Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-348-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-11-05Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
1A-175-348-2013
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00608-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Valdas Vitunskas, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
L. M.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-175-348-2013

Teisėja Lina Antanaitienė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00608-2011-0

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Valdo Vitunsko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajai L. M., nukentėjusiajam V. K., mažamečio nukentėjusiojo V. K. atstovei pagal įstatymą S. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. ir mažamečio nukentėjusiojo V. K. atstovės pagal įstatymą S. K. apeliacinį skundą dėl 2012 m. lapkričio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal LR BK 140 str. 1 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal LR BK 165 str. – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal LR BK 284 str. 1 d. - 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal LR BK 286 str. – trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 165 str. subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. ir BK 286 str., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant bendrauti su V. K. ir S. K. bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš L. M. priteista 800,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. K., ir 116,19 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai. Nepilnamečiui V. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta įstatyminė atstovė motina S. K.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. M. turtui 800 Lt reikalavimo ribose – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pratęstas iki civilinio ieškinio patenkinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. nuteista už tai, kad prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą bei nežymiai sutrikdė sveikatą, tai yra ji, 2011 metų lapkričio 12 dieną, apie 19 valandą 00 minučių, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, paskambinusi durų skambučiu ir nelaukusi kol atidarys duris, neteisėtai prieš savininkų valią įsibrovė į S. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), T. K. laikant verandos duris, neįleidžiant jos į vidų ir liepiant eiti iš čia, bandė įeiti iš verandos į prieškambarį, tyčia metė stiklinę peleninę į verandos durų stiklą ir jį išdaužė, o krentančios stiklo šukės sužalojo už durų stovintį V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir padarė jam paviršinius odos nubrozdinimus veido dešinėje pusėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to L. M. nuteistas už tai, kad įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei panaudodama smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, tai yra ji, 2011 metų lapkričio 12 dieną apie 19 valandą 20 minučių S. K. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ignoruodama žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, keikėsi necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais priešinosi tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams - (duomenys neskelbtini) Patrulių būrio vyresniajam patruliui R. Š. ir patrulei S. B., vedant į tarnybinį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgo prie V. K. ir tyčia spyrė į koją tuo sukeldama jam fizinį skausmą, sodinama į tarnybinį automobilį aktyviais veiksmais priešinosi, o prievarta įsodinta į automobilį ir pradėjus važiuoti dar neišvažiavus iš kiemo, nusimovusi batą smogė tarnybinį automobilį vairuojančiam (duomenys neskelbtini) Patrulių būrio vyresniajam patruliui R. Š. į galvos sritį, tuo sukeldama jam fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis V. K. ir nukentėjusiojo mažamečio V. K. atstovė pagal įstatymą S. K. apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-05 nuosprendį pakeisti: L. M., nuteistai pagal BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., vadovaujantis BK 54 str. 2 d., 61 str., sugriežtinti už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes, skaičiuojant jas nuo BK 48 str. nustatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkio ir paskirti: pagal BK 140 str. 1 d. vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, uždraudžiant bendrauti su šiais asmenimis bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 165 str. vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, uždraudžiant bendrauti su šiais asmenimis bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal 284 str. 1 d. vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, uždraudžiant bendrauti su šiais asmenimis bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 286 str. trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistajai L. M. pagal BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 4 dalimi dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant jai vienerius metus ir aštuonis mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant lankytis V. K. ir S. K. gyvenamojoje vietoje, uždraudžiant bendrauti su šiais asmenimis bei jų nepilnamečiu vaiku ir įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ginant mažamečio nukentėjusiojo V. K. interesus pareikštą 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK 54 str. 2 d. ir 61 str. 1 ir 2 d. nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad nuteistajai nustatytinas už BK 48 str. nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį mažesnis bausmės dydis. Teismas skirdamas nuteistajai L. M. laisvės apribojimo bausmę mažesnę, negu BK 48 str. nustatytas šios bausmės vidurkis, deklaratyviai išdėstė BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes į kurias teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę, nurodė, kad, be šių aplinkybių, skirdamas bausmę L. M., įvertina ir tai, jog nustatyta viena nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 punktas) bei, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau teismas iš esmės nemotyvavo kokios aplinkybės lemia, kad nuteistajai skiriama laisvės apribojimo bausmė mažesnė, negu šios bausmės vidurkis.

