- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-20
- Bylos Nr.
- I-68-163/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00166-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- M.S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Alovė“, B.O.S., V.S., R.P., Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, R.S.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas, Aleksandras Jokūbauskas, Aleksandras Jokū
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui M.S., pareiškėjo M.S. atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Bormotinai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alovė“ atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: B.O.S., V.S., R.P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M.S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, UAB „Alovė“, R.S., V.S., R.P., V.S., B.O.S. dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu ( I t., b.l. 2-6 ) kreipėsi į teismą, prašydamas:
- panaikinti 2009-03-02 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-143 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Alovė““;
- panaikinti 2009-05-19 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. (4.17)-D3-1655 dėl gražinimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, kurio plotas 0,1173 ha (posesija Nr. 12) kadastrinių matavimų bylas ir netvirtinimo šio žemės sklypo plano, dydžio ribų bei apribojimų;
- įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamą 0,1173 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą); patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, sklypo dydį ir ribas; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija); pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo; suteikti žemės sklypui adresą.
Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-02 įsakymas Nr. A1-143 ir 2009-05-19 sprendimas Nr. (4.17)-D3-1655 yra iš esmės neteisėti, nes jie savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, be to, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.
Pareiškėjas M.S. yra mirusios A.S. (pareiškėjo senelės) turto įpėdinis, turintis teisę atgauti žemę, esančią (duomenys neskelbtini). 2003-05-08 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 25 ir 2008-05-19 Palangos miesto savivaldybės administracijos Komisijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės sprendimu Nr. (8.16)-D6-32 yra suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę minėtoje vietoje (kartografinėje medžiagoje pažymėtą Nr. 8, 44), o tokie faktiniai duomenys paneigia 2009-05-19 sprendimo Nr. (4.17)-D3-1655 išvadą apie A.S. nuosavybės teise valdytos žemės vietoje suformuotame grąžinti 0,1173 ha žemės sklype neva esančius ir UAB „Alovė“ priklausančius trinkelėmis grįstus takus. Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai 2009-04-08 rašte Nr. (18.8)-ASK1-302 aiškina apie šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), suformuotą UAB „Alovė“ žemės sklypą, kur yra trinkelėmis grįsti takai, nes 2006-04-27 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-90 buvo pritarta teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui, kurio tikslas – žemės sklypo suformavimas, kartu sprendžiant piliečių nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo klausimą. Šis norminis aktas yra teismo panaikintas, todėl bet koks žemės sklypo prie UAB „Alovė“ statinių formavimas nebuvo galimas. 2009-05-07 VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo raštu Nr. 2050/05-S2-284 tik informuojama apie unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotus kiemo statinius (kiemo aikštelę), bet visiškai nieko nepasisakoma apie tai, kad UAB „Alovė“ nuosavybės teise valdo techninės inventorinės bylos plane indeksu K1 pažymėtus takus. Tokio plano tikrumas kelia pagrįstų abejonių, nes faktiškai tai yra neaiškaus piešinio fragmentas, neturintis jokių oficialiam dokumentui būtinų rekvizitų.
Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr. 25 teritorija, kur suformuotas A.S. įpėdiniams grąžintino 0,1173 ha žemės sklypo teritorija, taip pat suderinta kaip laisva, neužstatyta žemė. UAB „Alovė“ priklausantis 612,48 m² negyvenamas pastatas iki šiol yra visiškai neprižiūrimas ir nenaudojamas. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei suformuotą praktiką administracinėje byloje Nr. I-1248-163/2006 darytina išvada, kad 2009-03-02 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-143 perduoti teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas UAB „Alovė“ detaliojo planavimo tikslui – žemės sklypo formavimui prie naudojamų statinių, būdo, požiūrio ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymui, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas teismo posėdžio metu palaiko skundo reikalavimus ir juos prašo tenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į M.S. skundą ( I t., b.l. 75-77 ), kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais ir prašo pareiškėjo skundo reikalavimų netenkinti. Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2009-05-19 raštu Nr. (4.17)-D3-1655 „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų grąžinimo“ žemės sklypo planą grąžino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui nepatvirtintus. Pagal Žemėtvarkos skyriaus pateiktas kadastrinių matavimų bylas suformuotame žemės sklype buvo pažymėti takai. Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius 2009-04-08 raštu Nr. (18.8)-ASK1-302 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą dėl suformuotame sklype esančių takų priklausomybės. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas 2009-05-07 raštu Nr. 259830013023 informavo, kad Nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), nurodyti kiemo statiniai (kiemo aikštelė) yra pastato priklausiniai, nuosavybės teise priklausantys UAB „Alovė“. Turint tokius duomenis, Palangos miesto savivaldybės administracija negalėjo atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkte nustatytų savivaldybės administracijos funkcijų ir pažymėti prašomą žemės sklypą kaip laisvą (neužstatytą), todėl žemės sklypo planas su visa medžiaga buvo grąžintas Žemėtvarkos skyriui.
Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Palangos miesto savivaldybės komisija dėl laisvos (neužstatytos) žemės 2009-05-19 sprendimu Nr. (8.16)-D6-32 patvirtino, kad pareiškėjo prašomas suformuoti sklypas yra laisvas (neužstatytas), nes komisija priėmė sprendimą dėl kito žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1299 ha ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0423 ha. Be to, nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad 2003-05-08 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 25 minėtoje vietoje yra suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, nes minėtu sprendimu patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę negali būti vertinama kaip informacija kartografinėje medžiagoje apie laisvą žemę, kadangi tokia informacija turi būti teikiama dėl kiekvieno piliečių prašymo atkurti nuosavybės teises atskirai.
Pažymi, kad 2006-09-01 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1248-163/2006 panaikintas VĮ „Registrų centras“ sprendimas ir UAB „Alovė“ nuosavybės teisės į 11 atrakcionų įrenginių, bet ne į negyvenamas patalpas ir kitus kiemo statinius.
Atsakovo atstovė Aušra Bormotina teismo posėdžio metu nesutinka su skundo reikalavimais atsiliepime išdėstytais motyvais. .
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“ atsiliepimu į skundą (I t., b.l. 62-66) prašo pareiškėjo M.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pareiškėjo ginčijamas 2009-05-19 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos grąžinimo nėra norminis administracinis aktas Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, nes ginčijamame 2009-05-19 sprendime Nr. (4.17)-D3-1655 nėra suformuota jokia privalomo elgesio taisyklė. Šis ginčijamas dokumentas yra tik raštas – atsakymas, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracija grąžino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas ir informuoja, jog suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra trinkelėmis grįsti takai, kurie šalia esančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Alovė“, techninėje inventorinėje byloje pažymėti indeksu K1, įregistruoti kaip šio pastato priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso UAB „Alovė“, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius negali patvirtinti šio žemės sklypo, t.y. (duomenys neskelbtini), plano, dydžio ribų bei apribojimų.
Nurodo, kad ginčijamas 2009-03-02 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-143 yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei nepažeidžiant viešojo intereso. Šiuo įsakymu Palangos miesto savivaldybės administracija realizavo įstatymų leidėjo jai suteiktą teisę perduoti dalį savo teisių ir pareigų, atliekant detalųjį teritorijų planavimą žemės naudotojui – UAB „Alovė“, nes šiai įmonei nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Ši teritorija iš pietų pusės ribojasi su suformuotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), priklausiusiu pareiškėjo senelei A.S. Pagal 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 27 punktą naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Išnuomojami šie naudojami žemės sklypai: užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Tam, kad bendrovė galėtų tinkamai įforminti žemės sklypo prie statinių nuomos santykius, kad galėtų teisėtai ir netrikdomai vykdyti savo veiklą, kilo būtinybė patikslinti bendrovės naudojamo žemės sklypo ribas, kadangi tinkamai neįforminus naudojamų žemės sklypo nuomos santykių, bendrovė negali atlikti jokių kitų teisinių veiksmų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-12-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-526-386/2008 Palangos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota suformuoti žemės sklypą prie UAB „Alovė“ priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, visos detaliojo planavimo procedūros, pradėtos vykdant ginčijamą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, yra teisėtos ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, taip pat nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Alovė“ taip pat nesutinka su M.S. reikalavimu įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamą 0,1173 ha žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą), kadangi šiai dienai toje teritorijoje šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), yra trinkelėmis grįsti takai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė), kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip administracinio pastato 1B2p priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso UAB „Alovė“.
Pažymi, kad pareiškėjas šiuo atveju privalėjo pasinaudoti išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes skundų, susijusių su nuosavybės teisią atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtintoje LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, pagal kurios 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad „Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų". Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2007 m. kovo mėn. 26 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A 6 - 311/2007) pažymėjo, kad „LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, numatytos teisės normos yra specialiosios teisės normų, numatytų LR žemės reformos įstatyme, atžvilgiu, todėl, nustatant, kokie ginčai nagrinėjami taikant ikiteisminę jų nagrinėjimo tvarką, reikia vadovautis šiomis specialiosiomis teisės normomis. Dėl to ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos." Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą - teismui.
