Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-01-07 · Administracinė byla Nr. I-5026-473/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-07
Bylos Nr.
I-5026-473/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04499-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė (pran.), Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
Viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
Administracinė byla Nr. I-5026-473/2015Proceso Nr. 3-61-3-04499-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Viešoji įstaiga Respublikinė Kauno ligoninė, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, Viešoji įstaiga „Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras“), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 1-47; III t., b. l. 54–164; t. IX, b. l. 1-10; 52-71), prašydamas:

1) panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 1 d. Kontrolės Nr. T3-192/2014 ataskaitos kontrolės išvadą Nr. D17-193-(1.27) dalyje dėl pareiškėjo 2014 m. gegužės 5 d. 15.43 val. prašymo viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei;

2) įpareigoti atsakovą VASPVT atlikti naują pareiškėjo 2014 m. gegužės 5 d. 15.43 val. prašymo Respublikinei Kauno ligoninei, reg. Nr. S2-860, tyrimą bei pateikti naują Kontrolės ataskaitą;

Šalies argumentai

3) panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. T1-1280;

4) panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 8 d. Kontrolės Nr. T3-162/2014 ataskaitos Nr. D17-196-(1.27) išvadas;

5) panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. T1-1258;

6) VASPVT įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. 16.09 val. skundą, reg. Nr. T3-162, ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti nurodytus veiksmus: teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktus, atlikti pareiškėjo kaip tiriamojo teisių pažeidinėjimo ir sveikatos priežiūros paslaugų bei teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo, atlikimo ir ekspertizės rezultatų įforminimo tvarkos kokybės kontrolę dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba) veiksmų, teisės aktų nustatyta tvarka vertinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiksmų atitiktį visuomenės sveikatos priežiūros, teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo, atlikimo ir ekspertizės rezultatų įforminimo tvarkos licencijuojamai veiklai keliamiems reikalavimams, teismo psichiatrų ekspertų veiksmų, įgyvendintų teisių ir vykdytų pareigų atitiktį licencijuojamai veiklai keliamiems reikalavimams: dėl pareiškėjo V. J. priėmimo į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių 2013-09-02 kompleksinės stacionarinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimo šmeižikišku pagrindu baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-738/2014 (Nr. 1-367-738/2013); be baudžiamosios bylos Nr. 1-367-738/2013 medžiagos ir medicininių dokumentų; dėl šmeižikiško stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės pagrindo dėl Kauno apylinkės prokurorės S. N., Kauno apylinkės teisme teisėjos B. D. neteisėtų, nusikalstamų veikų pareiškėjo atžvilgiu netyrimo kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės 2013-09-02 - 2013-09-19 metu, visų ekspertizei reikalingų duomenų neišreikalavimo, neįvertinimo ir neaprašymo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-91/2013; dėl stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimo pareiškėją V. J. nepagrįstai bei neteisėtai priėmus į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių 2013-09-02 be bylos medžiagos ir medicininių dokumentų, neišreikalavus, neįvertinus ir neaprašius visų ekspertizei reikalingų duomenų apie nusikalstamas policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų veikas pareiškėjo atžvilgiu, policijos pareigūnų įvykdytus pareiškėjo sužalojimus; Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pareiškėjo atžvilgiu iš anksto naudoto psichologinio spaudimo, pareiškėjo žmogiškojo orumo žeminimo, išankstinės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje 2013-09-02 susidarytos ir pareiškėjui praneštos nuomonės, jog dar prieš kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimą pareiškėjas yra ligonis; informacijos nesuteikimo laiku apie pareiškėjo pargabenimą 2013-09-19 į Mastaičius ar bent į Kauną valstybės lėšomis ir galimybių nesudarymo pareiškėjui grįžti kartu su 2013-09-19 į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių atvykusiu pasiimti baudžiamosios bylos asmeniu; dėl netinkamo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atsakymo į pareiškėjo 2013-08-26 skundą, su 2013-08-26 skundu susijusių reikalingų veiksmų neatlikimo; dėl stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimo pareiškėjui V. J. 2014-02-17 - 2014-02-27 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai atsisakius atlikti V. J. 2014-02-16 prašymo 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42 