Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kačerginė, Kauno r., teistas: 1) 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; 2) 2014-04-29 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 str. 1 d., 208 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio bauda; 3) 2015-04-09 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. (7 veikos), 208 str. 2 d. (2 veikos), 228 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., 47 MGL (1770,02 Eur) dydžio bauda; 4) 2015-06-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė bausmė – 3 m. 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 5) 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. Vadovaujantis BK 64¹ str., galutinė bausmė paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d., paskirta galutinė bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs (sumokėta dalis baudos – 1000 Eur), teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., turėdamas tikslą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų kreditą veiklai vykdyti, suorganizavo dokumentų suklastojimą ir AB SEB banko Kauno filialui, esančiam Laisvės al. 82/Maironio g. 17, Kaune, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K. ir R. R. pateikė suklastotus laidavimo sutarčių dokumentus, tai yra gavęs banko parengtus pasirašyti 2007-12-05 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 2, suorganizavo juose UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininko J. M. ir jo žmonos R. M. parašų suklastojimą ir po to šiuos suklastotus dokumentus, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams G. K. ir R. R., kurie juos pateikė AB SEB bankui dėl 115848,01 Eur (400000 Lt) kredito gavimo. To pasėkoje AB SEB bankas, suklastotų laidavimo sutarčių bei jų pakeitimų, kurie yra kredito gavimo ir grąžinimo bankui užtikrinimo pagrindas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G. K., 2007-12-05 pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 72, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 86886,01 Eur (300000 Lt) vertės kreditą, pervedant į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-12-05 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G. K., buvo pasirašytas 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 1, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 28 962 Eur (100000 Lt) vertės kreditą, pervedant į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)., o 2009-12-21 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus R. R., buvo pasirašytas 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 2, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė visas apyvartoje esančias prekių atsargas, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai AB SEB bankui išdavus viso 115 848,01 Eur (400000 Lt) kreditą, padarė AB SEB bankui 115848,01 Eur (400 000 Lt) turtinę žalą.

Kaltinamasis R. R. apklausiamas neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad nei pats pasirašinėjo už M., nei kažkam liepė pasirašyti laidavimo sutartyje. Kas liečia patį laidavimą ir parašus, tai nebuvo logikos pasirašinėti, padirbinėti, ar paprašyti, kad pasirašytų M., nes jei SEB bankas butų reikalavęs, jis pats būtų laidavęs. Kai vyko viskas, jis dirbo 12 įmonių. Buvo didelės apyvartos, jo alga buvo 20000 Lt. Nuo 1993 m. K. dirbo jo įmonėje. Po kurio laiko, kadangi buvo du akcininkai, jis nesutarė su kitu akcininku, todėl išėjo iš bendrovės. Jis po kurio laiko įsigijo visas akcijas, K. grįžo į įmonę. K. buvo labai ambicingas, todėl jie nusprendė, kad reikia atskirti įmones medžiagų tiekimui. Su K. buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis sužinojo, kad padirbti parašai, pasikvietė K. pasikalbėti, tačiau jam liepė nesiaiškinti. K. buvo atsakingas už reklamos medžiagų tiekimą. Anot K., kadangi įmonė buvo didelė, jų nemėgo konkurentai, kurie gamino iškabas. Gamino Maximai, Senukams, SEB, Swedbank. Buvo daug darbo, reikėjo daug medžiagų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo organinių medžiagų importuotojas. Konkurentai nenorėjo iš jų pirkti medžiagų. K.norėjo įkurti įmonę dėl medžiagų, kuri tiektų jas ir „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjo LED gamybą. Norėjo atskirti verslus, kad reklamos gamintojai aktyviau pirktų reklamos medžiagas. „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo R. ir J. M. Tikslas buvo parduoti kuo daugiau medžiagų. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 340-360 žmonių. Jie atidarė gamyklas Alytuje, Klaipėdoje Šiauliuose. Planas buvo, kad „(duomenys neskelbtini)“ nenupirks 50 proc., tada veš į Latviją. „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai buvo labai platūs. Medžiagų buvo daug, kur ir statybininkai naudojo. Iš karto buvo aišku, kas bus „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. K. buvo atsakingas už reklamos medžiagas, todėl net nekilo klausimų, kas bus direktorius. M. pasirašė jo suruoštus dokumentus. Sukurta istorija, kad jis veždavo dokumentus pasirašyti, tačiau tai netiesa. Dėl laidavimo, tai balansinis turtas buvo 30000000 Lt, todėl jis laiduodavo už namus, kuriuos pirko darbuotojai. G. turėjo formulę, kaip užsidirbti pinigų, o jam svarbu buvo, kad netrūktų plėvelių, užtikrinti savalaikių prekių tiekimą. Dėl laidavimo, tai nelabai atsimena. K. klausė apie tėvus, ar jie laiduos. Jis sakė, kad tai neįmanoma, jo laiduoti neprašė. „(duomenys neskelbtini)“ neduos pinigų, taip jis sakė. Nuo 1993 m. iki 2010 m. kiekvienais metais apyvarta augo. Jie nuo dviejų darbuotojų išaugo iki didžiausios įmonės Pabaltyje. Dėl laidavimo K. skambino J. M., bet jis atsisakė. J. M. neskambino, nes nevedė jokių derybų dėl laidavimo. G. banke tvarkė dokumentus. Jis nevažiavo į SEB, nebuvo nei karto. Jie dirbo su Ūkio banku ir buvo griežtai draudžiama turėti įmonių sąskaitas kur nors kitur. K. pas tėvus nebuvo nuvykęs, nes tėvai būtų pranešę. Tai buvo K. ir V. iš SEB banko sukurta istorija. Iš K. nėra gavęs dokumentų iš banko. Su dokumentais susipažino pas B., kai pradėjo išieškojimą. Jis suprato, kas įvyko. Susitiko su K., jis raudonavo. Jam patarė prieš jį nenaudoti jokių aštrių žodžių. B. buvo labai geranoriškas, pasirašė skolos mokėjimo grafiką. Tikėjosi, kad K. irgi padės, bet visas pasisuko dar blogesne linkme. Ūkio bankas apgavo, paėmė jo visą asmeninį ir įmonės turtą. 1000 Lt įmoką padarė iš giminaičio, dar iš kažko. B. paprašė palaukti geresnių laikų, bet jis nepalaukė. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sugriuvo. 300000 – 400000 Lt jam nebuvo dideli pinigai, nes tuo metu tokios vertės automobiliais važinėjo. Visi metė viską ir pabėgo. Tada turėjo kažkas direktoriauti ir užbaigti visas procedūras. Kai viskas buvo aišku, kad blogai baigsis, jis ėmė tvarkyti. Tuo metu nebuvo ką tvarkyti, nes buvo uždėtas areštas „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius „(duomenys neskelbtini)“, jie negalėjo vykdyti veiklos ir buvo aišku, kad neištemps. Kreditas buvo grąžinamas, mokamos palūkanos. Nebuvo minčių, kad negrąžinti kredito, nebuvo net pas K. „(duomenys neskelbtini)“ augo, apie negrąžinimą ir bankrotą niekas negalvojo. Kai SEB banko atstovė pateikė kredito istoriją, tai perskaitė, kad kreditas buvo grąžinamas. Jeigu neklysta, buvo grąžinta apie 70000 Lt su palūkanomis. Žinant visą prieš tai situaciją ir kaip jiems sekėsi, tai nebuvo minčių, kad nepasiseks grąžinti kredito. Pačioje pradžioje jie buvo monopolistai. Jie buvo stiprūs ne tik reklamos medžiagose, bet ir medijoje, ir suvenyrų gamyboje, radijas pirko. Kredito panaudojimas buvo griežtas. Pas G. visada buvo noras plėstis, visoje Lietuvoje įsteigė filialus. Kreditas buvo imamas reklamos medžiagų įsigijimui. Perki plėvelę ir parduoti kitai įmonei. „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo kiekvieną dieną ir ne po kartą. „(duomenys neskelbtini)“ gauna užsakymo lapą iš „(duomenys neskelbtini)“ ir surašo, ko reikia. Kaip ir kiekviena paskola, įkrito į banko sąskaitą ir buvo panaudota, daromi pavedimai į užsienį. Čia nebuvo jokios schemos kaip apgauti SEB, ar kokį klientą. Kai pvz. „(duomenys neskelbtini)“ suteikdavo paskolą, tai atidaro sąskaitą, suderina pavedimus su vadybininku. Kiek paimi iš tos atskiros sąskaitos, tai tiek ir turi grąžinti. Vien „(duomenys neskelbtini)“ Ūkio bankas leisdavo be užstato, sąskaitoje esant 0 Lt, daryti pavedimus už 1800000 Lt. Tai drafto paskola, kai galima imti iš nulinės sąskaitos, daryti pavedimus, kam nori ir kur nori. Jis negalėjo nueiti ir pasirašyti už M. Nežino, kiek iš paskolos buvo išgryninta. „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo faktoringo paskolos. (duomenys neskelbtini)“ išrašo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir SEB bankas sumoka, o po 90 dienų „(duomenys neskelbtini)“ sumoka bankui su procentais. Jei esi patikimas, tai užrašo faktoringą. „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo SEB. „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo didelį „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tai bankroto administratorius užginčijo tą įsigijimą, dėl to „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo medžiagų. Banko darbuotojai sakė, kad žiūrėjo, bet nematė turto, bet jei įkeiti turtą, tai niekas nepasitiki. Atvažiuoja specialistai, paskaičiuoja, pasirašo. Sakė, kad SEB banko darbuotojai nevažiuodavo arba neprisimena, kad buvo atvažiavę, tačiau ir skaičiuodavo, ir žiūrėdavo. SEB banko vidinėje apskaitoje turi būti, kiek buvo reklamos medžiagų. (duomenys neskelbtini) sandėlis buvo, o „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis buvo toliau. Negalėjo būti, kad bankui parodė „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, o ne „(duomenys neskelbtini)“. Jam neapsimokėjo prisiimti atsakomybės, bet buvo tokia situacija, kai suprato, jog yra pakištas. Dabar ta suma kosminė, bet tuo metu ji jam buvo normali. Jo oficiali alga buvo 20000 Lt. Sudėliojo mokėjimo grafikus. Prieš M. buvo padaryta nesąmonė. Jis K. negalėjo reikalauti, nes jis buvo kitoje byloje. M. jo klausė, kas pasirašė už jį. Kada padirbti parašai sužinojo tada, kai tėvai gavo ieškinį, prieš juos buvo pradėtas išieškojimas, tada jie į jį kreipėsi. Jis pasikvietė K., pasakė situaciją, K. sakė, kad samdo advokatus ir tvarkys reikalus, todėl daugiau jam spaudimo nedarė. Jis, kai sužinojo apie situaciją, tai nuvažiavo pas tuos žmones, kurie vykdo išieškojimą. Jis tikėjo, kad K. sugebės ištesėti viską, ką pridirbo, bet griūtis buvo labai didelė. Jis nekūrė planų, kaip apgauti SEB banką. Jis SEB posėdžiuose nedalyvavo. Jis buvo SEB su B. Posėdžiuose, valdybos posėdžiuose, susirinkimuose jis nebuvo. Kadangi tėvai buvo šoke, jis ėmėsi priemonių ir nuvažiavo į banką. „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas buvo didinamas, didesnis nei 10000 Lt. Girdėjo, kaip kalbėjo liudytojai apie įstatyti kapitalą. „(duomenys neskelbtini)“ pardavė dalį medžiagų „(duomenys neskelbtini)“ su atidėjimu. Jie pardavė medžiagas ir pardavinėjo „(duomenys neskelbtini)“. Po kažkurio laiko jie kreipėsi į banką paskolos, gal po 1-2 metų. Kai įmonė buvo įregistruota, iš karto prasidėjo pardavimai. G. norėjo labai daug aprėpti. Tentus skaitmeninius pirkdavo iš Kinijos. Apyvartos būdavo metinės apie 3000000 Lt. Pardavimai „(duomenys neskelbtini)“ įsidėliojo per laiką. Jeigu pvz. 40000 pardavė, tai per mėnesį perduodavo už 40000 Lt. „(duomenys neskelbtini)“ aklai medžiagų nepirkdavo, pirkdavo tas, kurios reikalingos buvo tuo metu. Kai viskas pradėjo normaliai veikti, tai „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai sudarė didžiąją pirkimų dalį iš „(duomenys neskelbtini)“. Jis už 1000000 Lt nupirko „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kad K. grįžtų, nes jis susipyko su kitu akcininku. Jie nesutardavo dėl antkainių, nes jis juos užsidėdavo didžiulius. Pardavė „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas iš „(duomenys neskelbtini)“. Nauda pirkti iš jų brangiau buvo, nes būtų reikėję jiems jas sandėliuoti, pjauti ir ruošti. Medžiagas supjaustytas pateikdavo „(duomenys neskelbtini)“. 1993 m įkūrė įmonę, G. buvo pirmas darbuotojas, visi gyveno bendrabutyje. Vėliau atsirado įrengimai. Buvo 5-8 žmonės, kurie tardavosi. Jis nežino, kada „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolą, nes lyg bankas neduoda paskolų iš karto, reikia dirbti kokius 2 metus, kad bankas matytų perspektyvą. Bankas paskolų paprastai neduodavo. Jam atrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinusios skolas „(duomenys neskelbtini)“. Faktoringo nebūtų gavęs, jei „(duomenys neskelbtini)“ butų skolingas „(duomenys neskelbtini)“. Bankas jau pasitikrino „(duomenys neskelbtini)“ santykius su „(duomenys neskelbtini)“. Faktoringas buvo 500000 Lt. Turėjo gerą buhalterę, su kuria G. gerai sutardavo. Tikslas buvo, kad abi įmonės gyvuotų ir turėtų pajamų. Paskolos negalėjo pervesti už nekilnojamąjį turtą. Už ką gauni paskolą, už tai ir moki. Iš paskolos galėjo mokėti už medžiagas. Startui jie tik įsigijo iš „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų, vėliau pirko iš užsienio. „(duomenys neskelbtini)“ veikė iš karto, nebuvo galima laukti, nes buvo begalė klientų. Įtartinų schemų nebuvo. Galėjo būti parduota medžiagų iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ už 400000 Lt. Nepamena, kokį atidėjimo terminą nustatė atsiskaitymui. „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė pilnai, nes kitaip nebūtų buvę faktoringo. Nežino, kiek „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas SEB bankui. Faktoringo procesai ir paskolos buvo drausti. Iš „(duomenys neskelbtini)“ viskas buvo drausta. „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. buvo iškeltas bankrotas, tai galėjo būti, kad 2009-12-03 buvo skolingas SEB. „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti skolingas klientams. Nepamena, kuriais metais buvo įsteigta „(duomenys neskelbtini)“. K. pareiškimą išeiti iš darbo padavė akcininkui. K. buvo pažįstami su R., dėl to jis buvo direktorius. Akcininkas nesprendė dėl direktoriaus atleidimo, jis tik susipažino su prašymu ir pritarė. Visi tarpusavyje tardavosi, kas bus direktoriais. Visų įmonių grupės neoficiali valdyba būdavo, kuri tardavosi. R. išėjo iš darbo, kai viskas sugriuvo. Jis ėmė vadovauti, nes nebuvo kam, negalėjo palikti tėvų likimo valioje. Nežino, ar jam perdavė įmonės turtą. Jis perėmė viską pasitikėdamas. Ūkio bankas padarė daug klaidų. Kai jis važiavo pas B., tikėjo, kad viskas bus gerai. Be „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo daug bendrovių, kurios veikė. Tėvai visada gyveno Aukštadvaryje, Trakų r. 2007-2009 m. turėjo dviejų kambarių butą ir mažą namuką, žemių, gal dar kažkas liko po močiutės mirties, automobilį 10-15 m. senumo. Jie abu buvo mokytojai. 2007 m. jų turto vertė gal buvo 100000 Lt. Iš SEB banko paskolos negavo jokios naudos, jokių pinigų. Grynais jis nieko negavo iš tos paskolos. Per „(duomenys neskelbtini)“ iš paskolos suteiktos „(duomenys neskelbtini)“ irgi negavo nieko. Nauda buvo tai, kad teikdavo savalaikį medžiagų tiekimą. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atskirą sandėlį, kur buvo kambariukai, vienoje iš patalpų buvo kabinetas. K. irgi ten sėdėdavo. Jis nesukčiavo. Negali atsakyti, kuriuo metu sužinojo apie paskolą. Kad buvo paimta paskola, žinojo, tik apie laidavimą nežinojo. Gauta paskola buvo naudota tikslingai. Nebuvo galima jos netikslingai naudoti. Buvo daromi pavedimai į banką. Bankas nebūtų leidęs pinigais disponuoti ne pagal paskirtį. Iš tų pinigų reikėjo pirkti medžiagas. „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius užginčijo sandorį ir uždėjo 1000000 Lt laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotos lėšos. Kai susipažino su visa situacija, tai tuo metu dar buvo toks metas, kai jis finansiškai galėjo dalimis išgelbėti tą įmonę. Byla vyko ne vieną dieną ir ne vieną mėnesį. Jis žinojo, kad buvo vėluojama grąžinti kreditą. Jis neprisidėjo prie kredito gavimo. Jis apgaulių neplanavo ir nedarė. Baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalį sumokėjo, nes dar terminas nesuėjęs, bet sumokės laiku.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Liudytojos V. K. parodymais, kad pagal banko tvarką pavadavo vadovą, kuris pasirašo ant sutarties, po to, kai pasirašo vadybininkas ir pateikia sutartį su visais parašais. Paskolos sudarymo metu ji buvo vadovė. Jos parašas negalėjo būti padėtas ant tuščios sutarties. Jos akivaizdoje niekas nepasirašo sutarčių, ji su niekuo nebendrauja, tik su vadybininku. Vadybininkas pateikia jai sutartį su visais parašais. Apie baudžiamojoje byloje minimą kreditą ji nieko nežino. Tikrinti aplinkybes, ar viskas gerai, neįeina į jos pareigas. Jos parašas reiškia, kad ji atstovauja banką. Po visų pateiktų parašų, kliento, vadybininko, ji patvirtina, kad visi parašai yra. Prieš tai vadybininkas bendrauja su klientui, komitetas svarsto, jei būna teigiamas sprendimas, tada ruošiama sutartis. Kai ji dėjo parašą, komiteto sprendimas išduoti kreditą jau buvo. Iki spendimo yra prašymas dėl kredito, jei bus ir laiduotojas, tai ir jo leidimas tikrinti jo duomenis turi būti. Kai yra komiteto sprendimas, tada pasirašo ir laiduotojas, vadybininkas, teikia vadovui. Laidavimo sutarties iki komiteto sprendimo nebuvo. Sprendimai su laidavimu ar be laidavimo, tai kaip nuspręs komitetas. Jeigu komitetas nusprendė, kad reikia laidavimo, po komiteto protokolo surašymo galėjo būti pasirašoma lygiagrečiai ir laidavimo, ir kredito sutartis. Paraiška iš pradžių reikalinga kredito prašytojo. Pasakoma, kokia dydžio reikalinga suma. Nurodo, kad laiduotojas bus fizinis asmuo ir sutartis, kad atsako už tam tikrą sumą ir tam tikrą laikotarpį. Konkrečiai pasakyti negali, bet būna parašyta, kad akcininkai turi laiduoti už kreditą. Laidavimo sutartys lygiagrečiai su kredito sutartimi pasirašoma. Tai atskiros sutarys. Kredito sutartį pasirašo įmonės vadovas, o laidavimo sutartį pasirašo laiduotojas. Jie gali atvykti į banką ir pasirašyti. Laiduotojai turi pasirašyti prieš kredito sutartį. Laidavimo sutartį ruošia bankas. Kredito byloje būna šitas dokumentas. Kredito sutartis negalima, jeigu nebūtų laiduotojo. Kredito tikslą reikia nurodyti būtinai. Visų pirma, paraiškoje nurodoma, kokio reikia kredito, po to eigoje pateikia raštiškai, kam reikia, arba vadybininkui aiškina viską. Konkrečiu šiuo atveju nežino, kam buvo reikalingas kreditas. Jeigu tai investicinis kreditas, jie prašo kaip pvz. statybai leidimų, dokumentų, rangovų, investicinių dokumentų, vertinimo, kiek klientas įdėjo savo lėšų. Jei apyvartinėms lėšoms, tai jie klientui perveda pinigus, jis perka prekes, atsargas. Jeigu perka pastatą, važiuoja vadybininkas į vietą, tikrina, ką perką, perveda pinigus į sąskaita, ji taip pat tikrinama. Baudžiamojoje byloje minimą kreditą tvarkė A. V. Vadybininkas savo parašu patvirtina, kad jo akivaizdoje buvo pasirašytas kreditas ir laidavimas. Kredito sąlygos gali būti keičiamos kliento prašymu. Komitetas svarsto pakeisti sąlygas. Turi būti prašymas kliento. Pvz., pritrūksta lėšų statybai, nori numatyti kitą terminą. Įkeisti galima apyvartines lėšas, turtą, atsargas. Dažniausiai įkeičiami jie. Atsargų vertę įvertindavo iš balansinių ataskaitų, pateiktų bankui. Vadybininkas važiuodavo kartu su analitiku ir tikrindavo. Ar šiuo atveju taip buvo padaryta, negali pasakyti. Kreditą apyvartinėms lėšoms gauti klientas gali be paraiškos, prideda finansines ataskaitas, žiniaraščius, atsargas, jų senėjimus, taip pat debitorių pašifravimus, tiekėjų sąrašą. Užstato kredito suteikimui pasiūlymą teikia vadybininkas, o nusprendžia komitetas. Jai ji laikinai ėjo pareigas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėtos. Negali pasakyti, ar SEB bankas buvo suteikęs kokią paskolą anksčiau šiai įmonei. Kreditavimo sutartį pasirašo vadovas ir jis turi būti patvirtintas banke. Turi būti pateiktas iš paskolos prašytojo įmonės sprendimas, bet tai priklauso nuo įstatų, ar akcininkų spendimo reikia. Vadybininkas patikrina, ar pats įmonės vadovas pasirašo. Vadybininkas turi patikrinti asmens dokumentą, bendrauja su juo, sutikrinti banke su parašų pavyzdžiu, ar toks asmuo turi teisę pasirašyti. Vadybininkas irgi tikriną laiduotoją. Jis tikriną asmens dokumentą, sutikrina parašus asmens. Laiduotojas prieš pasirašant sutartį turi atvykti į banką. Išimčių dėl laiduotojų nežino, tačiau gali vadybininkas ir vadovas vykti į įmonę, jei jau labai negali atvykti laiduotojai, jų akivaizdoje pasirašo. Vadybininkas turi pamatyti laiduotoją ir įsitikinti, ar tikrai tas asmuo pasirašo. Vadybininkas savo parašu patvirtina, kad jo akivaizdoje pasirašyta. Apie minėto kredito istoriją nieko nežino. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nežino, M. nepažįsta. SEB banko praktikoje nėra buvę, kad sutartys būtų paduodamos prašančiajam, kad jis surinktų parašus. V. betarpiškai turėjo bendrauti ir matyti visus. Viskas turi vykti jo akivaizdoje, jis tvirtina savo parašu. Galėjo už tai pasirašyti jo kolega, ar koks asistentas. Nežino, ar V. pats buvo šioje istorijoje. Ji nežino, kam buvo suteiktas kreditas, nes neatsimena. Negali pasakyti, ar šitoje istorijoje buvo atliktas vidinis tyrimas. Kredito suteikimo reikalavimas yra banko vidinė tvarka dėl vadybininko betarpiško bendradarbiavimo. Nežino, kada tvarka patvirtinta. Ją nustato kažkas iš vadovų.