Atsiliepimas
UAB „Alovė“ atstovas advokatas Romualdas Mikliušas teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Tretieji suinteresuotieji asmenys: Klaipėdos apskrities viršininko administracija, R.S., V.S., R.P., V.S. ir B.O.S. atsiliepimų į M.S. skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas ir tretieji suinteresuoti asmenys R.S. ir V.S. ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui, R.S. ir V.S. ar jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-02 įsakymo Nr. A1-143.
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-02 įsakymu Nr. A1-143 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Alovė“ trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Alovė“ buvo perduotos teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos. Detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypo formavimas prie naudojamų statinių, būdo, pobūdžio ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties.
Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (I t.b.l. 29, 72-73) nustatyta, jog UAB „Alovė“, iki ginčijamo įsakymo priėmimo, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė administracinį pastatą, lauko tualetą, kiemo statinius (kiemo aikštelę). Minėto turto objektai yra valstybinėje žemėje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau-Taisyklės), numatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys gali įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad „parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai“.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu Palangos miesto savivaldybės administracija, buvo įpareigota, vadovaujantis galiojančiais detaliaisiais planais, suformuoti žemės sklypą prie UAB „Alovė“ priklausančių pastatų adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko šį sprendimą galioti.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-239 12.3 ir 16.4 punktuose, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 7.4 punkte numatyta galimybė savivaldybės administracijos direktoriui perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, sudarant sutartį su žemės sklypo naudotoju.
Aiškindama Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą pagal kurią savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog ši norma interpretuotina kaip įstatymų leidėjo suteikta teisė viešojo administravimo subjektui perduoti dalį savo teisių ir pareigų (organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją; finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus; teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, teikti tikrinti ir tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas), atliekant detalųjį teritorijų planavimą, žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-1114/2006). Kaip konstatavo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr.A8-441/2007, sutarties sudarymas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui – veiksmas valstybinio administravimo srityje, kuris yra priskirtas savivaldybės kompetencijai (2007 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-441/2007. Todėl Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad savivaldybės administracijai įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo nėra absoliuti ir turi būti realizuojama įstatymų nustatytose ribose, o nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, minėta sutartis privalo būti sudaroma (2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502-47/2008, 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A146-1414/2008, 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A556-476/2009). Konkretizuodamas paminėtų normų taikymą, Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog žemės sklypų valdytojo ar naudotojo prašymas bei teisės aktuose įtvirtintų sąlygų detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigoms perduoti buvimas sukuria savivaldybės administracijos direktoriui pareigą sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, o kitoks šių normų aiškinimas prieštarautų viešosios teisės principams.
UAB „Alovė“ nuosavybės teise priklausantys statiniai yra (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra valstybinėje žemėje, todėl UAB „Alovė“ yra šio žemės sklypo naudotoja. Byloje nenustatyta, kad ginčijame įsakyme nurodyti planavimo tikslai ( žemės sklypo formavimas prie naudojamų statinių, būdo, pobūdžio ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties) prieštarautų įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimams ar bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. A1-143 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties“, kuriuo perduotos teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos UAB „Alovė“, nurodant detaliojo planavimo tikslą – žemės sklypo formavimas prie naudojamų statinių, būdo, pobūdžio ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties, yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-05-19 sprendimo Nr. (4.17)-D3-1655.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. R4-840-(3.4) kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ 106 punktu, prašė natūra grąžinamą 0,1173 ha žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą), patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, sklypo dydį ir ribas, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo, suteikti žemės sklypui adresą (b.l.14). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-1655 grąžino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, kurio plotas 0,1173 ha (posesija Nr.12) kadastrinių matavimų bylas ir nurodė, kad negali patvirtinti šio žemės sklypo plano, dydžių ribų bei apribojimų, nes šiame suformuotame žemės sklype yra trinkelėmis grįsti takai, kurie Registrų centro Klaipėdos filialo duomenimis, nekilnojamojo turto registre užregistruoti kaip administracinio pastato priklausiniai ir priklauso nuosavybės teise UAB „Alovė“. Šis administracinis aktas, nors surašytas kaip paprastas raštas, kuriuo grąžinamos kadastrinės bylos ir paaiškinama kodėl taip daroma, iš esmės yra Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas atsisakyti tenkinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyriaus prašymą ir pažymėti natūrą grąžinamą 0,1173 ha žemės sklypą kaip laisvą (neužstatytą), patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, sklypo dydį ir ribas, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo, suteikti žemės sklypui adresą. Šis raštas sukėlė pareiškėjui M.S. teisines pasekmes, todėl jis pagrįstai galėjo būti skundžiamas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, prašydama Palangos savivaldybės administracijos natūra grąžinamą 0,1173 ha žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą), patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, sklypo dydį ir ribas, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo, suteikti žemės sklypui adresą siekė pareiškėjui M.S. atkurti nuosavybės teisės natūra.