punktuose prašomus atlikti veiksmus, neišreikalavus visų ekspertizei reikalingų duomenų, tame tarpe – apie nusikalstamas policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų veikas pareiškėjo atžvilgiu, policijos pareigūnų įvykdytus pareiškėjo sužalojimus; dėl išankstinio pakartotinės kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės 2014-02-17 / 2014-02-27 duomenų paskelbimo Sergej N. L., jo organizuotos nusikalstamos policijos pareigūnų grupuotės nariams, šios grupuotės nusikalstamas veikas prieš pareiškėją dengiantiems Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintiems asmenims, tame tarpe – E. P., galimam rusų kolonistų palikuoniui Lietuvoje V. F. – be ją paskyrusios institucijos leidimo; dėl leidimo Kauno apylinkės prokuratūros darbuotojams Sergej N. L., jo organizuotos nusikalstamos policijos pareigūnų grupuotės nariams, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams, tame tarpe – E. P., Sergej N. L., V. F., kištis į teismo ekspertų darbą iš anksto paskelbiant pakartotinės kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės 2014-02-17 - 2014-02-27 duomenis; dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atsisakymo imtis veiksmų – nesikreipimo į teisėsaugos institucijas reikalaujant už kišimąsi į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo ekspertų su pareiškėjui atliekamomis ekspertizėmis susijusį darbą užtraukti įstatymų numatytą atsakomybę; dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos eksperto S. S. veiksmų - 2014-01-31 išvados Nr. 93TPK-143; teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoti ir pareiškėjui raštu pranešti, kaip Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba pareiškėjo atžvilgiu laikėsi ir laikosi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų, teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo, atlikimo ir ekspertizės rezultatų įforminimo tvarkos licencijuojamai veiklai keliamų reikalavimų, teismo psichiatrų ekspertų veiklai, teisių ir pareigų atitikčiai licencijuojamai veiklai keliamų reikalavimų; teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjo kaip tiriamojo teisių pažeidimo ir sveikatos priežiūros paslaugų bei teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo, atlikimo ir ekspertizės rezultatų įforminimo tvarkos kokybės kontrolę dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiksmų Kauno apylinkės teisme darbuotojai B. D. iš anksto dar prieš V. F. 2014-04-11 prašymo teismo posėdyje nagrinėjimą pateikiant duomenis ir iš anksto padedant parengti 2014-04-25 nutartį dar prieš V. F. 2014-04-11 prašymo 2014-04-25 teismo posėdyje nagrinėjimą; teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjo kaip tiriamojo teisių pažeidimo ir sveikatos priežiūros paslaugų bei teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo, atlikimo ir ekspertizės rezultatų įforminimo tvarkos kokybės kontrolę dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos sąlygų sudarymo ir leidimo Kauno apylinkės teismo darbuotojai B. D. kištis į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos darbą pareiškėjui skiriant bei organizuojant teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizes, dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos leidimo pačiai B. D. išsirinkti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertus pareiškėjo kaip tiriamojo teisių pažeidinėjimui ir / ar nepagrįstai, neteisėtai paskirtų teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių atlikinėjimui; teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui pranešti teisės aktus ir jų nuostatas bei tvarką, kurių pagrindu Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba parenka tiriamajam V. J. nepagrįstai, neteisėtai paskirtų teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizių atlikinėjimui; teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti pareiškėjo kaip tiriamojo ir paciento saugos kontrolę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ir apie atliktus, atliekamus, atliksimus veiksmus pareiškėjui pranešti raštu; teisės aktų nustatyta tvarka prašomų veiksmų atlikimui išreikalauti baudžiamosios bylos Nr. 1-519-378/2014 medžiagą, jos teismo posėdžių garso įrašus, ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 medžiagą; pagal savo kompetenciją ir įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikti pareiškėjui informaciją ir visas kitas paslaugas, reikalingus jo teisių bei teisėtų interesų apgynimui - teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizių atlikinėjimui Lietuvos valstybės lėšomis nešališkoje valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje Vokietijos Federacinėje Respublikoje;

6) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) 2014 m. rugsėjo 10 d. administracinį aktą Nr. D2-11602-(1.20);

Šalies argumentai

7) įpareigoti VASPVT nagrinėti pareiškėjo V. J. 2014 m. rugpjūčio 31 d. skundą Nr. T3-295.

