- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- e1-327-1065/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49815-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. K. kaltinamas tuo, kad 2023 m. gruodžio 31 d., apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 00.42 val. antruoju tikrinimu jam buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
Apklaustas įtariamuoju R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d., po vidurnakčio, tiksliai laiko nepasakys, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Vairavimo teises turi daug metų. Labai seniai buvo praradęs teisę vairuoti, nes vairavo būdamas neblaivus. Po to įvykio daug metų nebevartojo alkoholio. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tik nėra savo vardu jo priregistravęs. Šį automobilį pirko prieš kokius (duomenys neskelbtini) metus iš V. G.. Jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko už 1000 eurų. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, viskas buvo sutarta žodžiu, pinigai perduoti grynaisiais. Bendrai sutarė, kad automobilio neperregistruos savo vardu, nes vienas kitu pasitiki, tiesiog tingėjo tvarkytis dokumentus. Visais šio automobilio draudimo dokumentais, jo technine apžiūra rūpinasi jis pats, todėl tvirtina, kad automobilis priklauso jam, tą patvirtins ir V. G.. 2023 m. gruodžio 30 d. buvo namuose ir vartojo alkoholį. Gėrė alų visą dieną. Jo išgėrė daug, kiek tiksliai nepasakys. Automobilis buvo sodybos, kurioje gyvena, kieme. Namuose buvo ir brolis V. K., su kuriuo vartojo alkoholį. Su juo susipyko prieš vidurnaktį, truputį pasistumdė, bet vienas kitam tikrai skausmo nesukėlė. Buvo ant jo supykęs ir skambino numeriu 112, kad praneštų apie smurtą, nors iš tikro to smurto nebuvo. Paskui supykęs ant brolio ir norėdamas jį paerzinti išėjo iš namo, sėdo į minėtą automobilį, užvedė variklį ir išvažiavo iš kiemo. Galvojo, kad nuvažiuos iki kelio „(duomenys neskelbtini)“ ir grįš atgal. Brolis nematė, kad išvažiuoja ir todėl jo nestabdė. Nuo sodybos ir minėto kelio yra apie 100 m atstumas. Važiavo vienas. Jau privažiavus netoli minėto kelio jį sustabdė policijos pareigūnai. Jie klausė, ar jis yra vartojęs alkoholį, jis iš karto jiems prisipažino, kad yra vartojęs alkoholį. Jam pareigūnai tikrino blaivumą per du kartus. Atsimena, kad pripūtė virš 1,51 promilių. Alkoholio matavimo prietaiso rodmenų neginčijo, su jais sutiko ir visur pasirašė. Per savo durną galvą taip pasielgė, t.y. vairavo neblaivus, tikrai negalvojo niekur toli važiuoti. Pripažįsta savo kaltę. Labai gailisi, kad nusikalto, pažada, kad ateityje tai nepasikartos, daugiau nebenusikals.
Liudytojo E. M. parodymais, kad dirbo pamainoje nuo 2023 m. gruodžio 30 d. 20.30 val. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 8.30 val. tarnybiniu automobiliu kartu su kolega A. D.. 2023 m. gruodžio 31 d. apie 0.10 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) k. pastebėtas (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis, važiuojantis nuo gyvenamojo namo, kur buvo nurodyta įvykio vieta. Minėtas automobilis važiavo lėtai. Pagalvojo, kad vairuotojas galimai šalinasi iš įvykio vietos, todėl nusprendė automobilį sustabdyti ir patikrinti jo vairuotoją. Stabdant automobilį šis dar riedėjo, variklis buvo užkurtas. Sustabdžius (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių neatsimena, priėjo prie vairuotojo durelių. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas atsidarė vairuotojo durelių langą ir jis užuodė stiprų alkoholio kvapą. Minėtoje transporto priemonėje buvo tik vairuotojas, daugiau jokių asmenų nebuvo. Vairuotojo paklausė ar jis vartojęs alkoholį. Vyras neneigė esąs išgėręs. Taip pat paklausė ar nebuvo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje. Automobilio vairuotojas atsakė, kad buvo, taip pat nurodė, kad jis ir pranešė apie įvykį. Išlipus automobilio vairuotojui iš transporto priemonės aiškiai matėsi, kad vyras svirduliuoja, toliau su juo bendraujant kalba buvo nerišli. Vairuotojo paklausė prieš kiek laiko vartojo alkoholį, šis nurodė, kad prieš 20 min. Vairuotojui atliktas neblaivumo nustatymas. Vairuotojui, kiek atsimena, pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas. Po to naudojant POLIS II sistemą buvo nustatyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo R. K., kuris turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Paklausus R. K., kodėl neblaivus vairavo automobilį, šis nurodė, kad susipyko su broliu ir po barnio sugalvojo pagąsdinti brolį, sėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo. R. K. tikino, kad jis ketino nuvažiuoti iki pagrindinio kelio, tada apsisukti ir grįžti namo. Kaip pats vairuotojas nurodė, jis niekur kitur važiuoti būdamas neblaivus neketino. Po 20 minučių R. K., naudodamas alkoholio matavimo prietaisą, nustatė 1,59 promilės girtumą. Kartu dirbęs kolega A. D. užpildė procesinius dokumentus. Jis vairuotoją R. K. supažindino su dokumentais, asmeniui paaiškino, kad transporto priemonė bus nuvežta į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).
