Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-294-1072/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
A6.-294-1072/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00212-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Eglė Venckienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. L.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-294-1072/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00212-2023-3 Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L.,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L., (duomenys neskelbtini) būdamas bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), įregistruotos Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Bendrovės vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau vėliausiai nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2022 m. spalio 13 d. (kai Bendrovei iškelta bankroto byla) G. L. nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

G. L. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu G. L. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, gailėjosi, nurodė, jog tai įvyko dėl teisinio neišprusimo, pašė skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Iš VMI pareiškimo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo 2023 m. vasario 15 d., matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. vasario 15 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 24 541,03 Eur. Pagal kreditorės VMI pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2833-661/2022, iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 15 d.

Pareiškime nurodoma, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus (duomenys neskelbtini) Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2021 m. rugpjūčio mėnesį, (duomenys neskelbtini) Eur VMI suformuotos pakaitinės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (už 2022 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn.). Nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. liepos 20 d., siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI atliko išieškojimo veiksmus (b. l. 2). Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tuo remdamasi VMI padarė išvadą, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VMI grindžia toliau nurodytomis aplinkybėmis.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022 m. balandžio 6 d. iš bendrovės buvo vykdomas priverstinis išieškojimas. Bendra antstolių išieškoma suma – 26 683,73 Eur.

Pareiškime VMI primena, kad po karantino atšaukimo 2022 m. kovo 2 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Akivaizdu, kad Bendrovės vadovas G. L. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. balandžio 15 d., t. y. VMI 2022 m. balandžio 14 d. priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Atitinkamai Bendrovės vadovui G. L. ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 15 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos.

Šalies argumentai

Pareiškime VMI daro išvadą, kad Bendrovės vadovas G. L., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. G. L. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Priverstinis mokestinės nepriemokos ir kitų kreditorių skolų išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2022 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu Bendrovės vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. G. L. Bendrovės (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taigi Bendrovė buvo nemoki jam einant vadovo pareigas, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė.

Pareiškime, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, VMI nurodo galinti daryti pagrįstą išvadą, kad G. L. vėliausiai nuo 2022 m. balandžio 16 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. Kaip jau minėta, UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 13 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Be to, bankroto bylos iškėlimo pagal kreditorės VMI pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iki 2022 m. rugsėjo mėn., kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei jau buvo ir anksčiau (b. l. 3).

VMI prie pareiškimo pateikti dokumentai: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas – Balanso išrašo kopija, Mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų išrašas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties kopija, VMI viršininko 2022 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-141 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ išrašo kopija, Pareiškimą pasirašiusio asmens išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal kreditorės VMI pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2833-661/2022, iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 15 d. Šioje nutartyje konstatatuota, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. Bendrovė nuo 2021 m. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos taip pat nepavyko, skola biudžetui (24 262,78 Eur) yra didelė. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nekilnojamojo turto Bendrovė neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių, nėra. Antstolių informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, antstoliai vykdo išieškojimą iš Bendrovės ne tik VMI, bet ir kitų kreditorių naudai. VSDFV 2022 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis, Bendrovės skola VSDFV 0,39 Eur, joje nedirba nė vienas darbuotojas.

Iš VMI pareiškimo priede pateikto 2023 m. vasario 15 d. balanso duomenų matyti, kad visa UAB (duomenys neskelbtini) skola sudaro 24 541,03 Eur. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovas turi aktyvių (nagrinėjamų) bylų, kuriose dalyvauja atsakovo (skolininko) statusu. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, suponuojančių pagrindą tikėti, kad atsakovo finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovo negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir kad pinigines prievoles savo kreditoriams atsakovas galėtų įvykdyti ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra tik laikini. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad Bendrovė, kurios vadovas buvo G. L., yra gyvybinga ar kad jos gyvybingumą galima atkurti artimoje ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju G. L. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad G. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad G. L. nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo šios bendrovės vadovu, todėl būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje išaiškinama, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir konstatavus įmonės nemokumą kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, bet tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti, nepaisant to ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numatyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina tai, kad Bendrovė nuo 2021 m. negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, nes įmonė neturėjo registruotino nekilnojamojo turto ir pakankamai lėšų, todėl buvo nemoki. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo ir nevykdė savo finansinių įsipareigojimų VMI nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.

Bendrovės nemokumą, be kita ko, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2833-661/2022, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Ši nutartis taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo pateikė ne Bendrovės vadovas G. L. ar jo įgaliotas asmuo, o VMI, t. y. Bendrovės kreditorė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Įmonė VĮ „Registrų centras“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės, todėl, vertindamas Bendrovės nemokumą, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) turėtą turtą bei galimybę išieškoti skolas iš šios Bendrovės. Konkrečiai minėtas teismas atsižvelgė į tai, kad, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu nebuvo įregistruoto nekilnojamojo turto. Bendrovė nuo 2021 m. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos taip pat nepavyko, skola biudžetui (24 262,78 Eur) yra didelė. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nebuvo. Antstolių informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, antstoliai vykdė išieškojimą iš Bendrovės ne tik VMI, bet ir kitų kreditorių naudai. VSDFV 2022 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis, Bendrovės skola VSDFV 0,39 Eur, joje nedirbo nė vienas darbuotojas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas G. L., žinodamas, jog jo vadovaujama Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Bendrovės nemokumo negalėjo atsiskaityti su VMI, nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, nei per JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminą nuo Bendrovės nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Bendrovės kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI interesus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad G. L. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur. Kiekvienu atveju skiriama nuobauda teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. L. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Nustatyta viena G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, tokio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. L. skirtina minimali – 1400 Eur bauda. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo konkrečiu atveju nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-294-1072/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Venckienė