Liudytojos Z. L. (M.) parodymais, kad buvo verslo klientų vadybininko asistentė, jos pareiga iš banko kredito komiteto protokolo perkelti sąlygas į standartines banko sutartis. Ji taip darydavo ir perduodavo vadybininkui. Ji klientų nematydavo, su jais nesusitikdavo, R. nemačiusi. Minimo kredito suteikimo nepamena. Ji tik paruošdavo laidavimo sutartis ir viskas. Atiduodavo jas vadybininkui. Pasirašytų sutarčių nematydavo. Ji dėdavo parašą kaip rengėjas, kad viskas tvarkingai padaryta, suruošta. Iš banko pusės turėdavo pasirašyti vadybininkas, pasirašydavo ir dar aukštesnes pareigas užimantis asmuo. Laidavimo sutarčių pasirašymuose nedalyvaudavo, bet dažniausiai banke pasirašydavo. Išsikviesdavo į banką žmones ir vadybininko akivaizdoje pasirašydavo. A. V. žino, teko ir su juo dirbti. Nežino, kaip jis elgdavosi su jos pasirašytomis sutartimis. Ji daug sudarydavo sutarčių ir nežino, kaip vadybininkai pasirašinėdavo. Jos praktikoje neteko už vadybininką vesti derybų, konsultuoti ir pan. Ji už tai nebuvo atsakinga. A. V. to neprašė. A. V. turėjo asistentą, jie galėdavo keistis. Pats vadybininkas pasirašydavo sutartis. Laiduotojų duomenis iš banko registro gaudavo pagal užklausas. Gaudavo duomenis ir su protokolais. Užklausdavo, kokį kreditą ima ir pan. Ji tikrindavo laiduotojų vardą, pavardę, asmens kodą, laidavimo galimybės netikrindavo. Komitetas tai tikrindavo, nustatydavo, ar gali laiduoti, ar ne. Laiduotojų asmens tapatybių kortelių kopijos gal ir būdavo. Su paskolos prašytoju nebendraudavo. Paskolos komiteto sprendimą gaudavo elektroninį variantą arba popierinį. Komiteto protokole būna nurodytas vadybininkas. Klientai turi vadybininkus. Protokole būdavo nurodyti laiduotojai. Vadybininkas teikia apsiūlymą komitetui, viską nurodo, o komitetas sprendžia, priimti ar ne. Būna nurodyti akcininkai, jų vardai ir pavardės, bet asmens kodai nebūna nurodyti. Kredito istorijos byla vedama popierinė. Toje byloje būna asmens dokumentų kopijos. Dokumentų kopijas turi padaryti arba vadybininkas, arba asistentas. Tai turi padaryti banko atstovas, kuris bendrauja su klientu. Asmens tapatybę patvirtina pasas, asmens tapatybės kortelė. Vadybininkas privalo įsitikinti, kurio asmens dokumentų kopijas daro. Vadybininkas žino tvarką, kaip nustatyti asmens tapatybę, turi ja vadovautis. Asistentai daro papildomus darbus.

Liudytojo M. B. parodymais, kad dirbo ne tik su R., bet ir su įmone. Dirbo prieš 5 metus, daugiau kaip metai nebedirba tose bylose. Iš to, kiek prisimena, tai buvo sudaryta kreditavimo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir SEB banko. Buvo suteiktas kreditas, tam tikra suma. Prievolei užtikrinti be kilnojamo turto įkeitimo, buvo laidavimas pasirašytas. Visą tą finansavimą iki nemokumo vykdė Kaune kažkuriame padalinyje. Kai klientas nebemoka, būna perduotas specialaus kredito administravimo departamentui, vykdomas išieškojimas. Nei įmonė, nei laiduotojai nebelaidavo, tai bankas kreipėsi su ieškiniu prisiteisti sumą, negrąžintą skolą. Posėdžio metu laiduotojai paprieštaravo, kad tai ne jų parašai. Buvo atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad parašai galbūt ir ne M., jų parašai suklastoti. Daugiau tame departamente nebedirbo, kaip vystėsi eiga nežino. Prieš gerus metus, gal seniau, buvo policija kvietė į apklausą, viską ten pasakė. Su R. bendrauti teko. Visi susitikimai, kurie vyksta, buvo SEB banko patalpose. R. buvo atvykęs į Jogailos gatvę, Vilniuje. Jis domėjosi apie dalinį skolos grąžinimą. Tokia kalba buvo, Neatsimena, ar R. buvo įmonės vadovas. Nežino, kodėl R. kreipėsi į banką. Buvo paklausimas, ar galima mokėti kreditą dalimis. Tokiam sprendimui galima pritarti. R. buvo pasiūlyta kreiptis į komitetą, kad išdėstyti dalimis. Tuo metu R. paaiškino, kad nėra reikalo išieškojimo vykdyti pagal laidavimo sutartį, bet nutylėjo kodėl. Buvo laiduotojų parašai. Kaip suprato, kai vystėsi byla, nebuvo tikri laiduotojų parašai, tai mano, kad R. tuo metu žinojo daugiau apie tai. Buvo vienintelis atliktas mokėjimas – 100 L. R. pats atvyko į Vilnių, jo nekvietė. Bankas atviras dialogui. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta apklausa surašyta iš jo žodžių. Susitikimo priežastis galėjo būti tokia, kokia nurodyta apklausoje. Jei prie apklausos yra kažkokie dokumentai, tai taip ir buvo, nes tyrėjai siuntė dokumentus. Derybų metu nekilo pasiūlymų, kaip išspręsti bėdą. R. siūlė mokėti ir taip rodyti gerą valią, bet jis sumokėjo tik 100 Lt. Tikėtina, kad buvo du mokėjimai. Jei byloje parašyta, kad buvo grafikas mokėti po 5000 Lt ir per kažkurį laikotarpį buvo sumokėta tik 2000 Lt, tai greičiausiai bankas kreipėsi išsiieškoti civiline tvarka. Trečiuoju asmeniu buvo įtraukta įmonė. Buvo problemų, nes lyg buvo įkeistas kilnojamasis turas. Vystantis bankroto bylai, buvo nustatyta, kad nėra jokio turto. Mano, kad skola buvo solidariai iš visų atsakovų priteista, t. y. ir iš skolininko, ir iš laiduotojų. Negali pasakyti, kaip buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Kai klientas nebemoka bankui, tai gauna dokumentų paketą, šitoje byloje buvo pateiktas laidavimas. Aplinkybių pasirašymo nežinau. Jei kyla neaiškumai, tai prevencijos departamento pareiga aiškintis. Su laiduotojais kalbėjosi civilinės bylos metu. Jie atrodė sutrikę, sakė, kad nieko nepasirašinėjo, o jie dėl išieškojimo kreipėsi dėl to, kad sutartyje buvo jų parašai. Nekilo mintis, kad galėjo būti parašai suklastoti. Kai teisėjas skaitė, buvo parašyta, kad tai R. tėvai, jo mama ir jos vyras. Neva dėl jų vyresnio amžiaus nenori kelti jiems problemų. R. greičiausiai buvo susijęs su „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti, kokio dydžio buvo paskola, nežino, ar buvo mokamos palūkanos. Nežino, kieno buvo pasiūlymas mokėti dalims, ar R., ar įmonės. 2000 Lt mokėjimus padarė lyg R., kaip fizinis asmuo, bet gali klysti. Negali pasakyti, kaip buvo priimti pinigai. Sunku pasakyti, ar buvo priimti pinigai iš asmens, jei jis ne sandorio dalyvis.

Liudytojo J. M. parodymais, kad yra R. patėvis. Dokumentų nėra, kad jis jo įsūnis, jis tik susirašė su jo mama. Jis yra mokytojas, baigęs fiziką. Internete surado įmonę, kuri gali montuoti LED šviestuvus. Įsidarbino toje įmonėje, kad galėtų susipažinti su naujomis technologijomis. Jį įdarbino K. V. K. pasiūlė tapti „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, todėl jis įnešė įnašą ir paskui ta veikla nesidomėjo, pasitikėjo žmonėmis. Paskui gavo pranešimą, kad laidavo paskolą SEB banke, labai nustebo, nes niekur nieko nepasirašė. Vėliau buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje įmonės direktorius buvo K., vėliau R., taip pat R. Kad yra pasirašęs laidavimo sutartį, sužinojo tik iš banko. K. skambino vieną kartą ir klausė, ar jis gali pasirašyti ant laidavimo sutarties, bet jis atsisakė. Skambino po 2007 m., tiksliai prisiminti negali. Jis daugiausia aiškinosi su savo dukra teisininke. Jeigu jis nepasirašė, tai nepasirašė ir jo žmona R. M. Jai irgi buvo staigmena. Akcininku buvo jis vienas, žmona nebuvo akcininke. Ji prašymo pasirašyti laidavimo sutartį iš K., ar kitų asmenų negavo. Su banko atstovais nesiaiškino, tame banke nebuvo. Buvo civilinė byla, kurios metu, paskyrus ekspertizę, ir nustatė, kad tai ne jų parašai. Iš jų nebuvo priteista suma bankui, juos išteisino. R. klausė, kaip tai galėjo atsitikti. Jis sakė, kad viską išsiaiškins pats. Neatsimena, ką R. apie viską pasakojo, bet sakė, kad viską išsiaiškins. K. siūlė pasirašyti laidavimo sutartį, bet tai jam atrodė nerimta, nes tai didelė rizika, todėl jis atsisakė. Gal kažkas ten buvo dėl ūkinės veiklos. „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė viskuo, kas susiję su reklamos medžiagomis, LED šviestuvais. Yra buvęs įmonės patalpose, medžiagas matė. Jį domino LED šviestuvai, maitinimai, dionai. Medžiagų kiekiai buvo nemažai, buvo lydmetalis, lemputės, kiek skirdavo medžiagų, tai jis ir atlikdavo viską. Su reklama jis nedirbdavo. Buvo direktorius, jais pasitikėjo. Klausdavo, kaip vyksta veikla, tai sakydavo, kad viskas gerai. Gaudavo pinigų už tai, ką atlikdavo. Jis sutiko būti akcininku, nes turėjo laisvų lėšų ir norėjo investuoti. Kiek galėjau, tiek domėjausi įmonės veikla, bet jis pasitikėjo žmonėmis. Jis buvo vienintelis akcininkas. Visus sprendimus priimdavo direktoriai. Asmeniškai sprendimų nepriimdavo. Akcininku buvo iki bankroto. Jam niekas nesakė, kad įmonei reikia paskolos. Jam duodavo pasirašyti tik dokumentus, kuriuos reikia nešti į Registrų centrą, sprendimus dėl direktorių, pavadinimų pakeitimo. Dėl direktorių pasikeitimo kalbėdavo su R. R.. Su K. bendravo, bet ne per daug. K. žinojo jo gyvenamąją vietą, tačiau nėra joje buvęs. Tuo metu gyveno Aukštadvaryje, Trakų r. Aš žinojo, kur buvo įmonė, kuriai vadovavo K. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įmonės būstinėje pasirašydavo būtinus dokumentus. K. prasitarė dėl ūkinės veiklos, kad reikia keisti kažką, dėl to išėjo iš darbo. Į įmonę reikėjo įnešti 10000 Lt. K. pasirašė steigimui reikalingus dokumentus, pristatė Registrų centui. Galėjo būti, kad direktorių pasiūlė R. Būdavo, kad R. paskambindavo, kad atveš įmonės dokumentus. Jam atveždavo ir detalias tuo pačiu metu. R. tuo metu buvo kažkokiu kitu darbuotoju. Po K. direktoriaus pareigas ėjo R. Jį paskyrė pasitarus su R. R. pakeisti K.dėl ūkinės veiklos, nes buvo negeri rezultatai. R. rūpinosi ūkine veikla, nes jam buvo per toli, didelis atstumas. Dėl laidavimo nebuvo tartasi.