Liudytojo V. G. parodymais, kad R. K. pažįsta iš matymo, bet su juo nebendrauja. Ji matė tik vieną kartą, kai pardavė jam automobilį. Patvirtina, kad turėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini) m. Po to, gali būti, kad kokiais (duomenys neskelbtini) m., tiksliau laiko nepasakys, ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti, labai skubėjo, turėjo daug reikalų ir skubos tvarka pardavė minėtą automobilį R. K., kurį jam prirodė jo žentas. Oficialiai šio automobilio niekur nebuvo nurodęs, kad pardavinėja, tik su žentu buvo pakalbėjęs, kad nori parduoti automobilį ir jis jam prirodė pirkėją – R. K.. Pirkimo – pardavimo sandoris buvo tik žodinis. Galvojo, kad grįš ir tada susitvarkys oficialiai šį sandorį. Pats irgi kelis kartus skambino R. K., kad susirašytų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, bet jis vieną kartą neturėjo laiko, paskui jis neturėjo laiko ir taip gavosi, kad iki šiol šis automobilis nėra perregistruotas R. K. vardu. R. K. minėtą automobilį, kiek pamena, pardavė už 900 eurų. Norėjo 1000 eurų, bet R. K. nuderėjo iki 900 eurų. Pinigus R. K. padavė grynaisiais. Jis sumokėjęs jam pinigus, iš karto išvažiavo minėtu automobiliu. Daugiau šio automobilio nematė, juo nevažinėjo, niekuo nesirūpino, nes automobilis jam nebepriklausė. Tvirtina, kad šis žodinis sandoris įvyko apie (duomenys neskelbtini) m., t.y. šį automobilį pardavė R. K. ir šis automobilis priklauso jam. Dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekam jokių pretenzijų nereiškia ir nereikš ateityje.
2023 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimų į namą Nr. (duomenys neskelbtini), vykstant į pranešimą ROIK (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo pastebėtas ir sustabdytas įtartinai manevravęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, elgėsi nekoordinuotai. Paklausus vairuotojo ar šis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, vairuotojas pasakė, jog yra vartojęs alkoholio. Vairuotojui buvo liepta užgesinti transporto priemonę ir išlipti iš jos. Nustatyta, kad automobilį vairavo R. K., turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą, turintis teisę vairuoti transporto priemones. Jam buvo atliktas asmens būklės įvertinimas. R. K. aiškino, kad niekur toli nevažiavo, tik norėjo išvažiuoti iš savo kiemo ir apsisukęs grįžti, jog pagąsdintų brolį. Naudojantis alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2023 m. spalio 12 d. iki 2024 m. balandžio 10 d.), 00.22 val. pirmu patikrinimu R. K. nustatytas 1,68 promilės neblaivumas. 00.42 val. atlikus antrąjį patikrinimą nustatytas 1,59 promilės neblaivumas. Vairuotojas paaiškino, kad namuose vartojo alų ir nuo paskutinio alkoholio vartojimo buvo praėję apie 20 min. R. K. buvo supažindintas su neblaivumo nustatymo aktu. Vairuotojas informuotas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą. Jis nurodė, jog automobilis priklauso ne jam, tačiau transporto priemonės savininkas yra išvykęs bei dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), jo kontaktų neturi ir negali pasakyti kaip su juo susisiekti, automobilį jam šis davė naudotis žodiniu susitarimu. Nustatytas, jog automobilio savininkas yra V. G., su kuriuo telefonu susisiekta 02.04 val. ir šis paaiškino, kad automobilį yra atidavęs R. K. jau (duomenys neskelbtini) metai, tačiau jokios sutarties neturi susirašę. Automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje fotografuota. Apžiūros metu automobilio salone rastas ir paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo pažymėjimas išduotas R. K. vardo Nr. (duomenys neskelbtini).