Skunduose (t. I, b. l. 1-47; III t., b. l. 54–164; t. IX, b. l. 1-10; 52-71) nurodė, kad kreipėsi į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę, kuri atsisakė atlikti pareiškėjo reikalautus atlikti veiksmus. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba atliko pareiškėjui psichiatrines ekspertizes, kurios buvo paskirtos nepagrįstai ir atliktos pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką ir reikalavimus. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba ir VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875) ir kitų teisės aktų nuostatų įpareigojančių atsakyti į asmenų prašymus ir skundus išsamiai, motyvuotai, vadovaujantis protingumo, teikiamos informacijos tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Pareiškėjui ekspertizę atliko be pagrindo, pažeidžiant pareiškėjo, kaip paciento teises. Neatlikdamos pareiškėjo skunde ir jo prieduose prašytų reikalingų veiksmų ar nepagrįstai bei neteisėtai atlikdamos skundžiamus veiksmus šios institucijos taip pat pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Pareiškėjas kreipėsi į VASPVT su skundais dėl VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiksmų. Atlikusi patikrinimą VASPVT nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tinkamai neišnagrinėjo skundų, neištyrė visų šių institucijų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai ignoravo dalį skunde išdėstytų teisės pažeidimų.

Atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos apsaugos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu (t. IV, b. l. 73-77; t. IX, b. l. 78-81) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad akreditavimo tarnyba vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos kontrolę. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal kompetenciją tinkamai įvertino pareiškėjo skunduose nurodytas faktines aplinkybes ir teisės pažeidimus, pateikė išsamius atsakymus. Be kita ko, pareiškėjas į atsakovę kreipėsi dėl institucijų veiksmų, kuriuos vertinti VASPVT neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė nagrinėti dalį pareiškėjo reikalavimų, kaip nepriskirtinus VASPVT kompetencijai. Atsakovė tinkamai informavo pareiškėją apie tai, kaip jis gali įgyvendinti savo teises dėl klausimų, kurių nagrinėti atsakovė nėra įgaliota. Tai, kad VASPVT kontrolės ataskaitose atskirai nepasisakė dėl kiekvieno skundo reikalavimo, kaip juos išskiria pareiškėjas, ir nepasisakė dėl kiekvieno reikalauto įvykdyti pareiškėjo nurodymo, nepaisant fakto, kad tokie reikalavimai ar nurodymai net nepatenka į tarnybos kompetenciją, nereiškia, kad VASPVT skundą išnagrinėjo neišsamiai. Pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai, pasireiškę neproporcingai dideliu skundų valstybės institucijoms, kiekiu, prieštarauja protingumo principui, kaip bendrajam teisės principui, kurio vienas iš sudedamųjų turinio elementų yra nepiktnaudžiavimas savo teisėmis, ne tik procesinėmis, bet ir pilietinėmis - 2012-2014 metų laikotarpiu pareiškėjas atsakovei yra pateikęs daugiau nei 20 skundų bei inicijavęs 11 administracinių bylų pirmąja instancija ir apeliacine tvarka, kuriose atsakovu yra įtraukta VASPVT.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu (t. IV, b. l. 71-72; t. IX, b. l. 106-107) prašo nagrinėti pareiškėjo skundą teismo nuožiūra. Nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministrė byloje negali būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tinkamu trečiuoju suinteresuotu asmeniu gali būti laikoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu (t. IV, b. l. 64) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas V. J. yra pateikęs skundų ir prašymų, kurių dalis yra analogiški teismui pateiktam skundui ir į juos pareiškėjui buvo atsakyta.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Viešosios įstaigos „Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimų į skundą nepateikė. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę (t. IV, b. l. 199-200; t. V, b. l. 1-9; t. VI, b. l. 168-179), prašydamas panaikinti Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje 1986 m. padarytus įrašus jo medicinos dokumentuose, juos pakeisti ir papildyti kitais pareiškėjo nurodytais, pakeisti, papildyti ar ištaisyti Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje 2010 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjo medicininiuose dokumentuose atliktus įrašus, V. J. išbraukti iš ligoninės įskaitos, pranešti, kurie gydytojai, kada, kuriuo pagrindu ir ar pagrįstai 1986 m. pacientui nustatė diagnozę. Papildomai skunde Kauno ligoninės padaliniui Marių ligoninei prašė pašalinti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ginamų pareiškėjo teisių pažeidimus, VASPVT 2014 m. kovo 5 d. Kontrolės Nr. T3-9/2014 ataskaitos Nr. D17-63-(1.27.) ir direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakyme Nr. T1-355 „Dėl pareiškėjo V. J. teisių pažeidimo“ nustatytus pažeidimus, apie juos raštu pranešti pareiškėjui. VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė atsakė į šiuos pareiškėjo prašymus 2014 m. birželio 4 d. raštu Nr. S1-1662(1.12) (t. IV, b. l. 196-198). Pareiškėjas dėl šio atsakymo 2014 m. birželio 9 d. pateikė skundą VASPVT (t. IV, b. l. 178-195).

