- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-595-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00756-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- K. V.
- Trečiasis asmuo
- O. V., A. K., G. J., notarei J
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A –595– 227 / 2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-266/2012 pagal ieškovo A. V. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei K. V., tretiesiems asmenims O. V., A. K., G. J., notarei J. V., notarei P. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir atsakovės K. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės K. V. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jam dabartinę pavardę, nustatyti, jog ieškovas ir atsakovė nuo 2005 m. sausio 1d., gyvena skyriumi ir nebeveda bendro ūkio ir, kad dalijamas tik turtas, kuris yra bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Prašė pripažinti 1997 m. spalio 6 d. pirkimo pardavimo sandorį, kuriuo jis ir tretysis asmuo dukra O. V. lygiomis dalimis nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) , apsimestiniu sandoriu , laikyti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir butą natūra priteisti atsakovei. Atsakovei prašė priteisti 290/1432 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , turinčio 14,3200ha, esančio (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone, kurio vertė 23.000 Lt, lengvąjį automobilį Opel Vectra, a.n. (duomenys neskelbtini) sekciją 2.000 Lt vertės, šaldytuvą 800 Lt vertės, skalbimo mašiną 1.000 Lt vertės, televizorių Samsung 1.500 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 200 Lt vertės, vandens dvigubo osmuso filtrą 380 Lt vertės. Palikti abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis turtines teisės į autogaražą Nr.16, esantį (duomenys neskelbtini) Anykščiuose. Priteisti ieškovui televizijos antenas už 1.000 Lt, spausdintuvą už 200 Lt, pripažinti, kad A. V. individuali įmonė „Tikturas“, kodas 254200750, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) , yra asmeninė A. V. nuosavybė, priteisti iš atsakovės 58.675 Lt piniginę kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakove susituokė 1974 m. liepos 20 d. Nuo pat santuokos pradžios atsakovė rūpinosi savo savimi, jo negerbė, stengėsi, jog jis nebendrautų su savo giminaičiais, pastoviai apkalbinėjo jo giminę, draugus, jai kildavo isterijos, pykčio priepuoliai, galimai serga psichine liga, atsakovė prieš jį net smurtavo. Atsakovė, kambaryje, kur jis miega, laikė nuodingą gėlę, paprastąją durnaropę, dėl kurios buvo pablogėjusi jo sveikata. Sužinojo, jog atsakovė buvo teista. Dėl jos netinkamo elgesio policijos komisariate buvo atliekami tyrimai. Kad galėtų užbaigti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime statybas jis pasiskolino iš A. K. 10 000 Lt. Prašė nedalinti žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime ir žemės sklypo su pastatu – parduotuve, esančiais (duomenys neskelbtini) , nes tai jo asmeninė nuosavybė. Su atsakove atskirai gyvena apie 10 metų ir ji savo lėšomis neprisidėjo prie statybų (duomenys neskelbtini) kaime ir Anykščių mieste. Jis savo lėšomis statė namą (duomenys neskelbtini) kaime, atliko pastato rekonstrukciją Anykščių mieste. Prašė atmesti atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą.
Atsakovė K. V. patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant jai dabartinę pavardę ir padalinti santuokoje įsigytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pagal jos pasiūlytą variantą. Prašė pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartį žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone ir dalį žemės sklypo su pastatu Anykščiuose (duomenys neskelbtini) , dovanojimo sutarties , laikyti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto sąrašą. Už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį prašė priteisti 9.709,50 Lt piniginę kompensaciją, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nuo 2010 metų su ieškovu nebegyvena ir neveda bendro ūkio. Dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik ieškovas, nes jis ją įžeidinėjo, šmeižė. Ji nuo 1993 metų dirbo ieškovo individualios įmonės „Tikturas“ pardavėja. Dirbo be darbo sutarties kaip šeimos narė. Ieškovas ją šmeižė, kaltino vagystėmis iš parduotuvės, vartojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, vartojo alkoholį, nesirūpino įmonės veikla.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko šalims jų dabartines pavardes. Dėl senaties nepripažino negaliojančia dovanojimo sutarties dalį, kuria žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, dovanos gavėju nurodytas ieškovas A. V.. Pripažino šį nekilnojamąjį turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Pripažino apsimestiniu sandoriu 1999-09-29 dovanojimo sutartį, kuria J. J. padovanojo A. V. žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Anykščių r. Sandorį laikė pirkimo- pardavimo sutartimi, kuriuo J. J. minėtą turtą pardavė, o A. V. nupirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. V. ir pripažino šį turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Atmetė reikalavimą pripažinti apsimestiniu sandoriu 1997 m. spalio 6 d. pirkimo pardavimo sutartį, kuriuo A. V. ir O. V. lygiomis dalimis nusipirko butą, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini) .
Priteisė A. V. ir K. V. natūra kiekvienam po ½ turtinės teisės į autogaražą Nr.166 bendrijoje „Draugystė“ 2.655 Lt vertės; ½ žemės sklypo ir po ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose, kurių vertė 64.000Lt; ½ žemės sklypo ir po ½ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone , kurių vertė 72.650 lito; 1/ 4 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurio vertė 23.587,50 Lt; ½ dalį 290/ 1432 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone, kurio vertė 11.500L t; viso turto už 197.980 Lt.
Priteisė A. V. kilnojamąjį turtą natūra: automobilį Peugeot 806 valst. Nr., (duomenys neskelbtini), 6,000 Lt vertės : ½ dalį katilo „Kalvis“ 2.500 Lt vertės: televizijos anteną (satelitą) su dekoderiais 3.000 Lt vertės; televizorių „Samsung“ 1.500 Lt vertės; kamerą 2.000 Lt vertės , kioską 2.000 Lt vertės , viso kilnojamo turto už 17.000 Lt.
Priteisė K. V. kilnojamąjį turtą: automobilį Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1.000 Lt vertės; skalbimo mašiną 1.000 Lt vertės, ½ katilo „Kalvis“ 2.500 Lt vertės; žoliapjovę 1.500 Lt vertės, kompiuterį 2.500 Lt vertės, spausdintuvą 200 Lt vertės , du televizorius 400 Lt vertės; virtuvės komplektą 3.500 Lt vertės; mikrobangų krosnelę 200 Lt vertės; vandens dvigubo osmuso filtrą 380 Lt vertės; sekciją 2.000 Lt vertės, šaldytuvą 800 Lt vertės , viso kilnojamojo turto už 17.119 Lt.
Pripažino, kad A. V. individuali įmonė „Tikturas“, kodas 254200750, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Anykščiai, yra asmeninė A. V. nuosavybė.
Įpareigojo A. V. grąžinti A. K. paskolą.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Priteisė iš šalių po 44,30 Lt pašto išlaidų valstybei.
Nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimė dukra O. V., kuri yra pilnametė. Šiuo metu sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo. Darė išvadą, jog sutuoktiniai iki 2010 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, rūpinosi buitimi, šeimos gerove, išlaikė dukrą, abu prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės: sutuoktiniai nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, konfliktavo, atsakovas vartojo alkoholį, (t.2,b.l. 89- 91), abu turi sveikatos problemų, gydosi psichikos sveikatos centre (t. 3, b.l. 76) ir tai bendrą jų gyvenimą padarė negalimu. Šalims paliko dabartines pavardes. Atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti, jog ieškovas ir atsakovė nuo 2005 m. sausio 1d., gyvena skyriumi ir nebeveda bendro ūkio ir, kad dalijamas tik turtas, kuris yra bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, kadangi abu sutuoktiniai yra pareiškę reikalavimą nutraukti jų santuoką.
Teismas konstatavo, kad atsakovė praleido 10 metų senaties terminą ginčyti 1999 m. lapkričio 12d., dovanojimo sutartį, kuria dukra O. V. padovanojo ieškovui žemės sklypą su pastatu- parduotuve, pastatu- rūsiu ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, nes apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tą pačią dieną, t.y. 1999-11-12, iš dukters O. V. (t.3,b.l. 35). Nustatė, kad dovanojimo metu pastato būklė buvo labai prasta. Dovanojimo sutartyje nurodyta, jog namas yra griaunamas, likę 51 proc.(t.1, b.l. 152). Įsigytas pastatas buvo nugriautas ir, kaip patvirtino pats ieškovas, buvo palikta tik viena siena, statomas naujas pastatas. Tam buvo rengiamas projektas, atliekami archeologiniai tyrimai (t.2,b.l. 139-166,176-190). Šiuo metu pastatas pastatytas ir joje buvo įrengta įmonės „Tikturas“ parduotuvė, kurioje ilgą laiką pardavėja dirbo atsakovė. Pastatas priduotas 2010-02-22 priėmimo-perdavimo aktu. Įvertino, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje buvo įgiję įvairaus turto, kurį vėliau pardavinėjo ir lėšas panaudojo pastato rekonstrukcijai (t.2,b.l.36-37,75-76,78-79,80-81). Teismas padarė išvadą, kad asmeninį ieškovo turtą šalys pagerino iš esmės santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir kita), todėl, vadovaudamasis LR CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė. Ieškovo teiginį, jog jis tik savo lėšomis remontavo minėtą pastatą, o atsakovė neprisidėjo savo lėšomis, atmetė kaip neįrodytą.
Teismas nustatė, kad sutuoktiniai buvo nusprendę namą pirkti, nes nenorėjo gyventi mieste, atsakovė nedalyvavo sudarant 1999 m. rugsėjo 29 d. dovanojimo sutartį, kuria J. J. padovanojo ieškovui žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone (t.1,b.l. 127) ir nežinojo, jog šį turtą ieškovas įgijo dovanojimo pagrindu. Apie tai sužinojo tik 2005 metais , tačiau sutartį gavo tik 2010 metais iš notarės. Laikė, kad atsakovė ieškinio senaties termino nepraleido. Iš liudytojų R. K., J. K. parodymų, SEB banko duomenų (t.3,b.l.42), trečiojo asmens G. J. atsiliepime nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad realiai buvo sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo, o ne dovanojimo, sandoris. Pažymėjo, kad J. J. ir A. V. nesiejo jokie giminystės ryšiai, jie nebuvo net pažįstami, todėl nėra jokio loginio paaiškinimo, jog J. J. savo nekilnojamąjį turtą dovanotų nepažįstamam asmeniui. Pripažino, kad dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, siekiant paslėpti pirkimo- pardavimo sandorį. Todėl minėtą sandorį laikė pirkimo- pardavimo sutartimi, kuriuo turtas įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas atsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas santuokos metu buvo rekonstruotas, 2003 m. pradėtas statyti namas, pagalbinis pastatas (pirtis), pagalbinis pastatas (garažas), 2006 metais- kitas pagalbinis pastatas, 2010 metais - namo priestatas, , statyba baigta 2011 metais. Tuo pat metu buvo statomas šulinys, kanalizacija. Laikė, jog įsigytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) kaime buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš sutuoktinių lėšų. Tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos, trečiojo asmens O. V. paaiškinimai , liudytojų R. K., J. K., A. B., R. T., A. V., R. G., G. J., G. Ž., L. S. parodymai (t.1, b.l. 131-140, t.3, b.l. 35-39, atskiras aplankas su nuotraukomis , nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla). Teismas laikė neįrodytu ieškovo teiginį, jog šį nekilnojamąjį turtą rekonstravo ir pastatus statė iš savo lėšų. Taip pat atmetė jo teiginį, kad jis 2010 metais pasiskolino 10.000 Lt iš A. K. namo rekonstrukcijai, nes parengiamojo teismo posėdžio metu pats nurodė, jog iš šių pinigų pirko katilą už 5000 litų, o kitus pinigus panaudojo apyvartinėm lėšom ir kioskui turguje įsirengti, be to, namas ir kiti pastatai buvo pradėti gerinti ir statyti žymiai ankščiau. Atsakovė iki 2010 metų dirbo ieškovo individualios įmonės „Tikturas“ parduotuvėje, uždirbo pinigus, kurie buvo panaudoti pastatų pagerinimui, statybai. Šioje dalyje atsakovės priešieškinį tenkintino.
Teismas įvertino tai, jog ieškovas dalyvavo sudarant 1997 m. spalio 6d pirkimo- pardavimo sutartį, kuria šalių dukra O. V. ir jis(A. V.) lygiomis dalimis nusipirko butą , esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini) . Nuo sandorio sudarymo dienos jam buvo žinomos sandorio sąlygos, šalys naudojosi nusipirkto buto dalimi, tretytis asmuo O. V. atliko bute kapitalinį remontą, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos, moka mokesčius už visą butą. (segtuvas su rašytiniai įrodymai- kvitais, išrašais iš bankų, segtuvas su fotonuotraukomis). Darė išvadą, kad ieškovas praleido senaties terminą ginčyti šį sandorį- pripažinti apsimestiniu bei šį turtą laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių A. V. ir K. V. nuosavybe ir, atsakovės prašymu, taikė senatį.
Nustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įsigijo nekilnojamojo turto už 395 960 Lt, o kilnojamojo turto už 34 119 Lt. Sprendžiant dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,0607 ha ploto su ant jo esančiais statiniais: pastatu- parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatu kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; kiti statiniai(inžinieriniai) –šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose, vertės, rėmėsi vėliau ir išsamiau atlikta 2012 m. V. J. įmonės nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita. Laikė, kad šio turto vertė yra 128 000 Lt. Nustatant žemės sklypo, turinčio 0,1909 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ant šio sklypo esančių statinių: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vertę, vadovavosi ieškovo pateikta V. J. turto įvertinimo ataskaita, kur turtas konkrečiau ir aiškiai įvertintas, priešingai nei atsakovės pateiktuose įvertinimuose, turto verte laike 145300 Lt. Sprendžiant dėl ½ dalies buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vertės, rėmėsi ieškovo pateiktu vėlesniu ir pagrįstu buto įvertinimu 188 700 litų , o ½ dalies 94 350 litų (t.2 b.l. 105-120). Laikė, kad 290/ 1432 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , turinčio 14,3200ha, esančio (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone, vertė pagal ieškovo pateiktą įvertinimą yra 23000 litų (t.2,b.l. 121- 135). Nepagrįstu laikė ieškovo prašymą neįtraukti į dalintino turto sąrašą lengvojo automobilio Peugeot 806 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyto 2008 metais, virtuvinio komplekto, įsigyto 2006 metais, kiosko turgavietėje, pastatyto 2010 metais ūkio būdu, kameros Sony, įsigytos 2007 metais, katilo „Kalvis“, įsigyto 2010 metais, žoliapjovės, įsigytos 2011 metais, elektrinės viryklės, įsigytos 2006 metais, kadangi visi daiktai įsigyti santuokoje. Spręsdamas dėl turto padalijimo būdo, laikėsi pozicijos, kad aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Laikė, kad visas sutuoktinių įsigytas nekilnojamasis turtas yra dalus ir dalintinas natūra, nes toks būdas yra visiškai galimas. Atsižvelgė į tai, kad nors sutuoktinių santykiai yra priešiški, tačiau gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kaime, kur jie gyvena, yra pakankamai patalpų, jog sutuoktiniai galėtų gyventi atskirai, vienas kitam netrukdomi. Pastatas (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra gyvenamosios patalpos, tai patalpos skirtos komercijai. Bute Vilniuje negyvena nei ieškovas, nei atsakovė, o gyvena jų dukra, todėl priteisiant jiems priklausančia 1/4 dalį buto natūra, nebus pažeisti nei vieno sutuoktinio interesai. Dėl garažo ir dalies miško padalinimo nėra ginčo. Kilnojamąjį turtą dalino atsižvelgiant į tai, kaip šalys naudojasi turtu, bei į jų prašymus. Ieškovo A. V. individualią įmonę „Tikturas“ paliko ieškovui asmeninėje nuosavybėje, įvertinus tai, kad atsakovė įmonėje nebedirba, o ieškovas prekiauja turguje. Laikė, kad šalims skirtingai vertinant turtą bei dalinant jį natūra, dalintino turto vertės nustatymo klausimas iš esmės neveikia turtą besidalijančių sutuoktinių teisių. Ieškovo skolą 10 000 litų A. K. laikė asmenine jo skola, atsižvelgiant į ieškovo parodymus parengiamojo teismo posėdžio metu (t.2,b.l. 192). Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, kitoje dalyje juos atmetus, šalių turėtų bylinėjimosi (žyminio mokesčio, turto įvertinimo) išlaidų nepriteisė (CPK 93 str. 2 d.), iš kiekvieno priteisė po 44,30 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 80 str., 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimo dalį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti, kad šalys gyvena skyrium ir nebeveda bendro ūkio nuo 2005 m. sausio 1 d. ir dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium; pripažinti ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, registruoto nuosavybės teise O. V. vardu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti atsakovei natūra šį 188 700 Lt vertės turtą; priteisti atsakovei 290/1432 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Anykščių sen., Anykščių raj., įvertinto 23 000 Lt; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundu prašo nelaikyti dalintinu turtu žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose, 128.000 Lt vertės ir žemės sklypo su statiniais, , esančiais (duomenys neskelbtini) Anykščių r. 145.300 Lt vertės, lengvojo automobilio Peugeot 806 v.n.(duomenys neskelbtini), įsigyto 2008 m., virtuvinio komplekto, įsigyto 2006 metais, kiosko turgavietėje, pastatyto 2010 metų vasarą ūkio būdu, kameros „Sony“, įsigytos 2007 metais, centrinio šildymo kietojo kuro katilo „Kalvis“, įsigyto 2010 metais, žoliapjovės, įsigytos 2011 metais, elektrinės viryklės, įsigytos 2006 metais.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė visų įrodymų, netinkamai taikė įstatymus, pažeidė rungtyniškumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Teismas pagrįstai pripažino, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose dovanojimo sutartimi įgijo asmeninėn nuosavybėn. Atsakovė neįrodė, kad jo asmeninis turtas pagerintas jos arba sutuoktinių lėšomis, arba jos darbu ir todėl teismas negalėjo pripažinti šio turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų apie išimtinai jo asmeninių lėšų panaudojimą bei liudytojos- jo(ieškovo) sesers, parodymų, kad visos statybos vyko išimtinai iš ieškovo motinos paliktų lėšų bei turto. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalys turėjo bendro turto, kurį pardavę galimai panaudojo bendroms statyboms, kadangi pati atsakovė viename iš paaiškinimų policijos komisariatui nurodė, kad ji savo pinigus laikė ne banke, nes nenorėjo, kad skyrybų atveju lėšos būtų dalinamos tarp sutuoktinių. Todėl laikytina, kad ieškovas jam tekusią pinigų dalį už parduotą bendrą turtą jis panaudojo statyboms, o atsakovė - išimtinai savo reikmėms. Iš byloje esančių banko išrašų matyti, kad atsakovė savo lėšas kaupė, pervedinėjo savo draugėms ir dukrai, nederindama su ieškovu. Teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad atsakovės sukauptos lėšos yra tik jos asmeninės lėšos, o jo pinigai - jau bendri. Ieškovas, gavęs pinigų už paveldėtą iš motinos butą, gautas lėšas už išnuomotą žemę, lėšas naudojo statyboms, kai tuo tarpu atsakovė nei darbu, nei lėšomis prie šių statybų neprisidėjo.Liudytoja R. G. gyveno statomame name ir padėjo tvarkytis, gamino samdomiems darbininkams valgyti. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino 1999 m. rugsėjo 29 d., notariškai patvirtintą dovanojimo sutartį, kuria J. J. padovanojo jam(A. V.) žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone, pirkimo- pardavimo sutartimi. Teigia, kad jis(ieškovas) su J. J. buvo pažįstami. Kadangi pinigai buvo pervesti A. J., todėl teismas neteisingai įvertino banko pažymos duomenis, juos interpretuodamas kaip galimą atsiskaitymą su J. J.. tvirtina, kad G. J. atsiliepimas į ieškinį parašytas atsakovės advokato, nes identiškai atspausdintas tekstas, net darant tokius pačius intervalus tarp simbolių, tačiau teismas nevertino pačios G. J. rašyto paneigimo, o vertino suklastotą tekstą, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė praeityje jau buvo teista už melagingų parodymų davimą. G. J. pati niekada jokiame dokumente neteigė apie jokius gautus 10 000 dolerių, tokia buvo tik atsakovės versija. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nurodė, kad nėra pagrindo jais abejoti, tačiau apklausiami byloje atsakovės liudytojai akivaizdžiai buvo paruošti bylai, nes visi be išimties atėję į teismo salę liudijimą pradėjo tuo pačiu sakiniu. Be to, O. V. teigė, kad ji labai dažnai lankosi pas G. J., jos labai bendrauja. Tvirtina, kad į jo(ieškovo) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone, atsakovė atsikraustė tik kai jis jau buvo ieškovo asmeninėmis lėšomis pastatytas ir nuo jos atsikraustymo pradžios, šalys gyveno atskiruose kambariuose. Atsakovė nepaneigė policijos pareigūnams duotų parodymų, kad su ieškovu gyvena atskirai nuo 2005 metų sausio mėnesio. Be to, jis(ieškovas) 2009 metų pabaigoje kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl skyrybų (ieškinys nebuvo priimtas). Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad šalys vedė bendrą ūkį iki 2010 metų. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad dalis kilnojamojo turto buvo įsigyta jau pradėjus skyrybų procesą, bet, teismas nepagrįstai ir atsakovės naudai jį padalino . Nurodo, kad turto vertės nepagrįstas, neišskyrtas įmonės turtas. Teismas, nusprendęs, kad namas yra santuokoje įsigytas turtas, neargumentuotai pripažino ieškovui opareigą grąžinti paskolą A. K., nors pinigai buvo pasiskolinti ir išleisti kuro katilo įsigijimui bei namo apdailai. Mano, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone bei pastatai (duomenys neskelbtini) Anykščiuose yra jo asmeninė nuosavybė, o kieto kuro katilas įsigytas jau pradėjus skyrybų procesą. Nesutinka kad ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje; 290/1432 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Anykščių sen., Anykščių raj. yra paliekamas šalims natūra asmeninėje nuosavybėje po ½ dalį. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad turtas dalinamas atsižvelgiant į šalių norus, kadangi atsakovė teisme teigė, jog ji norėtų, jog santuokoje įsigyta žemės sklypo dalis tektų jai, o O. V. byloje teigė, jog ji ir jos atsakovė pageidauja, kad buto Vilniuje dalis atitektų tik atsakovei. Mano, kad jis negalės naudotis šiuo turtu dėl konfliktinio bendravimo. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste yra tik formaliai įregistruota O. V. vardu, ji jokių pinigų nemokėjo, todėl butas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes sandoris trečiojo asmens vardu buvo sudarytas tik dėl akių. Teismas sprendime nurodė, kad dėl reikalavimo dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu taiko ieškininę senatį, tačiau nepasisakė, kodėl šis turtas nepripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovė K. V. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip nurodytas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas keistinas dalyje dėl turto padalijimo (CPK 326 str. 1d. 3 p.)
Dėl gyvenimo skyrium nuo 2005 m.
Byloje neginčijamai nustatyta ir šalys pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota šalių santuoka yra iširusi. Tačiau šalys nurodo skirtingą laiką nuo kurio faktiškai gyvena skyrium. Ieškovas teigia, kad su atsakove bendrai negyvena nuo 2005 metų ir šią aplinkybę įrodinėja: atsakovės parodymais policijos pareigūnams apie tai, jog su ieškovu gyvena atskirai, kad nebeveda bendro ūkio 5 metus nuo skyrybų pradžios, t.y. nuo 2005 metų ir 2009 metų pabaigoje ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimu teismui. Apeliantas skunde teigia, kad į jo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Anykščių raj., atsakovė atsikraustė kuomet namas jau buvo jo asmeninėmis lėšomis pastatytas, ją priėmė kaip dukters motiną ir jie gyveno atskiruose kambariuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas nurodo skirtingą bendro gyvenimo pabaigą. Taip jis šios bylos 2010-07-23 ieškinyje teismui nurodė, jog su atsakove nebegyvena apie 2 metus laiko (t.1, b.l. 3). Vėliau šią aplinkybę teismo posėdyje tikslino ir pripažinęs, kad įsileido atsakovę į namą, teigė, jog gyveno atskirai (t.3, b.l. 33). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad A. V. į Anykščių rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2010-02-20, užvesta civilinė byla Nr. 2-345-786/2010. Tačiau, priešingai apelianto teiginiui, Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-06-18 nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu ne dėl to, kad jis nepašalino ieškinio trūkumų, kaip teigia, o dėl to, kad jis ieškinį atsiėmė. Atsakovės teigimu šalių bendras gyvenimas nutrūko 2010 metais. Ieškovas nepaneigė, jog atsakovė dirbo parduotuvėje „Tikturas“ pardavėja, prekių tiekėja iki 2010 metų kaip individualios A. V. įmonės šeimos narė (t.3, b.l. 33). Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai. Įvertinus minėtas aplinkybes, liudytojų parodymus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2010 metų, nebeveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinio gyvenimo, pagrįsta. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo noras įrodyti gyvenimą skyrium su atsakove nuo 2005 m., tiesiogiai siejamas su turto padalinimu. Kaip pagrįstai nurodyta sprendime, gyvenimas skyrium gali būti nustatytas vieno iš sutuoktinio prašymu ir jis galioja ateičiai, o šioje byloje abi šalys prašė nutraukti santuoką, todėl reikalavimas nustatyti gyvenimą skyrium nuo 2005 m. negali būti patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje apeliantas sprendimo neskundžia, todėl negali būti taikoma CK 3.67 str. 2 d. ir turi būti dalintinas visas santuokoje įgytas bendras turtas.
Dėl žemės sklypo, pastato-parduotuvės, pastato-rūsio ir kiemo statinių, esančių Šaltupio g. 6 Anykščiuose, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 1999-11-12 žemės sklypo ir jame esančio pastato- parduotuvės, pastato -rūsio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, dovanojimo sutarties dalį, kuria dovanos gavėju nurodytas tik A. V. ir nustatyti, jog O. V. minėtą turtą dovanoja atsakovei ir ieškovui lygiomis dalimis arba pripažinti šį turtą jų abiejų bendrąja jungtine nuosavybę sutinkamai su LR Civilinio kodekso 3.90 straipsnio reikalavimais(t.1, b. l. 152-153). Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį reikalavimui pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad asmeninis ieškovo turtas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir kita), laikė, kad šis nekilnojamasis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo asmeninis turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis.
Byloje nustatyta, jog dovanojimo metu pastato būklė buvo labai prasta. Dovanojimo sutartyje nurodyta, jog namas yra griaunamas, likę 51 procentas (t.1, b.l. 152). Įsigytas pastatas buvo nugriautas ir, kaip patvirtino pats ieškovas, buvo palikta tik viena siena, pastatytas naujas pastatas, įrengta įmonės „Tikturas“ parduotuvė, kurioje dirbo ir atsakovė. Statyboms buvo rengiamas projektas, atliekami archeologiniai tyrimai (t.2,b.l. 139-166,176-190), pastatas priduotas 2010-02-22 priėmimo -perdavimo aktu. Šalys bendrą ūkį vedė iki 2010 metų, atsakovė dirbo šeimos įmonėje, savo darbu prisidėjo prie verslo vystymo.
Ieškovui nuosavybės teise priklauso 8,47 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo raj., (duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas (t.1, b.l. 25, t.2, b.l. 95-96, 99), tačiau iš šio asmeninio turto gaunamos pajamos laikytinos bendromis, kaip ir šalių pajamos, gautos iš jų abiejų veiklos, individualios įmonės(CK 3.88 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas teiginio, jog jis tik savo lėšomis remontavo minėtą pastatą, o atsakovė neprisidėjo savo lėšomis, įrodymais nepagrindė ir nepaneigė, kad bendros pajamos buvo panaudotos pastato-parduotuvės rekonstrukcijai. Apeliantas teigdamas, kad turto pagerinimui panaudojo palikimą, nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis gavo palikimą po mamos mirties, kokį konkrečiai palikimą gavo ir kokiu būdu panaudojo palikimą pastato -parduotuvės statybų darbams. Iš liudytojos J. S.- ieškovės sesers parodymų turinio seka, kad ji išimtinai palaiko brolio, t.y. ieškovo poziciją ir todėl jos parodymai vertintini kaip galimai bylos baigtimi suinteresuoto asmens parodymai . Be to parodymai netikslūs, prieštaringi. Vienu metu ji teigia, kad mama ieškovui paliko buto dalį, akcijas, pinigus, auksą, už kuriuos buvo statomas namas (duomenys neskelbtini) , remontuota parduotuvė, kitu metu- kad ieškovas savo seseriai, atvežusiai pinigus už butą, jį(butą) padovanojo (t.3, b.l. 116). Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose padovanojo seseriai, kuri padėjo pinigais rekonstrukcijos metu (t.3, b.l. 34). Tačiau ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kokią sumą iš sesers gavo perleidęs jai paveldėtą butą, taigi, neįrodė, kokias asmenines lėšas ir kiek jų panaudojo pastato rekonstrukcijai(CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, turėjo įsigiję įvairaus turto, kurį vėliau pardavinėjo ir gautas lėšas galimai panaudojo pastato rekonstrukcijai (t.2,b.l. 75-76,78-79,80-81). Šią aplinkybę iš esmės pripažino ieškovas, nes jis teismo posėdžio metu pripažino, kad dalis pinigų, gautų iš parduoto šalių turto, šiam tikslui buvo panaudota (t.3, b.l. 34). Tuo pačiu jis teigė, kad atsakovė savo pinigines lėšas panaudojo ne bendrų poreikių tenkinimui, o pervedinėjo draugėms, dukrai. Iš banko Swedbank, AB sąskaitos išrašų nustatyta, kad į atsakovės atsakovės K. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2000-01-11 iki 2011-05-25 buvo pervedama pensija. Duomenų, kad jai į šią sąskaitą būtų pervedamas darbo užmokestis, nėra. Ji 2008-10-20 iš šios sąskaitos 12.000 Lt indėlį pervedė į sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2009-03-13 pervedė 3000 Lt T. V., iš indėlio sąskaitos 2010-07-13 pervedė į savo sąskaitą 13.276,26 Lt ir tą pačią dieną šalių dukrai O. V. pervedė 14.000 Lt (t.2, b.l. 27-37). Ieškovas šių 2009-03-13, 2010-07-13 sandorių neginčijo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovei laikotarpyje nuo 2000-01-01 iki 2003-09-13 į AB banke Vilniaus bankas esančią sąskaitą iš užsienio buvo pervedamos piniginės lėšos, viso pervesta 4020 svarai sterlingai (22.143,68 Lt), pinigai išgryninti (t.2, b.l. 40-42). Byloje nėra duomenų, kur šios atsakovės lėšos buvo panaudotos, tačiau tikėtina, kad jos bent dalinai panaudotos turto pagerinimui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė dirbo individualioje įmonėje kaip šeimos narė, ji teigia, kad ieškovas atlyginimo jai nemokėjo, pats pinigus kontroliavo. Šių aplinkybių ieškovas įrodymais nepaneigė. Esant nurodytoms aplinkybėms tikėtina, kad K. V. darbu sukurtos įmonės pajamos buvo panaudotos pastato rekonstrukcijai. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įmonės „Tikturas“ vardu buvo paimta paskola, kuri panaudota namo statybai (duomenys neskelbtini) gatvėje (t.3, b.l. 34). Visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, jog šis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Aplinkybių, leidžiančių padaryti priešingą išvadą, nenustatyta.
Dėl reikalavimo pripažinti 1999 m. rugsėjo 29 d. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, laikant ją pirkimo- pardavimo sutartimi
Ieškovas neįtraukė į dalintino turto sąrašą žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone, įgytus 1999 m. rugsėjo 29 d iš J. J. dovanojimo sutarties pagrindu (t.1, b.l. 127). Atsakovė prašė pripažinti šią sutartį negaliojančia, laikyti ją pirkimo- pardavimo sutartimi (LR CK 1.87str.), kuria J. J. minėtą turtą pardavė, o A. V. nupirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. V., arba pripažinti šį turtą sutuoktinių A. V. ir K. V. bendrąja jungtine nuosavybe sutinkamai su LR CK 3.90 straipsnio reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog atsakovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino ginčyti šios sutarties, sutartį pripažino apsimestiniu sandoriu laikant ją pirkimo- pardavimo sutartimi. Apeliantas su šia išvada nesutinka ir teigia, kad nors sandorio šalių nesiejo giminystės santykiai, bet jie buvo pažįstami, sutartimi išreikšta šalių valia sudaryti dovanojimo, o ne pirkimo-pardavimo sandorį, jis nemokėjo pinigų J. J..
CK 1. 87 straipsnis nustato, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Konstatavus, kad sandoris yra apsimestinis, taikomos taisyklės to sandorio, kurį šalys turėjo galvoje .
