Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.13.-595-890/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
A2.13.-595-890/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02428-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
M. K.
Kategorijos
  • 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13.-595-890/2017Proceso Nr. 4-06-3-02428-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.15. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl paskirtos nuobaudos termino sutrumpinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2985-718/2016 M. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 126 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Šalies argumentai

2017-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas M. K. prašymas sutrumpinti 2016-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme asmuo nurodo, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas riboja jo galimybę papildomai įsidarbinti ir užsidirbti, sunkina nuvykimą iki darbo vietos ir grįžimą iš jo, visapusišką rūpinimąsi šeima, sergančia mama, administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti, jis išvadas dėl savo elgesio padarė ir pasitaisė, ateityje laikysis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba 2017-03-27 atsiliepime į pažeidėjo prašymą nurodė, kad nesutinka, jog specialios teisės atėmimo terminas M. K. būtų sutrumpintas. Institucija pažymėjo, kad M. K. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus.

Prašymas netenkinamas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą skyręs organas, gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet, atkreiptinas dėmesys, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. K. yra suėję daugiau kaip pusė paskirto administracinės nuobaudos – specialios teisės atėmimo - termino. M. K. teismui pateikė 2017-03-01 administracinių nusižengimų registro išrašą, kuriame duomenų, jog po administracinės nuobaudos skyrimo iki 2017-03-01 jis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, nėra (b.l. 47-49). Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad M. K. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b.l. 42), Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad M. K. išklausė 12 valandų Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą (b.l. 43), bylos medžiaga patvirtina, kad teismo paskirtą baudą M. K. yra sumokėjęs (b.l. 40), papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma patvirtina, kad mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b.l. 46), iš vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos matyti, jog jis vairuoti gali (b.l. 44). Prie savo prašymo M. K. taip pat pridėjo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, kuri patvirtina, kad jis dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos yra teigiamai charakterizuojamas (b.l. 53), 2016-11-02 Darbo sutarties Nr. 18 patvirtintą kopiją, kuri patvirtina, kad M. K. dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju (b.l. 50-52), medicininių dokumentų patvirtintas kopijas, kurios patvirtina, kad M. K. motina R. K. turi stuburo problemų, pakankamai dažnai skiriamos kinezaterapinės procedūros nugaros raumenų stiprinimui, be to, 2016 m. gegužės mėn. jai diagnozuota karcinoma, 2016-07-19 R. K. operuota (b.l. 54-56).

Teismų praktikoje sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

M. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Pažeidėjui nustatytas net 1,06 promilių neblaivumas (b.l. 3). Taigi, nors asmeniui konstatuotas lengvas girtumo laipsnis, tačiau įstatymu nustatyta leistina neblaivumo norma buvo viršyta pakankamai. Be to, M. K. vairuodamas transporto priemonę, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., padarymo nepripažino, teigė, kad automobilio nevairavo, taigi, savo elgesio nevertino kritiškai.

M. K. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad galėtų papildomai įsidarbinti ir užsidirbti, be to, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas sunkina nuvykimą iki darbo vietos ir grįžimą iš jo, visapusišką rūpinimąsi šeima, sergančia mama.

Administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N1-1524/07, N-34/07, N1-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Taigi, M. K. prašyme išdėstyti argumentai, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas riboja jo galimybę gauti geresnes pareigas ir geresnį atlyginimą, nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

Atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, išimtinėmis aplinkybėmis, taikant švelninančias įstatymo nuostatas, nelaikytinos ir M. K. įvardintos aplinkybės, susijusios su M. K. motinos R. K. sveikatos priežiūros ir kasdieninio gyvenimo kokybe. Teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas netrukdo ir neriboja asmens galimybių tinkamai rūpintis kasdieniniais ir buitiniais reikalais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. dar prieš darydamas teisės pažeidimus, galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimų padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Teismas pažymi, kad nubaustojo gyvenime kilę neigiami padariniai ir sunkumai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų rezultatui ir už tai yra atsakingas pats pažeidėjas.

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog M. K. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsniu, 329 straipsniu, -

nutaria:

M. K. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-14 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo - termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė