Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-630/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-11-05Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
1-76-630/2012
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00608-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
L. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-76-630/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00608-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1, 1.2.26.2.1, 1.2.10.11.2.4.8.1 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja L. A., sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant prokurorui A.Ažukui, nukentėjusiajam V. K., nukentėjusio nepilnamečio V. K. įstatyminei atstovei S. K., kaltinamosios gynėjai advokatei Irenai Teresei Balsienei, kaltinamajai L. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 8 klasių išsilavinimą, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 165 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. M. prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, tai yra ji, 2011 metų lapkričio 12 dieną, apie 19 valandą 00 minučių, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, paskambinusi durų skambučiu ir nelaukusi kol atidarys duris, neteisėtai prieš savininkų valią įsibrovė į S. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), T. K. laikant verandos duris, neįleidžiant jos į vidų ir liepiant eiti iš čia, bandė įeiti iš verandos į prieškambarį, tyčia metė stiklinę peleninę į verandos durų stiklą ir jį išdaužė, o krentančios stiklo šukės sužalojo už durų stovintį V. K., gim. 2009-04-26, ir padarė jam paviršinius odos nubrozdinimus veido dešinėje pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to kaltinamoji įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei panaudodama smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra ji, 2011 metų lapkričio 12 dieną apie 19 valandą 20 minučių S. K. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, keikėsi necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais priešinosi tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui R. Š. ir patrulei S. B., vedant į tarnybinį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgo prie V. K. ir tyčia spyrė į koją tuo sukeldama jam fizinį skausmą, sodinama į tarnybinį automobilį aktyviais veiksmais priešinosi, o prievarta įsodinta į automobilį ir pradėjus važiuoti dar neišvažiavus iš kiemo, nusimovusi batą smogė tarnybinį automobilį vairuojančiam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui R. Š. į galvos sritį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. M. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji važiavo pas buvusius draugus K., nes norėjo susitaikyti. Anksčiau jie bendravo šeimomis ir susipyko dėl smulkmenų. Paskambino V. K. ir pasakė, kad yra išgėrusi ir nori atvažiuoti susitaikyti. Jai nesakė, kas nevažiuotų. Atvažiavusi pas juos į sodybą ji priėjo prie V., kuris buvo kieme, taisė mašiną. Jis liepė jai eiti iš kiemo, tada ji grįžo atgal į mašiną, o kartu atvažiavusi brolio žmona liepė eiti į namą. Tada ji nuėjo iki namo, paskambino skambučiu ir įėjo į verandą. Ten pradėjo šaukti S. pasikalbėti. T. K. buvo tarp durų ir liepė jai išeiti. Traukdamas duris jai privėrė koją ir ji iš skausmo paėmusi peleninę metė į durų stiklą. Ji nematė, kas buvo už durų. Verandoje buvo tik su T. K., mažamečio berniuko nebuvo. Ji metė peleninę, nes jai skaudėjo privertą koją, sužeisti vaiko nenorėjo, jo nepastebėjo, sužalojimo numatyti negalėjo. T. buvo tarp durų, į jį taip pat nesitaikė ir jo sužaloti nenorėjo. Kai ji metė peleninę, tai tik girdėjo, kad trūko stiklas virš jos galvos, o kas atsitiko nematė. Nuo durų iki jos buvo gal 0,5 metro, ji metė peleninę, bet specialiai netaikė į stiklą. Vėliau ji nematė, kad vaikui kraujas bėgtų, jam buvo tik mažiukas taškiukas ant veido. Vaiką laikė ant rankų S. K., tuo metu visi šaukė, todėl vaikas rėkė. Išeinančią ją sulaikė V., kol atvažiavo policija. Ji V. į koją įspyrė kai buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Policininkas paėmė už rankų ir nuvedė į automobilį. Ji nesėdo į automobilį, prašė rankinuko. Mašinoje jai policininkas pora kartų trenkė į veidą, tada ji jam trenkė batu, buvo išgėrusi, nesusivaldė. Ji nusimovusi batą nestipriai juo sudavė policininkui. Dėl mažamečio vaiko sužalojimo reiškiamo 3000 Lt civilinio ieškinio neatlygino, mano, kad jis yra per didelis. Galėtų atlyginti 500 Lt, nes neturi galimybės daugiau sumokėti. Su ligonių kasos pareikštu ieškiniu sutinka, šiuo metu stovi darbo biržoje, vyras ūkininkauja, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Su nukentėjusiaisiais ji nori susitaikyti, jų atsiprašo.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, šiuo metu jokių santykių su ja nėra. Anksčiau bendravo. Jis tvarkė mašiną ir jam pasakė, kad atvažiavo kaltinamoji. Buvo tamsu, jis išgirdo kaltinamosios balsą ir kai ji atėjo, paprašė ją apleisti kiemą, nes nepageidaujama. Po to atėjo T. ir pasakė, kad kaltinamoji išdaužė stiklą. Išeinančią jis ją paėmė už rankos ir nusivedė į prieškambarį, jis ją laikė. Ji spardė batus, taikėsi jam įspirti. Iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams ji dar kartą įspyrė į koją. Kai vedėsi pareigūnai, ji priešinosi. Matė, kaip ji trenkė pareigūnui. Jis nematė, kad kaltinamąją mašinoje muštų policininkai. Momento kai buvo sužalotas berniukas jis nematė, tik vėliau pastebėjo, kad sužalotas veidas. Viduje buvo jo posūnis T., jam 20 metų, šiuo metu jis išvykęs į užsienį. Dėl šio įvykio vaikas išsigando. Stiklas viršuje permatomas, o žemiau dekoruotas, kitoje pusėje stovinčio vaiko nebuvo matyti. Aišku, kad kaltinamoji sužaloti vaiko nenorėjo, bet prieš veiksmą reikia pagalvoti. Peleninė buvo stiklinės dydžio. Taikytis su kaltinamąja nenori.

