Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1358-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
e2S-1358-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19191-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1358-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19191-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 ir 11 d. nutarčių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. T. Ž. kreipėsi į teismą, ieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 1–7) prašydama:

1) dėl procesinių, materialinių teisės normų pažeidimo pripažinti absoliučiai negaliojančiais ir panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-16 nutartį, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-12-13 sprendimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartį;

2) panaikinti 2007-09-28 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir panaikinti šio akto pagrindu 2007-10-03 atliktą registro įrašą, t. y. nuosavybės teisių įregistravimą A. B. Ž. vardu;

3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017-09-20 varžytinių aktą bei šio akto pagrindu atliktą registro įrašą – turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių įregistravimą M. B. ir S. B. vardu;

4) vykdyti teisingumą ir atkurti pažeistas ieškovės teises į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

5) priteisti 5 000 000 Eur neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-08 nutartimi (e. b. 2 t., b. l. 50–51) ieškovės I. T. Ž. ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas nurodė, kad teismo priimtų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas yra galimas proceso normų nustatyta tvarka inicijuojant apeliacinį procesą arba proceso atnaujinimą. Tačiau reikalavimas panaikinti ar pripažinti negaliojančiu teismo sprendimą negali būti naujo ieškinio dalyku (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str.). Dėl nurodytų priežasčių teismas atsisakė priimti ieškovės reikalavimą Nr. 1 kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

4. Teismas nustatė, jog ieškovės reikalavimai Nr. 2–4 yra susiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, tai yra ieškovė reikalauja apginti jos nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadinasi, vadovaujantis CPK 31 str. 1 d., pastarieji ieškinio reikalavimai yra teismingi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams (arba Klaipėdos apygardos teismui, jei ieškinio reikalavimų suma dalyje dėl nuosavybės teisės gynimo viršija 40 000 Eur) (CPK 27 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis CPK 33 str. 3 d., nurodė, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.

5. Teismas nustatęs, kad ieškinio reikalavimai Nr. 2, 3 ir 4 turi būti pareiškiami pagal išimtinio teismingumo taisykles, laikė, jog ir likęs ieškinio reikalavimas Nr. 5 dėl 5 000 000 Eur neturtinės žalos priteisimo turi būti paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 33 straipsnio 3 ir dalis). Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinį likusioje dalyje atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Šalies argumentai

6. Ieškovė I. T. Ž. pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė dalies ieškinio reikalavimų bei prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (e. b. 2 t., b. l. 2–3).

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-11 nutartimi (e. b. 2 t., b. l. 55–56) atsisakė priimti ieškovės I. T. Ž. prašymus dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo bei dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

8. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 nutartimi ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, o tai reiškia, jog civilinė byla pagal ieškinį nėra iškelta. Nesant iškeltos civilinės bylos, nėra teisinių prielaidų spręsti klausimo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar kitų procesinių klausimų, kurių išsprendimas sukelia procesines pasekmes tik esant iškeltai civilinei bylai (CPK 137 str. 1 d).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) I. T. Ž. atskiruoju skundu (e. b. 2 t., b. l. 59–61) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 ir 2019-07-11 nutartis.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti. Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra nagrinėjamos bylos iš esmės nagrinėjimo metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje. Teismas privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

11. Atskirasis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, ir 2019-07-11 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymus dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo bei dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

15. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

16. Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

17. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-08 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dvejais pagrindais: kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka ir neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje vertino, ar, pirmiausia, ieškovė turi teisę su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimais kreiptis į teismą, ir ar ieškinyje reiškiami reikalavimai yra teismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui. Priešingai, nei nurodė ieškovė atskirajame skunde, ieškinio priėmimo stadijoje materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovės teise į reikalavimų patenkinimą, nebuvo analizuojamos. Atitinkamai, teismui nustačius, jog ieškinį visoje apimtyje atsisakytina priimti, teismui nekilo pareiga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl apeliantės su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės nenurodė ir nepateikė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas 2019-07-08 nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį, taip pat visiškai nenurodė jokių argumentų, susijusių su teismo 2019-07-11 nutarties neteisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio turinį ir dalyką, taip pat įvertinęs ieškovės 2019-07-09 prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, susijusiomis su ieškinio atsisakymu priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka ir neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui bei su argumentais, jog civilinei bylai nesant iškeltai, nėra teisinių prielaidų spręsti klausimo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands).

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 ir 2019-07-11 nutartis. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 ir 11 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja Jelena Šiškina