2023 m. gruodžio 31 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu bei fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas ant kelio važiuojamosios dalies stovintis (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio salone jokios alkoholinių gėrimų taros nepastebėta. Automobilio daiktadėžėje rastas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paimtas bei supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kartu rastas ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. K. vardu, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo raktelis su pulteliu bei automobilis paimtas apžiūros metu. Apžiūrėjus likusį automobilio saloną tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta. Apžiūrėjus įvykio vietą bei teritoriją aplink ją, jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų, išskyrus automobilį, nepastebėta. Apžiūros metu fotografuota.
2023 m. gruodžio 31 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2023 m. spalio 12 d. iki 2024 m. balandžio 10 d.), 00.22 val. patikrinus R. K. blaivumą jam nustatytas 1,68 prom. girtumas, o 00.42 val. – 1,59 prom. girtumas.
2023 m. gruodžio 31 d. transporto priemonės aprašu (Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – V. G..
Vairuotojų registro įrašo peržiūra, iš kurios matyti, kad R. K. 2021 m. gruodžio 25 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2031 m. vasario 25 d..
Informacija apie kelių transporto priemones, kuri pateikta iš VĮ „Regitra” duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, iš kurios matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. G..
VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenimis, iš kurių matyti, jog lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2.5 D, pagaminto 1999 m., kurio variklio darbinis tūris 2460 cm3, kuras – dyzelis, įvykio metu rinkos vertė buvo 1160 Eur (kaina su PVM).
2024 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu dėl transporto priemonės laikymo vietos, iš kurio matyti, kad nutarta automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį R. K., palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), iki byloje bus priimtas atskiras sprendimas dėl šio automobilio.
2024 m. sausio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtos kūno kameros, 2023-12-31 segėtos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. M.. Viso 3 vaizdo įrašai. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)", matyti, kad vaizdo įrašo trukmė – 30 min. Nuo pat įrašo pradžios matyti, kad kūno kamera fiksuoja pareigūnus – E. M. ir to paties skyriaus vyr. patrulį A. D., išlipusius iš tarnybinio automobilio asfaltuoto kelio kelkraštyje. Matyti, kad tai tamsus paros metas. Šalia tarnybinio automobilio stovi vyriškis, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip R. K.. Netoli jo matosi priekiu į asfaltuoto kelio pusę stovintis (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnas A. D. aiškinasi aplinkybes, kad dėl ko buvo kviesta policija. R. K. nurodo, kad brolis nenori, kad jis čia gyventų, kad jis gyvena čia netoliese, o brolis yra namuose. Pareigūnui A. D. vaizdo įraše fiksuojamu laiku – 00 min. 40 s. paklausus ar dabar jis čia susipyko ir išvažiuoja, R. K. pasako: „taip“. Pareigūnui E. M. iš karto paklausus ar jis neblaivus, R. K. atsako: „aišku neblaivus“. Po šių žodžių R. K. iš karto alkotesteriu tikrinamas blaivumas. Pareigūnas E. M. klausia kam vairuoja neblaivus. R. K. atsako pradžioje, kad nevairavo, o pareigūnams nurodant, kad kaip jis nevairavo, jei jie matė, tai R. K. nurodo tokias aplinkybes: „aš pajudėjau, apsisuksiu, sakau, į kiemą įvažiuosiu". Pareigūnas jam aiškina, kad iš viso jis negali vairuoti būdamas neblaivus. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku – 02 min. 41 s. pareigūnas E. M. pasako alkotesterio rezultatus – 1,68 promilės. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku – 04 min. 07 s. pareigūnui E. M. paklausus R. K., ar jis pats skambino policijai ir dėl ko kvietė policiją, R. K. paaiškina, kad jis kvietė policiją, kvietė ją todėl, kad brolis jį puolė, liepė dingti iš kiemo. Pareigūnui aiškinantis aplinkybes ar jie mušėsi, ar buvo sukeltas fizinis skausmas, R. K. atsako, kad nesimušė, tik susistumdė ir neskaudėjo, dabar jau jie susitaikė, kad su broliu kartu gyvena ir kad jis specialiai išvažiavo, paskui galvojo apsisukti, išvažiavo tam, kad paerzintų brolį, kad jis negalvojo niekur važiuot, tik atbulom, atgal, kad čia juk lauko keliukas. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku – 05 min. 41 s. pareigūnai aiškinasi, kad kieno vardu automobilis registruotas. R. K. nurodo, kad automobilis nėra registruotas jo vardu, bet automobilis yra jo, jis jį yra nusipirkęs. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku – 06 min. 53 s. pareigūnas E. M. paklausia R. K. kiek jis išgėręs bei atlieka blaivumo nustatymo testą. R. K. atsako, kad išgėrė daug. Atliekant testą, kai reikia eiti koją už kojos, R. K. eina artyn pareigūno, jo kojų kūno kamera neužfiksuoja. Pareigūnas sako, kad jis krypsta į šoną taip einant. Paprašius R. K. paliesti pakaitomis tiek vienos rankos, tiek kitos rankos pirštu nosį, tai jis padaro greitai ir tiksliai. Pareigūnui aiškinantis ką gėrė, R. K. atsako, kad gėrė tik alų ir dėl to su broliu susipyko. Pareigūnams paklausius koks brolio vardas, R. K. atsako, kad V. K.. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku – 22 min. 12 s. R. K. antru pūtimu 00.42 val. nustatomos 1,59 promilės. Po to, R. K. paaiškinama, kad jo automobilis bus išvežtas ir kad pasiimtų savo daiktus iš automobilio. R. K. prašo neišvežti automobilio. Pareigūnams jis pateikia transporto priemonės registracijos liudijimą. Po to įraše matyti, kad yra apžiūrimas automobilis, pildomi procesiniai dokumentai. Atidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė – 10 min. 40 s. Įraše fiksuojama ta pati aplinka ir tie patys asmenys, kaip ir pirmame vaizdo įraše, t.y. pareigūnai E. M. ir A. D. įformina įvykį dėl neblaivaus vairuotojo R. K., kuris prašo neatimti iš jo automobilio, klausinėja, kodėl reikia išvaryti jo automobilį. Pareigūnai jam aiškina automobilio išvežimo būtinybę, toliau pildo procesinius dokumentus, R. K. išrašomas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. R. K. pasirašo dokumentuose bei pasirašo neblaivumo nustatymo akte, kad sutinka su tikrinimo rezultatais. Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuojama. Atidarius trečiąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad vaizdo įrašo trukmė – 8 min. 23 s. Įraše fiksuojama, kad pareigūnai E. M. ir A. D. parveža R. K. į jo sodybą, kur kieme juos pasitinka vyriškis. Pareigūnai nusistato jo tapatybę, kad tai V. K., kuris klausiamas atsako, kad yra išgėręs, kad gyvena kartu su broliu R. K., kad jam jokių pretenzijų neturi. V. K. tikrinamas blaivumas, t.y. vaizdo įraše fiksuojamu laiku – 01 min. 20 s. V. K. nustatomos 1,38 promilės.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis kaltinime nurodyti laiku ir vietoje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 00.42 val. antruoju tikrinimu jam buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.
Bausmės skyrimas
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, R. K. siūlo skirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu, įpareigoti dirbti, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskirti įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustayta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis neteistas, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 30 parų arešto.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. pripažino kaltę, paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).
Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo R. K. asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje – namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įpareigojant nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktai, 6 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tarp kurių ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi R. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis turima specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės 2024 m. sausio 2 d. nutarimu R. K. buvo skirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, kuria uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, apie specialiosios teisės sustabdymą pranešta valstybės įmonei „Regitra“, bei 2024 m. sausio 2 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (R. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nuo to momento R. K. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, termino pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti kelių transporto priemones – 2024 m. sausio 2 d.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023). Byloje nustatyta, kad R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko iš V. G., tačiau savo vardu neįregistravo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. G. patvirtino, kad nurodytą transporto priemonę pardavė R. K., pirkimo-pardavimo sudarties nesudarė, o sandoris buvo tik žodinis, bei nurodė, kad dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekam jokių pretenzijų nereiškia ir nereikš ateityje. R. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaltinamajam taikytinas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingos teisės pažeidimui, nevaržo asmens labiau, negu yra būtina, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.
R. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos, teimo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti dokumentą išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
2. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (1 vnt.) ir pulteliu, saugomus transporto priemonių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos, teimo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu ir 8 punktu, 6 laimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. sausio 2 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
R. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos, teimo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti dokumentą išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
2. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (1 vnt.) ir pulteliu, saugomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos medžiagos, teimo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Išaiškinti R. K., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.
Nuteistasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.