- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- eAN2-33-919/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00120-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauck
- Kategorijos
- 16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo M. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 17 d. 9.29 val., atvažiavęs automobiliu BMW I3 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti užstodamas įvažiavimą – išvažiavimą iš gretimo namo kiemo ((duomenys neskelbtini)), taip trukdydamas iš kiemo išvažiuoti automobiliui VW BEETLE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai K. Ž.. M. M. pastatydamas savo vairuojamą automobilį, priešais išvažiavimą iš gretimo namo ((duomenys neskelbtini)) kiemo, pažeidė kelių eismo taisyklių 150 punkto (sustoti ir stovėti draudžiama) 10 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, M. M. ir jo atstovė advokatė E. N. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašant panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, konstatuojant, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.
3. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. ir jo atstovė advokatė E. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi, pareiškėjo M. M. atstovės advokatės E. N. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir priėmė naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nesilaikydamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, neišnagrinėjo pareiškėjo atstovės pateikto skundo, neatsakė nei į vieną skundo argumentą, nevertino įrodymų bei nemotyvavo konstatuotų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjąs pareiškėjo M. M. skundą administracinio nusižengimo byloje, 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Institucijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną M. M. atžvilgiu nutraukė. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog vieta (duomenys neskelbtini), kurioje stovėjo M. M. automobilis, nėra laikytina išvažiavimu iš K. Ž. sklypo, todėl M. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių, kadangi įstatymo yra saugomi tik legalūs įvažiavimai/išvažiavimai iš teritorijų. Taip pat teismas nutarime pasisakė, kad byloje nustatyta, kad K. Ž. neturi teisėto įvažiavimo į savo sklypą per (duomenys neskelbtini), teisėtas išvažiavimas iš teritorijos yra (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Institucija nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimą.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Institucijos vertinimu, apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytų sudėties požymių yra nepagrįstas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
5.2. Institucija pažymi, kad pats įvykis įvyko 2021 m. lapkričio 17 d., todėl teismas turėtų vertinti minimai dienai esamus faktinius duomenis ir Institucijų raštus minimam laikotarpiui, o ne gautus po dviejų ar trijų metų po įvykio. Natūralu, kad po reikšmingo įvykio praėjus tam tikram laikui gali pasikeisti tiek pats teisinis reguliavimas tiek ir teisės aktai apibrėžiantys atitinkamą tvarką.
5.3. Institucija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nagrinėdamas M. M. skundą neatsižvelgė į visus byloje esančius duomenis, o rėmėsi tik jo paties pateiktais Institucijų raštais, kurie pateikti praėjus keliems metams po aptariamo įvykio. Šiuo atveju Institucijai nežinoma, kodėl teismas atmetė byloje esančius Institucijų raštus, patikrinimo aktus, kuriais yra patvirtinama, kad įvykio metu nukentėjusioji galėjo naudotis žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini) ir per jį galėjo patekti į savo sklypą. Teismas apskritai apie šių raštų, aktų turinį ir jų reikšmę byloje nepasisakė, todėl Institucija turi pagrindą teigti, kad buvo remtasi ir pasisakyta tik vienos pusės teikiamais duomenimis. Byloje yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktas (2022-04-22 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame konstatuota, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) yra naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir ribas. Žemės sklypo pietrytinėje dalyje esanti stoginė, kurioje laikomas automobilis yra faktiškai eksploatuojama, privažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra nesuformuotas. Minimame akte pažymėta, kad jokių pažeidimų nenustatyta. Kituose Institucijų raštuose kaip pvz. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsakyme adresuotame E. Ž. į 2021 m. rugsėjo 8 d. prašymą, nurodoma, kad būtina koreguoti projekto sprendinius ir privaloma numatyti kelio servitutą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, kaip, kad buvo nustatyta ankstesniame sprendinių brėžinyje (2019 m. spalio 29 d.), nes šis privažiavimas yra esamas ir naudojamas. Taip pat aktualus ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2023 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame konstatuota, kad patekimas į (duomenys neskelbtini) kiemą bei jame esančius statinius – garažą, stoginę ir kitus ūkinius kiemo statinius yra galimas tik per (duomenys neskelbtini).
