Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. (toliau – A. Č.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant A. Č. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nuspręsta nekeisti.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas ir D. V., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš D. V. 1432,75 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt du eurus ir 75 centus) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo K. M. (K. M., toliau – K. M.) gydymo išlaidų atlyginimo. Civilinis ieškinys, pareikštas A. Č., buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad A. Č. inkriminuota nusikalstama veika BK 11 straipsnio 3 dalies pagrindu priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (nuosprendyje klaidingai nurodyta apysunkių nusikaltimų kategorija). Savo kaltę A. Č. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, atlygino savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, siekiančią 670 (šešis šimtus septyniasdešimt) eurų (2 t, b. l. 157), kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta A. Č. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atlygino ir dalį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 156). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. M. patvirtino, kad A. Č. jo atsiprašė ir jis šiam jokių materialinių pretenzijų neturi. Ir nors bylą nagrinėjant apylinkės teisme nukentėjusysis pareiškė kategoriškai nesutinkantis, jog A. Č. atžvilgiu būtų taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į 2018 m. kovo 20 d. tarp K. M. ir A. Č. sudaryto susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo (2 t., b. l. 157) turinį, buvo prašoma atleisti A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nukentėjusiajam susitaikius su kaltininku), tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ši aplinkybė jokios reikšmės neturi, todėl šiuo nuosprendžiu ji išsamiau neaptartina.

8. Šių duomenų visumoje vertinant A. Č. asmenybę, kurios įvertinimas, sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra itin aktualus, svarbu paminėti, kad praeityje teistas jis nebuvo (2 t., b. l. 65), administracine tvarka už tai, kad važiuodamas keleivio vietoje nebuvo užsisegęs saugos diržo, jis buvo baustas vos vieną kartą (2 t, b. l. 66), kas leidžia pagrįstai spręsti, jog asmuo nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikaltimas iš esmės pasižymėjo atsitiktiniu pobūdžiu. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Č. yra pakankamai jauno amžiaus, nors nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, tačiau mokėsi (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) kolegijos dekanės L. S. pateiktos A. Č. charakteristikos, studijos jam sekėsi gerai, akademinių įsiskolinimų A. Č. neturėjo, lankė paskaitas, stengėsi įgyti kuo daugiau žinių, o po nusikalstamos veikos padarymo, sėkmingai apgynė ir baigiamąjį darbą (2 t., b. l. 76). Šių aplinkybių visuma neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. Č. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikaltimas nėra jam būdingo elgesio modelio dalis. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teigiamas A. Č. elgesys stebimas ir po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, baigęs studijas (duomenys neskelbtini) kolegijoje, 2018 m. birželio 4 d. A. Č. įsidarbino UAB „A. I.“, kurioje yra charakterizuojamas teigiamai, konstatuojant, jog A. Č. yra atsakingas, pareigingas ir kruopštus, jam patikėtos užduotys atliekamos laiku ir kokybiškai, jokių pastabų dėl socialinio elgesio darbovietėje A. Č. neturi, drausminių nuobaudų taip pat (3 t., b. l. 8). Duomenų apie A. Č. atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar po šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jo įvykdytus administracinius nusižengimus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad asmuo daro tinkamas išvadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme.

9. Įvertinusi aukščiau išdėstytas tiek A. Č. asmenį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, teisėjų kolegija neabejoja, jog A. Č. atitinka visas baudžiamajame įstatyme reglamentuotas ir aukščiau išsamiai aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, jog ateityje A. Č. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

10.1. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu A. Č. pateikė savo mamos R. Č. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. Č. jos atsakomybėn (3 t., b. l. 5). Abejoti R. Č. tinkamumu būti A. Č. laiduotoja, įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktus R. Č. charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad nors R. Č. praeityje 3 kartus buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 21-22), tačiau toks jos elgesys nepasižymėjo ypatingu pavojingumu, buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl negali būti pagrindu pripažinti ją netinkama laiduotoja BK 40 straipsnio nuostatų prasme. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad anksčiau ji teista nebuvo (3 t., b. l. 6), dirba UAB „B.“, darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai (3 t., b. l. 7). Be to, A. Č. ir R. Č., sprendžiant iš R. Č. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų, gyvena kartu, kas visumoje leidžia pagrįstai spręsti, jog R. Č. asmeninės savybės ir elgesys gali turėti išimtinai teigiamos įtakos A. Č. ir pasitarnauti tinkamai jo elgesio korekcijai, siekiant, jog ateityje jis nuosekliai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir nedarytų naujų nusikalstamų veiksmų. Aukščiau paminėtos aplinkybės apie R. Č. elgesį po jam inkriminuotos veikos padarymo leidžia daryti išvadą, kad tai lėmė ir R. Č. teigiama įtaka savo sūnui.

11. Atsižvelgiant į išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, įvertinus R. Č. šeimos finansinę padėtį (4 asmenų šeimos mėnesinės pajamos apie 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų), atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. Č. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį R. Č. atsakomybėn, baudžiamąją bylą A. Č. atžvilgiu nutraukiant.

12. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytas A. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, 1 (vieną) jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nors apeliaciniu skundu teigiama, jog A. Č. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytos nebuvo, tačiau sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio motyvų akivaizdu, kad jam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui), jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, A. Č. kaltės formą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog nuteistasis dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, A. Č. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 5 MGL (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.). Apskaičiuojant šios įmokos dydį eurais, vadovaujamasi iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusiu baziniu bausmių ir nuobaudų (MGL) dydžiu – 37,66 (trisdešimt septyni eurai, šešiasdešimt šeši centai), sprendžiant, jog A. Č. mokėtina įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą sudaro 188,30 (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus, trisdešimt centų).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį dėl A. Č. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirtos bausmės.

A. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, perduodant jį laiduotojos R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą A. Č. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkių) MGL, t. y. 188,30 (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų, trisdešimties centų), įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant A. Č. ją sumokėti per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. Č., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.