Vadovaudamasis inter alia VASPVT 2014 m. rugsėjo 1 d. kontrolės Nr. T3-192/2014 ataskaitos kontrolės išvada Nr. D17-193-(1.27) (t. I, b. l. 48-49; t. IV, b. l. 79-81), VASPVT direktorius 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. T1-1280 (t. I, b. l. 50; t. IV, b. l. 82) nustatė, kad VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė 2014-06-04 rašte Nr. S1-1662(1.12) pareiškėjui V. J. nepaaiškino, kodėl jo 2010-08-19 medicininiuose dokumentuose įrašyta „pacientas išleistas į namus ambulatoriniam gydymui“, kokio „ambulatorinio gydymo“ bei kokiu tikslu pareiškėjui jo reikėjo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl šio pažeidimo VASPVT direktorius 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu VšĮ Respublikinei Kauno ligoninei skyrė įspėjimą.

Pareiškėjas taip pat VASPVT 2014 m. gegužės 12 d. apskundė (t. VI, b. l. 187-200; t. VII, b. l. 1-46) netinkamą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atsakymą į jo 2013 m. rugpjūčio 26 d. skundą, su šiuo skundu susijusių reikalingų veiksmų neatlikimą, jam Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje 2013-09-02 – 2013-09-19 atliktą stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. VIII, b. l. 54-64), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atsisakymą atlikti jo 2014 m. vasario 16 d. prašyme (t. VIII, b. l. 132-142) nurodytus veiksmus bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiksmus, kuriais Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkui buvo pateikti su pareiškėjui atlikta ekspertize susiję duomenys.

Remdamasis nagrinėjant šį skundą VASPVT parengta 2014 m. rugsėjo 8 d. VASPVT kontrolės Nr. T3-162/2014 ataskaita Nr. D17-196-(1.27) (t. I, b. l. 161-162), VASPVT direktorius 2014 m. rugsėjo 10 d. priėmė įsakymą Nr. T1-1258 (t. I, b. l. 163), kuriuo konstatavo, kad pareiškėjui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

2014 m. rugsėjo 8 d. ataskaitoje, kuria grindžiamas šis įsakymas, VASPVT pasisakė dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atsakymo į pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 26 d. skundą, su šiuo skundu susijusių reikalingų veiksmų, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2014 m. sausio 31d. išvados Nr. 93TPK-143 bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos atsisakymo atlikti V. J. 2014 m. vasario 16 d. prašyme nurodytus veiksmus, nurodydama, kad prašomi atlikti veiksmai ir reikalaujami priimti sprendimai nėra priskirtini VASPVT kompetencijai, kadangi tarnyba nėra ikiteisminio tyrimo institucija, todėl netiria veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, taip pat neatlieka veiksmų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, neturi teisių ir įgaliojimų vertinti ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų, teismo ekspertizės skyrimo, organizavimo, atlikimo tvarkos bei specialisto išvados. Dėl 2014 m. vasario 28 d. rašto Nr. 1S-93 Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkui, kuriuo buvo pateikti ekspertizės duomenys, VASPVT nurodė, kad nėra kompetentinga nagrinėti jo teisėtumą, kadangi nevykdo asmens duomenų saugos kontrolės.

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 31 d. su skundu (t. IX, b. l. 95-96) dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro veiksmų kreipėsi į VASPVT, kuri atsakė į skundą 2014 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. D2-11602-(1.20) (t. IX, b. l. 92-93).

