- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 2SA-110-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Skolininkas
- A. K.
- Kreditorius
- UAB „General financing“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo – skolininko A. K. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dainiaus Šidlauskas, išieškotojas UAB „General financing“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. 2009-10-23 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su skundu, kurį patikslinęs (b.l. 1-2,8-9) prašė panaikinti antstolio D. Šidlausko patvarkymą priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą; panaikinti 2009-09-07 patvarkymą areštuoti pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; panaikinti 2009-09-07 antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Nurodė, kad jis gyvena ir dirba Šilutės rajone, todėl antstolis neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolis vykdymo veiksmus pradėjo neišsiuntęs raginimo ir nesuteikęs galimybės geranoriškai padengti skolą. Nesilaikydamas CPK 736 str. numatytų išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimų, antstolis išieškojimą nukreipė į darbo užmokestį ir nesant skolininko sutikimo, neteisėtai nusirašė vykdymo išlaidas.
Antstolis D. Šidlauskas atliepimu (b.l. 29-30) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad teismo įsakyme skolininko darbo vieta buvo nurodyta Mindaugo g. 12, Vilniuje, todėl antstolis turėjo teisę priimti dokumentą vykdymui pagal skolininko darbo vietą. Pagal CPK 661 str. 2 d. vykdant teismo įsakymus raginimai skolininkui nesiunčiami. Antstoliui nustačius, kad į sąskaitą banke skolininkas gauna su darbo santykiais susijusias išmokas, piniginių lėšų areštas minėtoje sąskaitoje buvo panaikintas ir skolos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį, darant įstatymų nustatyto dydžio išskaitas.
Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas 2009-12-17 nutartimi pareiškėjo A. K. skundą patenkino iš dalies: 1) pripažino neteisėtais antstolio D. Šidlausko veiksmus 2009-09-07 jam areštavus skolininkui A. K. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), viršijančias CPK 736 str. numatytus išskaitų iš darbo užmokesčio dydžius bei įpareigojus šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; 2) pripažino neteisėtais antstolio D. Šidlausko veiksmus 2009-09-07 jam įpareigojus A. K. priklausančias lėšas pervesti iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaitą vykdymo išlaidoms padengti. Kitoje dalyje skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prieš nurašydamas nuo sąskaitos visas gaunamas lėšas iš dirbančio skolininko, antstolis turėjo pareigą patikrinti, ar nėra nurašomas visas darbo užmokestis. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad antstolis panaikino skundžiamą turto arešto aktą, teismas pripažino, jog nėra pagrindo naikinti antstolio patvarkymo dėl turto arešto. Įvertinęs tai, kad dėl minėto pažeidimo atsiradusios pasekmės nėra pašalintos ir dėl to gali būti pažeistos pareiškėjo turtinės teisės, teismas padarė išvadą, jog antstolis 2009-09-07 neteisėtai areštavo skolininko AB SEB banko sąskaitoje esančias lėšas, viršijančias CPK 736 str. numatytus išskaitų dydžius. Teismas konstatavo, kad antstolis vykdomąjį dokumentą priėmė teisėtai, todėl antstolio siūlymo dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo nepanaikino. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad skolininkas su siūlymu sumokėti vykdymo išlaidas nesutiko, šių sumų antstoliui nepervedė, teismas sprendė, jog pervesdamas areštuotas vykdymo išlaidų sumas iš skolininko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą, nesant skolininko sutikimo, antstolis pažeidė CPK 610 str. ir 611 str. reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad panaikinus patvarkymą dėl sąskaitos arešto, minėto pažeidimo pasekmės buvo pašalintos, t.y. kad skolininkui buvo grąžintos neteisėtai išieškotos vykdymo išlaidos. Dėl to antstolio D. Šidlausko 2009-09-07 veiksmus dėl sumų, skirtų vykdymo išlaidoms padengti, pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą pripažino neteisėtais (b.l. 40-42).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu (b.l. 49-50) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-12-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio D. Šidlausko patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0178/09/02008. Mano, jog teismo argumentai, kad vykdymas buvo pradėtas pagal darbo vietą, yra nepagrįsti, kadangi sąvokos „juridinio asmens buveinė“ ir „darbuotojo darbo vieta“ nėra tapačios. Darbo vieta yra suprantama kaip vieta, kurioje darbuotojas turi vykdyti savo darbines funkcijas, todėl įmonės kaip juridinio asmens buveinės adresas, ir darbo vieta negali būti sutapatinamos. Jo, pareiškėjo, darbo vieta turi būti laikoma Stoniškių geležinkelio stotis arba AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ Tauragės cechas, bet jokiu būdu ne AB „Lietuvos geležinkeliai“ buveinės vieta – Mindaugo g. 12,Vilniuje. Pažymi ir tai, kad antstoliui buvo žinoma faktinė jo gyvenamoji vieta, be to, antstolis, vadovaudamasis Antstolių įstatymo 22 str. 1 d., turėjo galimybę neatlygintinai gauti registro duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ar vykdomasis dokumentas vykdomas to antstolio (CPK 651 str. 1 d., 2 d.), tačiau antstolis šių veiksmų neatliko ir nepatikrinęs jo gyvenamosios vietos, neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Tvirtina, kad priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą Vilniuje, buvo labai apsunkintos jo galimybės susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga.