Apeliantų nuomone, nepaisant to, kad nuteistoji padarė nesunkius nusikaltimus, tačiau vertinant veikų pavojingumą, ši aplinkybė iš esmės nepalanki nuteistajai, nes ji padarė net keturias nusikalstamas veikas (BK 140 str. 1 d. ir 165 str., 284 str. 1 d., 286 str.), BK 140 str. 1 d. numatyta veika padaryta panaudojant sunkią stiklinę peleninę, sutrikdant mažamečio vaiko sveikatą, taip pat padarant žalą jo emocinei būsenai, d. veikų padaryta viešoje vietoje, matant ne vienam asmeniui. Visos nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos baigtos, o faktas, jog nuteistoji anksčiau neteista jau buvo įvertintas vadovaujantis BK 55 straipsniu skiriant jai bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Skundo autorių nuomone, net ir nustačius, kad dalis nuteistosios asmenybę apibūdinančių duomenų yra jai palankūs, tačiau jie nepaneigia kitų, jai nepalankių aplinkybių, vertinant jas visumoje. Kita vertus, teismas vertindamas kaltininko asmenybę, turi atsižvelgti ne tik į jo asmenybę apibūdinančius formalius duomenis, bet ir įvertinti jo elgesį iki veikos padarymo, veikos darymo metu ir po veikos padarymo. Skunde pažymima, kad byloje nustatyta, jog iki įvykio nuteistoji nuolat persekiodavo jų šeimą, rašinėjo žinutes, siekdama sukelti jiems nemalonius pojūčius, kol galiausiai atvyko į namus ir padarė jai inkriminuotas veikas, maža to, po veikos padarymo ji neatsiprašė, jos elgesys neleidžia spręsti, kad ji gailisi dėl savo veiksmų, netgi priešingai, leidžia manyti, kad ji džiaugiasi sulaukusi tokios mažos bausmės.

Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog nuteistoji mesdama peleninę ne tik sužalojo vaiką, bet ir sugadino turtą. Nors dėl turto sugadinimo nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, tačiau nuteistoji savo noru nesiėmė net šios menkos turtinės žalos atlyginti, o šis faktas taip pat rodo, kad ji nėra geranoriška ir neigiamai apibūdina jos asmenybę. Dėl to, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajai L. M. bausmę, netinkamai pritaikė BK 61 str. ir 54 str. 2 d., ir teisingai parinkęs jai bausmės rūšį- laisvės apribojimą, neteisingai nustatė šios bausmės dydį.

Taip pat apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje taikė bausmių bendrinimo taisykles ir bendrindamas nuteistajai L. M. pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 165 str. paskirtas bausmes nepagrįstai vadovavosi BK 63 str. 5 d. 1 punktu ir šias bausmes bendrino apėmimo būdu. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė konstatavęs, kad šios nuteistosios padarytos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tačiau skunde pažymima, kad pagal kasacinio teismo praktiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios d. straipsniuose. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl idealiosios nurodytų nusikalstamų veikų sutapties, nes nuteistajai tyčia padaryti BK 165 str. nusikalstamą veiką, t. y. įsibrauti į nukentėjusiosios namą kilo pakalbėjus su nukentėjusiuoju V. K. ir tai ji padarė. Tuo tarpu tyčia mesti peleninę ir sugadinti turtą, t. y. išdaužti stiklą, o kartu ir sužaloti už jo stovintį mažametį nukentėjusįjį, kilo jau įsibrovus į namą. Kitaip tariant peleninės metimas nebuvo nei įsibrovimą palengvinanti priemonė, nei būdas patekti į būstą ir buvo sąlygotas jau įsibrovus į namą kilusio konflikto su T. K., kuris ją bandė išvaryti lauk. Taigi pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įsibrovimas į namą ir mažamečio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas buvo du savarankiški nusikaltimai, kuriuos nuteistoji padarė ne vieninga tyčia, o kilus naujam sumanymui. Todėl šios veikos vertintinos kaip savarankiškos atskiros nuskalstamos veikos. padarytos realia sutaptimi ir nuteistajai skirtos bausmės už visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bendrintinos taikant dalinio bausmių sudėjimo taisyklę (BK 63 str. 4 d.).

