Utenos apylinkės teismo nutartis

2014-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-958/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-09-12Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-12
Bylos Nr.
II-6-958/2014
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00445-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Pažeidėjas
G. B.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo

byloje Nr. II-6-958/2014

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00445-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.7.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 12 d.

Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. B., nutarimą priėmusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui R. V., išnagrinėjusi G. B. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento 2014-04-25 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 192969-2 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

G. B. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento vyriausiojo specialisto V. D. 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 192969-2 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 145 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda 1500 Lt bauda už tai, kad 2014 m. kovo 15 d., 10 val. 49 min., kelio Nr. A1 302,5 km Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai sustabdė UAB „Gintvytas“ priklausantį automobilį DAF FA 95XF430, salst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Samro 2EC19, salst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį maršrutu Švedija-Lietuva vairavo UAB „Gintvytas“ vairuotojas V. P.. Kontrolės metu transporto priemonės buvo pasvertos ir nustatyta, kad automobilio varančiosios ašies apkrova buvo 17,53 t ir 6,03 t. viršijo maksimalią leistiną, kurios maksimalus leistinas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrijų masių II skirsnio 4.2 papunktyje. V. P. važiuodamas sunkiasvore transporto priemone neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimai. G. B. būdamas UAB „Gintvytas“ vadovu ir atsakingu asmeniu už įmonės vykdomos krovinių vežimo veiklos organizavimą, tuo pačiu pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 9 punkto nuostatas būdamas atsakingu už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laiku laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, be to pagal Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus privalėdamas tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodamas įmonės darbą neužtikrino ir nesukontroliavo, kad UAB „Gintvytas“ 2014 m. kovo 15 d. maršrutu Švedija-Lietuva vykdant krovinio vežimą automobiliu DAF FA 95XF.430, salst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Samro 2EC19, salst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežant krovinį transporto priemonės varančios ašies apkrova neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių II skirsnio 4.2 papunktyje nustatytos apkrovos, o viršijus nustatytą apkrovą toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. B. prašo nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos, arba bylą nutraukti. Nurodo, jog už pažeidimą yra nubaustas bendrovės vairuotojas, kuris yra tiesiogiai atsakingas už krovinio vežimą. Jis kaip vadovas nebuvo supažindintas, kad yra problemų su vežamu svoriu, todėl negali atsakyti už formalų pažeidimą. Nurodo, jog institucija paskyrusi baudą nenustatė jo kaltės, pažeidimo jis kaip bendrovės vadovas nepadarė. UAB „Gintvytas“ visus bendrovės vairuotojus yra supažindinęs su automobilio vairuotojo -8322 saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimais, kurių 4.8.1 punkte nustatyta, kad atliekant krovimo darbus neviršyti nustatytos keliamos galios ir leidžiamų gabaritų. Kadangi yra nubaustas ne už savo padarytą pažeidimą, pats fiziškai negalėjo sukontroliuoti situacijos, nes krovinys buvo pakrautas ne Lietuvoje, tai sudaro pagrindą skirti mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento, atstovas prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į pateiktą skundą institucija nurodo, jog organizuojant įmonės darbą vadovas yra atsakingas už tai, kad įmonė laikytųsi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atitinkamai, jei įmonė tokių reikalavimų nesilaiko, įstatymų nustatytais atvejais (šiuo atveju ATPK 145 str. 3 d.) įmonės vadovui taikoma administracinė atsakomybė ir skiriamos administracinės nuobaudos. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau- KTK) 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Nustatytą pareigą įmonės vadovas vykdo pats, per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį kyla dviems subjektams- vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Kokiu būdu vežėjas tikrina, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas- vadovo reikalas. Minėta norma įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, t.y. jis privalo pats ar per kitą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Priešingu atveju savo neveikimu turi atsakyti už vairuotojo pažeidimus. Nepakankamą konkretaus krovinio pervežimo organizavimą patvirtina ir pačio pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, t.y. „Aš kaip vadovas nebuvau supažindintas, kad yra problemų su vežamu kroviniu“. Pareigūnų nustatytas pažeidimas leidžia spręsti, kad įmonės vadovo taikytos priemonės (Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijų reglamentavimas įmonėje), kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų, nebuvo pakankamas. Šiuo atveju vadovo kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma (ATPK 11 straipsnis). Taip pat atsiliepime nurodoma, jog taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes 2014 m. kovo 28 d. administraciniu nurodymu Nr. 192969-2AN Pareiškėjui pasiūlyta sumokėti pusę minimalios nei numatyta įstatyme baudos, tačiau Pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo ir ją prarado.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas važiuoja be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Šios normos tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio nei bendrai leidžiama, svorio krovinių gabenimą. Toks ATPK pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didelių gabaritų ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didelių gabaritų ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Gintvytas“ vežė krovinį, kai automobilio varančiosios ašies apkrova buvo 17,53 t ir 6,03 t. viršijo maksimalią leistiną ribą, kurios maksimalus leistinas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrijų masių II skirsnio 4.2 papunktyje. Ši faktinė aplinkybė įrodyta objektyviais rašytiniais bylos duomenimis - transporto priemonės svėrimo pažyma (b. l. 8), iš kurios matyti, kad faktinė varančiosios ašies apkrova yra 17,53 t, patikros sertifikatu (b. l. 28) , kuriuo patvirtinta, kad elektroninės automobilių svarstyklės, kuriomis buvo sveriama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė, yra patikrintos ir tinkamos naudoti. Taigi transporto priemonių junginio faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova buvo viršyta 6,03 tonos. Pagrindo abejoti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos pareigūnų svėrimo kvite Nr. 47160 užfiksuotų duomenų teisingumu, pagrindo nėra.

Vairuotojas V. P. važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Vairuotojas su svėrimo rezultatais ir padarytu pažeidimu sutiko, savo kaltę pripažino, paskirtą baudą sumokėjo, minėti svėrimo rezultatai ir visos faktinės aplinkybės iki šiol nėra nuginčytos jokiais objektyviais įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. UAB „Gintvytas“ vadovas G. B. nebuvo paskyręs kito asmens, atsakingo už licencijuojamą kelių transporto veiklą, už šią veiklą buvo atsakingas pats, todėl yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 145 str. 3 d. subjektas. Pagal minėto straipsnio nuostatas atsakomybė kyla dviems subjektams. Tokiu būdu, tiek vadovas, tiek vairuotojas vykdydami savo veiklą privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o to neužtikinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad UAB „Gintvytas“ vadovo G. B. taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Išanalizavus visą byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad G. B. būdamas UAB „Gintvytas“ vadovu netinkamai organizavo krovinių vežimo veiklą, nesiėmė visų būtinų ir pakankamų priemonių, jog UAB „Gintvytas“ vairuotojas nepadarytų administracinio teisės pažeidimo. Kaip jau minėta ankščiau ATPK 145 str. 3 d. numato, kad šioje dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims. Tokiu būdu, įstatymas nesuteikia teisės administracinės atsakomybės klausimą sprendžiančiai institucijai pasirinkti administracinės atsakomybės subjektą, t.y. įstatymas nustato, jog už šį pažeidimą atsako abu asmenys ir vairuotojas, ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teiginys, kad jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad būtų išvengta pažeidimo, kad organizuojant darbą kyla daug sunkumų susijusių su maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies apkrovų dydžių, laikymusi ir kontrole, savaime nešalina jo atsakomybės ir negali būti pagrindu netaikyti administracinės atsakomybės ar švelninti paskirtą nuobaudą. G. B. skundo argumentas, kad jis krovinio pakrovimo metu nedalyvavo, todėl negalėjo užtikrinti tinkamo krovinio išdėstymo atmestinas, kadangi ši aplinkybė jo veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina tai, kad jei krovinio paėmimo vietoje nebuvo galimybės tiksliai pasverti ašių apkrovų (krovinio svorio), neatleidžia G. B., kaip atsakingo už krovinio gabenimą asmens, nuo numatytos teisinės pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų, bei nešalina jo atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą. Pažymėtina, kad analogišką dviejų subjektų baudimo pagal ATPK 145 str. 3 d. praktiką nuosekliai aiškindamas minėto ATPK straipsnio dispoziciją yra suformavęs Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse Nr. N575-2748/2011, Nr. N444-302/2011, Nr. N261-1106/2012, Nr. N575-129/2012.

Institucija, administracinėn atsakomybėn patrauktam G. B. nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skundžiamu nutarimu paskyrė ATPK 145 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkio baudą – 1500,00 Lt baudą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, bei tai, kad G. B. ankščiau už analogiškus teisės pažeidimus nebuvo baustas, atsižvelgiant į nubausto asmens asmenybę, į administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento paskirta nuobauda G. B. buvo paskirta teisėtai, nepažeidus nuobaudų skyrimo bendrųjų taisyklių, numatytų ATPK 30 straipsnyje.

Taip pat nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos ar skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. 2014 m. kovo 28 d. administraciniu nurodymu Nr. 192969-2AN G. B. buvo pasiūlyta sumokėti pusę minimalios nei numatyta įstatyme baudos, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo. Teismas išnagrinėjęs bylą jokių kitokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad G. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK145 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą, todėl naikinti ar keisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento vyriausiojo specialisto V. D. 2014 m. balandžio 25 d. nutarimo G. B. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

G. B. skundo netenkinti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento vyriausiojo specialisto V. D. 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 192969-2 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Latožienė