Liudytojo A. V. parodymais, kad buvo iškviestas tyrėjos ir sužinojo, jog buvo suklastoti parašai ant laidavimo sutarties. Tuo metu dirbo SEB verslo klientų vadybininku. Kreipėsi K. dėl kredito „(duomenys neskelbtini)“, matėsi tam poreikis. Buvo verslo modelis atskirti nuo „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Atsižvelgiant į verslo pobūdį, pardavinėti medžiagas ne iš „(duomenys neskelbtini)“, o iš „(duomenys neskelbtini)“. Buvo priimtas veiklos modelis. Kreipėsi dėl kreditavo. Buvo priimtas teigiamas sprendimas kredito komitete. Kaip užtikrinimo priemonės buvo įkeistos atsargos ir paprašytas akcininkų asmeninis laidavimas. Tokie apyvartiniai kreditai pratęsiami kas metus. Tai buvo ir pratęsta kelis kartus. Atėjo krizė Lietuvoje, atėjo krizė ir tai įmonei, nes įmonė vėlavo su palūkanomis, todėl buvo perduota kolegoms į specialų padalinį administruoti. Jis jau reikalų su jais neturėjo, pats išėjau iš SEB banko į verslo struktūrą dirbti. Jam buvo nemaloni informacija, kai buvo pakviestas, kaip specialus liudytojas, paklausė, gal jis suklastojo laiduotojų parašus. K. buvo docentas, sudarė rimto verslininko įvaizdį. „(duomenys neskelbtini)“ įmonė Kaune buvo garsi. Bankinėje veikloje kai kurie veiksmai grįsti pasitikėjimu. Jam tik kilo klausimas, niekaip negalėjo prisiminti, ar buvo atėję liudytojai pasirašyti laidavimo sutarčių. Praktika būdavo visokia dėl pasirašymo. Sakė, kad laiduotojai senyvo amžiaus, gyveno ne Kaune, tai galėjo būti, kad laidavimo sutartys buvo paduotos klientui, kad nuvežtų į rankas ir atvežtų į banką. Kai vyksta pratęsimas yra visiškas pasitikėjimas su įmone ir bendradarbiaujama. Jis sutarčių nedaro, tik ruošia projektą, jį teikia komitetui. Komitetas konsensusu priima sprendimą. Sutartis ruošia arba asistentai, arba juristų padėjėjai. Galutinius parašus paima jis iš kliento. Pristatymą teikia komitetui. Laidavimo sutartis komitetas mato. Nepamena, kaip buvo šiuo atveju, ar jo pasiūlymas buvo dėl laidavimo, ar komiteto pasiūlymas, kaip užtikrinimas. Klientas kreipiasi dėl paskolos ir bankas suteikia paskolą, bet būna papildomos sąlygos, kaip sąskaitos įkeitimas, turo įkeitimas ir pan. Jis galėjo teikti pasiūlymą dėl laidavimo. Po kredito komiteto sprendimo, kaip viena kredito užtikrinimo priemonė, yra įkeisti atsargas ir laiduoti akcininkams. Iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo atėjęs K. Laiduotojai buvo akcininkai. Laiduoti kiti asmenys negali. Tai turi būti savininkai, akcininkai, kurie suinteresuoti įmonės veikla. Kreditas duodamas įmonės augimui, tai jei esi suinteresuotas savo įmone, tiki jo veikla, tai ir laiduoji. Jeigu užtikrinimo priemonių kitų būna pakankamai, tai laidavimas nereikalingas visuose procesuose. Šiuo atveju buvo įkeistos medžiagos, atsargos, buvo paprašyta rizikos suvaldymui akcininkų laidavimas. Laiduotojų kreditingumas netikrinamas. Mato, kad akcininkas laiduoja savo turtu. Nežino, ar šiuo atveju laiduotojai pasirašė sutartį banke. Šiuo konkrečiu atveju laidavimo sutartys buvo paduotos K., todėl mano, kad jis jas atnešė. Po kredito sutartimi pasirašė jis, kaip viena iš šalių, dar juristai rašosi, vadybininkas ir verslo klientų direktorius. Greičiausiai pasirašė verslo klientų direktorius Norkus. D. T. yra jo kolega. Jis galėjo pasirašyti ant kažkurio sutarties pakeitimo, nes buvo verslo grupės vadovas. Jeigu yra D. T. paršas, tai laidavimo sutartį pasirašė jis. Su laiduotojais nėra bendravimo. Greičiausiai tai pratęsimas, tai T. turėjo teisę pasirašyti ant sutarties pakeitimo. Greičiausiai ir ant kreditavimo sutarties buvo T. parašas. Greičiausiai jis padavė laidavimo sutartį K. Jis buvo vadybininkas, bendravo su klientu. Z. M. ruošdavo sutartis. T. tik pasirašė, su K. jis nebendravo. Šitas darbas tam tikra prasme grindžiamas pasitikėjimu. Atėjęs direktorius gali atnešti finansus, kurie neregistruojami Registrų centre ir VMI. Direktoriaus atsakomybė, jei jis klastoja. Nepamena, jog banke būtų mokymai, kad imti pasą, tikrinti parašus. Iš paraiškos kelia informaciją į sutarties projektą. Pagrindinis verslo klientų vadybininkas, kuris dirbo su įmone, buvo jis. Po visų parašų surinkimo paskutinis parašą deda verslo klientų direktorius. Šioje vietoje pasirašė vyresnysis gal dėl to, kad direktorius buvo išvykęs. Direktorius parašą dedą paskutinis. Klientas rašosi ant pavizuotos sutarties. Sutartis visiškai tuščia nepaduodama. Laidavimas nebuvo formalus dalykas. Vienas iš esminių dalykų suteikti kreditą buvo laidavimas. Betarpiškai bendrauta su įmonės vadovu, jis įmonės direktorius. Pristatyme paminėta, kad akcininkai vyresnio amžiaus, gyvena toli, įmonės veikloje nedalyvauja. Laidavimas nebuvo lemiantis, dėl kurio buvo suteiktas kreditas. Viena iš atsargumo priemonių buvo laidavimas. Iš atsargų ir balansų išieškoti būna sunku, todėl prašoma laidavimo. Su atsargomis yra sudėtinga, nes jos nusidėvi. Laidavimo sutartis jam atnešė K. Tuo metu jis nežinojo, kad tai suklastoti parašai. Nebuvo tada tvarkos tokios, kad vertinti laiduotojų kreditingumą. Visas komitetas mato pasiūlymą. Jei vadybininkas nesiūlo laidavimo, tai pasiūlo komitetas. Įmonės reikalas išsiaiškinti, ar laiduotojai sutinka laiduoti. Jam nekilo jokio įtarimo dėl to, kad laiduotojai senyvo amžiaus, gyvena toli. K. buvo docentas, kėlė pasitikėjimą. Laiduotojai aiškūs iš paraiškos, kas yra akcininkai. Jis nežino, kas siūlė laidavimą, ar jis, ar komitetas. Dėl laiduotojų tinkamumo klausimų nebuvo iškilę. Tuo metu praktikos važiuoti gyvai žiūrėti medžiagų nebuvo. Vėliau atsirado ta praktika. Nevažiavo šiuo atveju žiūrėti. Vertino tai iš balansų, iš pasitikėjimo. Kai buvo sutarčių pakeitimai, kai buvo perduoti spec. padaliniui, jie važiuodavo į vietą įsitikinti, įvertini tas atsargas. Nemokų klientą išieškojimo padaliniui perduodavo vadybininkas, tai jis padarė šiuo atveju. Jis bandė išsiaiškinti, kodėl nemokamas kreditas. Bendravo telefonu ir el. paštu. su pasikeitusiu direktoriumi. Naujo direktoriaus pavardės nežino. Tai nebuvo R. Vienu momentu buvo pokalbis su R. dėl „(duomenys neskelbtini)“ atėjimo į banką, pasitarė banke ir atsisakė. R. suprato kaip „(duomenys neskelbtini)“ verslo partnerį. Jis nepamena, ar žinojo, kad M. R. motina. Atsimena, kad akcininkai nebuvo susiję su įmonės veikla, joje nedalyvavo. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ kredito su R. bendrauti neteko. Teko dėl „(duomenys neskelbtini)“ kažkada. Dėl kredito pratęsimo kreipdavosi direktorius. Kas metai atsinaujinamas kreditas, laidavimo sutarčių pakeitimai irgi būdavo pasirašomi. Tiek laidavimas, tiek pakeitimai buvo atiduoti greičiausiai K. Direktorius pasirašydavo banke. Prekių atsargų patvirtinimo pažymą pateikdavo direktorius. Kitose įmonėse bendraujama būdavo ir su buhaltere. Su K. jo niekas nesiejo. Tai klientas iš gatvės. Klientas pristatyme parašė, kad jis docentas, išsilavinęs ir pan. Vadovas informavimo apie laiduotojus, nes asmens kodas rodo jų amžių. Pagal šią sutartį buvo mokamos palūkanos, nevėlavo, augo apyvartos, bet kai prasidėjo krizė, tai šiai įmonei smuko pardavimai. Negali teigti, kad įmonė pasidarė nemoki dėl krizės. Problemos prasidėjo, kai smuko paradavimai, atsirado vėlavimai, bet dengė kreditą vėluojant. Šita įmonė tikrai nepaėmė paskolos, kad apgaule užvaldyti banko pinigus. Jie ėmė paskolą veiklos apimtims didinti. Bankas jam atsakomybės netaikė dėl šios situacijos. Nemano, kad jis kaip verslo klientų vadybininkas turi atsakyti savo turtu. Jis nežino, kiek buvo sumokėta palūkanų. Vadovo asmens dokumentų kopijas lyg ir darė, bet nepamena. Kai asmuo atidaro sąskaitą, yra kortelės, tai ten tikrinami dokumentai. Galėjo turėti K. parašą, bet laiduotojų paršų greičiausia ne. Kreditas buvo pervestas į sąskaitą, kuri buvo SEB banke. Kiekvienas projektas yra unikalus. Jeigu būna įdėta papildoma sąlyga, kad apyvartinių lėšų kredito įmonė įvykdžiusi visas numatytas sąlygas, gali persivesti į savo atsiskaitomąją sąskaitą ir naudoti pagal savo poreikius, tai yra vienas variantas. Jeigu būna konkrečiai apmokėti tam tikras sutartis, tai kitas variantas. Šiuo atveju buvo leidžiama laisvai disponuoti pinigais. Kredito pratęsimo metu įmonė tikrinama vėl, iš naujo analizuoja bankas įmonės veiklą, finansus, priima arba stiprinančias banko pozicijas kažkokias papildomas sąlygas, arba numato dalinius grąžinimus. Pratęsiant sutartis šiuo atveju reikia žiūrėti komiteto komentarus. Bankas pratęsė sutartis, nes tokia praktika. Nėra, kad bankas ateitų ir nutrauktų apyvartines lėšas. Šiuo konkrečiu atveju neatsimena, kokios buvo papildomos užtikrinimo priemonės, sąlygos, pratęsiant sutartis. Buvo pakeitimai dėl laidavimo. Greičiausiai jis tvarkė pakeitimus. K. dirbo apie metus. Paskutinis pakeitimas buvo su nauju direktoriumi. Paskui įmonė pradėjo šlubuoti. Nebuvo tokių minčių, kad įmonė galėjo neatsiskaityti. Praktikoje primą kartą susidūrė su suklastojimu. Jeigu nebūtų buvę laiduotojų, kreditas būtų neišmokėtas ir greičiausiai kalbėtų su kredito komitetu, kad laiduotojai atsisako laiduoti. Tai yra viena iš papildomų slaugų ir tik įvykužius visas sąlygas gaunamas kreditas. Nepamena, kad įmonei reikėjo padidinti įstatinį kapitalą ir kas įnešė pinigus. Jeigu kredito sutartis buvo pratęsta, tai greičiausia įmonė padidino įstatinį kapitalą. Pratęsiant buvo imtasi užtikrinimo priemonių. Nežino, ar klientas įvykdė tas sąlygas, bet mano, kad įvykdė, nes nebūtų pasirašytas antras pakeitimas. Apie akcininkų įnašus nieko nežino.

Liudytojo J. V. parodymais, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. Nežino apie ką šita byla, gal ir pamena, kad buvo apklaustas, bet nepamena dėl ko. Pilnai nepamena, ar darė būtent 1000 Lt pavedimą. Buvo, kad kelis kartus mokėjo už R. vaikų draudimus. R. pateikė jam duomenis, jis padarė p pavedimus. Neatsimena, iš kur gavo 1000 Lt, bet greičiausiai R. davė tuos pinigus. R. dabar jam neskolingas. Neatsimena, ar grynais pinigais davė. Jis nežino, kam reikėjo pervesti pinigus. Žinojo, kad draudimus reikėjo sumokėti. R. tuo metu dirbo su reklama, ir jis pas jį dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. R. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku ir direktoriumi. Neatsimena, ar R. sakė, dėl kokių priežasčių reikia pervesti pinigus. Neatsimena, kaip padarė mokėjimą, bet greičiausiai elektronine bankininkyste naudojosi. Neatsimena, ką nurodė mokėjimo paskirtyje. Gal R. jam pateikė, ką nurodyti mokėjimo paskirtyje, tačiau šalia jo nestovėjo. R. buvo areštuotos sąskaitos, tai buvo po „(duomenys neskelbtini)“ bankroto.

Liudytojo D. T. parodymais, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas kreditas. Kaip užtikrinimo priemonės buvo įkeistos atsargos, laiduota. Kreditas buvo patęstas kelis kartus. Paskola buvo apie 400000 Lt, suteiktas apyvartinėms lėšoms. Kreditas nebuvo grąžintas, dėl ko bankas patyrė nuostolių. Kreditas iki šios dienos negrąžintas. Negali pasakyti, kaip buvo pasirašyta sutartis tarp banko ir laiduotojo. Jis pasirašė kaip banko atstovas, su klientu pasirašymą organizavo vadybininkas. Parašą pirmą deda ne jis. Sutartis ruošdavo asistentai, jis dėdavo vizą, tikrindavo banko juristas, jis vėl deda vizą, vadybininkas pasižiūrėjęs tvirtina, toliau pasirašydavo arba jis, arba klientas. Eiliškumas čia nebuvo labai apspręstas. Laidavimo sutartis pasirašoma pas vadybininką, arba vadybininkas vykdavo pas laiduotoją. Nemano, kad sutartis buvo paduota trečiajam asmeniui nuvežti pasirašyti ir grąžinti. Pagal procedūrą to daryti negalima. Šiuo atveju nežino, kaip buvo. Paprastai ir laidavimas, ir kredito sutartis pasirašoma tuo metu, nes pasirašo tie patys žmonės. Kredito sutartį pasirašo banko darbuotojas ir įmonės vadovas, laidavimą pasirašo akcininkai. Kredito ir laidavimo sutartys gali būti pasirašytos tuo pačiu metu, o šiuo konkrečiu atveju, nežino ar taip buvo, nes neprisimena. Iš banko pusės jis pasirašė. Jis neatsimena, ar ant laidavimo sutarčių buvo laiduotojų parašai ar ne, kai jis pasirašė. Dėl V. atsakomybės banke jam nėra žinoma. Jam nekilo tada klausimų, ar tinkamas laidavimas. R. jam nebuvo pažįstamas kaip fizinis asmuo, kaip juridinio asmens atstovo jo nežinojo. Visada buvo keliamas reikalavimas, kad prie vadybininko būtų pasirašoma sutartis. Vadybininkas nustato asmens tapatybę pagal jo pateiktą dokumentą. Nežino, ar vadybininkas buvo kompetentingas tikrinti, ar nesuklastoti dokumentai. Mano, kad vadybininkas turėjo tikrinti parašą sutartyje ir ant asmens dokumentų. Kreditavimo byloje būdavo saugomos asmens dokumentų kopijos. Ar „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo palūkanas, jis nežino. Beviltiškam skolininkui kreditas paprastai nepratęsimas. Ar įmonė gali vykdyti įsipareigojimus, prašant pratęsti paskolos sutartį, bankas vertindavo, tikrindavo įmonės būklę, vadybininkas, sprendimą priimdavo komitetas. Vadybininkui duomenis pateikinėdavo visos įmonės, pildydavo paraiškas, teikdavo buhalterinius dokumentus, balansus. Nežino, ar bankas buvo įtrauktas į bankrutuojančios „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą. Negali pasakyti, ar pasirašant laidavimo sutartį laiduotojų asmens tapatybės dokumentų kopijos turėjo būti pateiktos, neprisimena tos tvarkos. Tuo metu buvo verslo klientų vyresnysis projektų vadovas. Susirinkimų metu nuolat akcentuodavo dėl sutarčių pasirašymo tvarkos. Paskolų komitete jis nedalyvaudavo, dėl ko bankas nusprendė suteikti paskolą minėtai įmonei, negali pasakyti. Jie komiteto sprendimo nebetikrina, pasirašo. Komitetas pirmą kartą svarstydamas laidavimo sutarties nemato. Komitetas gali iškelti sąlygą, kad reikia laidavimo. Pats laidavimas, po kurio pasirašoma sutartis, turi esminės reikšmės dėl kredito suteikimo, nes tai užtikrina kredito grąžinimą. Bankas turėjo pasirašyti su laiduotojais sutartį. Jis neatsimena, ar laiduotojai atvyko, ar vadybininkas buvo nuvykęs pas juos. Kai klientas pasirašinėjo sutartį, jis nedalyvavo.