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad prokuroras, gindamas mažamečio nukentėjusiojo V. K. interesus, pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas šį prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 800 Lt. Apeliantų įsitikinimu, teismas argumentuotai neanalizavo žalos dydžio nustatymo kriterijų, skundžiamame nuosprendyje paviršutiniškai atskleidė tokios žalos dydžio nustatymo motyvus. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d.. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Nuosprendį priėmęs teismas, d. dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, to nepadarė, nes paminėtas aplinkybes įvertino deklaratyviai. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad mažametis nukentėjusysis byloje nukentėjo ne tik dėl nuteistosios padarytos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., tačiau jis, kaip ir kiti byloje nukentėję asmenys, patyrė nemalonius pojūčius ir dėl šios nuteistosios padaryto viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str. 1 d.), taip pat ir dėl įsibrovimo į būstą, kuriame jis gyvena su tėvais. Taip patirdamas nesaugumo jausmą, kai agresyviai nusiteikęs asmuo gali įsiveržti į namus, nepaisydamas reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus. Visos šios aplinkybės traumuoja vaiką, turi įtakos jo psichologinei būsenai ir tikėtina turės įtakos jo vystymuisi, todėl manome, kad jos teismo nepakankamai įvertintos nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Nors teismas ir nurodė, kad priteisdamas mažamečiui nukentėjusiajam neturtinę žalą atsižvelgia į panašiose bylose priteistinų sumų dydžius, tačiau nenurodė jokių analogiškų bylų, kurios leistų spręsti, kad į teismų praktiką buvo atžvelgta. Vis tik paanalizavus teismų praktiką matyti, kad už analogiškas veikas priteisiami gerokai didesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. K., mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą S. K., prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo L. M. ir jo gynėja advokatė R. Atkočaitienė prašė atmesti nukentėjusiojo V. K., nepilnamečio nukentėjusiojo V. K. atstovės pagal įstatymą S. K. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl paskirtos bausmės dydžio

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajai L. M. paskirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas laisvės apribojimo ir viešųjų darbų bausmes, žemesnes nei jų vidurkis, teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus.

LR BK 61 str. 1d., 2 d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatos išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios d. str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantai šią dispoziciją supranta kaip reikalavimą skirti bausmę, artimą taikomo BK str. sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkiui. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal formuojamą teismų praktiką, ši norma reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę.

Nors L. M. padarė keturias nusikalstamas veikas, tačiau jos visos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji anksčiau neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, išlaiko du vaikus, registruota darbo biržoje. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pagrįstai nustatė jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tačiau vien tai nėra pagrindas pagriežtinti L. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai paskirtas bausmes. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas L. M. paskyrus ir mažesnes bausmes nei sankcijų vidurkis.

Dėl veikų sutapties

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 165 str. 1 d. taikydamas LR BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Nusikalstamų veikų sutaptimi yra laikomi atvejai, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau nusikaltimų, kurie atitinka kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius ir už juos asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Sutaptis gali būti dviejų rūšių – reali ir ideali. Nors Baudžiamajame kodekse idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos tiesiogiai nesuformuluotos, tačiau jas galima atskleisti pagal įstatymo prasmę. Reali sutaptis yra tuomet, kai asmuo keliais savarankiškai veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltimų, numatytų BK Specialiosios d. straipsniuose, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Idealia nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios d. straipsniuose. Byloje buvo nustatyta, kad L. M. viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – kito asmens būsto neliečiamumą ir kito asmens sveikatą. L. M. už vieną veiką buvo nuteista pagal du Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius – LR BK 165 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. pagrįstai subendrino vadovaudamasis LR BK 63 str. 5 d. 1 p.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą, vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Šio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d., kur nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors prokuroras gindamas mažamečio nukentėjusiojo interesus pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tačiau teismas pagrįstai ieškinį tenkino tik iš dalies ir nustatė mažesnį t.y. 800 litų neturtinę kompensaciją.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 140 str. 1 d nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistosios L. M. 800 Lt. dydžio neturtinę žalą. Kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nuosprendį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvis Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nukentėjusiojo V. K. ir mažamečio nukentėjusiojo V. K. atstovės pagal įstatymą S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai Kęstutis DargužisValdas Vitunskas