Nukentėjusiojo mažamečio V. K. įstatyminė atstovė S. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, jų bendravimas yra pasibaigęs. Ji rašo pastoviai žinutes, kažkas jai su sveikata negerai. Jai paskambino, atsiliepė sūnus T. ir pasakė, kad kaltinamoji atvažiuoja. Ji pasislėpė kambaryje, o mažamečio vaiko nebuvo galima sulaikyti. T. kaltinamosios neįleido į vidų, o ji jam taikė su pelenine. T. darė duris ir ji pataikė į langą, išdužo stiklas. Už durų stovintį mažametį sūnų ji turėjo matyti. Ji supranta, kad kaltinamoji negalėjo numatyti, kad pataikys į mažametį berniuką. Kaltinamoji stovėjo prie pat durų, T. negalėjo prispausti jai kojos, nes yra laiptelis. Matėsi, kad ji buvo išgėrusi, susijaudinusi. Išgirdusi, kad stiklas dužo, ji pasigavo kaltinamąją verandoje ir T. liepė bėgti pas V. Kaltinamoji jos vyrą V. daužė, o jis jai nieko nedarė. Po to atvažiavo policija, pakalbėjo. Vaikui nedaug kliuvo, tik į veiduką. Buvo nubrozdinta, buvo šiek tiek kraujo, ji kraują nuvalė. Berniukas labai po to buvo neramus, jautėsi gal pusmetį, blogai miegojo. Jeigu kaltinamoji atlygintų žalą ir nerašinėtų žinučių, tada sutiktų taikytis.

Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiųjų nepažinojo. Buvo lapkričio mėnuo, iš budėtojų gavo pranešimą apie įvykį. Nuvažiavę į vietą, mašiną paliko prie garažo. Pastebėjo, kad verandoje vyko triukšmas, todėl nuėjo ten. Išsiaiškino aplinkybes, kad kaltinamoji įsiveržė į namus, išdaužė langą, sužeidė mažametį berniuką. Kai jie įėjo į verandą, mažametis vaikas buvo verandoje, jį mama laikė ant rankų, matėsi kad sužalotas nestipriai, buvo įdrėskimas. Stiklai buvo įkritę į vidų. Jie pasiūlė kaltinamajai važiuoti, bet į policijos mašiną ji pati nėjo. Tada ją paėmė už rankų, vedant ji buvo agresyvi, muistėsi, spyrė. Į automobilį ji pati nenorėjo lipti, buvo prievarta įsodinta. Įlipęs į automobilį, jis pajuto smūgį. Kaltinamoji smūgiavo batu, tada jai uždėjo antrankius. Ji nebuvo rami. Pareigūnė S. B. laikė už rankų, kad nesmūgiuotų. Nuo kaltinamosios sklido alkoholio kvapas. Jis jos per veidą nemušė. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, ji yra vyro sesuo. Nukentėjusiuosius pažįsta iš matymo. Kaltinamosios paprašytos, jos važiavo pas K. Ji ir E. Š. liko sėdėti mašinoje, o kaltinamoji nuėjo į sodybą. Vėliau atėjęs vyriškis paprašė patraukti mašiną, paskui atvažiavo policija ir ji suprato, kad kažkas negerai, nuėjo pažiūrėti. Ji matė, kad buvo mažametis berniukas, stiklas išdaužytas, vyko konfliktas. Ji matė, kaip policininkai kaltinamąją išsivedė per prievartą, tačiau nematė kaip kaltinamąją į policijos mašiną įsodino ir kas vyko mašinos viduje, taip pat nematė.

Liudytoja E. Š. parodė, kad ji su drauge apsilankė pas L. M., kuri prašė nuvežti pas K. išsiaiškinti santykius. Sakė, kad jai reikia pasikalbėti. L. M. buvo šiek tiek išgėrusi, tačiau nebuvo piktai nusiteikusi. Nuvažiavus į sodybą, L. išlipo, susitiko su vyriškiu ir jis liepė L. išeiti iš sodybos. Tada ji grįžo į mašiną ir norėjo jau važiuoti namo, tačiau sugalvojo dar pasikalbėti su žmona. Jos liko su V. sėdėti mašinoje. Po kurio laiko atbėgo vaikinas ir liepė patraukti mašiną, nes atvažiavo policijos pareigūnai. Jos nuėjo į namą. Matė, kad išdaužtas stiklas, vaikas verkė mamai ant rankų. Vaikas nesmarkiai buvo sužalotas, matėsi mažas raudonas taškiukas. L. M. policininkai vedėsi, ji nenorėjo eiti, „šakojosi“, bet ją nusivedė.

Liudytoja S. B. parodė, kad dirba Šakių policijos komisariate patrule. Buvo gautas iškvietimas dėl triukšmo namuose. Su kolega nuvykę rado verkiantį vaiką, nukentėjusiuosius ir kaltinamąją, kuri buvo nusiteikusi agresyviai. Šeimininkai prašė ją išvesti iš gyvenamojo namo. Su kolega R. Š. ją vedėsi iki mašinos, kaltinamoji priešinosi, keikėsi, buvo sunku ją į mašiną įsodinti. Bevedant dar kažkam įspyrė. Automobilyje ji mėtė daiktus, keikėsi ir nusiavusi batą trenkė kolegai per galvą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. M. kaltė įrodyta jos pačios parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš 2011-11-12 protokolo – pareiškimo matyti, kad 2011-11-12 į policijos komisariatą kreipėsi S. K. dėl to, kad L. M. atvykusi į jų namus konflikto metu su pelenine išdaužė durų stiklą ir sužalojo veidą jos mažamečiui sūnui ( b.l. 2).

2012-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelės patvirtina, kad buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., ir jame esančios durys, kurių stiklas buvo išdaužtas, durų apačioje esantis stiklas yra tonuotas, o viršutinis – skaidrus (b.l. 17-21).

Iš 2011-11-12 išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 22), ir iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. K. nustatyta paviršiniai odos nubrozdinimai veido dešinėje pusėje, sužalojimai padaryti mažiausia vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, V. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau kaip 10 dienų (b.l. 27).