VASPVT 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakyme išaiškino, kad neturi įgaliojimų nagrinėti pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 31 d. skundo. Nurodė, jog VASPVT nėra suteikta teisė vertinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro veiksmų. Taip pat paaiškino, kad vertinant pareiškėjo skundo Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai nagrinėjimą būtų viršijamos teisės aktuose nustatytų viešojo administravimo subjekto įgaliojimų ribos, kadangi VASPVT turi teisę tirti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiklą teikiant ar atsisakant suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundžiamos VASPVT kontrolės ataskaitos administracinio proceso teisenos tvarka nenagrinėtinos kaip savarankiškas administracinis aktas, kadangi jos yra tarpinis aktas, priimamas rengiantis priimti galutinį administracinį aktą, kuris sukelia suinteresuotajam asmeniui teisines pasekmes, šiuo atveju – pareiškėjo skundžiamus VASPVT direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. ir rugsėjo 12 d. įsakymus. Atitinkamai, šios ataskaitos sprendžiamoje byloje tiriamos tiek, kiek jos turi įtakos minėtų galutinių administracinių aktų teisėtumui (dėl VASPVT ataskaitų priskirtinumo nagrinėti administracinio proceso tvarka, žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-809/2013, 2003 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1140-2003).

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalyvauja formuojant valstybės politiką asmenų licencijavimo sveikatos priežiūros veiklai, sveikatos priežiūros technologijų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos srityse ir ją įgyvendina; akredituoja juridinius asmenis sveikatos priežiūros veiklai; licencijuoja asmenis sveikatos priežiūros veiklai; pagal kompetenciją rengia sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus; teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje; atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą; prižiūri, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartizacijos norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais; registruoja teikiamus rinkai medicinos prietaisus, išduoda asmenims teikimus atlikti medicinos prietaisų klinikinius tyrimus, pažymėjimus, suteikiančius asmenims teisę atlikti medicinos prietaisų techninės būklės tikrinimą, taip pat medicinos prietaisų laisvos prekybos pažymėjimus; vykdo įstatymuose ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nustatytas kitas funkcijas.

Pagal Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 ,,Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 9.6., 9.7 ir 10.47 punktus, pagrindiniai VASPVT veiklos tikslai yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti pacientų saugos kontrolę; taip pat VASPVT pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, pagal kurią viešojo administravimo subjektai asmenų skundus ir prašymus, be kita ko, turi išnagrinėti išsamiai, pateikti tinkamai motyvuotus atsakymus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d., asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 5 p. nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją (10 p.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 1 d., kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus skundus ir pranešimus tik veikdami savo kompetencijos ribose, t. y. neperžengdami įgaliojimų, kurie yra suteikti jiems jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šios nuostatos suponuoja taisyklę, kad viešojo administravimo subjektai turi veikti deramai laikydamiesi savo kompetencijos ribų, kas reiškia, jog administraciniai teismai yra įgalioti vertinti, ar valstybės, savivaldybės institucijos ir kitos įstaigos viešojo administravimo srityje tinkamai laikosi šios taisyklės. Atitinkamai, teismas tiria ne tik, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, bet ir tai, ar administravimo subjektas tinkamai interpretavo savo kompetencijos ribas inter alia ar pagrįstai atsisakė atlikti tam tikrus veiksmus, kaip nepriskirtinus jo kompetencijai.