5.4. Institucija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiosios K. Ž. neteisėtus statinius ar kitus neteisėtai jos sklype įrengtus objektus, nei viena Institucija šių aplinkybių nėra konstatavusi, byloje tokie duomenys negauti, tačiau Kauno apylinkės teismas neturėdamas tokių faktinių duomenų priėmė nepagrįstą išvadą, kad K. Ž. neturi teisėto įvažiavimo į savo sklypą per (duomenys neskelbtini) teritoriją. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nuo pat įvykio pradžios elgėsi atsakingai, tai yra kreipėsi į atsakingas institucijas dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kad būtų numatytas servitutas patekti į stoginę per (duomenys neskelbtini) teritoriją, šie teisiniai ginčai su institucijomis tęsiasi iki šiol. Šiuo atveju išvažiavimas iš K. Ž. teritorijos buvo aiškiai išreikštas, tai yra buvo aiškiai matomi vartai ir už jų stovintis automobilis, todėl esant tokiai situacijai M. M. manydamas, kad K. Ž. neteisėtai naudojasi žemės sklypu ar, kad neteisėtai įrengtas išvažiavimas turėjo ne pats įvedinėti savo tvarką, tai yra ne užstatyti išvažiavimo, o kreiptis į atsakingas institucijas, kurios išspręstų šią situaciją. Byloje esantys duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad M. M. pažeidė KET 150.10 punkto reikalavimus, automobilis buvo paliktas stovėti taip, kad viena nukentėjusioji be pašalinių asmenų pagalbos negalėjo išvažiuoti iš savo teritorijos.
5.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jeigu ir būtų nustatyta, kad nukentėjusioji negalėjo naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, tai vis tiek nesuteiktų teisės privačiam asmeniui imtis atlikinėti įgaliotų institucijų funkcijų, jas realizuojant akivaizdžiai pažeidžiant kito asmens interesus. Net ir nustačius, kad nukentėjusioji negalėjo naudotis valstybine žeme ir neturėjo teisės naudotis minimu patekimu į savo sklypą tai nereiškia, kad kitas asmuo turi teisę užstatyti kitą transporto priemonę taip, kad trukdytų jos išvažiavimui. Analizuojamu atveju žemės sklypo priklausomumas niekaip nepaneigia fakto, kad M. M. pastatė savo transporto priemonę taip, kad buvo apribotas kito asmens transporto priemonės judėjimas.
5.6. Institucija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp proceso dalyvių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas šioje byloje įrodinėjamas ne tik nukentėjusiosios pareiškimu, bet ir fotonuotraukomis, liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (2023 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu (2022 m. balandžio 22 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų institucijų raštais, kuriais nebuvo uždrausta K. Ž. naudotis valstybine žeme, jai nebuvo taikyta jokia atsakomybė, taip pat nei vienos instancijos teismas jai neuždraudė naudotis aptariama teritorija patenkant į savo sklypą. Institucijos nuomone, nukentėjusioji įvykio metu turėjo teisę naudotis aptariamu sklypu ir į jį patekti bei iš jo išvažiuoti netrukdomai, kol nenuspręsta kitaip, o būtent aptariamo įvykio metu nebuvo jokių domenų, kad teismo sprendimu ar kitos institucijos sprendimu nukentėjusiajai buvo uždrausta patekti į savo teritoriją per (duomenys neskelbtini) sklypą, todėl M. M. palikdamas savo automobilį taip kaip nustatyta byloje, akivaizdžiai trukdė išvažiuoti iš teritorijos ir elgėsi neteisėtai.