Iš 2011-11-12 policijos pareigūnų R. Š. ir S. B. tarnybinių pranešimų nustatyta, jog kaltinamoji nesutiko vykti į policijos komisariatą asmens tapatybei ir girtumui nustatyti, ji elgėsi agresyviai, spardėsi, muistėsi, sodinant į tarnybinį automobilį kliudė uždaryti duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, pradėjus važiuoti trenkė batu policijos pareigūnui R. Š. per galvą (b.l. 88-89).

Iš alkotesterio parodymų matyti, jog kaltinamajai L. M. 2011-11-12 19:37 val. nustatytas 1,08 promilių girtumas (b.l. 91).

2012-01-11 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys patvirtina, kad iš L. M. prašoma priteisti 116,19 Lt už nukentėjusio V. K. gydymą (b.l. 11-12).

Prokuroras, gindamas mažamečio vaiko interesus, pareiškęs 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 7-8).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pakanka duomenų, kuriais remiantis įstatymo nustatyta tvarka konstatuotini nusikaltimai ir šiuos nusikaltimus padaręs asmuo. Kaltinamoji L. M. savo kaltę pripažino dalinai, nurodama, jog mesdama peleninę į stiklą bei jį išdauždama nesiekė sužaloti nukentėjusiojo mažamečio V. K., kadangi jo nematė, mažametis vaikas stovėjo už durų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 dalis), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 straipsnio 2 dalis) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs (BK 140 straipsnio 1 dalis, taip pat ir šio straipsnio 2 dalis, jei taip nukentėjęs asmuo yra mažametis), tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti. Analizuojant kaltinamosios kaltės formą, pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Iš kaltinamosios L. M. veikos objektyvių požymių – paėmė peleninę ir ją metė į stiklą - matyti, jog ji veikė tyčia, tačiau nenumatė, jog už išdaužto stiklo stovi mažametis vaikas. Taigi šiuo atveju ji veikė netiesiogine tyčia, tai yra nors ir nenorėdama sužaloti kitoje durų pusėje esančio asmens, tačiau atlikdama tyčinius veiksmus – mesdama peleninę į stiklą ir jį išdauždama, suprato savo veiksmų pobūdį bei jų pavojingumą, neteisėtumą ir nors tokių padarinių ir nesiekė, tačiau suvokė jų atsiradimo galimybę ir sąmoningai jiems leido kilti. Visgi teismas mano, kad kaltinamosios veiksmai šiuo atveju turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d., kadangi tokių padarinių, kad gali būti sužalotas būtent mažametis vaikas, ji negalėjo numatyti, todėl šis kvalifikuojantis požymis jai negali būti inkriminuotas. Pagal BK 140 str. 1 d. asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Šiuo atveju byloje yra nukentėjusiojo mažamečio vaiko teisėto atstovo pareiškimas, be to prokuroras yra pareiškęs civilinį ieškinį gindamas kito asmens interesus, todėl laikytina, kad yra ir prokuroro reikalavimas ir nėra jokių procesinių kliūčių spręsti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. klausimą. Tuo pačiu pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str., padarymo. Be to ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios L. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 165 str., kadangi ji prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, tai yra ji, 2011 metų lapkričio 12 dieną, apie 19 valandą 00 minučių, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, paskambinusi durų skambučiu ir nelaukusi kol atidarys duris, neteisėtai prieš savininkų valią įsibrovė į S. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), T. K. laikant verandos duris, neįleidžiant jos į vidų ir liepiant eiti iš čia, bandė įeiti iš verandos į prieškambarį, tyčia metė stiklinę peleninę į verandos durų stiklą ir jį išdaužė, o krentančios stiklo šukės sužalojo už durų stovintį V. K., gim. 2009-04-26, ir padarė jam paviršinius odos nubrozdinimus veido dešinėje pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamoji prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, įrodo jos pačios parodymai, nukentėjusiojo V. K. ir įstatyminės atstovės S. K. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas neturėjo galimybės teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojo T. K., kadangi jis išvykęs į užsienį.