Asmenų prašymų bei skundų viešojo administravimo subjektams sąvokos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 dalyse, kuriose numatyta, kad prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, o skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Asmenų kreipimaisi į viešojo administravimo institucijas yra suskirstyti į keturias rūšis – prašymas suteikti administracinę paslaugą, prašymas pateikti informaciją, prašymas priimti administracinį sprendimą bei kreipimasis, kuriuo pareiškėjas įvertina įstaigos darbą, atkreipia dėmesį į teigiamus ar neigiamus įstaigos veiklos elementus (Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 41 punktas). Nors Viešojo administravimo įstatymas nenumato reikalavimų jų formai ir turiniui, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymams bei skundams, kurie buvo išnagrinėti skundžiamais aktais, taikytinas turinio reikalavimas – pateikto skundo ar prašymo dalykinis turinys turi būti apskritai priskirtinas nagrinėti viešojo administravimo subjektams. Tai gali būti nustatoma, inter alia, atsižvelgiant į tai, ar prašymas, skundas yra dėl teisės reguliuojamų, nereguliuojamų visuomeninių santykių. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus prašymus, skundus ir pranešimus tik veikdami savo kompetencijos ribose, t. y. neperžengdami įgaliojimų, kurie yra suteikti jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Administraciniai teismai gali nagrinėti skundus dėl visų viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmų (neveikimo), sukeliančio asmeniui teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų – informacinio, aiškinamojo pobūdžio aktų – teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011). Šiuo principu dėl prašymų priskirtinumo nagrinėti mutatis mutandis turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl to, ar prašymas gali būti nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu prašymo išnagrinėjimas, prašymo patenkinimas, atmetimas asmeniui nesukelia teisinių pasekmių ir viešojo administravimo subjektas nėra teisės aktais įgaliotas jį nagrinėti, viešojo administravimo subjektas jo nagrinėti negali. Kai kurių pareiškėjo reikalaujamame įpareigoti išnagrinėti prašyme reikalavimų patenkinimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, VASPVT teisės aktais nėra įgaliota į juos atsakyti. Išnagrinėjusi ir atsakiusi į tokius prašymus, atsakovė būtų viršijusi savo kompetenciją, toks aktas būtų neteisėtas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dalis pareiškėjo reikalavimų skunduose VASPVT ir prašymuose bei skunduose įstaigoms, kurių veikla buvo ištirta sprendžiamoje byloje skundžiamais aktais yra reiškiami ne dėl teisės viešojo administravimo srityje – yra arba nagrinėtini baudžiamojo proceso tvarka, arba nepriskirtini nagrinėti viešojo administravimo srityje. Dalis pareiškėjo skunde formuluojamų reikalavimų yra nekonkretūs, nenuoseklūs, suformuluoti ne kaip reikalavimai, o teiginiai arba kaip nepasitenkinimas viešojo administravimo subjekto ar viešojo administravimo subjekto pareigūnų, darbuotojų veiksmais ir elgsena, grindžiami prielaidomis apie neteisėtus pareigūnų ketinimus, bet ne konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl to nėra galimybės įvertinti jų pagrįstumo, atitikimo teisės aktų nuostatoms ir, atitinkamai, skundžiamuose aktuose pagrįstai pasisakyta, kad jie nenagrinėtini.

Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad sprendžiamoje byloje nagrinėjamais aktais pareiškėjui buvo apibendrintai atsakyta į visus jo iškeltus klausimus. Klausimus, kuriuos VASPVT yra įgaliota nagrinėti, ji ištyrė ir motyvuotai dėl jų pasisakė. Dalis pareiškėjo reikalavimų yra reiškiama dėl pareigūnų veiksmų baudžiamajame procese. Tokių veiksmų teisėtumo kontrolė vykdoma vadovaujantis baudžiamojo proceso teise, dėl jų pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka ginti savo teises teismine tvarka. Dėl klausimų, kuriuos nagrinėti jai nepriskirta, VASPVT aktuose pareiškėjui nurodė kaip jis gali ginti savo teises, informavo, kad dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro veiksmų pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą. Skundžiamais aktais VASPVT iš esmės ištyrė visus jai priskirtinus nagrinėti pareiškėjo nusiskundimus, kuriuos jis reiškė 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. birželio 9 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d. skunduose atsakovei bei institucijoms, dėl kurių veiksmų (neveikimo) reiškė nusiskundimus atsakovei.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, tai, kad skundžiami aktai priimti tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jų priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamų VASPVT direktoriaus įsakymų, ir pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą VASPVT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus yra nepagrįsti. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas teismui 2014-12-17 pateikė prašymą grąžinti 100 Lt žyminio mokesčio (t. X, b. l. 11), kurį grindžia aplinkybe, kad teismo 2014-12-15 nutartimi administracinė byla Nr. I-10164-473/2014 buvo sujungta su administracine byla Nr. I-10172-473. Atvejai, kada grąžinamas žyminis mokestis yra numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje: kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą; kai pareiškėjas skundą (prašymą) atsiima; kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui; bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; skundą (prašymą) palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti; skundą (prašymą) palikus nenagrinėtą, kai skundą (prašymą) pateikė neveiksnus asmuo arba neįgaliotas vesti bylą asmuo; kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą. Žyminio mokesčio mokėjimas nėra siejamas su bylos išskyrimu į atskiras bylas ar atskirų bylų sujungimu į vieną bylą – pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 38, 39 straipsnius, žyminiu mokesčiu yra apmokestinami skundai, už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Todėl pareiškėjo prašymas grąžinti 100 Lt žyminio mokesčio yra nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnius).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymo dėl 100 Lt žyminio mokesčio grąžinimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRaimondas BlauzdžiusRasa Ragulskytė-Markovienė