Antstolis D. Šidlauskas atliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 55-56) prašo pareiškėjo A. K. skundą atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-12-17 nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, jog darbdavio buveinės vietos adresą kaip skolininko darbo vietos adresą nurodė vykdytiną dokumentą priėmęs teismas, todėl antstolis nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir surašė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Kita vertus, deklaruota gyvenamoji vieta nebūtinai reiškia asmens faktinę gyvenamąją vietą. Pabrėžia, jog išieškotojas, nepažeisdamas imperatyvių įstatymo nuostatų, turi teisę pasirinkti, kokiam antstoliui pateikti vykdomąjį dokumentą. Šiuo atveju vykdomajame dokumente nurodytas skolininko darbovietės adresas patenka į antstolio aptarnaujamą teritoriją.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolio veiksmų teisėtumo (kompetencijos) ribomis, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, pernelyg formaliai traktavo CPK 590 str. 1 d. įtvirtintą vykdymo vietos sąvoką, dėl to nepagrįstai sprendė šiuo atveju nebuvus akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str.) bei nepagrįstai paliko galioti 2009-09-01 antstolio D. Šidlausko patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą – Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-07-14 teismo įsakymą Nr. L2-2138-385/2009. Tokiu atveju skundžiama nutartis yra keistina, o pareiškėjo prašymas panaikinti minėtą 2008-10-27 antstolio D. Šidlausko patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/02008, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, spręstinas iš esmės (CPK 7 str., 329 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-341-2007, 2008-06-11 nutartis c.b. Nr. 3K-7-277/2008 ir kt.).
CPK 651 str. įpareigoja antstolį, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nustatęs kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 str. 2 d. nustatyta, kokiais kriterijais vadovaudamasis antstolis tikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Vienas jų, numatytas CPK 651 str. 2 d. 2 p., nustato, kad antstolis privalo patikrinti, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, kuriam pateiktas vykdyti (CPK 590 str.). Tuo atveju, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, įstatymų leidėjas suteikia alternatyvos galimybę vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal jo gyvenamąją, turto buvimo arba darbo vietą (CPK 590 str. 1 d.), kuri anaiptol nereiškia išieškotojo, ar, juo labiau antstolio, kuris veikia tik Teisingumo ministro jam priskirtoje teritorijoje (Antstolių įstatymo 2 str. 3 d., 26 str.), pasirinkimo laisvės, kurioje iš paminėtų vietų vykdyti vykdomąją dokumentą, ir yra sietina su sprendimų vykdymo veiksmingumu ir efektyvumu bei išieškotojo ir skolininko teisių veiksminga gynyba vykdymo procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent antstolis, pagal savo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, be kita ko, privalo įvertinti ir nuspręsti, ar tuo atveju, jeigu yra vykdymo vietos pasirinkimo alternatyva, sprendimo vykdymas jo veiklos teritorijoje nesudarys skolininkui nebūtinų (neprotingų) nuostolių, ar jam bus sudarytos galimybės tinkamai bendradarbiauti su išieškotoju ir vykdomąjį dokumentą vykdančiu antstoliu, rūpintis savo teisėtų interesų apsauga vykdymo procese.
Kita vertus, antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecijos ribojamas veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) apima ir tinkamą įstatymo nuostatų aiškinimą vykdymo procese. Nagrinėjamoje byloje aktualu yra įstatyme nustatytos skolininko darbo vietos sąvokos tinkamas atskleidimas, iš kurios netinkamo traktavimo pareiškėjas kildina savo reikalavimą panaikinti 2008-10-27 antstolio D. Šidlausko patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą.