5.7. Institucija atkreipia dėmesį, kad esminė KET taikymo sąlyga yra ne tai, kam priklauso kelias (teritorija) arba kas turi į ją kitokias daiktines teises, bet tai, ar ten vyksta eismas. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu vyko eismas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad M. M. įvykio vietoje turėjo teisę nesilaikyti KET. Spręstina, jog vien ta aplinkybė, kad kaip nurodo apylinkės teismas minimas išvažiavimas iš nukentėjusios teritorijos neturi oficialaus savarankiško teisinio statuso, tai yra jis nėra atskirai įregistruotas ar įteisintas, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog juo apskritai nevyksta eismas. Remiantis tiek bylos duomenimis, tiek nukentėjusiosios paaiškinimais, konstatuotina, kad aptariamame sklype esančiu faktiniu išvažiavimu/įvažiavimu per įrengtus vartus eismas vyko objektyviai – jis buvo naudojamas, juo naudojosi nukentėjusioji išvažiuodama/įvažiuodama į savo sklypą, statydamasi automobilį už įrengtų vartų. Akivaizdu, kad žemės plotas, kuriame buvo paliktas stovėti M. M. automobilis atitinka kelio sąvoką, todėl asmuo jame palikdamas stovėti savo automobilį privalėjo įsitikinti, kad jis nekliudys kitiems ir kitos transporto priemonės galės pro jį pravažiuoti saugiai.
5.8. Institucijos vertinimu, M. M. paliekant automobilį šioje byloje aptariamoje vietoje galima pagrįstai teigti, kad automobilis akivaizdžiai riboja išvažiavimą iš kitos teritorijos. Pažymima ir tai, kad dalyvaujant viešajame eisme, užstatant įvažiavimą iš garažo, teritorijos, stovėjimo vietos ar kitos vietos vairuotojai negali žinoti ir numanyti, kad tai neteisėtai įrengtas garažas, išvažiavimas ar kitas objektas, dalyvaujant viešajame eisme privalu laikytis bendrųjų KET taisyklių ir tik manydami, kad atitinkamas objektas ar statinys yra įrengtas nelegaliai ar pažeidžiant įstatymus turi kreiptis į atsakingas institucijas, kurios ir yra atsakingos minimiems klausimams išspręsti.
Atsiliepimas
6. Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, M. M., atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimą. Priteisti jam 400 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad M. M. nesutinka su Institucijos apeliaciniu skundu, ir mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas buvo priimtas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikius materialines teisės normas, taip pat vadovaujantis teismų praktika, bei yra teisėtas ir pagrįstas. M. M. vertinimu, nagrinėjamu atveju yra padaryta pagrįsta išvada, kad vieta (duomenys neskelbtini) sklype, kurioje užfiksuotas M. M. automobilis, nėra laikytina išvažiavimu iš kito sklypo, t. y. (duomenys neskelbtini) kiemo. Kadangi tai nėra laikytina išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) kiemo, todėl negali užtraukti jam atsakomybės ir dėl KET 150.10 punkto pažeidimo, už tai, kad jo pastatytas automobilis trukdo išvažiavimui iš kito sklypo kiemo.
