl U. G. tyčios nesusimokėti už kremus. Liudytojas D. P. parodė, kad pats bendravo su U. G., kai ją atvedė į kabinetą, jis jos klausė, ar ji už viską susimokėjo, ji atsakė, kad už viską, klausė, ar tikrai už viską, jei už viską, tai kvies policiją. Iš vaizdo įrašų matyti, kad U. G. kremus persirengimo kabinoje susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę, suveikus signalizacijai ji parduotuvės darbuotojai nedvejodama padavė tik naujai įsigytą kuprinę, išėjus pro kasas ir prie jos priėjus apsaugos darbuotojui, nieko nepaklausdama, nenustebdama iš karto nusekė paskui jį. Nuėjusi į apžiūros kabinetą ant stalo taip pat padėjo tik naujai įsigytą kuprinę, o savo kuprinę padėjo po stalu, o apsaugos darbuotojams paprašius pateikti savo kuprinę ir išimant iš jos prekes (kremus), visiškai nenustebo, pasak pačios U. G., kilo ginčas tik dėl šukų.
Taigi net tris kartus (suveikus signalizacijai, priėjus apsaugos darbuotojui, nuėjus į apžiūros kabinetą ir apsaugos darbuotojui teiraujantis ar ji už viską sumokėjo) U. G. apie į kuprinę susidėtus kremus (kuriuos rinkosi ne trumpą laiką) neva neprisiminė, savo kuprinės nei parduotuvės darbuotojai (padavė tik naujai įsigytą kuprinę), nei apsaugos darbuotojams iš pradžių apžiūrai nedavė (padėjo po stalu). O apsaugos darbuotojams ištraukus kremus, visiškai nesureagavo. Tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl pareiškėjos tyčios. Pažymėtina ir tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą bei teikdama 2024-05-14 rašytinius paaiškinimus (susipažinusi per atstovą tik su rašytine bylos medžiaga, dar nežinodama, kad yra vaizdo įrašai) U. G. nurodė, kad prekes susidėjo į ketintą pirkti kuprinę ir, kad atsiskaitydama pamiršo, kad prekės viduje. Tuo tarpu vaizdo medžiaga nustatyta, kad kuprinę, kurią nešėsi į persirengimo kabiną, pareiškėja pakabino į vietą, pasiėmė kitą kuprinę, o prekes dar persirengimo kabinoje susidėjo į su savimi turėtą kuprinę. U. G. susipažinusi per atstovą su vaizdo įrašais, 2024-07-04 rašytiniuose paaiškinimuose jau nurodė, kad prekes susidėjo į su savimi turėtą kuprinę, o rašydama pirminius rašytinius paaiškinimus suklydo, nes tuo metu gerai neprisiminė į kurią kuprinę susidėjo prekes. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad ir surašant administracinio nusižengimo protokolą pareiškėja nurodė prekes susidėjusi į ketintą pirkti kuprinę, protokolas surašytas iš karto po įvykio, tad, teismo nuomone, pamiršti šios aplinkybės pareiškėja tuo metu tikrai negalėjo. Visa tai verčia abejoti pareiškėjos paaiškinimų nuoširdumu ir sudaro pagrindą juos vertinti kritiškai.
Taigi liudytojo parodymai, vaizdo įrašai ir veikos padarymo aplinkybės, juos įvertinus kartu ir atskirai, teismui nekelia abejonių, kad U. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jau įsidėdama kremus į savo kuprinę žinojo, kad neketina už juos mokėti ir praėjo pro kasas už juos nesumokėjusi bei to norėjo.
Taip pat nėra nustatyta pažeidimų paskiriant nuobaudą U. G.. ANK 108 straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo 90 iki 400 Eur. U. G. paskirta 120 Eur bauda, kuri nesiekia nuobaudos vidurkio ir yra artima minimaliai. Byloje nenustatyta nei U. G. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Anksčiau U. G. nėra bausta už panašaus pobūdžio nusižengimus, charakterizuojama teigiamai. Nagrinėjant bylą teisme nuobaudos individualizavimo aplinkybės nėra pakitusios, baudos dydis nėra ginčijamas ir nėra pagrindo išvadai, kad nuobauda individualizuota netinkamai ar yra per griežta, atsižvelgiant į U. G. asmenybę ar nusižengimo pobūdį.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde ar teisme nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.
Byloje taip pat pateiktas prašymas priteisti U. G. išlaidas už teisinę pagalbą, tačiau netenkinus skundo, nustačius, kad administracinėn atsakomybėn U. G. patraukta pagrįstai, pagrindo priteisti išlaidas iš institucijos nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024-07-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18750-2024 ir pareiškėjos U. G. atstovo advokato padėjėjo E. Č. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.