Liudytojo G. K. parodymais, kad 2001 m. pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Per keletą metų išplėtojo veiklą iki tokio lygo, kad teikiamos medžiagos buvo ne tik „(duomenys neskelbtini)“, bet ir rinkoje. Tam tikru momentu jau brendo būtinybė atskirti tą veiklą, nes kuo plačiau buvo pradavinėjamos žaliavos rinkoje, tuo labiau grįždavo reakcija, kad jie yra konkurentai. Tai pakišo mintį atsiskirti veiklą, kaip tiekėjas ir reklamos gamintojas. 2007 m. buvo padarytas sprendimas veiklą perkelti į atskirą sferą. Nusprendus, kad įmonė bus steigiama, reikėjo žmonių, patalpų, išspręsti likučių ir apyvartinių lėšų klausimus. „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų lėšų neturėjo, dėl to buvo aišku, kad reikės skolintis iš banko apyvartines lėšas. Preliminariai buvo derinta su banku. Buvo įsteigta įmonė. Likučiai buvo parduoti su sąskaita už savikainą. Įmonė steigiama buvo M. vardu. Sutvarkius formalumus, buvo pradėtas paskolos procesas. Sutartį dėl paskolos jis perdavė R. R.. Tyrimo metu klausė, kaip konkrečiai buvo pasirašyta laidavimo sutartis, tai buvo arba R. į rankas paduota, arba per administratorę. Laidavimo sutartį gavo su M. parašais, pateikė ją bankui. 2008 m. sutartis buvo pratęsta. 2009 m. pradžioje buvo jo sprendimas išeiti iš įmonės. Steigti įmonę buvo R. sprendimas. Naujos įmonės akcininku buvo M. Dėl to nusprendė R. R., o įmonės steigimą organizavo jis. Buvo juristas, kuris ruošė dokumentus. Į įstaigas dokumentus dėl įmonės teigimo nešė jis. Už akcininką pasirašė M. M. matė vieną ar du kartus. Kai kurie dokumentai buvo pasirašyti kartu, o kiti dokumentai buvo pateikiami per R. Naujos įmonės vadovu tapo jis. Nekilo klausimas, kas bus direktorius. Galutinius sprendimus tvirtino savininkas R. R. M. sprendimuose nedalyvavo, bent jau jam tai nebuvo žinoma, kad dalyvautų. Savo tiesioginiu vadovu visą laiką laikė R. Kad reikės apyvartinių lėšų, reikės kreiptis į banką, buvo aišku dar neįsteigus įmonės. Tarėsi su R. R. Buvo svarstymai, ką daryti su apyvartinėmis lėšomis. Jis kaip vadovas siūlė variantus, galvojo pasiskolinti lėšų ar iš įmonės, ar iš R., kaip fizinio asmens, ar iš banko. Negali pasakyti, kas tiksliai pasakė, kad reikia eiti į banką. Į banką ėjo pats asmeniškai. Banke bendravo su A. V. Banke domino sąlygos, terminai, kokios palūkanos. Prieš svarstymą banke, įmonė užpildo prašymą. Ją užpildė finansininkė, jis ją pasirašė. Tai banką dominanti informacija. Paraiškoje rašė, kad bus arba „(duomenys neskelbtini)“, arba R. akcininku, bankui pateikė tokią informaciją. Nežino, kada ir kas pasakė, kad reikės laidavimo. Bankas kėlė sąlygą laiduotojui, kad tai būtų savininkas. Jam nebuvo siūlyta laiduoti. Su R. buvo derinama aplinkybė dėl laiduotojų. Jis perdavė informaciją, kad riekės laiduotojo. Savininkas buvo M., tai bankas norėjo apsidrausti. R. sutiko. Jis su laiduotojais tiesiogiai nekalbėjo. Tuo metu dirbo R. daug metų, neturėjo pagrindo juo nepasitikėti. Dėl M. pasirašymo aplinkybės jis neprisimena. Nežino, iš kur ji atsirado. Dėl M. buvo kalbėta. Gal laidavo ji dėl to, kad ji buvo sutuoktinė. Neatsimena kreditavimo ir laidavimo eiliškumo. Kreditavimą pasirašė banke, o laidavimo sutartį jis paėmė iš banko. Kai pasirašė kreditavimo sutartį, laidavimo sutartis dar nebuvo pasirašyta. Laidavimo sutartį paėmė iš banko tuščią, be parašų R. Jam ją davė V., Galėjo duoti arba jis, arba jo padėjėjas. Nepamena konkrečiu atveju, kas padavė jam sutartis. Banko darbuotojai paaiškino, kad laiduotojas gali atvykti į banką pasirašyti arba duoti sutartį. Visus dokumentus, ant kurių reikia M. parašų, padavė R. R. patikino, kad bus laiduotojų parašai. Sutarties tekstas buvo surašytas. Nežino, kas bankui nurodė M. Pildant kreditavimo paraišką lyg nenurodė galimų laiduotojų. Po kažkurio laiko gavo laidavimo sutartį su parašais. Pasitikėjo R., nebuvo minčių, kad kažkas gali būti negerai. Nuvežė sutartis į banką, padavė vadybininkui. Pratęsiant sutartį banke, jis dar dirbo minėtoje įmonėje. Paėmė tuščias sutartis, padavė R. Prie laidavimo sutarties Nr. 2 jau jis įmonės direktoriumi nebebuvo. Po jo vadovų nebuvo, vėliau paskyrė R. Nepamena, kas įmokėjo įstatinį kapitalą, įteigus įmonę. Tai buvo gal 10000 Lt. Neatsimena, ar M. įmokėjo. Dėl laidavimo su M. nebendravo. Telefonu pokalbio nebuvo. Jis neatsimena tokio pokalbio. Žinojo, kad M. yra (duomenys neskelbtini) giminaitis. M. jam nesakė, kad nesutinka būti laiduotoju. Jis norėjo plėsti veiklą. „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu turėjo atsargų. Jas pardavė „(duomenys neskelbtini)“. Už medžiagas įmonė neatsiskaitė, nes nauja įmonė neturėjo tokių pinigų. Dėl atsiskaitymo už prekes buvo sutarta, kad „(duomenys neskelbtini)“ perka medžiagas savo reikmėms kiekvieną mėnesį, tarkim už 100000 Lt, sumoka 80000 Lt, o 20000 Lt nukreipia skoloms. „(duomenys neskelbtini)“ įsisteigė ir pirko medžiagas skolon. Už jas nebuvo atsiskaityta, balanse buvo apskaitomos. Išmokėti planavo iš pelno laikui bėgant. Tas prekes įkeitė kreditui užtikrinti. Už jas nebuvo pilnai atsikaityta. Atsiskaitymą vykdė tomis pačiomis medžiagomis, jas imdavo tam tikrais kiekiais, taip buvo mažinama skola. Medžiagų kiekis įmonėje kito todėl, kad tos medžiagos parduodamos, jas pildė, jos keitėsi. Jos buvo sandėliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kiek bankas prašydavo informacijos apie medžiagas pratęsiant sutartis, tai jie pateikdavo. Paraišką užpildė finansininkė. Konkrečioje paraiškoje būna nurodomi akcininkai. Ar paraiškoje buvo nurodytas akcininko asmens kodas, nežino, nes ne jis pildė. Bankas iš paraiškos gali sužinoti asmens kodus. Nemano, kad akcininko asmens kodas yra slapta informacija. Banko sąlyga buvo padidinti įstatinį kapitalą 2008-12-05, nes kitaip nebūtų pratęsta sutartis. Neatsimena, kas didino tą įstatinį kapitalą. Akcininkas turėjo priimti sprendimą dėl kapitalo padidinimo. Su M. jis asmeniškai to nederino. Jis pas jį atvykęs nebuvo, prie jo akių nepasirašė. Medžiagos buvo parodytos kaip skolos tiekėjams. Įkeistos ne skolos, įkeisti likučiai. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo medžiagas, kurias gavo iš „(duomenys neskelbtini)“. Paraiškoje buvo eilutė – nurodyti pirkėjo skolas, skolas tiekėjams, tai jos turėjo būti nurodytos ten, nes tai buvo pagrindinės skolos. Įmonė buvo skolinga už medžiagas. Medžiagas realiai buvo gavę. Medžiagos perėjo į balansus į sandėlio likučius ir atsirado skola. Banko paraiškoje turėjo būti nurodyti medžiagų likučiai ir skolos. Patirčių su bankais nėra iki kredito sutarties sudarymo laiko turėjęs. Banko sąskaitą gal ir turėjo SEB banke. Dėl paskolų nepamena, kad būtų forminęs. Asmeninių paskolų galėjo būti. Asmenines paskolas ėmė SEB banke. Prieš paskolos įmonei gavimą, jis SEB bankui buvo žinomas. V. jis nesakė, kad yra docentas. Jis yra mokslų daktaras. „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė sąskaitą buvo Ūkio banke. Žinojo, kad M.yra R.mama, o M. jo patėvis, kad jie gyvena Aukštadvaryje. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gamybinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo susijusi su LED gamyba. M. neturėjo nieko bendro su lemputėmis. Preliminariai su V. aptarė, paklausė, papasakojo, kokia mintis, ar bus galimybė pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Galvojo, kad akcininkai bus „(duomenys neskelbtini)“ arba R. Iš pelno galvojo atsiskaityti. Matė, kokie pardavimai, kokia galimybė uždirbti. Jis rezultatus analizavo, matė, kad yra galimybė uždirbti. Neplanavo pavogti iš banko pinigų. Nekilo minčių imti paskolą ir jos negrąžinti. Bankas nemokėjo tiesiai į sąskaitą tų pinigų, lyg mokėjo tiekėjams. Pirmas mokėjimas iškeliavo tiekėjams. Banko kontrolė vyko per finansus, kas ketvirtį buvo teikiami dokumentai. Neatsimena, kiek buvo sumokėta palūkanų bankui. Paskolos sutartį pratęsti reikėjo, nes įmonės veikla plėtėsi ir per metus nespėjo uždirbti tiek. Bankas nesutiko suteikti ilgalaikę paskolą, bet suteikė tik metams. Schema buvo svarstoma kas metus. Pasibaigus pirmiesiems metams, įmonė matė realias galimybes atsiskaityti su banku. Įmonės veikla sustojo, kai „(duomenys neskelbtini)“ nustojo mokėti už medžiagas. Pusė medžiagų buvo tiekiama „(duomenys neskelbtini)“. Mokėjimai buvo, bet jie vėlavo. Apie 40-50 proc. pardavimų buvo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo susitarimas, kad įmonė parduoda medžiagas už tam tikrą sumą, sumoka 70-80 proc., o likutis eina skolos dengimui. Jei įmokos sutrinka, tai atsiranda skylė. 2008 m. visame pasaulyje buvo krizė, Lietuvoje ji pasijautė 2009 m. Krizė atsiliepia pardavimams, jie krinta. Jis išėjo iš darbo 2009 m. pradžioje. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ išsiskyrė, nes konkurentai nenorėjo pirkti iš „(duomenys neskelbtini)“, kaip iš konkurento. Proporciškai didėjo pašaliniai klientai. „(duomenys neskelbtini)“ gamyba buvo aprūpinama visada. Pašaliniai klientai nebuvo visi 100 proc.mokūs. Jo alga buvo pastovi. Negaliu pasakyti, kodėl laiduotoju nebuvo jis, R.ar „(duomenys neskelbtini)“. Laidavimo sutartis buvo perduota tiesiai į rankas, arba R. žmogui. Galėjo būti, kad dokumentus paliko administratorei. Kiek žino, tai M. negamino LED Aukštadvario kaime. Jis sprendė technologinius klausimus. Jo tikslas buvo išsiaiškinti banke, kokie galimi variantai laiduotojams pasirašyti, arba laiduotojai vyksta į banką, arba sutartį galima jiems nuvežti. Tokią žinią perdavė R. Jis sakė parvežti sutartį. Neatsimena, ar skambino M. telefonu. Kai gavo paskolą, medžiagos buvo parduodamos „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ kurį laiką atsiskaitinėjo, paskui mokėjimai pradėjo strigti. Laidavimas buvo parankus tik bankui. Sąlyga dėl laidavimo buvo pateikta po komiteto sprendimo. Be laidavimo mano, kad kredito nebūtų gavę. Interesas surasti laiduotojus ir pasirašyti laidavimo sutartį buvo to asmens, kieno buvo verslas. Verslas buvo R. Jis buvo samdomas žmogus, buvo vadovas. M. niekur nedalyvavo, jokių sprendimų nepriiminėjo. Sprendimas atskirti įmones buvo R. Išeidamas iš „(duomenys neskelbtini)“ padarė susirinkimą, kuriame buvo ir R., sakė nedaryti skubotų sprendimų. Finansinių atskaitomybių jam niekas nepateikė vėliau. Laidavimo sutartis su laiduotojų parašais bankui nuvežė jis, kaip įmonės vadovas. Iš kredito 400000 Lt buvo nupirkta medžiagų, bet „(duomenys neskelbtini)“ ne už visą šią sumą buvo parduota medžiagų. Tame tarpe iš visų medžiagų buvo parduota ir „(duomenys neskelbtini)“ Ne pinigai buvo pervesti medžiagoms įsigyti, o buvo pirktos medžiagos. Jas vežėsi ir sandėliavo. „(duomenys neskelbtini)“, tai ta pati bendrovė, tik pakeitusi pavadinimą. Jo valdymo laikais „(duomenys neskelbtini)“ pinigus gavo ne sau, o buvo sumokėta tiekėjams. Kai gauna sąskaitą iš tiekėjo, tai pateikia sąskaitą bankui ir jis sumoka. Kai gaunami pinigai pardavus už prekes, jos pervedamos į įmonės sąskaitą. Įmonė disponavo pinigais, kurie įkrito, kai buvo gauti iš klientų. Prekės buvo parduodamos „(duomenys neskelbtini)“, ne R. Asmeniškai R. pinigai nebuvo perduoti. Įmonės tarpusavyje turėjo faktoringo paslaugą. Faktoringas – tai pardavimas su atidėjimu, nelaukiant to termino sumoka bankas. Faktoringo sutartis lyg nebuvo drausta.

Liudytojo L. A. parodymais, kad R. buvo akcininkas ar vadovas iš SEB banko klientų. Jau 2 m. nebedirba SEB banke, kuriame dirbo nuo 2002 m. iki 2003 m. verslo klientų vadybininko asistentu. Nuo 2004 m. iki 2008 m. dirbo verslo klientų vadybininku, nuo 2011 m. specialių kreditų administravimo vadovu. Nuo 2011 iki 2013 m. dirbo verslo klientų grupės vadovu Kauno filiale. R. jam sukelia asociacijas su „(duomenys neskelbtini)“. Su „(duomenys neskelbtini)“ R. irgi galėjo būti susijęs. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ girdėti. Jie buvo SEB klientai. Jam asmeniškai jų administruoti neteko. Gal su G. M. 2009-2010 m. buvo nuvykęs į įmonę kažkuriuo metu, nes tuo metu buvo specialiųjų kreditų administravimo departamento vadybininku. Galėjo ta įmonė būti priskirta prie probleminių klientų. Problemiški klientai buvo tie, kurių finansinė būklė nebuvo gera, kad vykdytų finansinius įsipareigojimus bankui. M. galėjo dirbti kurį laiką su ta įmone. Su M. buvo nuvykę į įmonę (duomenys neskelbtini). sankryžoje, priešais „(duomenys neskelbtini)“. Gali tai būti (duomenys neskelbtini) Žino, kad ten lankėsi, bet tikslo nepamena. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu buvo. Kažkoks dokumentas gal ir buvo rodomas per apklausą. Tai galėjo būti kredito komiteto sprendimas. Iš užkoduoto dokumento pavadinimo aišku, kad tai kredito komiteto dokumentas. Vadybininko pareiga išnagrinėti situaciją ir pasiūlyti sprendimo variantą. Jo pritarimo reikėjo. Su M. teko apžiūrėti atsargas. Kiek pamena, buvom pravesti pro sandėlį, bet neskaičiavo, ką rado. Kiek pamena, tai buvo daug į ritinius suvyniotų plėvelių. Tai reklaminės medžiagos, kurios buvo įkeistos bankui. Neatsimena, ar siūlė atidėti paskolos mokėjimą. Aš dabar galiu tik daryti prielaidas nepamatęs dokumentų. Iš įmonės juos pasitiko kažkas, tik nepamena kas, ar tai R., ar vadovas kažkoks. Gali būti, kad pasitiko R. Nebuvo tuo metu įsitikinę, kad apžiūri „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas. „(duomenys neskelbtini)“ teigė, kad tai jo patalpos ir medžiagos, tai jai ir tiki tuo. Apžiūrėti reikėjo prieš teikiant pasiūlymą dėl kredito atidėjimo, įsitikinti, kad vykdoma veikla, o ne dėl to, kad suskaičiuoti atsargas. Įsitikina, ar yra medžiagų, žmonių, ar įmonė iš vis neužrakinta. Kiek atsimena ten viskas veikė. Banką tuo metu atstovavo G. M. Banke bendraudavo arba su įmonės vadovu, arba su akcininku. Nepamena, ar jam buvo žinoma, kokios įmonės vadovas ar akcininkas buvo R. Nuo kelio buvo nuorodos, skiriamieji ženklai ir adresas turėjo sutapti su tos įmonės adresu, iš to ir sprendė, kad tai ta įmonė, kur jie turėjo nuvykti. Nepamena, ar jų vizitas buvo dokumentuojamas. Galėjo pateikti kredito komitetui informaciją žodžiu ar raštiškai. Įmonės atstovo parašas po jų apsilankymo, mano, kad nefiksuojamas. Įmonė papildomai po jų apsilankymo teikė paraišką dėl atidėjimo, tai turi būti prašymas ar elektroninis laiškas. M. buvo vadybininkas, kiek pamena. Jis buvo kontaktinis žmogus su įmone. Jis buvo M. vadovas.

