Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. e2S-117-910/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
e2S-117-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45914-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-117-910/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45914-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio fizinio asmens G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančio fizinio asmens G. M. nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, akcinė bendrovė „SB Lizingas“, akcinė bendrovė „SEB“ bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas bankrutuojančio fizinio asmens G. M. nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

2. Nemokumo administratorė UAB „Skolvalda“ nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d. įvyko bankrutuojančio fizinio asmens G. M. kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl pritarimo mokumo atkūrimo plano projektui. Patikslintam mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta. 2019 m. balandžio 29 d. įvyko pakartotinis bankrutuojančio fizinio asmens G. M. kreditorių susirinkimas, tačiau ir jame patikslintam mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektams, nemokumo administratorė prašė svarstyti bankrutuojančio fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą teismo tvarka.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimuose į nemokumo administratorės prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė bankrutuojančio fizinio asmens G. M. nemokumo administratorės prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, teismas nurodė, kad bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, šį protokolą ir plano projektą su išvada turi pateikti teismui per 3 darbo dienas. Teismas nustatė, kad šiuo atveju pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiama dėl pritarimo patikslintam mokumo atkūrimo planui, įvyko 2019 m. balandžio 29 d., tačiau bankrutuojančio fizinio asmens nemokumo administratorė prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo pateikė teismui tik 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams po pakartotinio kreditorių susirinkimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nemokumo administratorė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą su prašymu dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

6. Iš bylos medžiagos ir patikslinto mokumo atkūrimo plano teismas nustatė, kad bankrutuojančio fizinio asmens per mėnesį gaunamas darbo užmokestis padidėjo nuo 735 Eur iki 900 Eur, o maistpinigiai – nuo 175 Eur iki 240 Eur, tačiau patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad maistpinigiai neįtraukiami į kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtas lėšas. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, nes pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kiekvieną kartą sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

7. Įvertinęs 2019 m. balandžio 29 d. vykusiam kreditorių susirinkimui pateikto patikslinto nemokumo atkūrimo plano turinį, teismas padarė išvadą, kad bankrutuojantis asmuo neatsižvelgė į kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo balsavimo biuletenyje išdėstytas pastabas ir plano dalies dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo apskritai netikslino. Bankrutuojantis asmuo, prieš pakartotinai pateikdamas patikslintą mokumo atkūrimo planą kreditorių susirinkimui, net nesvarstė galimybės gaunamus maistpinigius ar jų dalį skirti kreditorių reikalavimams tenkinti, o tik deklaratyviai nurodė, kad iš šių lėšų negali būti vykdomas išieškojimas.

8. Teismas priėjo prie išvados, kad bankrutuojantis asmuo nepatikslino plano taip, kad būtų iš esmės atsižvelgta į jo ir kreditorių interesų pusiausvyrą, nes nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl, padidėjus gaunamoms pajamoms (įskaitant maistpinigius), kreditorių reikalavimams tenkinti negalėtų būti skiriamos didesnės sumos, nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane, kurį teismas patvirtino 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, t. y. kodėl bankrutuojančio asmens gaunami didesni maistpinigiai ar jų dalis negali būti skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu bankrutuojantis fizinis asmuo G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo praleistas terminas patikslintam nemokumo atkūrimo planui patvirtinti. Pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. FABĮ 8 straipsnio 13 dalis nustato, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Terminas, per kurį patikslintas plano projektas turi būti pateiktas teismui, nenustatomas, tačiau pagal galimybes neturėtų būti ilgesnis nei 4 mėnesiai. Be to, net teismui ir nepatvirtinus patikslinto plano, lieka galioti anksčiau patvirtintas mokumo atkūrimo planas.

9.2. Tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, apeliantas gauna atlygį kaip profesinės karo tarnybos karys, taip pat kiekvienam kariui priklauso 8 Eur maistpinigiai dienai. Šie pinigai yra kaip maisto išlaidų kompensacija ir nėra apmokestinami ar kitaip išskaičiuojami. Apeliantas ne visada gali maitintis karinėse valgyklose pagal užduočių specifiką, todėl 8 Eur per dieną dažnai nepakanka (būna atveju, kad mėnesio norma sunaudojama per dvi savaites ar mažiau). Be to, karių patiriamas fizinis krūvis yra gerokai didesnis nei eilinio piliečio, todėl ir išlaidos maistui ženkliai padidėja. Teismas netyrė realios maistpinigių panaudojimo tvarkos, o tik vadovavosi kreditoriaus argumentais, kurie neatitinka realybės (apskaičiuota visa maistpinigių suma, nors didelę jos dalį apeliantas panaudojo pagal paskirtį – maitindamasis komandiruotėse, mokymuose, pratybose ir kituose renginiuose, kuriuose jis dalyvaudavo).

