Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Romasta group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Romasta group“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Pavlovič ir Ko“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorė nepateikė duomenų apie nesąžiningus skolininkės UAB „Pavlovič ir Ko“ veiksmus. Pažymėjo, kad skolininkė UAB „Pavlovič ir Ko“ nevykdo pareigos sumokėti už prekes ir suteiktas paslaugas. Kreditorės teigimu, pateikti nauji įrodymai patvirtina sunkią skolininkės finansinę padėtį, nes remiantis Creditinfo ataskaita skolininkė UAB „Pavlovič ir Ko“ dalyvauja 7 bylose dėl skolos priteisimo, kuriose ji yra atsakovė, taigi skolininkė turi finansinių sunkumų.

Nepagrįsta teismo išvada, kad skolininkė UAB „Pavlovič ir Ko“ linkusi geranoriškai atsiskaityti su kreditore UAB „Romasta group“. Pažymėjo, kad šalys 2012 m. gruodžio 17 d. sutarties 6.1.2. punkte susitarė, jog už suteiktas paslaugas ir prekes bus apmokama per 30 d., todėl skolininkė negali vienašališkai pakeisti apmokėjimo tvarkos, t. y. mokėti po 500 Eur per savaitę. Pažymėjo, kad skolininkė nuo 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimo apie skolos mokėjimą dalimis atliko du mokėjimus. Be to, reikalavimo suma skolininkei UAB „Pavlovič ir Ko“ yra didelė.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorė nebandė skolą susigrąžinti ne teisminiu keliu. Nurodė, kad skolininkei pretenzijos elektroniniu paštu buvo siųstos 2016 m. spalio 5 d., 2016 m. spalio 12 d., 2016 m. spalio 19 d., 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 9 d. Pažymėjo, kad kreditorė taip pat kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, kuri 2016 m. lapkričio 17 d. išsiuntė pranešimą skolininkei dėl skolos sumokėjimo. Kreditorės UAB „Romasta group“ vertinimu, skolininkė UAB „Pavlovič ir Ko“ vengia vykdyti savo prievoles, neatsako į telefono skambučius, todėl siekiant išlaikyti proceso šalių lygiateisiškumą būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės UAB „Romasta group“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kreditorė UAB „Romasta group“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2016 m. gruodžio 8 d. Creditinfo išrašą, susirašinėjimą tarp kreditorės ir skolininkės, bei skolų išieškojimo įmonės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad skolininkė su pateiktais įrodymais yra susipažinusi, būtinybė juos pateikti iškilo teismui atmetus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, minėtus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kreditorė UAB „Romasta group“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog skolininkė nevykdo savo prievolės kreditorei. Kreditorė UAB „Romasta group“ atkirajame skunde taip pat teigė, kad skolininkė UAB „Pavlovič ir Ko“ turi kitų kreditorių, jos finansinė būklė sunki.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Kreditorė UAB „Romasta group“ nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkė UAB „Pavlovič ir Ko“ vengtų vykdyti galimai ieškovei (kreditorei) palankų teismo sprendimą. Iš byloje pateikto 2016 m. lapkričio 23 d. skolininkės UAB „Pavlovič ir Ko“ pranešimo kreditorei UAB „Romasta group“ nustatyta, kad skolininkė pripažįsta 12 065,38 Eur skolą kreditorei ir sutinka šią sumą grąžinti dalimis mokant po 500 Eur per savaitę (b. l. 35). Pažymėtina, kad kreditorė UAB „Romasta group“ atskirajame skunde patvirtino, jog skolininkė UAB „Pavlovič ir Ko“ atliko du dalinius mokėjimus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkė siekia geranoriškai atsiskaityti su kreditore, grąžindama skolą dalimis. Nors iš kreditorės UAB „Romasta group“ su atskiruoju skundu pateiktų duomenų matyti, kad kreditorė siekė neteisminiu keliu išieškoti skolą iš skolininkės, t. y. siuntė pretenzijas, kreipėsi į skolos išieškojimo įmones, tačiau vien aplinkybė, kad skolininkė nesumoka kreditorės reikalaujamos skolos tarp šalių sudarytoje sutartyje numatytais terminais, nepagrindžia skolininkės nesąžiningumo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skolos suma susidarė neapmokėjus 2016 m. birželio – liepos mėn. išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų, t. y. už neilgą laikotarpį.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina apeliantės argumentus dėl sunkios skolininkės finansinės padėties. Kreditorės teigimu, skolininkė UAB „Pavlovič ir Ko“ dalyvauja 7 bylose dėl skolos priteisimo, kuriose ji yra atsakovė. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šiuo metu skolininkės UAB „Pavlovič ir Ko“ atžvilgiu yra nagrinėjamos trys civilinės bylos dėl skolos ir delspinigių priteisimo, viena iš jų pagal SIA „Latina Baltics“ Lietuvos filialas „Romasta group“ ieškinį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-5497-528/2017 ieškovė UAB „TYRETRA“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Pavlovič ir Ko“ 474,25 Eur delspinigių, civilinėje byloje Nr. 2-4813-713/2017 ieškovė UAB „Metalika LT“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Pavlovič ir Ko“ 6 917,10 Eur skolos ir šioje byloje Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nutartis įsiteisėjusi, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš kreditorės UAB „Romasta group“ pateikto 2016 m. gruodžio 8 d. Creditinfo išrašo nustatyta, kad skolininkė turi 58 darbuotojus, skolos Sodrai nėra, pajamos 2015 metais sudarė 4 680 844 Eur, skolininkė nuosavybės teise turi 36 transporto priemones, taip pat yra 39 transporto priemonių naudotoja, turto areštai atsakovės turimam turtui netaikyti (b. l. 48–55). Pažymėtina, kad šalių 2012 m. gruodžio 17 d. sudarytos paslaugų teikimo ir prekių pirkimo–pardavimo sutarties 4 priede nurodyta, jog UAB „Romasta group“ autoserviso paslaugas teiks 72 UAB „Pavlovič ir Ko“ naudojamoms transporto priemonėms (b. l. 14–16). Taigi, skolininkės naudojimų transporto priemonių skaičius iš esmės liko nepakitęs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors skolininkė UAB „Pavlovič ir Ko“ turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, tačiau įvertinus tai, kad skolininkė nuosavybės teise valdo 36 transporto priemones, kurių gamybos metai yra nuo 2004 m. iki 2012 m., ir šiam turtui nėra taikomi areštai, ši aplinkybė eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant kitų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie galimą skolininkės nesąžiningumą, vengimą atsiskaityti su kitais kreditoriais, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, darytina išvada, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorės reikalavimams užtikrinti nėra (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti kreditorės UAB „Romasta group“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.