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo dienos gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje. Šios Tvarkos 123 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr.387 redakcija, galiojanti nuo 2004-04-11) iš esmės pakartoja įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą. Tvarkos 122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, į kurį nukreipia Tvarkos 122 punktas nustato, kad „Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų“. Tokia institucija, Vyriausybės įgaliota nagrinėti apskrities viršininko jau apsvarstytus prašymus ir skundus, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 709“ Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr.194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos“ patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ir šios įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057, numatytos teisės normos yra specialios teisės normų, numatytų Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, atžvilgiu, todėl, nustatant, kokie ginčai nagrinėjai taikant ikiteisminę jų nagrinėjimo tvarką, reikia vadovautis šiomis specialiomis teisės normomis. Todėl ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, formuodamas praktiką taip pat yra įtvirtinęs taisyklę, kad ginčams, susijusiems su nuosavybės teisų į žemę, mišką ir vandenį atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus, turi būti taikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Šioje byloje ginčas yra atsiradęs dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymo tvirtinti bei nustatyti ribas ir apribojimus žemės sklypo, į kurį Klaipėdos apskrities viršininko administracija planuoja atkurti nuosavybės teises. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas, galiojęs ginčo metu, priskyrė apskrities viršininko administraciją institucijoms, atliekančioms valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr.XI-500 redakcija numato, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų nuo 2010 m. sausio 1 d. atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, žemės sklypų planai, parengti žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus bei namų valdų žemės sklypus, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 20.4 punkte numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundus teritorijų planavimo klausimais nagrinėja, kai jie pagal kompetenciją jau buvo išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas netenkino pareiškėjo. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai iš esmės numato tokią pat ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, kaip ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog apskrities viršininko, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetencijai priskiriama ikiteismine tvarka spręsti ginčus savivaldybės lygmens teritorijų planavimo klausimais, susijusius su nuosavybės teisių į žemę , mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Tokiu būdu ginčui dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 sprendimo Nr. (4.17)-D3-1655, kuriuo atsisakoma tvirtinti nuosavybėn natūra gražintino žemės sklypo planą, dydžio ribas bei apribojimus yra privaloma išankstinė ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Ginčijamą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 19 sprendimą Nr. (4.17)-D3-1655 ir veiksmus pareiškėjas pirmiausiai turėjo apskųsti aukščiau nurodytoms institucijoms ir tik po to, jeigu jo skundas tose institucijose nebūtų patenkintas, paduoti skundą administraciniam teismui. Šia tvarka dar galima pasinaudoti, todėl skundas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu. Kadangi pareiškėjas neprisilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, o šia tvarka dar galima pasinaudoti, teismas negali nagrinėti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamą 0,1173 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą); patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, sklypo dydį ir ribas; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija); pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo; suteikti žemės sklypui adresą. Dėl šio reikalavimo skundas taip pat paliktinas nenagrinėtu ( ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniu, 88 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
skundą dalyje, dėl reikalavimo panaikinti 2009m kovo 2 d.Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-143 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Alovė“, atmesti kaip nepagrįstą.
Skundą dalyje, dėl reikalavimų panaikinti 2009-05-19 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. (4.17)-D3-1655 dėl gražinimo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui žemės sklypo, kurio plotas 0,1173 ha (posesija Nr. 12) kadastrinių matavimų bylas ir netvirtinimo šio žemės sklypo plano, dydžio ribų bei apribojimų, bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos natūra grąžinamą 0,1173 ha (posesija Nr. 12) žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą); patvirtinti parengtą žemės sklypo planą, sklypo dydį ir ribas; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija); pasiūlyti urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas; nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymus dėl žemės servituto nustatymo; suteikti žemės sklypui adresą, palikti nenagrinėtus.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.