Be to ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios L. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir 286 str., kadangi kaltinamoji įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei panaudodama smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra ji, 2011 metų lapkričio 12 dieną apie 19 valandą 20 minučių S. K. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, keikėsi necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais priešinosi tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui R. Š. ir patrulei S. B., vedant į tarnybinį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgo prie V. K. ir tyčia spyrė į koją tuo sukeldama jam fizinį skausmą, sodinama į tarnybinį automobilį aktyviais veiksmais priešinosi, o prievarta įsodinta į automobilį ir pradėjus važiuoti dar neišvažiavus iš kiemo, nusimovusi batą smogė tarnybinį automobilį vairuojančiam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui R. Š. į galvos sritį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą.

BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Taigi šiuo atveju kaltinamosios veiksmai - smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį V. K., necenzūrinių žodžių vartojimas, rimties trikdymas - padaryti viešoje vietoje gyvenamojo namo kieme ir už jo ribų, kur stovėjo policijos pareigūnų automobilis, į šią teritoriją turi teisę patekti kiti asmenys, ką patvirtina liudytojos V. K. ir E. Š., mačiusios neteisėtus kaltinamosios L. M. veiksmus.

Teismas nerado kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jos parodymuose ir požiūryje į padarytą veiką teismas neįžvelgė nuoširdaus gailėjimosi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmes kaltinamajai L. M. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti keturi nesunkūs nusikaltimai; taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį – vienas nusikaltimas padarytas esant netiesioginei tyčiai, tai yra suvokiant daromos veikos pavojingumą, nors ir nenorint padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems kilti, kiti trys nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai - numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl menkaverčių paskatų; į kaltinamosios asmenybę – nėra psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje, charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, registruota darbo biržoje, nedirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, į tai, kad kaltinamoji neatlygino nei dalies civilinio ieškinio, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kadangi kaltinamoji L. M. yra teisiama pirmą kartą, už BK 140 str. 1 d., 165 str., 284 str. 1 d. numatytus nusikaltimus pagal BK 55 str. numatytas bausmių skyrimo taisykles skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Už nusikaltimą, numatytą BK 286 str., skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už bausmės vidurkį. Kadangi nusikaltimai, numatyti BK 140 str. 1 d. ir 165 str., padaryti esant idealiajai sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. griežtesne bausme apimant švelnesnę. Paskirta bausmė subendrintina su kitomis bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 286 str., vadovaujantis BK 63 str. 4 d. dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir vadovaujantis BK 65 str. numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis vieną laisvės apribojimo dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms (1:3).

Šakių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras R. V., gindamas mažamečio nukentėjusiojo interesus, pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamoji pripažino civilinį ieškinį dalinai, nurodydama, jog sutiktų sumokėti 500 Lt. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Minėti principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis mažametis vaikas V. K., gimęs 2009-04-26, patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymus fizinės sveikatos sutrikdymas, įstatyminiai atstovai kreipėsi į gydymo įstaigą, kur vaikui buvo suteikta ambulatorinė medicinos pagalba. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarinius, į V. K. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas, suteikta ambulatorinė medicinos pagalba), į liekamųjų reiškinių buvimą – pusę metų neramiai miegojo, tapo jautrus, į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, į L. M. turtinę padėtį (šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, vyras ūkininkauja, šeima turi nekilnojamojo turto), į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, į tai, kad kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, priteistina 800 litų neturtinė žala.

Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo kaltinamosios yra pripažįstamas, be to įrodytas byloje pateiktais gydymo paslaugų dokumentais, todėl laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kadangi iš L. M. priteistinas žalos atlyginimas, todėl pratęstinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. M. turtui 800 Lt reikalavimo ribose – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieškinio patenkinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 165 str., 284 str. 1 d., 286 str. ir nuteisti :

pagal BK 140 str. 1 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.pagal BK 165 str. – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 284 str. 1 d. - 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;pagal BK 286 str. – trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 165 str. subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. ir BK 286 str., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš kaltinamosios L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), aštuonis šimtus litų (800,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. K., gimusiam 2009-04-26, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ir 116,19 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai, buveinės adresas Europos a. 1, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”.

Nepilnamečiui V. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti įstatyminę atstovę motiną S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą L. M. turtui 800 Lt reikalavimo ribose – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieškinio patenkinimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Lina Antanaitienė