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą nutartį. Atsižvelgdamas į tai, suinteresuotas asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantas (bankrutuojantis fizinis asmuo) apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2003 m. liepos 3 d. raštą „Dėl alimentų išskaitymo“; 2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento 2003 m. liepos 7 d. raštą „Dėl išskaitų pagal vykdomuosius raštus“; 3) apelianto ir darbovietės elektroninį susirašinėjimą.

14. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Apeliantas naujai pateiktais įrodymais iš esmės įrodinėja tai, kad skolos iš profesinės karo tarnybos kariams mokamos maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos išieškojimas vykdymo procese nėra galimas. Pažymėtina, kad priverstinio vykdymo proceso negalima tapatinti su fizinio asmens bankroto procesu. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami jokie klausimai, susiję su priverstiniu skolos išieškojimu vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka, darytina išvada, kad apelianto pateikti nauji įrodymai neturi teisinio ryšio su šioje civilinėje byloje nagrinėjamo reikalavimo dalyku, todėl pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti patikslintą bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą (toliau – mokumo atkūrimo planas). Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano keitimo (tikslinimo) tvarką, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

17. FABĮ 8 straipsnio 1–10 dalyse nustatyta mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra, o šio straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Pagal FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimą, 3 dalį, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi apeliantui iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi teismas patvirtinto apelianto mokumo atkūrimo planą, kuriam 2017 m. rugpjūčio 8 d. pritarė kreditorių susirinkimas.

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 15 d. įvyko bankrutuojančio fizinio asmens (apelianto) kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Nurodytame kreditorių susirinkime patikslintam mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta („už“ balsavo 0,43 proc., prieš – 95,73 proc. kreditorių). 2019 m. balandžio 29 d. įvyko pakartotinis bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimas, tačiau jame patikslintam mokumo atkūrimo planui taip pat nebuvo pritarta („už“ balsavo 0,43 proc., prieš – 95,73 proc. kreditorių).

20. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. apelianto nemokumo administratorius pateikė teismui prašymą svarstyti bankrutuojančio fizinio asmens patikslinto mokumo atkūrimo plano projektą. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai pažymėta, kad, vadovaujantis pirmiau aptarta FABĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostata, bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektas su išvada teismui turėjo būti pateiktas per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo protokolo gavimo. Tuo tarpu aptariamu atveju nurodyti dokumentai teismui pateikti tik 2020 m. rugsėjo 4 d., t. y. ženkliai praleidus įstatymo nustatytą terminą.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad pakartotiniam kreditorių susirinkimui, vykusiam 2019 m. balandžio 29 d., buvo pateiktas iš esmės analogiškas mokumo atkūrimo plano projektas, kuris buvo teiktas ir pradiniam kreditorių susirinkimui, vykusiam 2019 m. kovo 15 d., visiškai neatsižvelgiant į išsamius kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ balsavimo raštu biuletenyje išdėstytus argumentus, kuriais pastaroji grindė pateikto mokumo atkūrimo plano projekto neatitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustačius, kad bankrutuojančio fizinio asmens (apelianto) mokumo atkūrimo plano projektas teismui pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą daugiau negu metus laiko, ir nenustatyta jokių svarbių priežasčių jam atnaujinti, taip pat konstatavus, jog apeliantas ignoravo kreditorės raštu išdėstytas pastabas ir nedėjo jokių pastangų taisyti mokumo atkūrimo planą tam, jog šis užtikrintų bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino nemokumo administratoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. teismui pateikto 2019 m. balandžio 10 d. apelianto mokumo atkūrimo plano projekto.

23. Pažymėtina, kad, teismui nepatvirtinus pakeisto mokumo atkūrimo plano, fizinio asmens bankroto procesas vyksta ir fizinio asmens mokumo atkūrimas įgyvendinamas pagal anksčiau parengtą, teismo patvirtintą ir galiojantį mokumo atkūrimo planą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

24. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokumo atkūrimo planas turi būti įgyvendintas laikantis jam nustatyto termino. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtinto apelianto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas – 3 metai – jau yra pasibaigęs, todėl retrospektyvūs mokumo atkūrimo plano tikslinimai nebegalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visais atvejais, suėjus FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytam plano įgyvendinimo terminui, bankroto byla turi būti baigiama arba bankroto procesas nutraukiamas. Priešingu atveju, bankroto procesui užsitęsus iki neapibrėžto termino, nebūtų pasiekti bankrotu keliami tikslai – kaip galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir leisti jam grįžti į visavertį gyvenimą – bei netektų prasmės įstatyme įsakmiai įtvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trejų metų terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano keitimo (tikslinimo) tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė