Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei I. Z. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pareikštą ieškinį grindė tuo, kad iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos energijos tiekimo veiklą vykdė UAB „Vilniaus energija“, kuri 2017 m. birželio 22 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktu perleido ieškovei reikalavimus į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Tuo pagrindu, ieškovei buvo perleistas reikalavimas ir į atsakovės turimą 608,99 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Nurodė, kad atsakovė už tiektą karštą vandenį taip pat ir laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. liko skolinga ieškovei 542,90 Eur, todėl iš viso susidarė 1151,89 Eur skola. Paaiškino, kad atsakovės gyvenamam name laikotarpiu iki 2017 m. kovo 29 d. tuometinis šilumos tiekėjas AB „Vilniaus energija“ butuose įrengė elektroninius karšto vandens skaitiklius, tačiau atsakovės bute toks skaitiklis dėl ieškovei nežinomų priežasčių nebuvo įrengtas. Pažymėjo, kad atsakovė gauna ieškovės siunčiamas sąskaitas ir jai yra žinoma, kad mokesčiai už karštą vandenį yra skaičiuojami pagal normą dviem asmenims, tačiau atsakovė pretenzijų dėl to nereiškė, taip pat nepranešė, kad bute yra registruoti ne du, o keturi asmenys. Mano, kad tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė sutinka su mokesčiais už karštą vandenį pagal paskaičiuotą normą (el. b. t. I, b. l. 16–20).

2020 m. balandžio 30 d. teisme gauti ieškovės papildomi paaiškinimai ir prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė nesuteikė galimybės karšto vandens tiekėjui įrengti jos bute elektroninio karšto vandens skaitiklio, todėl 2015 m. kovo 26 d. buvo surašytas pažeidimo nustatymo aktas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. karšto vandens suvartojimą butui buvo pradėta skaičiuoti pagal normą. Paaiškino, kad atsakovė iki šios dienos taip ir neleido ieškovei įrengti naujų karšto vandens skaitiklių, todėl pagrindo perskaičiuoti normatyvą nėra. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovė dabar įsileistų ir leistų įrengti elektroninius karšto vandens skaitiklius, ieškovė vis tiek negalėtų atlikti normatyvinio karšto vandens kiekio anuliavimo, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra nurodžiusi, kad vartotojams atliktas normatyvinio karšto vandens kiekio anuliavimas prieštarautų Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 daliai (el. b. t. I, b. l. 40–41).

Atsižvelgiant į šalyje esančią paskelbtą ekstremalią situaciją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įvestą besitęsiantį karantiną ir jo metu taikomus suvaržymus, taip pat Teisėjų Tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijas dėl koronaviruso COVID-19 infekcijos prevencijos, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 16 d. įsakymus Nr. V-106 ir Nr. V-107 dėl interesantų aptarnavimo ir darbo organizavimo teisme karantino laikotarpiu ir dėl prevencinių priemonių dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo įgyvendinimo, teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2017 m. birželio 22 d. surašė dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo UAB „Vilniaus energija“ perdavė ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ visus turimus dokumentus (el. b. apyrašo, b. l. 14). Vartotojai apie naują kreditorių, turintį teisę reikšti reikalavimus dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, buvo informuoti 2017 m. birželio 30 d. informaciniu pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo ir ieškovės internetinėje svetainėje (el. b. apyrašo, b. l. 13). Pagal 2017 m. gegužės 4 d. gautinų sumų patikrinimo ataskaitą, ieškovei buvo perleistas reikalavimas į atsakovės turimą 608,99 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. (el. b. apyrašo, b. l. 15).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. spalio 9 d. išrašą, atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo, b. l. 18–20). VĮ Registrų centro duomenimis, 2020 m. vasario 18 d. minėtame bute gyvenamąją vietą yra deklaravę keturi asmenys (el. b. apyrašo, b. l. 34).

UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. sausio 12 d. pranešimu Nr. 301 informavo atsakovę, kad nuo 2015 m. sausio 26 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose bus keičiami karšto vandens skaitikliai į naujus, todėl prašė iki naujų karšto vandens skaitiklių pakeitimo pradžios sudaryti sąlygas patikrinti karšto vandens skaitiklius atsakovei priklausančiame bute (el. b. apyrašo, b. l. 65). Atsakovė pateikė teismui 2015 m. sausio 20 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktą, kuriuo UAB „Vilniaus energija“ patikrino skaitiklių rodmenis (el. b. apyrašo, b. l. 57). 2015 m. kovo 12 d. UAB „Vilniaus energija“ atsakovei išsiuntė pranešimą Nr. 008-04-5874R, kuriuo prašė karšto vandens tiekėjui 2015 m. kovo 26 d. 10.00 – 11.30 val. sudaryti sąlygas bute (duomenys neskelbtini), sudaryti sąlygas įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklį (el. b. apyrašo, b. l. 64). Pagal 2015 m. kovo 26 d. pažeidimų nustatymo aktą, atsakovė nesudarė sąlygų UAB „Vilniaus energija“ darbuotojams įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklį (el. b. apyrašo, b. l. 63). UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. balandžio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl normatyvo skaičiavimo, nutarė atsakovei priklausančiam butui nuo 2015 m. balandžio 28 d. skaičiuoti karšto vandens mokesčius pagal normatyvą (el. b. apyrašo, b. l. 66–67).

Pagal AB „Vilniaus šilumos tinklai“ mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir mokesčių apskaičiavimo pažymą, atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. liko skolinga ieškovei 542,90 Eur (el. b. apyrašo, b. l. 26–32, 51). Atsižvelgus į perleistų reikalavimų 608,99 Eur sumą, atsakovė ieškovei iš viso yra skolinga 1151,89 Eur.

Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

Nagrinėjamu atveju, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.384 straipsnio 2 dalis).

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis).

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12, 15, 16 straipsnių nuostatas, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Daugiabučiuose namuose, jei yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą.

Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą metodiką.

Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Pagal AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktas mokesčių paskaičiavimo pažymas, mokesčiai už šilumos ir karšto vandens sunaudojimą pagal normatyvą buvo paskaičiuoti dviems bute gyvenantiems asmenims. Pažymėtina, kad atsakovė nei UAB „Vilniaus energija“, nei ieškovei pretenzijų dėl netinkamai apskaičiuotų mokesčių nereiškė ir neginčijo taikomo normatyvo.

Nors atsakovė teigia, kad realiai sunaudotas karšto vandens kiekis neatitinka prašomos priteisti skolos sumos ir prašo perskaičiuoti skolą už faktiškai sunaudotą karštą vandenį pagal bute įrengto ir, anot atsakovės, tinkamai dar 2015 m. sausio 20 d. patikrinto karšto vandens skaitiklio rodmenis, teismui nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, matyti, kad 2015 m. sausio 20 d. patikrinus karšto vandens skaitiklio rodmenis, atsakovei buvo išsiųstas UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. kovo 12 d. pranešimas, kuriuo atsakovės buvo prašoma sudaryti sąlygas 2015 m. kovo 26 d. bendrovės darbuotojams patekti į butą ir įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklį. Byloje esantis 2015 m. kovo 26 d. pažeidimų nustatymo aktas patvirtina, kad atsakovė nesudarė sąlygų UAB „Vilniaus energija“ darbuotojams įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklį, todėl ieškovė pagrįstai skaičiavo karšto vandens suvartojimą pagal normą. Atsižvelgus į tai, nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti suvartotą karšto vandens ir šilumos kiekį pagal atsakovės bute esančio skaitiklio rodmenis. Ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei susidariusią skolą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 34,07 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Civilinio Kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalį, fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Kadangi atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų tinkamai, prašoma priteisti 34,07 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovės.

Civilinio Kodekso 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1185,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 27,00 Eur žyminis mokestis ir 2,55 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro duomenų išrašus, iš viso 29,55 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteisiamos 5,37 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93 straipsniais, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1151,89 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą ir 89 ct) skolos.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 34,07 Eur (trisdešimt keturis eurus ir 07 ct) delspinigių.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 1185,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 29,55 Eur (dvidešimt devynis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.