Byloje nustatyta, kad ginčijamą sandorį patvirtino notaras, pasirašant sutartį dalyvavo pardavėjas J. J., pirkėjas A. V. ir jo (A. V.) pakviesta liudytoja R. K.. Pastarosios parodymais A. V. jai paaiškino, jog perka namą iš J. už 10.000 dolerių ir pakvietė dalyvauti sandoryje dėl pinigų perdavimo. Patvirtino, kad buvo SEB banke kuomet A. V. prie kasos atidavė 10.000 dolerių J. marčiai , kuri pinigus įnešė į sąskaitą, o J. paaiškino, jog pinigus už parduotą namą atiduoda vienam iš sūnų, o kitam sūnui palieka namą. Vėliau jie ėjo pas notarą, kur pasirašė sutartį. Apie tai, jog įvyko dovanojimas, o ne pardavimas, teigė sužinojo tik perskaičiusi pas notarę sutartį(t.3, b.l.38). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios liudytojos parodymus patvirtina SEB banko pateikti duomenys. Būtent, sandorio sudarymo dieną – 1999-09-29 banke į A. J. sąskaitą buvo įnešta 10 000 JAV dolerių (t.3,b.l.42). G. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos vyras J. J., miręs 2004-06-20, už parduotą turtą iš K. ir A. V. gavo 10.000 JAV dolerių, šie pinigai buvo atiduoti saviems vaikams (t.2, b.l. 83). Apelianto teiginį, kad šį atsiliepimą į priešieškinį surašė ir suklastojo atsakovės advokatas, grindžia 2011-11-01 G. J. paneigimu. Minėtame paneigime nurodyta, kad ji paneigia savo parašą, nes buvo suklaidinta ir nesuprato ką pasirašo(t.2, b.l.197). Tačiau iš tokio turinio paneigimo negalima suprasti kuo ji buvo suklaidinta ir apie kokį būtent dokumentą bei jame nurodytas aplinkybes ji kalba. Todėl , priešingai apeliantui, G. J. atsiliepime išdėstytos aplinkybės nepaneigtos. Be to, išvada apie sandorio pobūdį, pirmosios instancijos teismas padarė ne tik iš minėto atsiliepimo, bet iš byloje esančių įrodymų visumos. Taip teismo posėdžio metu apklausto liudytojo J. K. parodymais pats A. V. jam yra sakęs, jog namą nusipirko už 10500 JAV dolerių ir nei karto nesakė, kad namą gavo dovanų. Liudytojo parodymais A. V. esant ligoninėje K. V. buvo atnešusi jam 11 000 JAV dolerių pasaugoti kol jos vyras A. V. sirgo, vėliau pasiėmė saugotus pinigus ir atidavė vyrui (t.3,b.l. 39-40). Liudytojų R. K. ir J. K. parodymai iš esmės sutampa su trečiojo asmens G. J. aplinkybėmis, nurodytomis atsiliepime. Apelianto teiginys, jog liudytojai buvo paruošti bylos nagrinėjimui, savo liudijimus pradėjo tuo pačiu sakiniu, įrodymais neparemtas. Iš 2011-12-07 įvykusio teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad liudytojų parodymai tarpusavyje nėra identiški. R. K. ir J. K. pasisakė dėl skirtingų aplinkybių. Aplinkybė, kad atsakovė praeityje buvo teista už melagingų parodymų davimą, nepatvirtina, kad ji galimai suklastojo G. J. atsiliepimą į priešieškinį, suderino liudytojų parodymus.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų pripažinti, kad labiau tikėtina, jog tarp J. J. ir A. V. buvo sudarytas ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sandoris (CK 1.87 straipsnis) . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 1999-09-29 nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) kaime dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, siekiant paslėpti pirkimo- pardavimo sandorį ir sandoris laikytinas pirkimo- pardavimo sutartimi pripažįstant, kad turtas buvo įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti šį sandorį. Nurodė, kad šalys ketino pirkti kaime namą, atsakovė nedalyvavo sudarant sandorį ir sprendė, kad ji žymiai vėliau sužinojo, kad turtas buvo padovanotas, o ne pirktas, t.y. kuomet tarp šalių, o tai buvo apie 2005 m., iškilo nesutarimai ir 2010 m. ji iš notarės gavo sutartį. Ieškovas, nesutikdamas su tuo, nepateikė įrodymų, kad atsakovė apie šį sandorį sužinojo jo sudarymo metu, ar netrukus po jo sudarymo(CPK 178 str.).
Apeliantas taip pat nesutinka, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu ir iš sutuoktinių lėšų. Pirmosios instancijos teismas analizavo byloje esančius įrodymus, vertino nustatytas aplinkybes, kad gyvenamasis namas sutuoktinių santuokos metu buvo rekonstruotas, gyvenamojo namo rekonstrukcija pradėta 2000 m. , 2003 m. pradėtas statyti pagalbinis pastatas (pirtis), pagalbinis pastatas (garažas), 2006 m. - kitas pagalbinis pastatas, 2010 m- namo priestatas. Tuo pat metu buvo kasamas šulinys, rengiama kanalizacija. Statyba baigta 2011 m.(baigtumas 100 proc). Kaip byloje nustatyta, šalys bendrą ūkį vedė iki 2010 metų, atsakovė iki 2010 metų dirbo ieškovo individualios įmonės „Tikturas“ parduotuvėje, uždirbo pinigus.Tai, jog šį turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu ir iš sutuoktinių lėšų, patvirtina byloje rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos, trečiojo asmens O. V. paaiškinimai, liudytojų R. K., J. K., A. B., R. T., A. V., R. G., G. J., G. Ž., L. S. parodymai(t.1., b.l.131-140. t.3, b.l.35-39), aplankas su nuotraukomis, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas teiginio, jog šį nekilnojamąjį turtą rekonstravo ir pastatus statė iš savo lėšų, įrodymais nepagrindė(CPK 178 str). Priešingai , byloje esančių įrodymų visuma duoda pagrindo pripažinti, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pagrįstai turi būti tarp sutuoktinių padalintas (CK 3.90 str.).
Dėl reikalavimo pripažinti 1997 m. spalio 6 d. pirkimo- pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu
Ieškovas prašė pripažinti apsimestiniu sandoriu 1997 m. spalio 6 d pirkimo- pardavimo sutartį, kuria O. V. ir A. V. lygiomis dalimis nusipirko butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir šį turtą laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių A. V. ir K. V. nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvuodamas pagrįstai šį reikalavimą atmetė dėl senaties. Kaip sprendime nurodyta, ieškovas- sutarties šalis, jis pasirašė buto pirkimo sutartį ir žinojo visas sutarties sąlygas, buto dalimi naudojasi jis, o kita buto dalimi naudojasi bei savininke save laiko bylos tretysis asmuo- šalių dukra O. V., kuri atliko bute kapitalinį remontą, moka mokesčius už visą butą. Šių aplinkybių apeliantas apeliaciniame skunde neginčija, teigia, kad teismas nepasisakė dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino ginčijamo sandorio apsimestiniu, O. V. tebėra ½ dalies buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , bendrasavininkė, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti viso šio buto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir pagrįstai sprendė tik dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto padalijimo.