6.2. Atsiliepime pažymima, kad nei įvykio dienai, nei šiuo metu (duomenys neskelbtini) sklypo K. Ž. jokiu teisiniu pagrindu nevaldė ir nevaldo, žemės savininkas jai ir kitiems (duomenys neskelbtini) gyventojams nėra leidęs disponuoti jo nuosavybe, per ją važinėti ar įsirengti savavališką įvažiavimą - išvažiavimą, nėra suteikęs ir jokių servitutų, todėl neįmanoma užstatyti to ko nėra, o tuo labiau teigti, kad asmenys parkuodamiesi savo automobilius (duomenys neskelbtini) kieme užstatytų K. Ž. išvažiavimą, kai išvažiavimas iš Ž. kiemo yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodoma, kad <...> (duomenys neskelbtini) savininkams nebuvo suteikta teisė naudotis ar disponuoti greta esančia valstybine žeme, nuosavybės teise valdomam žemės sklypui kelio servitutas nebuvo nustatytas ir nebuvo numatyto privažiavimo per nurodytą valstybinę žemę. Projektinėje medžiagoje (statinių (duomenys neskelbtini) situacijos plane), pagal kurią išduotas 1989-08-10 statybos leidimas statiniams (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini) buvo numatytas tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, jokio kito įvažiavimo nebuvo numatyta. Joks kitas įvažiavimas niekada nebuvo suprojektuotas, patvirtintas ir įrengtas. Be to pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir negali būti įrengtas, nes netenkina reikiamų normatyvų ir to nederina atsakingos institucijos. Byloje yra daugybė oficialių įrodymų patvirtinančių minėtas aplinkybes: su 2023 m. balandžio 20 d. prašymu pateikti dokumentai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus atsakymas, Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsakymas, 2023 m. kovo 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštas, 2023 m. lapkričio 9 d. pateikti dokumentai, su 2023 m. gruodžio 15 d. prašymu pateikti dokumentai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. vasario 15 d. raštas, su 2024 m. balandžio 20 d. prašymu pateikti dokumentai.
6.3. Atsiliepime pažymima, kad Institucija remiasi ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemės sklypo ribų tikrinimo aktu, kuriame be kita ko nurodoma (kas nutylima apeliaciniame skunde), kad servituto teisė (t. y. važinėti per (duomenys neskelbtini) sklypą) nėra numatyta bei nustatyta. Tai reiškia, jog nesant Ž. nustatyto servituto, niekas jų teisių (kurių jie neturi) pažeisti negali ir jokių pažeidimų nenustatyta. Nacionalinė žemės tarnyba ne kartą yra išsakiusi pozicija, iš kurios matyti, kada Ž., t. y. (duomenys neskelbtini) savininkams, nebuvo suteikta teisė naudotis ar disponuoti greta esančia valstybine žeme, nuosavybės teise valdomam žemės sklypui kelio servitutas nebuvo nustatytas ir nebuvo numatyto privažiavimo per nurodytą valstybinę žemę. Ž. pačią Nacionalinę žemės tarnybą yra padavę į teismą dėl neduoto sutikimo. Be to, Institucijos minimas antstolio faktinių aplinkybių protokolas, pateiktas K. Ž. atstovo, praėjus keliems metams po įvykio (beje, jis pateiktas ir administracinėje byloje Regionų apygardos teisme, kur Ž. pateikė skundą, nurodydami atsakovu Kauno miesto savivaldybės administraciją, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba ir (duomenys neskelbtini) savininkai), neįteisina nelegalios įvažos bei nesuteikia jokios teisės ją naudoti.
6.4. Atsiliepime pažymima, kad Institucijos argumentai, jog galėjo pasikeisti tiek pats teisinis reguliavimas, tiek ir teisės aktai apibrėžiantys tvarką deklaratyvūs ir niekuo negrindžiami, nenurodoma nei kas, nei kada pasikeitė, kadangi niekas nesikeitė (teisinis reguliavimas nei įvykio metu, nei dabar nenumato, kad asmenys gali savavališkai, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, įsirenginėti įvažas bei važinėti kaip nori). Kaip minėta, nebuvo jokio servituto, suteikiančio teisę Ž. naudotis pravažiavimu per (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, šiame registre yra registruotas tik pirminis Ž. tvoros pastatymas 1990 metais. Jokie jos vėlesni pakeitimai nėra registruoti. Taigi Ž. vartai atveriami į sklypo (duomenys neskelbtini) pusę taip pat yra neįteisinti, todėl neteisėti. Be to, šių vartų pastatymui ir tokio įvažiavimo įrengimui Ž. nėra gavę nei sklypo (duomenys neskelbtini) teisėtų naudotojų - jame stovinčių statinių savininkų, nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. T. y. asmenys neįvykdę šių reikalavimų negali pradėti važinėti iš savo sklypo, ar pastato naudojamo ne pagal paskirtį (stoginės) bet kaip ir bet kur (kad ir iš visų sklypo pusių per kitų asmenų žemes) ir vadinti tai jų „įvažiavimais“ į kiemą, kaip kad pradėjo elgtis Ž.