Darbo kodekse ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose darbo vietos sąvoka vartojama dviem reikšmėmis: 1) kaip darbo funkcijų atlikimo vieta (pvz., DK 83 str. 1 d. 2 p., 143 str. 1 d. 3 p., 158 str. 2 d.; Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 5, 8 dalys, 14 str. ir kt.; Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 str. 5 d.; Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 str. 5 d. ir kt.); 2) kaip tam tikrų darbinių pareigų vienetas – etatas (pvz., DK 89 str., 109 str. 4 d. ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-295/2009). Taigi darbo santykius reglamentuojantys įstatymai faktinės darbo vietos nesieja ir nesutapatina su darbdavio, juridinio asmens, įregistruotu viešame registre buveinės adresu, o atsižvelgiant į konkrečią situaciją, traktuoja ją kaip tam tikrą etatą darbovietės (darbdavio) organizacinėje struktūroje arba kaip darbo funkcijų atlikimo vietą.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog antstolis D. Šidlauskas, veikiantis Vilniaus m. 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo ir 4-ojo teismo teritorijose, priimdamas vykdyti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-07-14 teismo įsakymą išieškoti iš skolininko A. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio AB „Lietuvos geležinkeliai“, Mindaugo g. 12, Vilnius, kreditoriaus UAB „General financing“ naudai devynių tūkstančių šešių šimtų septyniolikos litų 46 centų skolą (vykd. b.l. 1), skolininko darbo vieta pripažino jo darbdavio AB „Lietuvos geležinkeliai“ buveinės vietą – Mindaugo g. 12, Vilnius, kuri, kaip patvirtina vykdomojoje byloje esantys įrodymai, nėra skolininko darbo funkcijų atlikimo vieta, todėl negali būti vertinama kaip skolininko (fizinio asmens) darbo vieta CPK 590 str. 1 d. prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas iš išieškotojo UAB „General financing“ vykyti Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą, kuriame skolininko gyvenamoji vieta buvo nurodyta – (duomenys neskelbtini), antstolis D. Šidlauskas privalėjo įsitikinti, kad teismo įsakymo formuluotė <...>„dirbančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ Mindaugo g. 12, LT-03225 Vilniaus m.,“<...> reiškia jo darbinių funkcijų atlikimo vietą, t.y. ar nurodyta darbdavio buveinės vieta yra jo darbo vieta.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegiją pripažįsta, jog antstolis D. Šidlauskas turėjo galimybę ir privalėjo aiškintis aplinkybes dėl skolininko faktinės darbo vietos (jo darbo funkcijų atlikimo vietos), ir tik nustatęs, kad gyvenančio Šilutės rajone skolininko darbo vieta yra Vilniuje, Mindaugo g. 12, priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Šiuo atveju savo pareigą patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 str. 1 ir 2 dalys) antstolis atliko formaliai, ir dėl to, pažeisdamas skolininko teisę į veiksmingą savo teisių vykdymo procese gynybą, nepagrįstai priėmė vykdyti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-07-14 teismo įsakymą Nr. L2-2138-385/2009, kas sudaro pagrindą vykdomąją bylą nutraukti (CPK 629 str. 1 d. 9 p.).
Antstolio atsikirtimų į skundą argumentą, kad faktinės skolininko gyvenamoji vieta, nurodyta teismo įsakyme, gali ir nesutapti su ta vieta, kur realai jis gyvena, akivaizdžiai paneigia pats vykdytinas dokumentas – teismo įsakymas, kurios priėmimo galimybės, nesant žinomos tikrosios (faktinės) skolininko gyvenamosios vietos, įstatymų leidėjas apskritai nenumato (CPK 431 str. 2 d. 4 p.). Tai, kad teismo įsakymą išdavė būtent skolininko gyvenamosios vietos teismas – Šilutės rajono apylinkės teismas, turėjo sukelti antstoliui abejonių dėl jo vykdymo proceso pradėjimo kreditoriaus buvimo vietos (Vilniaus m. ) antstolio kontoroje.
Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais) 61 p., tuo atveju, jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad vykdomasis dokumentas buvo neteisėtai priimtas vykdyti, antstolis privalo grąžinti išieškotojui visas šio sumokėtas vykdymo išlaidas. Iš skolininko šiuo atveju vykdymo išlaidos neišieškomos. Pažymėtina, kad antstolio D. Šidlausko veiksmai, 2009-09-07, jam įpareigojus A. K. priklausančias lėšas pervesti iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaitą vykdymo išlaidoms padengti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pripažinti neteisėtais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje situacijoje, kai Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-07-14 teismo įsakyme Nr. L2-2138-385/2009 nurodyta suma galimai yra pilnai sumokėta paties skolininko iniciatyva (b.l. 60-64), apelianto prašymo pripažinti antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti neteisėtu ir bylą nutraukti patenkinimas CPK 513 str. 1 d. numatytų pasekmių – grąžinimo į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) nesukelia bei nesudaro teisinių prielaidų iš naujo teisėtai atlikti vykdymo veiksmus. Išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą pervestų pinigų grąžinimas skolininkui yra neįmanomas nenuginčijus išieškojimo pagrindą sudarančio vykdomojo dokumento. Be to, pažymėtina, kad vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės dėl antstolio veiksmų ginamos pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Atskirąjį skundą patenkinus, procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,60 Lt (b.l. 67) valstybės naudai priteistinos iš antstolio (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti 2009-09-01 antstolio D. Šidlausko patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą – Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-07-14 teismo įsakymą Nr. L2-2138-385/2009 ir vykdomąją bylą Nr. 0178/09/02008 nutraukti.
Priteisti iš antstolio Dainiaus Šidlausko 8 (aštuonis) litus 60 centų pašto išlaidų valstybės naudai.