- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-196-316/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14770-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nerijus Masiulis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nerijaus Masiulio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį už 2019 m. balandžio 10 d. fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui ir jam skirta 35 parų arešto bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2019 m. balandžio 11 d. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu bausmės sudėtos iš dalies, ir A. J. skirtas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 10 d. apie 21 val. Radviliškio m. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia, spyrė koja į sėdmenis savo šeimos nariui – sugyventinei J. A., taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. J. nuteistas už tai, kad 2019 balandžio 11 d. apie 17 val. Radviliškio m. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ranka sudavė ne mažiau kaip 1 smūgį savo šeimos nariui – sugyventinei J. A., į kairės pusės žandikaulį, bei kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius į veidą, dešinės pusės šoną, nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvą prie dešinės akies ir smilkinio srityje, kraujosruvą ant lūpos, kraujosruvą ir patinimą žandikaulio dešinėje pusėje, guzą ir kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, kraujosruvą kairės kojos šlaunies vidinėje dalyje, mėlynę ir įbrėžimą nugaroje ir menties srityje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo išteisinti dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos 2019 m. balandžio 10 d. Teigia, jog minėtą dieną jokio spyrio nebuvo ir jokio fizinio skausmo nukentėjusiajai nesukėlė. Nurodo, kad kai 2019 m. balandžio 11 d. nukentėjusioji davė parodymus, ji buvo neadekvačios būsenos nuo raminamųjų vaistų bei didelio kiekio alkoholio. Prašo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti nukentėjusiąją J. A.. Taip pat prašo už nusikalstamą veiką padarytą 2019 m. balandžio 11 d. sumažinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę bei pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę.
3. Atsiliepimų į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėja advokatė Vanda Laukevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
7. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-205/2012, 2K-492/2013, 2K-232/2014).
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (2019 m. balandžio 10 d.)
8. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi apeliacinės instancijos metu duotus nuteistojo bei nukentėjusiosios J. A. parodymus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. J. nuteistas dėl 2019 m. balandžio 10 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl A. J. kaltės. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. J. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2019 m. balandžio 10 d. padarytos nusikalstamos veikos naikinama ir A. J. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
10. Tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos metu apklausiant nuteistąjį A. J., jis nurodė, jog 2019 m. balandžio 10 d. jokio spyrio į nukentėjusiosios sėdmenis nebuvo, jai skausmo nesukėlė. Be to, nukentėjusiosios J. A. parodymai dėl šio įvykio yra nenuoseklūs, prieštaringi. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. po žodinio konflikto nuteistasis jai spyrė į sėdmenis, jai skaudėjo (b. l. 58), teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji jau nurodė, jog minėtą dieną nuteistasis jai spyrė, tačiau jai neskaudėjo, vėliau nurodė, kad skausmas buvo trumpalaikis (b. l. 133–134), apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji nurodė, kad pareiškimo dėl 10 dienos konflikto nerašė, pretenzijų nuteistajam neturi, parodymus davė būdama nevisiškai blaivi, o nurodydama pirmosios instancijos teismui, jog jai buvo spirta į sėdmenis, ji supainiojo dienas, nes 10 dieną konfliktas įvyko, tačiau smurtas prieš ją nebuvo naudojamas (b. l. 178–178). 2019 m. balandžio 11 d. nukentėjusiajai J. A. buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas (b. l. 32). Liudytoja J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 11 d. apie 16 val. buvo su nukentėjusiąja (b. l. 66–67), apeliacinės instancijos metu nurodė, kad nuo nukentėjusiosios sklido alkoholio kvapas.
11. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas pirmiau nurodytą nuteistojo versiją, kad jis nukentėjusiajai 2019 m. balandžio 10 d. nespyrė į sėdmenis, ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl 2019 m. balandžio 10 d. nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, jo kaltę iš esmės grindė vien nukentėjusiosios parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiomis apylinkės teismo išvadomis ir pritaria apeliaciniame skunde nurodytam nuteistojo argumentui, kad 2019 m. balandžio 10 dieną jis prieš nukentėjusiąją smurto nenaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši parodymų analizė neleidžia sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistojo kaltę dėl 2019 m. balandžio 10 d. panaudoto smurto patvirtina nukentėjusiosios parodymai, nes nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs, o kitų duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo A. J. kaltę, byloje nėra. Tokiu atveju iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).
12. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog nuteistojo A. J. veiksmai 2019 m. balandžio 10 d. konflikto su J. A. metu sudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių nuteistojo kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme, taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai nepatvirtina A. J. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kad išdėstyta, apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl A. J. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2019 m. balandžio 10 d. įvykio turi būti panaikinta ir A. J. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas, kaip nepadaręs veikos, turinčius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo
13. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
14. Kaip nustatyta šioje byloje, A. J. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui (2019 m. balandžio 11 d. veika), nuoširdžiai gailėjosi, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (b. l. 132), todėl yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam už 2019 m. balandžio 11 d. veikos padarymą skirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl A. J. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. balandžio 10 d. veika) panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. balandžio 10 d. veika), nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl 2019 m. balandžio 11 d. veikos pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. balandžio 11 d. veika), padarymą paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.