6.5. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde dėstomi tikrovės neatitinkantys teiginiai, kad byloje jokių nėra duomenų, jog K. Ž. neturi teisėto išvažiavimo per (duomenys neskelbtini) sklypą, ar jos sklype įrengti statiniai neteisėti, ir kad nei viena Institucija šių aplinkybių nėra konstatavusi. Byloje yra eilė Institucijų (Kauno miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos) duomenų, kad vienintelis teisėtas išvažiavimas iš Ž. sklypo yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o įvaža per (duomenys neskelbtini) sklypą nenumatyta ir teisės aktų nustatyta tvarka neįrengta bei negali būti įrengta.
6.6. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinio skundo argumentai, jog šioje byloje K. Ž. galėjo išvažinėti iš savo sklypo kaip pageidauja, nes kaimyninė žemė buvo valstybinė, yra teisiškai nepagrįsti ir suponuoja išvadą, jog siekiama paneigti teisę bei padėti Ž. realizuoti jų tariamą teisę.
6.7. Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra priskirtas jame esančio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato eksploatavimui, kurie nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo gyventojams, tame tarpe ir M. M. mamai S. B., kurios turtą jis valdo pagal įgaliojimą. Už jo tvarkymą (duomenys neskelbtini) gyventojai (o ne Ž.) moka mokesčius, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai. Gretimo sklypo gyventojai pravažiavimo per jį neturi, todėl M. M. pastatęs automobilį (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir šio sklypo gyvenamojo namo gyventojų susitarimu nustatytoje vietoje jokio administracinio nusižengimo nepadarė.
6.8. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jokių duomenų apie tai, koks atstumas nuo M. M. pastatytos transporto priemonės iki neteisėto išvažiavimo iš ūkinio pastato, koks matomo išvažiavimo plotis, byloje nėra, atvykę pareigūnai jokių matavimų neatlikinėjo. M. M. prašymu prie nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos buvo prijungti įrodymai, kurie patvirtinta, kad atstumas nuo vartų iki jo pastatytos transporto priemonės buvo 4,42 metrai, tai yra, gerokai didesnis nei reiktų (pakanka 3.5 metrų). Be to, policijos pareigūnas greitai išvairavo K. Ž. automobilį, o tai kad Ž. neįteisinti vartai neatsidaro iki galo, nėra M. M. kaltė. Taigi, tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal teismų praktiką, nėra jokio pagrindo teigti, kad ir neteisėtas išvažiavimas buvo užstatytas ir kad nebuvo galima išvažiuoti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu M. M., prašoma palikti galioti Institucijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs Kauno apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad M. M. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nesutikti su Kauno apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą vadovaujantis Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadaryta. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
10. M. M. Institucijos 2023 m. sausio 11 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. lapkričio 17 d. 9.29 val., atvažiavęs automobiliu BMW I3 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti užstodamas įvažiavimą – išvažiavimą iš gretimo namo kiemo ((duomenys neskelbtini)), taip trukdydamas iš kiemo išvažiuoti automobiliui VW BEETLE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai K. Ž.. M. M. pastatydamas savo vairuojamą automobilį, priešais išvažiavimą iš gretimo namo ((duomenys neskelbtini)) kiemo, pažeidė kelių eismo taisyklių 150 punkto (sustoti ir stovėti draudžiama) 10 p. reikalavimą.
11. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Aptarta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, būtina įvertinti ir KET, reglamentuojančias automobilių stovėjimą tam tikrose vietose. Kaip numatyta KET 150.10 punkte, sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
12. Nagrinėjamu atveju M. M. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti KET draudžiamoje vietoje, tuo pažeisdamas KET 150.10 punktą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, M. M. atvažiavęs automobiliu, į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko automobilį stovėti ties gretimo namo kiemu ((duomenys neskelbtini)A), priešais įvažiavimą/išvažiavimą iš minėto kiemo. Minėtų aplinkybių neneigia ir pats M. M., tačiau nurodė, kad jis neužstojo įvažiavimo/išvažiavimo iš kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi įvažiavimo/išvažiavimo iš šio kiemo nėra bei, kad šio namo gyventojai neturi teisės važinėti per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančią medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog apylinkės teismas skundžiamame 2024 m. lapkričio 29 d. nutarime pagrįstai nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. M. atžvilgiu, konstatavus, jog vieta kur stovėjo jo automobilis nėra laikytina įvažiavimu/išvažiavimu iš sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjimu atveju yra svarbi, o apylinkės teismas šią aplinkybę išsamiai įvertino skundžiamame nutarime.
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad apylinkės nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas motyvuojant tuo, jog K. Ž. neturi teisėto įvažiavimo į sklypą adresu (duomenys neskelbtini), jos teisėtas įvažiavimas/išvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) g., savininkas nėra leidęs jai naudotis jo nuosavybe, važinėti per ją, jai nėra suteiktas servitutas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys duomenys: Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad Ž. žemės sklypas turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g., todėl nėra teisinio pagrindo nustatyti antrą privažiavimą į sklypą, nustatant servitutą (1 t., b. l. 139); Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas su įvaža iš (duomenys neskelbtini) derinamas nebus. (duomenys neskelbtini) yra C kategorijos ir papildoma įvaža nurodomoje vietoje neatitiktų statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014. Siūloma įvažą planuoti iš D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., b. l. 142); Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus raštas kuriame, nurodyta, kad privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkams nebuvo suteikta teisė naudotis ar disponuoti greta esančia valstybine žeme, nuosavybės teise valdomam žemės sklypui kelio servitutas nebuvo nustatytas ir nebuvo numatyto privažiavimo per nurodytą valstybinę žemę (1 t., b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vieta, kurioje M. M. pastatė automobilį „BMW I3“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra laikytina įvažiavimu/išvažiavimu iš sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini)A, todėl ir M. M. veiksmuose pagrįstai nenustatyta ANK 417 straipsnio 2 dalyje esančių požymių.
15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nesirėmė byloje esančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus atsakymu adresuotu E. Ž. į 2021 m. rugsėjo 8 d. prašymą, 2023 m. spalio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad skundžiamame nutarime neaptarti minėti duomenys, nesudaro pagrindo jį naikinti. Apeliacinės instancijos vertinimu, minėti dokumentai tik konstatuoja faktą, kad patekimas į sklypą adresu (duomenys neskelbtini) yra reikalingas, tačiau niekaip nepaneigia fakto, kad į šį sklypą nėra teisėto įvažiavimo/išvažiavimo. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad įvažiavimas/išvažiavimas į sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo aiškiai išreikštas – matomi vartai, už jų stovi automobilis. Todėl, M. M. palikdamas savo automobilį taip, kad K. Ž. negalėtų išvažiuoti iš sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė 150.10 punkto reikalavimus, nepaisant to, kad įvažiavimas/išvažiavimas į sklypą yra nelegalus. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai pažymėjo, kad įstatymo yra saugomi tik legalūs įvažiavimai/išvažiavimai iš teritorijų, t. y. iš neteisės teisė neatsiranda.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu teisės taikymu ir pritaria jo priimtam procesiniam sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nustačius, jog M. M. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių. Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, dėl kurio galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu kaip teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
17. M. M. prašo priteisti turėtas proceso išlaidas - 400 Eur. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). Todėl nagrinėjamoje byloje keliamo klausimo aspektu yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas.
18. Iš byloje pateiktų dokumentų (sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank mokėjimo nurodymas) matyti, kad M. M. patyrė 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas, M. M. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš valstybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-118-489/2019, 2K-41-648/2022 ir kt.). Atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad M. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 666 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Priteisti M. M. iš valstybės 400 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.