Liudytojo R. R. parodymais, kad nuo 2000 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kaip vadybininkas, paskui kaip vadovas nuo 2009 m. balandžio. 2009 m. iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjus K., pradėjo dirbti direktoriumi. Pagrindinė veikla buvo prekyba reklamos medžiagomis. Prekiavo Lietuvoje, Baltijos šalyse. Didžiausias klientas buvo „R“. Prasidėjus krizei, sumažėjo pirkimai, daug įmonių bankrutavo. Tada ieškojo būdų, pradėjo teikti kitas reklamos paslaugas. Įmonė dirbo pelningai. Sudarė sutartis su žiniasklaida, radiju. Kai jis atėjo, įmonėje dirbo iki 20 žmonių. Kai pradėjo dirbti direktoriumi, išsiplėtė iki 30 žmonių. Įmonė generavo apie 3000000 Lt lėšų. Apie gruodžio mėnesį gavo pranešimą, kad turi negrąžintą paskolą bankui. Tokios sumos iš karto būtų negalėję grąžinti, butų trūkę apyvartinių lėšų. Buvo sutarta pratęsti sutartį, pasirašytas pratęsimas. Pasirašyti mokėjimų grafikai ir įkeistos medžiagos. 2010 m. pradėjo mokėti, būdavo, kad vėluodavo, bet vykdė įsipareigojus. Per 2010 m. sumokėjo apie 70000 Lt. Prasidėjo vasarą ginčai su „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriais, įmonei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nematė galimybės tęsti veiklos, todėl išėjo iš direktoriaus pareigų 2010 m. rugsėjo mėnesį. Vėliau pakeitė pavadinimą į „(duomenys neskelbtini)“. Jam, kaip direktoriui, už įmonę su banku teko pasirašyti sutarties pratęsimą. Tai turėjo būti 2009 m. gruodžio mėn. Tai buvo pakeitimas Nr. 2. Sutarties pasirašymo nelabai prisimena, greičiausiai pasirašė banke. Bendravo su A. V. Iš karto negalėjo grąžinti visos sumos, todėl buvo sutartis pratęsta, sudėlioti grafikai. Banko atstovai tikrino likučius. Jie atvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo sandėliai. Sandėliuose buvo „(duomenys neskelbtini)“ atsargos. Kitos įmonės ten nesandėliavo savo atsargų. Atstovai patikrino, pasižiūrėjo ir viskas. Visą laiką būdavo dialogas su banku. Nepamena, ar pasirašėme (duomenys neskelbtini) ar banke sutarties pakeitimą. Kad pasirašytų pakeitimą, bankui įkeitė medžiagas. Mokėjo palūkanas. Laidavimo sutarčių bankas nereikalavo. Bankas reikalavo, kad likučių vertė būtų dvigubai didesnė nei paskola. Jie bankui siųsdavo ataskaitas, apyvartas. Jam teko pasirašyti kreditavimo sutartį, bet laidavimo sutarties neteko matyti. M. jam žinomi. J. M. buvo įmonės akcininkas. Su M. apie kredito reikalus neteko bendrauti. M. jam neminėjo, kad yra kreditas ir reikia spręsti kažką. Jam direktoriaus pareigas pasiūlė gal K., gal R. R. su jo vadovaujama įmone buvo susijęs tiek, kad jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirko medžiagas, o jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Banko pranešime buvo įvardinta 400000 Lt suma, kurią reikia grąžinti. Apie kreditą sužinojo darbo eigoje, ir kai gavo įspėjimą. Negali pasakyti, kam buvo paimtas kreditas. Jis buvo paimtas ne jo vadovavimo laikotarpiu. Kai jis pradėjo dirbti, kreditas jau buvo išnaudotas visiškai. Iki šio momento, kad laidavimo sutartis pasirašyta ne paties M., jam nebuvo žinoma. Sužinojo, kai pakvietė į apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Su kaltinamuoju R. apie tai kalbėtis neteko. Per jo vadovavimo laikotarpį sunku pasakyti, kiek ir už kiek apytiksliai pardavė medžiagų Lietuvoje. Parduodami „(duomenys neskelbtini)“ buvo plastikai, organiniai stiklai, vėliavų stiebai. Jie atsiskaitinėdavo. Buvo faktoringo sutartis. Kai prasidėjo krizė, daug kas nemokėjo. Pradžioje „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo, pabaigoje nebemokėjo. Negali atsakyti, kiek „(duomenys neskelbtini)“ liko skoloje, nes nepamena. Įmonės padėtis tapo bloga, kai prasidėjo ginčai su „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirko iš „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamąjį turtą, kad jis neliktų skolingas. Tai buvo baldai. Nepamena tiksliai, kiek sumokėjo. Dalis dengėsi už medžiagų skolas. R. sutarčiai dėl atidėjimo neprieštaravo. Jis dėl kredito sutarties pakeitimo Nr. 2 diskutavo su banku. Su R. nebuvo aptariama ši situacija. Neįsivaizduoja, kaip galėjo atsirasti laidavimo sutartys. Jis ėmė 20000 Lt vartojimo paskolą iš Ūkio banko, reikėjo laiduotojų. Apie laidavimo sutartį SEB jis nieko nežino. Jis priiminėdavo sprendimus kaip direktorius, pasiūlė, kad įmonės pavadinimas neatitinka veiklos, todėl M. dėl pakeitimo sutiko. Retai bendraudavo su M. Dažniausiai jis atvažiuodavo į ofisą. Su akcininku dėl pratęsimo nesitarė. Bankas nustatė sąlygas. Jiems neužteko lėšų iš karto sumokėti tiek pinigų, būtų turėję stabdyti veiklą, todėl pasirašė dokumentus dėl kredito pratęsimo. Jis priėmė sprendimą pratęsti kreditą. Nepamena, kada buvo pateiktas bankui sprendimas dėl laidavimo. Ataskaitas apie įmonės veiklą, likučius, dokumentus įformindavo buhalterė, o jis pasirašydavo. Neprisimena, kad buvo akcininko sprendimas pratęsti sutartį. Bankas informuodavo, kokius dokumentus reikia pateikti. Jis neskaitė tos kredito sutarties. Jam pasakė banko atstovai, arba uždaro įmonę, arba sudaro grafikus. Neatsimena, kaip vyko pirmas susitikimas su banku. Kiek pamena, kreipėsi V. ir sakė, kad baigiasi kredito sutartis. Prekių atsargų, kurias reikia įkeisti, pažymas pateikė jis, jas tvirtino savo parašu. Įkeitimų pas notarą neteko pasirašyti. Pažymose nurodyti duomenys atitiko faktinę situaciją. Buvo atvažiavę du žmonės iš banko, bet Andriaus lyg nebuvo. Tokia buvo banko tvarka, atvažiuoti, pasižiūrėti, kas įkeičiama. (duomenys neskelbtini) buvo registruota jų įmonė. Tos patalpos buvo nuomojamos. Kitos įmonės tose patalpose nežino, ar saugojo kokias nors medžiagas. Vadybininku dirbo (duomenys neskelbtini). Jis kaip vadybininkas negali žinoti, ar įmonė turi atsargų, prekių turėjo. Jo pagrindinė veikla buvo susijusi su žiniasklaida. Tai buvo reklama laikraščiuose, radijuje, televizijoje. Nupirktas medžiagas „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ persiveždavo į gamyklą. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daug gamybinių patalpų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo 8 sandėlis, „(duomenys neskelbtini)“ – 11. Banko atstovus vedė į 8 sandėlį. Medžiagas pasiimdavo savo transportu. „(duomenys neskelbtini)“ gamyba vyko kituose sandėliuose, tikriausiai irgi nuomojosi. Su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu teko daug bendrauti, kai dirbo. Su R., kai buvo įmonės direktorius, nesitardavo. Tarėsi su juo, kai „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo nemokėti. Bendrauta buvo su visais skolingais klientais. Kai pradėjo dirbti įmonėje, joje dirbo 7-8 žmonės. Paskui gavosi virš 30 žmonių, jiems trūko baldų. Išsinuomojo administracines patalpas tuo pačiu adresu. Nežino kitų banko vadybininkų, kurie užsiiminėjo jų įmonės paskola. Iš banko atstovai buvo atvykę. Prisistatė, kad iš banko. V. su jais nebuvo. Jo vadovaujama įmonė buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl to buvo sunku dirbti. Jis parašų neklastojo. Jo žiniomis R. irgi neklastojo. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandėlius Kaune ir Šiauliuose. Bankui buvo pranešta, kad medžiagos iš Šiaulių perkeltos į Kauną ir visos atsargos yra viename sandėlyje. „(duomenys neskelbtini) „ Vilniuje sandėlių neturėjo. Nepamena, kokiai sumai buvo medžiagų likutis, kai atvyko banko atstovai. Mano, kad likutis buvo didesnis nei 800000 Lt. Bankui kas ketvirtį siųsdavo apie atsargų likučius, apie pasikeitimus, sumažėjimus. Po pasirašyto pakeitimo Nr. 2 buvo grąžinta apie 70000 Lt. Buvo keli bankiniai pervedimai. Per 6 – 7 mėnesius sumokėjo 70000 Lt. Apribojimą uždėjo dėl turto įsigijimo iš „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje. Nežino, kada buvo iškelta bankroto byla „(duomenys neskelbtini)“. Kai nebematė, kad įmonė gali gyvuoti toliau, išėjo iš darbo. Šiuo metu jis turi savo verslą. Bankrotas įmonei, kai jis išėjo, nebuvo paskelbtas. Po jo įmonės direktorius buvo R.

Liudytojo G. M. parodymais, kad yra dirbęs SEB banke. Su R. yra susitikęs kelis kartus, nes jis buvo jo klientas. Trumpai bendravo su R. SEB banke dirbo nuo 1997 iki 2014 m. Prieš tai buvo kitas vadybininkas, jis išėjo ir jam perdavė „(duomenys neskelbtini)“ kuruoti. R. vadovavo tai įmonei. Buvo paimtas kreditas. Buvo krizinis laikotarpis, o jis dirbo su probleminiais klientais. Jis vykdė įsipareigojimų vykdymo kontrolę, kalbėjosi su klientu, po kiek gali grąžinti kreditą. Buvo pablogėjusi finansinė situacija. Iš pradžių bankas identifikuoja problemą, pamatęs, kad mokumui iškilo grėsmė, kalbasi su klientu, galvoja, kaip spręsti problemą. Iniciatyva buvo iš banko. Važiavo tikrinti atsargas su L. A. į Aleksotą, gatvės pasakyti negali. Jiems buvo parodytos atsargos, tai buvo popierius, strypai metaliniai. Jis bendravo su R. Visos įmonės, kurios įkeitusios atsargas, buvo periodiškai tikrinamos. „(duomenys neskelbtini)“ atveju tik atsargos buvo įkeistos, daugiau nieko. Kiek pamena, atsargų vertė atitiko skolintą sumą. Jie žiūri balansus. Vizualiai pasižiūri, kad yra kažkoks kiekis medžiagų. Pagal buhalterinius balansinius dokumentus konkrečiai netikrino atsargų, pasižiūrėjo bendrą kiekį. Balanse yra nurodytas vienas skaičius atsargų. Daugiau nebuvo ką įkeisti. Nekilnojamo turto nebuvo. Kaip papildomas apsidraudimas buvo akcininkas. Su akcininku bendravimo nebuvo. Mano, kad laidavimas buvo pasirašytas įmonėje. Jis nesiaiškino, kam buvo panaudotas banko suteiktas kreditas. Nežino, ar kreditas buvo grąžintas. Suma buvo apie 300000 Lt. Jis visą laiką bendravo su R., kuris buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kitų asmenų neprisimena. Kai važiavo žiūrėti atsargų, buvo R. ir kiti darbuotojai. Jį patikino R., kad tai „(duomenys neskelbtini)“ medžiagos. „(duomenys neskelbtini)“ žino irgi kaip reklamos įmonę. Kiek pamena, nebuvo iš ko grąžinti kredito, nebuvo svarstomas dalinis grąžinimas. Neatsimena, kas darė pavedimus. Su klientais svarstydavo, kaip jie gali grąžinti kreditą ir po kiek. Neatsimena, ar R. prašė nepranešti akcininkui. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jo didžiausias klientas ar kažkoks išskirtinis. Kiek pamena, įmonės akcininkas buvo fizinis asmuo. Specialių paskolų departamentui įmonė buvo perduota, kai prasidėjo problemos dėl kredito grąžinimo. 2010 m. įmonės nustojo mokėti, nes buvo pasaulinė finansų krizė. Mano, kad palūkanos buvo mokamos. Nes jei nebemoki palūkanų, tai jau viskas. Kol palūkanos mokamos, tai užsiima jo skyrius. SEB lizinge nedirbo. Gali konstatuoti, kad dalis kredito buvo grąžinta ir dalis palūkanų. Kreditas buvo 400000 Lt, iš šitos sumos buvo grąžinta dalis. Liko 105616,64 Eur, palūkanų buvo sumokėta 11686,40 Eur. Negrąžinta bendrai 105616,64 Eur. Negali atsakyti, ar laiku buvo mokamos palūkanos. Jeigu buvo daliniai grąžinimai, tai buvo ir mokamos palūkanos. Kredito gavėjas atsakingas už paskolos panaudojimą. Paskirtis būna nurodyta sutartyje. Ir gavėjęs pats atsakingas, kam panaudos lėšas. Bankas klausdavo apie lėšas, kur panaudota, taip įsitinkindavo, kam panaudotos lėšos. Paprastai pinigai būdavo išmokami į kredito gavėjo sąskaitą. Negali atsakyti, ar į kreditinę sąskaitą buvo vedami tik kredito pinigai.

Civilinio ieškovo AB SEB banko įgaliotos atstovės advokatės Danguolės Kemežytės paaiškinimais, kad buvo grąžinta dalis 400000 Lt kredito ir palūkanų. Liko 105616,64 Eur, palūkanų buvo sumokėta 11686,40 Eur. Negrąžinta bendrai 105616,64 Eur. Negali atsakyti, ar laiku buvo mokamos palūkanos. Jeigu buvo daliniai grąžinimai, tai buvo mokamos ir palūkanos. Kredito gavėjas atsakingas už paskolos panaudojimą. Paskirtis būna nurodyta sutartyje. Ir gavėjęs pats atsakingas, kam panaudos lėšas. Bankas klausdavo apie lėšas, kur panaudota, taip įsitinkindavo, kam panaudotos lėšos. Paprastai pinigai būdavo išmokami į kredito gavėjo sąskaitą. Negali atsakyti, ar į kreditinę sąskaitą buvo vedami tik kredito pinigai. Byloje apklausti liudytojais banko darbuotojai patvirtino, jog buvo nuvykę apžiūrėti įmonės atsargų į vietą. Vizito tikslas – įsitikinti, ar prekių atsargos, kurios įkeistos banko naudai, egzistuoja. Ji mano, kad banko darbuotojai galėjo būti suklaidinti, nes tuo adresu buvo sandėliuojamos ne vienos įmonės prekės ir buvo sudėtinga atskirti, ar būtent tos įmonės atsargos. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atsargos buvo sandėliuojamos tais pačiais adresais. Nemano, kad banko darbuotojai kliudė kažką išsiaiškinti, bet tiesiog buvo pasitikėjimas vadovu. Jie darė prielaidą, kad prekės yra. Paprastai inventorizacijos aktų patikrinti poreikio nebūna. Kredito gavėjas visais atvejais pasirašo už teisingos informacijos pateikimą bankui, taikomos ir sankcijos, visą informaciją teikia įmonės vadovas su buhalterio parašais. Į civilinį ieškinį įeina kreditas, palūkanos, delspinigiai ir bauda – 96881,75 Eur kreditas, 5865,89 Eur yra palūkanos, 563 Eur – delspinigiai, 2305,30 Eur bauda, tai visas civilinis ieškinys. 2007-12-05 SEB bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurias atstovas K., sudarė kreditavimo sutartį. Bankas suteikė 300000 Lt kreditą. Viena iš esminių sutarties sudarymo sąlygų buvo tai, kad bankas pareikalavo įkeisti kredito gavėjo turimas atsargas ir pateiktų akcininkų laidavimus. Šios sąlygos buvo nurodytos kreditavimo sutartyje. Neįvykdžius šių sąlygų, bankas nebūtų suteikęs kredito. Bankui buvo pateiktos akcininkų pasirašytos laidavimo sutartys. Tokiu būdu laiduotojai privalėjo solidariai atsakyti. 2008-12-05 buvo pasirašytas sutarties pakeitimas, buvo padidintas iki 400 000 Lt ir pratęstas grąžinimo terminas. Buvo pareikalauta pateikti laidavimo sutartis. Terminas buvo dar pratęstas vieniems metas, vėl buvo pasirašyti akcininkų laidavimo sutarčių pakeitimai. Visais atvejais buvo tęsiamos prievolių užtikrinimo priemonės. Kredito gavėjas pradėjo nevykdyti įsipareigojimų bankui, dėl to buvo perduoti specialiam skyriui, pradėti išieškojimai. Buvo išsiųsti įspėjimai ir pareikalauta įvykdyti įsipareigojimus. Šis epizodas labai svarbus, nes tuomet buvęs akcininkas R. R. susisiekė su banko specialiu kredito skyriumi ir prašė nedaryti išieškojimo iš jo tėvų, neva pablogėjo po laiško gavimo sveikata. 2010-12-05 R. buvo pats atvykęs į banką ir prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiu akcininku, prisiėmė įsipareigojimus kaip fizinis asmuo, kuris grąžins skolą bankui. Jis įsipareigojo mokėti po 5000 Lt su sąlyga, kad nebus nukreiptas išieškojimas į M. Mokėjimai buvo atlikti tik du po 1000 Lt. Prasidėjus bankrotui, išaiškėjo, kad laidavimo sutartys suklastotos, nes jas pasirašė ne M. Tai leidžia teigti, kad tai buvo suklastota ne vieną kartą. Visais atvejais pasirašė ne tikrieji akcininkai. Visos minėtos aplinkybės rodo, kad buvo bandyta apgaulės būdu įgyti banko lėšas, nes buvo pateikti suklastoti dokumentai. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 300 str. 3 d. Bankui siekiant perimti įkeistą turtą, 2010-02-10 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratorius kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. dėl turo perdavimo. Kaip žinia iš civilinių bylų, vadovas nevykdė teismo įpareigojimų ir neperdavė turto už virš 1000000 Lt ir dokumentų. Pati įmonė neteko lėšų, už kurias galėjo atsiskaityti su kreditoriumi. Šioje byloje visai sumai 1220713 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš R. priteistas nuostolių atlyginimas. Laidavimas būtent prašomas akcininkų, kurie suinteresuoti įmonės veikla. Laiduotojų turtinė padėti neturi būti tokia kaip kredito. Laidavimas užtikriną kredito tęstinumą ir grąžinimą. Tai rimta atsakomybė prieš banką.