Dėl turto padalijimo natūra
Pirmosios instancijos teismas buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje dalį(1/2) padalino šalims natūra lygiomis dalimis. Sprendimą motyvavo tuo, jog bute šalys negyvena, jame gyvena jų dukra, todėl priteisiant jiems po 1/4 dalį buto natūra, nebus pažeisti nei vieno sutuoktinio interesai. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl tokio buto padalijimo ir dėl to, kad tokiu pat principu, t.y. natūra lygiomis dalimis tarp šalių padalytas 290/1432 dalių žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , Anykščių r. Mano, kad nurodytas turtas turi būti priteisiamas natūra atsakovei, kaip ji bei O. V. pageidauja, o jam išmokėta piniginė kompensacija. Priešingu tarp šalių kils ginčai dėl turto valdymo bei naudojimo tvarkos.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008;2009 gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. O. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Taigi turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo turtas Vilniuje yra dalus. Bute, kuris lygiomis dalimis priklauso šalims ir jų dukrai O. V., yra du kambariai. Įvertinus šią aplinkybę, tai, jog bute nėra izoliuotų patalpų, šalims priteisus po ¼ dalį buto, šiuo turtu šalys negalėtų realiai naudotis. Taip pat įvertintina, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, kas apsunkintų galimybę buvusiems sutuoktiniams naudotis turtu bei jį valdyti. Todėl šis turtas turi būti priteistas natūra vienai iš šalių. Pažymėtina, jog turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, kaip iš esmės to pageidauja ieškovas, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t.y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išgalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad priteisus turtą atsakovei, o ieškovui kompensaciją, atsakovė būtų pajėgi įvykdyti tokį teismo sprendimą. Manytina, kad atsakovei piniginės kompensacijos sumokėjimas buvusiam sutuoktiniui kaip tik gali sukelti didelių neigiamų padarinių ir ji finansiškai neišgalės to padaryti. Dalijant turtą be pirmiau nurodytų aplinkybių vertinama tai, jog ieškovo vardu yra individuali įmonė „Tikturas“, kurią jis pageidauja gauti, o pastatas- parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose, būtent skirta ūkinei- komercinei veiklai ir šis turtas buvo naudojamas komerciniais tikslais, pastate-parduotuvėje vykdyta prekyba ir šiose patalpose šalys negyvena. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Anykščių rajone yra dalus ir todėl jį pagrįstai pirmosios instancijos teismas padalino lygiomis dalimis(po ½ kiekvienam). Šalys neskundžia šios sprendimo dalies ir ieškovas apeliaciniame skunde tokio padalijimo neginčija.
Žemesnės instancijos teismas
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga priteisti natūra atsakovei ½ dalį buto 94.350 Lt vertės, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, 290/1432 dalių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , Anykščių raj., 23.000 Lt vertės , ½ žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) , Anykščių rajone , kurio dalies vertė 72.650 Lt; priteisti turtines teises į autogaražą Nr.166 bendrijoje „Draugystė“, esantį (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, 5.310 Lt vertės, viso nekilnojamo turto už- 195.310 Lt.
Ieškovui priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,0607 ha ploto ir ant jo esančius statinius: pastatą- parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; kitus statinius (inžinierinius) –šulinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose, bendros 128.000 Lt vertės, ½ žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) , Anykščių rajone , kurio dalies vertė 72.650 Lt, viso nekilnojamojo turto už 200.650 Lt. . Ieškovas privalo sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už nedagautą turtą( gauta mažiau turto už 5.340 Lt) , kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes.
Dėl paskolos (10.000 Lt) pripažinimo asmenine prievole
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. K. 10.000 Lt paskola ieškovui pagal 2010-02-05 vekselį (t.2, b.l. 66) yra ieškovo asmenine prievolė, nes ji panaudota ne namo rekonstrukcijai, kaip nurodyta raštelyje, bet ieškovo reikmėms. Apeliantas su šia išvada nesutinka.
2011-10-18 parengiamojo teismo posėdžio protokole užfiksuotais ieškovo parodymais jis už pasiskolintus pinigus pirko katilą namui, panaudojo kiosko statybai, apyvartinėms lėšoms. LR CK 3.109 straipsnis bendromis laiko sutuoktinių prievoles, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendru sutuoktinių turtu ir dalino kioską turgavietėje, pastatytą 2010 metais ūkio būdu, bei katilą „Kalvis“, įsigytą 2010 metais, bendros 7.100 Lt vertės.
Iš 2010-03-30 A. V. individualios įmonės „Tikturas“ savininko sprendimo nustatyta, kad tik nuo 2010-04-01 įmonės veikla buvo sustabdyta (t.1, b.l. 89). Tikėtina, kad paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas galėjo 2.900 Lt sumą panaudoti apyvartinėms lėšoms. Kadangi paskola buvo paimta bendrosios sutuoktinių nuosavybės sukūrimui, pagerinimui, verslo plėtojimui, šis turtas buvo padalintas, todėl prievolė pripažintina bendra ieškovo ir atsakovės prievole. Atsižvelgiant į paskolos dydį(10.000 Lt), tai, kad ieškovas sutinka grąžinti skolą kreditoriui, kreditorius A. K. dėl to neprieštarauja, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą grąžinti skolą sumažinant atsakovės naudai priteistinos piniginės kompensacijos dydį.
Dėl kilnojamojo turto padalijimo
Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė neįtraukti į dalintino turto sąrašą lengvojo automobilio Peugeot 806 valst. Nr (duomenys neskelbtini) , įsigyto 2008 metais, virtuvinio komplekto, įsigyto 2006 metais, kiosko turgavietėje, pastatyto 2010 metais ūkio būdu , kameros Sony , įsigytos 2007 metais, katilo „Kalvis“ , įsigyto 2010 metais, žoliapjovės , įsigytos 2011 metais, elektrinės viryklės, įsigytos 2006 metais, teigia, jog visa tai jis įsigijo už savo asmenines lėšas. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad visi daiktai įsigyti santuokoje, todėl yra įtrauktini į dalintino turtą sąrašą, su kuo apeliantas nesutinka.
Teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z. v. V. Z.; bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D.; bylos Nr. 3K-3-343/2006; kt.).
Pripažintina, kad ieškovas neįrodė, kad minėtas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2010-07-23, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad nuo to laiko šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, todėl, priešingai apeliantui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti dalinti pirmiau nurodytos bendrosios jungtinės nuosavybės. Pats ieškovas nurodė, kad kioską turgavietėje pastatė 2010 metų vasarą ūkio būdu, statybines medžiagas buvo įsigijęs anksčiau, katilą „Kalvis“, įsigijo 2010-03-17 metais, dėl kiosko statybos, katilo įsigijimo, kaip pats paaiškino, jis 2010-02-05 pasiskolino iš A. K. 10.000 Lt, kuriuos teismas pripažino šalių skola. Nors ieškovas teigia, kad žoliapjovę įsigijo 2011 metais, tačiau 2011-05-13 atsiliepime į priešieškinį jis nurodė, jog ji pirkta 2010 m (t.1, b.l. 178), byloje žoliapjovės įsigijimo dokumentų byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtas kilnojamasis turtas, kaip bendrosios jungtinė nuosavybė, turi būti padalyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas į dalintiną turtą įtraukė elektrinę viryklę, tačiau jos nepadalino- nepaskyrė nei vienai iš šalių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė priešieškiniu prašė elektrinę viryklę priteisti ieškovui, o ieškovas išreiškė nuomonę, kad tai yra nedalintinas turtas ir priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, elektrinė viryklė, kurios vertė 1.139 Lt, priteistina ieškovui.
Individuali įmonė yra šeimos verslas kuriam yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip (Individualios įmonės įstatymo 8 str. 4 d.). Pagal CK 3.91 str. turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. Todėl atmestini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalino ir kilnojamąjį turtą, priklausantį įmonei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad santuokoje įgyto turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (CK 3.100 str. 4 ir 6 p.p.). Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė įmonės turto nusidėvėjimo paskaičiavimus, kurie neįrodo, jog turto rinkos vertė atitinka jo pateiktus paskaičiavimus(CPK 178 str.).
Šalys pirmosios instancijos teismui ir ieškovas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokia šiuo metu yra kilnojamųjų daiktų rinkos vertė. Jie turtą vertino patys ir jų nurodytos turto kainos skiriasi. Esant šioms aplinkybėms, tai, jog byloje yra kai kurie kilnojamųjų daiktų įsigijimo dokumentai, o šalys įrodymais nepaneigė, jog turto vertė šiuo metu pakitusi(padidėjusi ar sumažėjusi), teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai rėmėsi atsakovės priešieškinyje nurodytomis turto kainomis. Apeliantas sutinka su priteistu jam kilnojamuoju turtu, išskyrus jo vertę. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl kilnojamųjų daiktų, kurių įsigijimo dokumentai yra byloje ir laiko, jog jų vertė atitinka dokumentuose nurodytą kainą.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6.000 Lt, nors iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas 2008 m. automobilį įsigijo už 5.300 Lt (t.1, b.l. 183). Taip pat priteisė televizijos anteną (satelitą) su dekoderiais už 3.000 Lt, nors jie įsigyti už 2.451,99 Lt (t.1, b.l. 181-182), priteisė ½ dalį katilo „Kalvis“ už 2.500 Lt vertės, nors visas katilas įsigytas už 5.100 Lt (t.1, b.l. 186), kamerą 2.000 Lt vertės, nors ji įsigyta už 1.900 Lt (t.1, b.l. 180). Teismas atsakovės naudai priteisė skalbimo mašiną 1.000 Lt vertės, nors ji įsigyta už 970 Lt (t.1, b.l. 185), ½ katilo „Kalvis“ 2.500 Lt vertės, nors visas katilas įsigytas už 5.100 Lt (t.1, b.l. 186), virtuvės komplektą 3.500 Lt vertės, nors jis įsigytas už 2.850 Lt (neskaitant stalčių) (t.1, b.l. 184). Pakeitus aukščiau minėto kilnojamojo turto vertes, pripažintina, kad ieškovo naudai priteisiama kilnojamojo turto už 16.840,99 Lt, o atsakovei – už 15.350 Lt. Kadangi atsakovės naudai priteistino kilnojamojo turto vertė yra mažesnė atitinkamai 1.490,99 Lt, koreguotinas iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui tenka nekilnojamojo turto, kurio vertė didesnė nei atsakovei tenkanti turto dalis, 5.340 Lt suma, į tai, kad ieškovas įpareigotinas asmeniškai grąžinti 10.000 Lt paskolą kreditoriui, nors prievolė yra bendra, į tai, kad atsakovės naudai priteistina atsakovei tenkanti kilnojamojo turto dalį už ieškovui tenkančiąją yra mažesnė 1.490,99 Lt suma, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1.830,99 Lt piniginė kompensacija.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo, tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai išlieka patenkinti dalinai, apeliacinės instancijos teismui kitokiu būdu padalinant turtą nenukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.
Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 1.108 Lt žyminio mokesčio. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 150 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą tarp A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) , Anykščių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 133, nutraukti.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovui ir atsakovei po santuokos nutraukimo palikti pavardes – V. ir V.
Atmesti reikalavimą pripažinti negaliojančia 1999-11-12 dovanojimo sutarties dalį, kuria žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,0607 ha ploto ir ant jo esančių statinių: pastato- parduotuvėss, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; kitų statinių(inžinierinių) –šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose dovanos gavėju nurodytas ieškovas A. V.. Pripažinti šį nekilnojamąjį turtą sutuoktinių A. V. ir K. V. bendrąja jungtine nuosavybe.
Pripažinti 1999-09-29 dovanojimo sutartį, kuria J. J. padovanojo A. V. 0,19009 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ant šio sklypo esančius statinius: gyvenamąjį namą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ūkinį pastatą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; kitus kiemo statinius , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , apsimestiniu sandoriu. Šį sandorį laikyti pirkimo- pardavimo sutartimi, kuria J. J. turtą pardavė, o A. V. nupirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. V. . Pripažinti šį turtą sutuoktinių A. V. ir K. V. bendrąja jungtine nuosavybe.
Atmesti reikalavimą pripažinti apsimestiniu sandoriu 1997-10-06 pirkimo- pardavimo sutartį, kuria O. V. ir A. V. lygiomis dalimis įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) Vilniuje.
Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą taip :
- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 0,0607 ha ploto ir ant jo esančius statinius: pastatą- parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; kitus statinius(inžinierinius) –šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , Anykščiuose , 128.000 Lt vertės;
- ½ žemės sklypo, turintį 0,1909 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir po ½ jame esančių statinių: ½ gyvenamojo namo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ ūkinio pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ ūkinio pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ viralinės , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ kitų kiemo statinių , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone , 72. 650 Lt vertės.
- automobilį Peugeot 806, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 5.300 Lt vertės , ½ dalį katilo „Kalvis“ 2.550 Lt vertės, televizijos anteną (satelitą) su dekoderiais 2.451,99 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 1.500 Lt vertės, kamerą 1.900 Lt vertės, kioską 2.000 Lt vertės, elektrinę viryklę, 1.139 Lt vertės.
-turtinės teisės į autogaražą Nr.166 bendrijoje „Draugystė“, esantį (duomenys neskelbtini) Anykščiuose , 5.310 Lt vertės;
- ½ žemės sklypo, turintį 0,1909 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ant šio sklypo esančių statinių : ½ gyvenamojo namo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ ūkinio pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ ūkinio pastato , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ½ tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ viralinė , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ kitų kiemo statinių , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone , 72.650 Lt vertės;
- 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 94.350 Lt vertės;
- 290/ 1432 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , turinčio 14,3200ha , esančio (duomenys neskelbtini) kaime Anykščių rajone, kurio vertė 23.000Lt.
automobilį Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1.000 Lt vertės, skalbimo mašiną 970 Lt vertės, ½ katilo „Kalvis“ 2.550 Lt vertės, žoliapjovę 1.500 Lt vertės, kompiuterį 2.500 Lt vertės, spausdintuvą 200 Lt vertės , du televizorius 400 Lt vertės, virtuvės komplektą 2.850 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 200 Lt vertės, vandens dvigubo osmuso filtrą 380 Lt vertės , sekciją 2.000 Lt vertės, šaldytuvą 800 Lt vertės.
Pripažinti, kad A. V. individuali įmonė „Tikturas“, kodas 254200750, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Anykščiai, yra asmeninė A. V. nuosavybė.
Įpareigoti A. V. grąžinti A. K. 10.000 Lt paskolą.
Priteisti iš A. V. K. V. 1.830,99 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Išieškoti iš A. V. ir K. V. kiekvieno po 44.30 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumebntų įteikimu, į valstybės biudžetą, prietisas sumas sumokant į sąskaita LT24 73000101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą Anykščių rajono apylinkės teismui.
Priteisti iš K. V. 150 Lt žyminio mokesčio A. V..