- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-2530-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12542-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių namukai“
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Ranga xi“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių namukai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių namukai“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Ranga xi“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Svajonių namukai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau - MB) „Ranga xi“ 1 700 Eur skolą, 50 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas sąskaitose 3 000 Eur sumai, o nesant atsakovės sąskaitose piniginių lėšų, sustabdyti skolos išieškojimą iš ieškovės pagal 2022 m. balandžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1819-723/2022 iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė pateikdama ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-1819-723/2022, dėl 1 700 Eur tariamos skolos, siekė praturtėti ieškovės sąskaita, kadangi atsakovė buvo gavusi iš ieškovės 1 700 Eur grynais pinigais. Atsakovės MB „Ranga XI“ direktorius yra aštuonis kartus teistas už sukčiavimą, įmones atsidarinėja vieną po kitos, todėl yra didelė tikimybė, kad ieškovei priteisus skolą iš atsakovės, jos iš atsakovės nepavyks išieškoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės UAB „Svajonių namukai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareikštas reikalavimas dėl skolos pagal paskolos sutartį yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės turimą turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, turtines teises, pinigines lėšas, vertybinius popierius ir pan., todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, 1 700 Eur reikalavimo suma yra didelė. Ieškovės teiginiai, kad atsakovės MB „Ranga XI“ direktorius R. G. yra aštuonis kartus teistas už sukčiavimą, įmones atsidarinėja vieną po kitos, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir šie teiginiai nėra sietini su atsakovės nemokumu, o vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurie bent tikėtinai teiktų pagrindą spręsti apie atsakovės galimą nesąžiningumą, jo galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Darytina išvada, kad šioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta galimos grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Svajonių namukai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-17164-807/2022, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovės MB „Ranga XI“ pinigines lėšas sąskaitose 3000 Eur sumai. Nesant atsakovės sąskaitose piniginių lėšų, sustabdyti skolos išieškojimą iš ieškovės UAB „Svajonių namukai“ pagal 2022 m. balandžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1819-723/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 20 d sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1819-723/2022 bei byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo sprendimas šioje byloje bus palankus ieškovei, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė remiasi prejudiciniais faktais ankstesnėje byloje nustatytais faktais, kad atsakovė ėmė pinigus iš ieškovės, todėl teigti, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, negalima.
7.2. Ieškovė nesutinka su teismo teiginiais, kad atsakovės MB „Ranga XI“ direktorius R. G. yra aštuonis kartus teistas už sukčiavimą, įmones atsidarinėja vieną po kitos, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir šie teiginiai nėra sietini su atsakovės nemokumu, o vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio.
7.3. Ieškovė atsakovės nesąžiningą elgesį grindžia viešais duomenimis (viešoje erdvėje apstu straipsnių apie R. G. 8 teistumus dėl sukčiavimų), kuris nesuderinamas su sąžiningo asmens pareigomis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Įvertintų įrodymų visuma pagrindžia atsakovės polinkį elgtis nesąžiningai ir yra pakankama konstatuoti atsakovės nesąžiningumą bei dėl to kylančią grėsmę teismo sprendimo vykdymui ieškovei palankaus sprendimo atveju šioje byloje (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netaikyti atsakovei laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimai yra preliminariai nepagrįsti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei teigia atskirajame skunde apeliantas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad pareikštas reikalavimas dėl skolos pagal paskolos sutartį yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 straipsnis), kas aiškinant lingvistiškai reiškia, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti plačiau nepasisako.
13. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti, teismui konstatavus, kad ieškovė nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
14. Galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tiek savo prašyme, tiek ir atskirajame skunde nurodė, kad atsakovės MB „Ranga XI“ direktorius yra aštuonis kartus teistas už sukčiavimą, įmones atsidarinėja vieną po kitos, todėl yra didelė tikimybė, kad ieškovei priteisus skolą iš atsakovės, jos iš atsakovės nepavyks išieškoti. Pažymėjo, kad šie duomenis yra žinomi viešojoje erdvėje (spaudos straipsniuose).
16. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir joje nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, nemano, kad jie pakankamai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Visų pirma, pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, kai dėl prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovės veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie įrodytų atsakovės realius ar tikėtinus ketinimus nesąžiningai paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdama, kad būtų sukliudyta ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovės teiginiai apie atsakovės MB „Ranga XI“ direktoriaus R. G. teistumą už sukčiavimą, kitų įmonių atidarymą, nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei nėra sietini su atsakovės nemokumu. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių įrodymų ieškovė apie atsakovės nesąžiningumą nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Vien tik tai, kad viešojoje erdvėje yra straipsnių apie atsakovės vadovo buvusius teistumus už sukčiavimą, nesukuria pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas taikyti laikinąsias priemones bei atskirasis skundas iš esmės grindžiamas subjektyviu situacijos vertinimu dėl atsakovės nesąžiningumo. Tačiau vien tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta įrodymais, nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tinkamai taikė bei aiškino laikinųjų apsaugos priemonių instituto nuostatas, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, svarbias atsakovės nesąžiningumui nustatyti. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovės (apeliantės) UAB „Svajonių namukai“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.