2013-06-14 AB SEB banko prevencijos departamento pareiškimu dėl nusikalstamų veikų, kuriame nurodyta, kad 2007-12-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau tekste – kredito gavėjas), atstovaujamos direktoriaus G. K., ir AB SEB bankas sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau tekste – kreditavimo sutartis), pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 400000 Lt kreditas. Užtikrinant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą kreditavimo sutarties pasirašymo dieną – 2007-12-05 buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau tekste – Laidavimo sutartis), pagal kurią laiduotojai J. M. ir R. M. laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas. Taip pat, prievolės įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistos kredito gavėjo prekių atsargos. 2007-12-17 įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistos 800000 Lt vertės prekių atsargos, 2009-01-20 sutartinio įkeitimo lakšto pakeitimu – 1000000 Lt vertės prekių atsargos, 2010-03-20 susitarimu prie įkeitimo lakšto – 800000 Lt vertės prekių atsargos. Šioms prekių atsargoms pagrįsti kredito gavėjas buvo pateikęs 2007-12-10, 2008-12-16, 2010-03-19 išrašus iš įmonės balanso ir 2007-11-30, 2009-06-30, 2010-03-31, 2010-06-28, 2010-08-01 sandėlio likučius. Atsižvelgiant į tai, kad kredito gavėjas neįvykdė savo kreditorinių įsipareigojimų, AB SEB bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu priteisti solidariai iš laiduotojų J. M. ir R. M. 365673,13 Lt sumą. Civilinio proceso metu laiduotojai nurodė, kad laidavimo sutarties, jos priedų, pakeitimų jie nepasirašė ir banke dėl laidavimo sutarties sudarymo, nebuvo. Šioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti Kauno apygardos teismo teisėja 2011-10-20 nutartimi paskyrė atlikti rašysenos ekspertizę. 2012-02-24 Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė specialisto išvadą Nr. 11-3019(11), kurioje nurodyta, kad parašai ir rankraštiniai įrašai esantys laidavimo dokumentuose yra parašyti ne J. M. ir ne R. M. Įvertinus šias aplinkybes, galima teigti, kad aukščiau paminėti laidavimo dokumentai buvo suklastoti, o šie veiksmai atitinka BK 300 str. 3 d. nusikalstamos veikos požymius. Taip pat, AB SEB bankui siekiant perimti bankui įkeistą turtą buvo inicijuotos teisinės procedūros įkeistam turtui perimti. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-02-10 Kauno apygardos teismo nutartimi kredito gavėjui buvo iškelta bankroto byla, šias teisines procedūras inicijavo įmonės bankroto administratorė – Ž. J., kuri 2011-02-22 pranešimu – įspėjimu kreipėsi į kredito gavėjo direktorių R. R. dėl įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui perdavimo, o taip pat, 2011-03-18 pareiškimu dėl teismo nutarties nevykdymo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą (Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00500-11; 2012-04-18 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti; 2012-05-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą apskųstas; 2012-05-31 Kauno miesto apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas), tačiau AB SEB bankui įkeistas turtas, bankroto administratoriui yra neperduotas iki šiol, taip pat neperduoti įmonės dokumentai, patvirtinantys įkeisto turto būklę, o nesudėtingas ir ypatingai didelės kompetencijos nereikalaujantis ikiteisminis tyrimas tęsiamas jau ilgiau nei 2 m. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bankas turi pagrindo manyti, kad kredito gavėjo atsakingi asmenys, siekdami įgyti svetimą, jiems nepriklausantį turtą – AB SEB bankas pinigines lėšas, panaudodami apgaulę, t. y. pateikdami suklastotus laidavimo sutarčių dokumentus, galimai suklastotus įmonės dokumentus, pagrindžiančius įmonės turtą, galimai iš anksto žinodami, kad įgyto kredito bankui negrąžins, kreipėsi į banką dėl kredito gavimo, jį gavo ir iki šiol negrąžino. Dėl šių neteisėtų veiksmų AB SEB bankui buvo padaryta 365673,13 Lt žala (1 t. b. l. 20-21).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G. K., 2007-12-05 pasirašyta kreditavimo sutartimi su AB SEB banku Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito gavėjas gavo 86886,01 Eur (300000 Lt) vertės kreditą, pervedant į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-12-05 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus G. K., pasirašytu 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu Nr. 1, pagal kurį minėta bendrovė gavo 28962 Eur (100000 Lt) vertės kreditą, pervedant į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-12-21 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus R. R., buvo pasirašytu 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu Nr. 2, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė visas apyvartoje esančias prekių atsargas. Kredito grąžinimo data –2010-12-02. Laiduotojai Jonas ir R. M.. Sudarytas kredito grąžinimo grafikas (1 t. b. l. 22-38, 40-55, 3 t. b. l. 111-122, 122-139, 5 t. b. l. 113-125, 126-141).

2007-12-05 laidavimo sutartimi Nr. 0307-1345 kartu su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, pagal kurią laiduotojai J. M. ir R. M. įsipareigojo atsakyti kaip solidarūs skolininkai AB SEB bankui, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurią laiduojama, nevykdys savo prievolės ar jos dalies, arba ją vykdys netinkamai pagal 2007-12-05 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, pagal kurią bankas suteikė skolininkui 86886,01 Eur (300000 Lt) kredito limitą laikotarpiu iki 2008-12-04. (Laiduotojų parašai) (1 t. b. l. 56-57, 5 t. b. l. 142).

2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Pakeitimu Nr. 1, sudarytu 2008-12-05, kuriuo buvo pakeista laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį laiduotojai J. M. ir R. M. įsipareigojo atsakyti kaip solidarūs skolininkai AB SEB bankui, laiduodami už minėtai įmonei suteiktą 400000 Lt kreditą (Laiduotojų parašai) (1 t. b. l. 58-61, 5 t. b. l. 143-144).

2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Pakeitimu Nr. 2, sudarytu 2009-12-21, kuriuo buvo pakeista laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį laiduotojai J. M. ir R. M. įsipareigojo atsakyti kaip solidarūs skolininkai AB SEB bankui, laiduodami už minėtai įmonei suteiktą 115848,01 Eur (400000 Lt) kreditą (Laiduotojų parašai) (1 t. b. l. 62-67, 5 t. b. l. 145-150).

Kauno apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo nutarta iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratore paskiriant Ž. J., nutarta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą (1 t. b. l. 68-70, 2 t. b. l. 100-101, 184-185).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-02-24 specialisto išvada Nr. 11-3019(11), kurioje nurodyta, kad parašai ir rankraštiniai įrašai esantys laidavimo dokumentuose yra parašyti ne J. M. ir ne R. M. (1 t. b. l. 71-82).

2009-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko J. M. sprendimu, kuriuo jis nusprendė prašyti AB SEB banko pratęsti 400000 Lt kreditą 12 mėn. laikotarpiui, užtikrinant kredito grąžinimą pratęsiant bendrovei priklausančio turto: visų apyvartoje esančių prekių atsargų 800000 Lt sumai įkeitimą, įgaliojant bendrovės direktorių R. R. pasirašyti kredito pratęsimo ir turto pratęsimo sutartis (1 t. b. l. 83).

Kauno apygardos teismo 2012-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieškovo AB SEB banko ieškinys atsakovams J. M. ir R. M. dėl 365373,13 Lt priteisimo pagal 2007-12-05 laidavimo sutartį ir jos pakeitimus (1 t. b. l. 86-88, 188-190).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės Ž. J. 2011-03-18 pareiškimu Kauno miesto apylinkės prokuratūrai dėl teismo nutarties nevykdymo, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. neperdavė įmonės dokumentų ir turto, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nutarties nevykdymo (1 t. b. l. 89).

Įkeitimo lakštais, iš kurią matyti, kad minėto kredito grąžinimui AB SEB bankui 2007-12-17 įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistos 800000 Lt vertės prekių atsargos, 2009-01-20 sutartinio įkeitimo lakšto pakeitimu – 1000 000 Lt vertės prekių atsargos, 2010-03-20 susitarimu prie įkeitimo lakšto – 800000 Lt vertės prekių atsargos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus 2007-12-10, 2008-12-16, 2010-03-19 išrašus iš įmonės balanso, 2007-11-30, 2009-06-30, 2010-03-31, 2010-06-28, 2010-08-01 sandėlio likučius su fotonuotraukomis (1 t. b. l. 101-202, 2 t. b. l. 1-61).

Duomenimis apie juridinį asmenį, VĮ Registrų centras Kauno filialo pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pavadinimai buvo pakeisti – 2009-11-18 į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2010-11-23 – į UAB„(duomenys neskelbtini)“), buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2007-10-04. 2007-09-03 bendrovę įsteigė J. M., bendrovės įstatinis kapitalas 10000 Lt, steigiamai bendrovei turi teisę atstovauti G. K. Jos direktorius nuo 2010-09-30 iki 2011-02-25 buvo R. R., nuo 2009-04-10 iki 2010-09-30 – R. R., nuo 2007-10-04 iki 2009-04-10 – G. K., akcininku nuo 2007-10-04 – J. M.. Bendrovės veiklos pobūdis: suvenyrų, verslo ir kitų dovanų pardavimas, įvairių prekių pardavimo agentų veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, rinkos konjunktūros tyrimas, verslo informacijos paieška ir pateikimas, viešosios informacijos platinimas, tarpininkavimas, reklama (2 t. b. l. 86-89, 94-99, 102-183, 186-187, 191-195).

2014-10-23 AB SEB banko raštu Nr. 07.04.08-23493, kuriuo Verslo skolų administravimo ir išieškojimo skyriaus pateikta protokolų santrauka, iš kurios matyti, kad 2010-11-08 buvo išsiųstas įspėjimas dėl įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojams J. ir R. M. įvykdyti prievoles pagal laidavimo sutartį. 2010-11-23 su SEB banko Specialių kreditų administravimo departamentu (toliau – SKAD) susisiekė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas R. R., kuris prašė nevykdyti priverstinio skolos išieškojimo iš jo tėvų (laiduotojų J. ir R. M.), nes tariamai po gauto pranešimo iš banko pablogėjo tėvų sveikata. 2010-12-05 susitikimo su SKAD ir R. R. (turimais duomenimis jis yra neoficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas), kurio metu buvo pateiktas grafikas, pagal kurį mokėtų R. R. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 5000 Lt kas mėnesį su sąlyga, jog išieškojimas nebus nukreiptas į laiduotojus J. ir R. M. Įsipareigojimus R. R. turėjo pradėti vykdyti nuo 2011-01-15. Su klientu nuolat buvo bendraujama telefonu. Klientas žadėdavo mokėti pagal pasiūlytą grafiką. Tačiau buvo atlikti du grąžinimai po 1000 Lt. 2011-02-25 SKAD išsiuntė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, bei dovanojimo sutarčių ginčijimo, nes turtas dovanojimo sutartimis buvo perleistas laiduotojų dukrai D. M.. Klientas bankui per 2010 m. sumokėjo 62966,68 Lt dalinių grąžinimų, 2224,58 Lt palūkanų, lizingui – 9833,65 Lt įmokų. Mokėjimai buvo atliekami nuolat, tačiau esamų grafikų klientas niekada nesilaikė. 2010-07-22 VRKK protokolu patvirtinto veiksmų plano vykdymas: paskutinį kartą pas klientą lankytasi 2010 m. liepos mėn., atsargos apžiūrėtos, jų kiekį ir vertę iš akies nustatyti sudėtinga dėl prekių specifikos, o kadangi pastaruoju metu klientas su banku nebendrauja, dar kartą aplankyti jo nepavyko. Pagal 2010-10-20 VRKK sprendimą, nustatyti kredito grąžinimai yra gana dideli – po 20 t. Lt per mėnesį, tačiau kliento vėlavimai tęsiasi nuo balandžio mėn. Pagrindinė dalis nuėjo atsiskaitymui už UAB Ekspoled akcijas, atsiskaitymams su tiekėjais bei atsargų didinimui. 2010-07-10 buvo dar kartą apžiūrėtos atsargos – atsargų likvidumas žemas (4 t. b. l. 29, 85-92).

Pagal AB SEB banko 2008-09-15 kredito suteikimo reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 124.5.2 p. matyti, kad laiduotojas (fizinis asmuo) ir jo sutuoktinis ar laiduotojo atstovas (kai laiduotojas yra juridinis asmuo) pasirašo kiekviename laidavimo sutarties lape, o paskutiniame sutarties lape savo ranka būtinai įrašo savo vardą bei pavardę, bei padeda parašą (4 t. b. l. 30-56).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-31 informacijos apie AB SEB bankui įkeistų prekių atsargų likučių matyti, kad įkeistų prekių atsargų balansinė vertė (tūkst. Lt) sudaro 976876, 2009-09-30 sudaro 10921,93, bendra balansinė vertė – 1002000, 2009-06-30 – 15851,77, bendra balansinė vertė – 1150299,64 (4 t. b. l. 57, 83, 84).

Kauno apygardos teismo 2010-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nutarta ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų užtikrinimui areštuoti 539209,21 Lt atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas (4 t. b. l. 122-123).

2014-12-17 AB SEB banko raštu Nr. 07.04.08-28127, kuriuo pateiktas 2010-12-05 R. R. raštas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos grąžinimo pagal grafiką (4 t. b. l. 94, 95).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašu laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-01-30, SEB banko sąskaitos išrašu nuo 2011-01-27 iki 2011-01-27, iš kurių matyti, kad R. R. 2011-01-27grąžino 1000 Lt pagal kredito sutartį, J. V. 2011-03-04 – 1000 Lt (4 t. b. l. 96, 99-100).

Kompaktiniuose diskuose esančia informacija, kurie buvo pateikti 2014-12-17 ir 2014-12-30 SEB banko raštais, iš kurios matyti, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-12-05 – 2010-12-02 vyko tokios operacijos: 2007-12-18 AB SEB Vilniaus bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-12-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) papildė iš paskolos sąskaitos 80000 Lt, o 2007-12-19 – 220000 Lt. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodiškai mokėjo kreditą AB SEB bankas, palūkanas. Taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pakeitusi pavadinimą) pervedinėjo įvairioms įmonėms (pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiems laikraščiams ir t. t.) pinigus iš šios sąskaitos už įvairias prekes ir paslaugas. Taip pat ir į sąskaitą pervedinėjo įmonės pinigus už prekes, kaip pvz. (duomenys neskelbtini) dizaino studija už PVC plokštę, S. P. už polikarbonato plokštę, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) už reklaminius transparantus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM SF ir t. t. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už naujo turto įkeitimo sandorio įregistravimą. Iš šios sąskaitos buvo mokami ir darbo užmokesčiai, pvz. G. K., M. U. ir t.t., VSDFV Kauno miesto skyriui draudimo įmokos. Viename iš išrašų minėtu laikotarpiu matyti, kad pradinis likutis šioje sąskaitoje sudarė 10659,93, iš viso įplaukų 10729400,07, iš viso išlaidų – 10740060,00, kitame – pradinis likutis 12874,29 44452,35, iš viso įplaukų 894877,13 3089831,89, iš viso išlaidų – 907751,42 -3134284,74.

2015-02-10 AB SEB banko raštu Nr. 07.04.08-3026, kuriuo pateikta AB SEB banko darbuotojo A. V. elektroninio susirašinėjimo su R. R. kopija, iš kurios matyti, kad R. R. 2010-03-03 rašė A. V., jog per 10 d. sumokės skolas (4 t. b. l. 104-106).

2014-05-19 Kauno apylinkės teismo raštu Nr. 1-2073-347/201 pateiktos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurioje R. R. pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir netinkamo apskaitos organizavimo, neužtikrinimo duomenų apie turtą ir turto likučių vertinimo inventorizacijos duomenimis laikotarpyje nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 (4 t. b. l. 108-200, 5 t. b. l. 1-4).

2014-06-06 FNTT raštu Nr. 25/11-2-3-11824 pateikta specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 nepateikė tyrimui apskaitos dokumentų, tame tarpe ir atsargų apskaitos, sąnaudų apskaitos registrų, bendrojo žurnalo ir didžiosios knygos, nebuvo vykdoma inventorizacija, dėl to bendrovėje nebuvo galima nustatyti gautų pajamų apimties, sąnaudų dydžio. nenustatyta, kaip bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, kadangi už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 pateikti tik pavieniai bendrovės buhalteriniai dokumentai. Iš išvados matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. nepateikė duomenų, apie bendrovėje esantį turtą bei šio turto įvertinimą inventorizacijos duomenimis. Taip pat tyrimo metu (už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28) nebuvo galima nustatyti gautų pajamų apimties bei įvertinti šioms pajamoms patirtų sąnaudų dydžio bei įvertinti įmokų ir įsipareigojimų dydžio biudžetui, nes buhalterinės apskaitos duomenys bendrovėje nebuvo kaupiami ir sisteminami apskaitos registruose. Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų nepateikimo (nebuvimo) buhalterinė apskaita bendrovėje tampa neobjektyvi ir nepalyginama tiek vidaus, tiek išorės vartotojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kadangi: Bendrovės vadovas R. R. neužtikrino, kad „(duomenys neskelbtini)“ ūkiniai įvykiai ir duomenys būtų registruojami ir apibendrinami apskaitos registruose, kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX -574) 16 str. 1, 3, 4 d. Be to, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. neužtikrino, kad duomenys apie turtą ir jų likučius būtų įvertinta inventorizacijos duomenimis, tuo nesivadovavo Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (2001-11-06 Nr. IX-575 bei 2008-09-01 Nr. X-1633 redakcija ) 15 str. 10 d. Bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. nesivadovavo Vyriausybės nutarimu (1999-06-03 Nr.719) „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (2004-07-12 Nr.876 ir 2008-04-17 Nr. 370 redakcija) punktais 3, 9, 48, 49, 50. Todėl tyrimo metu už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 nebuvo galima nustatyti bendrovėje gautų pajamų apimties bei įvertinti šioms pajamoms patirtų sąnaudų dydžio, kadangi buhalterinės apskaitos duomeny bendrovėje nebuvo kaupiami ir sisteminami. Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) įvardintų dokumentų nepateikimo (nebuvimo) buhalterinė apskaita bendrovėje tampa neobjektyvi ir nepalyginama tiek vidaus, tiek išorės vartotojams, kaip yra numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m lapkričio 6 d. Nr. IX -574) 4 str. 1 d., 3 d. Dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos registrų (ilgalaikio turto apskaitos, finansinio turto apskaitos, atsargų apskaitos, pirkėjų įsiskolinimo apskaitos, skolų bei apskaitos registrų, bendrojo žurnalo, didžiosios knygos nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. neužtikrino, kad bendrovėje buhalterinės apskaitos organizavimas ir ūkinių operacijų fiksavimas bei duomenų apibendrinimas būtu atvaizduotas apskaitos registruose, o balanso rodiklių duomenys sutaptu su didžiosios knygos išvestiniais duomenimis. Bendrovės vadovas nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m lapkričio 6 d. Nr. IX -574) 4 str. 1 d., 6 str. 2. d., 12 str. 4 d., 16 str. 1-4 d., 19 str. 1-4 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. neužtikrino, kad duomenys apie turto judėjimą ir jų likučius būtų įvertinta inventorizacijos duomenimis, nes nesivadovavo Vyriausybės nutarimu (1999-06-03 Nr. 719 ) „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (2004-07-12 Nr. 876 ir 2008-04-17 Nr. 370 redakcija) 3, 9, 48, 49, 50 punktais. Todėl galima daryti išvadą, kad dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. neužtikrino, kad būtų išsaugoti ir perduoti buhalteriniai apskaitos dokumentai bei apskaitos registrai ir turtas bankroto administratoriui kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m lapkričio 6 d. Nr. IX -574) 19 str. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. yra atsakingas dėl apskaitos organizavimo ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m lapkričio 6d. Nr. IX -574) 21 str., dokumentais, kuriais remiantis buvo padaryta išvada (5 t. b. l. 6-19, 29-39).

2015-04-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2956(14), iš kurios matyti, kad rašysenų, kuriomis parašyti rankraštiniai įrašai „J. M.“, esantys 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, grafose „LAIDUOTOJAS J. M.“, bendrieji požymiai yra tokie: išlavinimas ir judesių koordinacija aukšti, tempas greitas, rašmenų dydis vidutinis ir didelis, nuolinkis dešininis, įbėgis mažas ir vidutinis, rišlumas vidutinis ir didelis, spūdis vidutinis, diferencijuotas. Lyginant šias tiriamąsias rašysenas tarpusavyje, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualią požymių visumą, pakankamą išvadai, kad rašė vienas asmuo. Lyginant šią tiriamąją rašyseną su lyginimui pateiktais R. R. ir R. R. rašysenų pavyzdžiais, nustatyti skirtumai, kurie nurodyti 1 lentelėje. Rašysenų, kuriomis parašyti rankraštiniai įrašai „R. M.“, esantys 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, grafose „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, bendrieji požymiai yra tokie: išlavinimas ir judesių koordinacija aukšti, tempas vidutinis, rašmenų dydis vidutinis, nuolinkis dešininis, tik „g“ vertikali, įbėgis mažas ir vidutinis, rišlumas mažas ir vidutinis arba parašyta nerišliai, spūdis vidutinis, diferencijuotas. 2/6 lapo įraše raidė „i“, esanti po „v“, parašyta be taško. Lyginant šias tiriamąsias rašysenas tarpusavyje, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualią požymių visumą, pakankamą išvadai, kad rašė vienas asmuo. Lyginant šią tiriamąją rašyseną su lyginimui pateiktais R. R. ir R. R. rašysenų pavyzdžiais, nustatyti skirtumai, kurie nurodyti 1 lentelėje. Lyginant rašyseną, kuria parašyti rankraštiniai įrašai „J. M.“, ir rašyseną, kuria parašyti rankraštiniai įrašai „R. M.“, esantys 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, tarpusavyje, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Todėl nustatyti, ar rankraštinius įrašus „J. M.“ ir rankraštinius įrašus „R. M.“ parašė tas pats asmuo, ar skirtingi asmenys, negalima. Įvertinus rašysenų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumas, pakankamas išvadoms, kad rankraštinius įrašus „J. M.“ ir „R. M.“ pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose įrašė ne R. R. ar R. R.. Lyginant J. M. ir R. M. prašaus, esančius 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo Nr. 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, pakeitimo Nr. 2 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, tarpusavyje, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualias požymių visumas, pakankamas išvadoms, kad toje pačioje eilutėje nurodytus parašus pasirašė vienas asmuo. Lyginant parašus J. M. vardu, nurodytus 2 lentelės 1, 2, 3 eilutėse, tarpusavyje; taip pat lyginat parašus R. M. vardu, nurodytus 2 lentelės 4, 5, 6 eilutėse, tarpusavyje, nustatyti pavieniai sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Negalint vienareikšmiškai įvertinti sutapimų ir skirtumų, negalima nustatyti, ar visi parašai J. M. vardu ir ar visi parašai R. M. vardu yra pasirašyti vieno asmens, ar skirtingų asmenų. Dėl tų pačių priežasčių negalima nustatyti, ar J. M. vardu ir R. M. vardu pasirašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys. Lyginant parašus: J. M. vardu ir R. M. vardu 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2/2 lape, ir 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. 0307-1345 pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, su lyginimui pateiktais R. R. ir G. K. rašysenų ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Todėl nustatyti, ar aukščiau išvardintuose dokumentuose J. M. vardu ir R. M. vardu pasirašė R. R., ar G. K., negalima. J. M. vardu ir R. M. vardu 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 2, 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, su lyginimui pateiktais R. R. ir R. R. rašysenų ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Todėl nustatyti, ar aukščiau išvardintuose dokumentuose J. M. vardu ir R. M. vardu pasirašė R. R., ar R. R., negalima. Iš šių duomenų padaryta išvada, kad nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2/2 lape, po išspausdintais žodžiais „VARDU: J. M.“, J. M. vardu pasirašė R. R., ar G. K., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2/2 lape, po išspausdintais žodžiais „VARDU: R. M.“, R. M. vardu pasirašė R. R., ar G. K., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 1/4 ir 3/4 lapuose, po išspausdintu žodžiu „Laiduotojas“, bei 4/4 lape, po išspausdintais žodžiais „LAIDUOTOJAS J. M.“, J. M. vardu pasirašė R. R., ar G. K., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 1 1/4 ir 3/4 lapuose, po išspausdintu žodžiu „Laiduotojas“, bei 4/4 lape, po išspausdintais žodžiais „LAIDUOTOJAS R. M.“, R. M. vardu pasirašė R. R., ar G. K., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 1/6 ir 2/6 lapuose, po išspausdintais žodžiais „Laiduotojo sutuoktinis“, du kairieji parašai J. M. vardu pasirašyti R. R., ar R. R., ar kito asmens, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 1/6 ir 2/6 lapuose, po išspausdintais žodžiais „Laiduotojo sutuoktinis“, du dešinieji parašai R. M. vardu yra pasirašyti R. R., ar R. R., ar kito asmens, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 2 2/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJAS J. M.“, rankraštinį įrašą „J. M.“ parašė ne R. R., ne R. R., bet kitas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJAS J. M.“, virš rankraštinio įrašo „J. M.“, J. M. vardu pasirašė R. R., ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, rankraštinį įrašą „R. M.“ parašė ne R. R., ne R. R., bet kitas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, virš rankraštinio įrašo „R. M.“, R. M. vardu pasirašė R. R., ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 3/6, 4/6, 5,6 ir 6/6 lapuose, po išspausdintais žodžiais „Laiduotojas“ J. M. vardu pasirašė Robertas, ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 3/6, 4/6, 5/6 ir 6/6 lapuose, po išspausdintais žodžiais „Laiduotojo sutuoktinis“, R. M. vardu pasirašė R. R., ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 6/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJAS J. M.“, rankraštinį įrašą „J. M.“ parašė ne R. R., ne R. R., bet kitas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 6/6 lape, grafoje “LAIDUOTOJAS J. M.“, po rankraštiniu įrašu „J. M.“, J. M. vardu pasirašė R., ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 6/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, rankraštinį įrašą „R. M.“ parašė ne R. R., ne R. R., bet kitas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 6/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, po rankraštiniu įrašu „R. M.“, R. M. vardu pasirašė Robertas, ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Rankraštinius įrašus „J. M.“ 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, grafose „LAIDUOTOJAS J. M.“, parašė vienas asmuo. Rankraštinius įrašus „R. M.“ 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, grafose „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, parašė vienas asmuo. Nustatyti, ar aukščiau minėtuose dokumentuose rankraštinius įrašus „J. M.“ ir rankraštinius įrašus „R. M.“ parašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys, negalima dėl to, kad negalint vienareikšmiškai įvertinti sutapimų ir skirtumų, negalima nustatyti ar visi parašai yra pasirašyti vieno asmens, ar skirtingų asmenų. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, J. M. vardu pasirašė vienas asmuo. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 2, 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, J. M. vardu pasirašė vienas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. 0307-1345, 2/2 lape, 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4, lapuose, ir 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 2, 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, J. M. vardu pasirašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys, negalima dėl to, kad negalint vienareikšmiškai įvertinti sutapimų ir skirtumų, negalima nustatyti ar visi parašai yra pasirašyti vieno asmens, ar skirtingų asmenų. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, R. M. vardu pasirašė vienas asmuo. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, R. M. vardu pasirašė vienas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2/2 lape, 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, ir 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. 0307-1345 pakeitime Nr. 2, 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, R. M. vardu pasirašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys, negalima dėl to, kad negalint vienareikšmiškai įvertinti sutapimų ir skirtumų, negalima nustatyti ar visi parašai yra pasirašyti vieno asmens, ar skirtingų asmenų (5 t. b. l. 158-164).

SEB banko kredito pasiūlymais, iš kurių matyti, kad 2010-07-22 buvo priimtas sprendimas restruktūrizuoti kliento turimo kredito limito dalinius mokėjimus, nuo 2010 m. balandžio mėn. sukauptą skolą nukeliant į termino pabaigą, esamą grafiką (po 20 Lt/mėn. paliekant galioti nuo š. m. liepos mėn. Iki šio sprendimo įgyvendinimo klientas turėjo susimokėti visas pradelstas palūkanas, delspinigius ir lizingo įmokas (sumoje – 25 t. Lt). Sprendimas iki šiol nėra įgyvendintas, kadangi, klientas niekaip nesugebėjo likviduoti esamų pradelsimų, be to pareiškė, kad to restruktūrizavimas jam esąs nepriimtinas. 2010-11-05 klientas perduotas SKAD. 2010-11-08 išsiųstas įspėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. 2010-11-08 išsiųstas įspėjimas laiduotojams J. M. ir R. M. įvykdyti prievoles pagal laidavimo sutartį. 2010-11-23 su SKAD susisiekė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas R. R., kuris prašė nevykdyti priverstinio skolos išieškojimo iš jo tėvų (laiduotojų J. ir R. M.), nes tariamai po gauto pranešimo iš banko pablogėjo tėvų sveikata. 2010-12-05 susitikimo su SKAD ir R. R. (turimais duomenimis jis yra neoficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas) metu buvo pateiktas grafikas, pagal kurį mokėtų R. R. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 5000 Lt kas mėnesį su sąlyga, kad išieškojimas nebus nukreiptas į laiduotojus J. ir R. M.. Įsipareigojimus L. R. turėjo pradėti vykdyti nuo 2011-01-15. Su klientu nuolat buvo bendraujama telefonu. Klientas žadėdavo mokėti pagal pasiūlytą grafiką. Tačiau buvo atlikti du grąžinimai po 1000 Lt. 2011-02-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. 2011-02-25 SKAD išsiuntė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl skolos priteisimo iš laiduotojų J. ir R. M. (SKAD turimomis žiniomis abu laiduotojai dirbantys) bei dovanojimo sutarčių ginčijimo actio pauliana pagrindu, kadangi turtas nelygintinomis (dovanojimo) sutartimis (2009 m.) buvo perleistas laiduotojų dukrai D. M. 2011-06-10 įvyko pirmasis BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimas. Bendra patvirtintų kreditorinių suma – 873665,50 Lt, SEB reikalavimas – 334.513,32 Lt. Administratorė informavo, kad bankui įkeistų atsargų jai nėra perduota, dėl ko buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo įmonės vadovybei. Atsakovai J. ir R. M. nepripažįsta AB SEB bankas pareikšto ieškinio ir nurodo, kad laidavimo sutarčių nepasirašė, parašai yra panašūs, bet ne jų. Atsakovai prašo Kauno apygardos teismo paskirti teismo ekspertizę nustatyti, ar ant laidavimo sutarčių parašai yra J. ir R. M., ar laidavimo sutartis pasirašė kiti asmenys. 2011-09-15 turėjo įvykti parengiamasis teismo posėdis Kauno apygardos teisme, dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, tačiau dėl užimtumo kitose bylose, SKAD pateikė prašymą teismui atidėti bylos nagrinėjimą. Tokį prašymą pateikė ir atsakovai, tačiau teismas nepripažino atsakovų prašyme išdėstytų priežasčių svarbiomis ir skyrė po 500 Lt baudą atsakovams M. už neatvykimą į teismo posėdį. Teismas įpareigojo atsakovus iki 2011-10-17 įmokėti 2000 Lt į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą, kad būtų atlikta parašų ekspertizė. Patvirtinto veiksmų plano vykdymas: tęsti priverstinį skolos išieškojimą iš laiduotojų, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi dėl operatyvesnių bankroto procedūrų vykdymo, aiškintis, kur yra bankui įkeisto atsargos, jų neradus, kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo už turto iššvaistymą (bankui įkeistų atsargų nėra, administratorė kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo buvusiems vadovams (7 t. b. l. 98-102).

Kauno apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo R. R. 1220713,75 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1220713,75 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos (2014-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš ieškovės teismui pateikto ieškinio bei jo priedų (dokumentų) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011-02-10 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta Ž. J., įmonės vadovas įpareigotas per 10 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai, iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2010-09-24 iki 2011-03-08, t. y. iki atleidimo iš darbo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, dirbo R. R.. Įmonės vadovas R. R. teismo įpareigojimo nevykdė – neperdavė administratorei jokio įmonės turto ir visų įmonės dokumentų. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2010-09-24 bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo atsakovas R. R. Nepaisydamas administratorės raginimų, įmonės vadovas (atsakovas) teismo įpareigojimo nevykdė – neperdavė administratorei jokio įmonės turto ir visų įmonės dokumentų. Iš pateikto į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-02-22 balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 1945 506 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 357160,00 Lt, trumpalaikis turtas – 1588 346 Lt. Atsakovas iki šiol administratorei neperdavė 2011-02-22 balanse nurodyto 1220713,75 Lt vertės turto ir neišsaugojo bei neperdavė įmonės turtines teises patvirtinančių dokumentų. 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., jis nevykdė Kauno apygardos teismo 2011-02-10 nutarties, neperdavė bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagal balansą ir visų įmonės dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje teismo yra patvirtinti kreditorių 2576 952,52 Lt finansiniai reikalavimai. Įmonė neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriai iš viso patyrė 1220713,75 Lt nuostolius (7 t. b. l. 103-105).

2016-05-16 mokėjimo kvitu, iš kurio matyti, kad R. R. VMI prie Finansų ministerijos sumokėjo 1000 Eur baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje R. R. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, AB SEB bankui per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K. ir R. R. pateikė suklastotus laidavimo sutarčių dokumentus ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą savo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai yra suorganizavo 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimuose Nr. 1 ir Nr. 2 esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininko J. M. ir jo žmonos R. M. parašų suklastojimą ir, žinomai suklastotus aukščiau paminėtus dokumentus, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams, kurie juos pateikė AB SEB bankui dėl 115848,01 Eur (400000 Lt) kredito gavimo, ko pasėkoje AB SEB bankas, suklastotų laidavimo sutarčių bei jų pakeitimų, kurie yra kredito gavimo ir grąžinimo bankui užtikrinimo pagrindas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G. K., 2007-12-05 pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 86886,01 Eur (300000 Lt) vertės kreditą, pervedant į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-12-05 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G. K., buvo pasirašytas 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 1, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 28 962 Eur (100000 Lt) vertės kreditą, pervedant į bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-12-21 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus R. R., buvo pasirašytas 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 2, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė visas apyvartoje esančias prekių atsargas, o vėliau, 2010-12-05 siekdamas užmaskuoti kredito gavimą apgaulės būdu ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito grąžinti neturi pinigų ir įkeisto turto, kaip fizinis asmuo, sudarė su banku susitarimą dėl kredito grąžinimo, kurio pagrindu bankui atliko tik du mokėjimus, tai yra 2011-01-27 - 289,62 Eur (1000 Lt) ir 2011-03-04 – 289,62 Eur (1000 Lt), tokiu būdu apgaule savo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – AB SEB bankui priklausančius pinigus, viso 115 848,01 Eur (400000 Lt), taip padarydamas AB SEB bankui didelę turtinę žalą – 115848,01 Eur (400 000 Lt), tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.

Išanalizavus teisme ištirtus įrodymus darytina išvada, kad jie nepagrindžia kaltinimo R. R. dėl sukčiavimo, nes pagal byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes tokia veikos kvalifikacija yra nepagrįsta ir neteisinga..

Dėl kaltinimo sukčiavimu pagal(BK 182 str. 2 d.)

Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Kaip matyti iš kaltinimo R. R. tiek, kiek jis susijęs su sukčiavimu pagal BK 182 str. 2 d., jo esmė yra ta, kad jis turėdamas tikslą savo bei UAB “ (duomenys neskelbtini) „ naudai įgyti svetimą turtą – banko pinigus, veikdamas apgaule prieš turto savininką banką, o konkrečiai per G. K. pateikdamas bankui suklastotą laidavimo sutartį ir jos pakeitimą Nr. 1, o per R. R. minėtos laidavimo sutarties pakeitimą Nr. 2, veikė apgaule, iš esmės nulėmusia banko apsisprendimą suteikti kreditą ir tokiu būdu aiškiai nenaudingai disponuoti jam priklausančiu didelės vertės turtu pinigais (400000 lt), kurie pagal kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais buvo išmokėti UAB “ (duomenys neskelbtini)“

Kad buvo veikiama apgaule banko naudai, neginčytinai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada (1 t., b.l. 71-82), kuria nustatyta, kad 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimuose Nr. 1 ir Nr. 2 esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininko J. M. ir jo sutuoktinės R. M. vardu padaryti įrašai ir parašai yra atlikti ne jų, tai yra suklastoti.

Kaip matyti iš banko pateiktų duomenų, liudytojais apklaustų tuomečių banko darbuotojų parodymų, laidavimas šiuo atveju buvo būtina sąlyga tam, kad kreditas būtų suteiktas. Todėl šiai sąlygai išpildyti laidavimo sutarčių su suklastotais laiduotojų parašais pateikimas bankui, turėjęs neabejotinai lemiamos reikšmės banko paskolų komitetui apsisprendžiant dėl kredito suteikimo UAB “ (duomenys neskelbtini)“, buvo esminė apgaulė, kuria veikė R. R..

Nors pats R. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamų nusikaltimų, liudytojų parodymais nustatyta, kad jis buvo faktinis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sprendęs tiek dėl bendrovės direktoriaus, tiek ir dėl akcininkų parinkimo jos steigimo etape, tiek ir vėliau priimdavęs visus esminius sprendimus, kuriuos įgyvendindavo per statytinius akcininkus bei direktorių. Kaip parodė liudytojas G. K., buvęs direktoriumi nuo bendrovės įkūrimo iki 2009 metų, jis visą laiką savo tiesioginiu vadovu skaitęs R. R., kuris taip pat viską sprendė ir bendrovei tariantis su banku dėl kredito. Kai R. R. buvo nurodyta, kad reikalingas laidavimas, jis nurodė, kad J. M. ir R. M. jais bus. Būtent R. R. buvo perduotos pasirašyti laidavimo sutartys bei iš jo gauti bankui pateikti jau su laiduotojų parašais.

Liudytojas J. M. taip pat parodė, kad su R. R. visada spręsdavo dėl direktorių, pats daugiau įmonės vardu nieko faktiškai nedarydavo, nes R. R. buvo sakęs, kad jeigu reikės kokius dokumentus pasirašyti, tai priveš. Laidavimo sutarčių nei jis, nei jo žmona R. M. nepasirašinėjo, niekas to nesiūlė, dokumentų atvežę nebuvo. Kai apie tai paklausė R. R., jis nurodė, kad viską pats išsiaiškins.

Iš tokių parodymų seka, kad tais atvejais, kai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kokius nors dokumentus turėdavo pasirašyti šios įmonės akcininkas J. M., juos jam visuomet pateikdavo R. R., kas reiškia, kad jis visuomet tokiais atvejais žinodavo, kad dokumentas pasirašytas paties J. M.. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė G. K. bei vėliau direktoriumi buvęs R. R., jie patys laidavimo sutarčių nepasirašinėjo. G. K. nurodė, kad ją su J. M. ir R. M. parašais jam pateikė R. R. Tai įrodo, kad R. R. tuo metu, kai G. K. bankui pateikti perdavė laidavimo sutartis, žinojo, kad realiai jų nei J. M., nei R. M. nepasirašė, nes tokiu atveju, juos pasirašyti jiems būtų perdavęs pats ar jo pavedimu tai būtų padaręs kitas jo įgaliotas asmuo. Tačiau šiuo atveju taip nebuvo. Tiek pats R. R., tiek ir J. M., kaip jau minėta, paneigė tokias galimas šių sutarčių pasirašymo aplinkybes. Tokie įrodymai patvirtina, kad R. R. perduodamas G. K. bei vėliau R. R. laidavimo sutartis suprato, kad jos yra su netikrais laiduotojų parašais, tai yra suklastotos. Tuo pačiu tai reiškia, kad jis suvokė, jog perduodamas šias laidavimo sutartis pateikti bankui, prieš tai jų nepateikęs tikriesiems laiduotojams pasirašyti, veikia prieš ji netiesiogiai apgaule tam, kad bankas priimtų sprendimą dėl kredito suteikimo UAB “ (duomenys neskelbtini)“.

Taigi, nekyla abejonių, kad visais aptartais atvejais, tai yra tiek 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimuose Nr. 1 ir Nr. 2 SEB banko atžvilgiu buvo panaudota apgaulė (pateikiant suklastotus dokumentus dėl laidavimo, tokiu būdu deklaruojant fiktyvų laidavimą ir nuslėpus tikrąją situaciją, kad galimų laiduotojų nėra), tačiau dėl viso to, kas paminėta, negalima daryti neginčijamos išvados, kad iš kredito bendrovės SEB banko gauti pinigai – viso 400000 Lt kreditas buvo skirtas pačiam R. R. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne tiems tikslams, kuriems jis UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir buvo suteiktas.

Tuo tarpu ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga sprendžiant nusikalstamų veikų, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 182 str. ir 207 str. atribojimo klausimus.

Pagal BK 182 ir 207 straipsniuose nurodytas dispozicijas abi veikos – sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas – padaromos panaudojant apgaulę. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius (tokie buvo nagrinėjamu atveju), turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013). Pažymėtina, kad sukčiavimo atveju BK 182 str. prasme kaltininko tyčia nukreipta į nepagrįstą praturtėjimą siekiant turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje. Kreditinio sukčiavimo sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad kreditas ar kita (kas numatyta BK 207 straipsnyje) yra neteisėtai gaunama.

Analizuojant BK 207 str. dispoziciją būtina pažymėti, kad pagal minėto straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Apgaulė minėto straipsnio prasme suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (nagrinėjamu atveju – kredito įstaigos) sprendimą. Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų panaudojimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus, tiek ir nutylėjimą juridiškai svarbių aplinkybių, galinčių nulemti neigiamą kredito įstaigos sprendimą.

Šioje byloje yra aktualus piniginių lėšų iš banko įgijimo apgaule variantas – pagal suklastotas laidavimo sutartis, kaltinamojo perduotas SEB bankui. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pinigus iš banko į savo sąskaitą gavo kredito sutarties pagrindu, o šį sandorį, sudarytą su kredito įstaiga banku, apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Todėl jų pagrindu gautos piniginės lėšos įvardytos kaip kreditas apyvartinėm įmonės lėšom, yra BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšminga nustatyti, ar apgaulė buvo naudojama tik tam, kad kreditą įgyti, tačiau turint tikslą jį iš tikrųjų panaudoti realiai vykdomoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje bei neturint jokio tikslo jo negrąžinti kreditoriui, ar iš tikrųjų apgaulė buvo naudojama tam, kad apgaule įgyti kreditą iš anksto žinant, kad jis nebus naudojamas bendrovės veikloje kaip apyvartinės lėšos ir turint išankstinį tikslą jo negrąžinti kreditoriui.

Šioje byloje ištirti įrodymai neduoda pagrindo pripažinti, kad banko suteiktas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ kreditas nebuvo naudojamas šios bendrovės veikloje kaip apyvartai reikalingos lėšos. Priešingai, ištirti įrodymai patvirtina, kad įmonė buvo realiai veiklą tuo metu vykdžiusi ir turto bei prekių atsargų, kurios buvo įkeičiamos bankui, nuolat turėjusi bendrovė.

Kaip matyti iš SEB banko pateiktų rašytinių dokumentų apie paskolinę sąskaitą bei joje vykdytas operacijas (4 t., b.l. 94, 97, informacija dėl didelės apimties pateikta kompaktiniame diske), kitų užfiksuotų duomenų, įmonė realiai vykdė prekybą reklamos medžiagomis, o įvairiems su tuo susijusiems atsiskaitymams naudojo suteikto kredito lėšas. Banko pateiktuose kompaktiniuose diskuose (dėl didelės informacijos apimties) esanti informacija patvirtina, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-12-05 iki 2010-12-02 užfiksuotos tokios pagrindinės operacijos: 2007-12-18 AB SEB Vilniaus bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-12-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)papildė iš paskolos sąskaitos 80000 Lt, o 2007-12-19 – 220000 Lt. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodiškai mokėjo kreditą AB SEB bankas, palūkanas. Taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pakeitusi pavadinimą) pervedinėjo įvairioms įmonėms (pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiems laikraščiams ir t. t.) pinigus iš šios sąskaitos už įvairias prekes ir paslaugas. Taip pat ir į sąskaitą pervedinėjo įmonės pinigus už prekes, kaip pvz. (duomenys neskelbtini) dizaino studija už PVC plokštę, S. P. už polikarbonato plokštę, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) už reklaminius transparantus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM SF ir t. t.

Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už naujo turto įkeitimo sandorio įregistravimą. Iš šios sąskaitos buvo mokami ir darbo užmokesčiai, pvz. G. K., M. U. ir t.t., VSDFV Kauno miesto skyriui draudimo įmokos. Viename iš išrašų minėtu laikotarpiu matyti, kad pradinis likutis šioje sąskaitoje sudarė 10659,93, iš viso įplaukų 10729400,07, iš viso išlaidų – 10740060,00, kitame – pradinis likutis 12874,29 44452,35, iš viso įplaukų 894877,13 3089831,89, iš viso išlaidų – 907751,42 - 3134284,74.

Ši informacija vienareikšmiai patvirtina, kad gautos kredito lėšos buvo naudojamos kaip apyvartinės lėšos bendrovės veikloje, vykdomi atsiskaitymai su tiekėjais, kreditoriais, darbuotojais ir kt.. Be to, duomenys apie kredito grąžinimą neabejotinai rodo, kad tikslo šių kredito pinigų negrąžinti bankui tuo metu, kai jis jį suteikė, nebuvo. Šie duomenys patvirtina ir su tuo susijusius R. R. parodymus, kuomet jis parodė, kad jam dirbant direktoriumi jau buvo grąžinta bankui apie 70000 Lt., o pateiktas sutarties pakeitimui Nr. 2 pasirašyti atsargų likučių sąrašas atitiko jų realų kiekį, taip pat G. K., taip pat ir paties kaltinamojo R. R. parodymus, kad įmonė buvo realiai veikianti, buvo didelės apyvartos, įkeistos prekių atsargos buvo realiai turimos ir laikomos sandėlyje.

Teismo sprendimas už akių, kuriuo buvo priteisti nuostoliai už neperduotą bendrovės turtą taip pat patvirtina, kad buvo nustatyta, jog tokios vertės turtą bendrovė turėjo, kas taip pat nerodo buvus ją fiktyvią, panaudotą tik kaip priemonę kreditui gauti ir jį užvaldyti (7 t., b.l. 103).

Paties banko, kaip kredito davėjo, atsakingų asmenų, kontroliavusių bendrovės atsargas, veiksmai bei nustatyti duomenys taip pat rodo, kad įmonė realiai veikė, o savo deklaruojamame sandėlyje nuolat saugojo reikalingą atsargų kiekį, buvusį įkeistą banko naudai kredito grąžinimo užtikrinimui. Kaip parodė liudytojai L. A. ir G. M., 2010 metais pats R. R. kreipėsi dėl kredito grąžinimo problemų, buvo derinamas mokėjimų atidėjimų planas bei grafikas. Abu vyko 2010-07-10 apžiūrėti bankui įkeistas prekių atsargas.

Kaip parodė liudytojas M. B., R. R. buvo atvykęs ir banko verslo skolų administravimo ir išieškojimo skyrių, kur prašė nevykdyti išieškojimo iš laiduotojų, jo tėvų. Užsiminė, kad gali ir nepavykti išieškoti. Kaip vėliau tapo žinoma, to nebuvo galima ir padaryti dėl laidavimo sutarčių suklastojimo, apie ką šias sutartis per G. K. bei R. R. pateikdamas bankui R. R. žinojo.

To fakto, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ realiai neturėjo turto nepatvirtina nei 2013-07-05 priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytos aplinkybės, nei specialistės, atlikusios toje byloje ūkinės finansinės veiklos tyrimą paaiškinimai, nes toje byloje ištirti įrodymai buvo pakankami konstatuoti tik tai, kad nebuvo galima nustatyti bendrovės gautų pajamų, patirtų sąnaudų, veiklos, turto bei įsipareigojimų tik už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28, tai yra už laikotarpį, kuris yra žymiai vėlesnis nei kaltinime nurodytas veikų padarymo laikas šioje byloje. Todėl tai neįrodo, kad bendrovė iki minėto laikotarpio pradžios tokio turto, tame tarpe ir bankui įkeistų atsargų iš viso neturėjo ir realiai veiklos nevykdė, kuo ir yra grindžiamas kaltinimas dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d.

Tačiau nežiūrint to, kad byloje ištirti įrodymai nekelia abejonių, jog R. R. disponavo suklastotu dokumentu ir tai suvokė jį pateikiant bankui, kad būtų suteiktas kreditas, byloje nėra nustatyta tokių duomenų, kurie įrodytų, kad šis kreditas ar jo dalis būtų perduotas R. R. ar pačios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų būtų užvaldytas ar naudotas ne pagal paskirtį, turint išankstinį tikslą jo negrąžinti iš viso.

Vien ta aplinkybė, kad bendrovė negrąžino viso kredito, o vėliau ir bankrutavo, neįrodo pas R. R. ar atsakingus UAB “ (duomenys neskelbtini)“ asmenis buvus išankstinį tikslą negrąžinti šio kredito, o tiesiog jį apgaule iš banko užvaldyti. Todėl šioje byloje nustačius, kad dokumentai (laidavimo sutartis ir jos pakeitimai) buvo suklastotos ir R. R. per G. K. ar R. R. pateiktos SEB bankui, kas yra pagrindas R. R. kaltinti siekus tik apgaule gauti kreditą, tuo pačiu nustačius, kad G. K. bei vėliau R. R. atstovaujama UAB “ (duomenys neskelbtini)“ realiai prisiėmė kredito sutartyje ir jos pakeitimuose numatytus įsipareigojimus, yra pagrindas kaltinime nurodytą veika perkvalifikuoti pagal BK 207 str. 1 d. kaip kreditinis sukčiavimas, o ne sukčiavimas pagal BK 182 str. 2 d., ir dokumento suklastojimas.

Dėl kaltinimo dokumento suklastojimu pagal BK 300 str. 3 d.

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas (LAT 2009-06-04 nutartis Nr. 2K-244/2009). BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Dokumentas atitinka BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalyko požymius, jei tai yra juridinis aktas - t.y. jis sukuria, pakeičia ar panaikina teisinius santykius, fizinių ar juridinių asmenų teises ar pareigas.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka padaryti bent vieną iš nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų.

BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010; Nr. 2K-7-251/2013).

BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytas požymis ,,didelė žala“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan.

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad panaudojus suklastotus dokumentus (laidavimo sutartis su pakeitimais), buvo patenkintas banko reikalavimas dėl laidavimo sąlygos išpildymo tam, kad suteikti kreditą su R. R. susijusiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, bei to pasėkoje apgaule iš banko buvo gautas viso 400000 Lt kreditas, yra pagrindas konstatuoti, jog dėl to padaryta didelė turtinė žala bankui.

Specialisto išvada (1 t., b.l. 71-82) neginčytinai nustatyta, kad laidavimo sutartis ir jos pakeitimai yra suklastoti, kadangi kategoriškai patvirtinta, jog juose pasirašė ne J. M. ir ne R. M. Pats R. R. viso proceso metu tvirtino, kad jis šių dokumentų taip pat neklastojo ir už savo motiną bei patėvį nepasirašinėjo. Jo tokius parodymus iš esmės patvirtina ir specialisto išvada (5 t., b.l. 158), kuri dėl kai kurių įrašų dalyje dokumentų kategoriškai tvirtina, kad juo padarė ne R. R.. Dėl kitos dalies įrašų specialistas, atlikęs rašysenos tyrimą, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad įrašus atliko ar jų neatliko R. R.. Taigi, pagrindo pripažinti, kad pats R. R. suklastojo laidavimo sutartyje ir jos pakeitimuose esančius laiduotojų parašus, nėra.

Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinimas šioje dalyje, o tiksliau jo aplinkybės buvo pakeistos. Kaip matyti iš pakeisto kaltinimo R. R. pagal BK 300 str. 3 d., jo esmė yra ta, kad jis kaltinamas ne pats asmeniškai suklastojęs dokumentus, tai yra laidavimo sutartį bei jos pakeitimus, o visą tai organizavęs. Teismo vertinimu, tokia kaltinimo formuluotė leidžia pagrįstai manyti, jog R. R. iš esmės yra kaltinamas disponavęs šiais jam žinomai suklastotais dokumentais. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kas tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis suklastojo laidavimo sutartis pasirašydamas juose už J. M. ir R. M., o pats R. R. teigė nepasirašęs šiuose dokumentuose, ištirti įrodymai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o jis sprendė bei nurodė, kas bus laiduotojais pagal šias laidavimo sutartis, jis jas paėmė iš bendrovės direktoriaus laiduotojų parašams gauti ir juos gavęs vėl perdavė bendrovės direktoriui pateikti į banką. Tai darydamas suvokė, jog laidavimas yra būtinas tam, kad bankas priimtų sprendimą dėl kredito bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms suteikimo, kadangi banko iškeltą sąlygą jam buvo nurodęs ir pradžioje dėl sutarties į banką kreipęsis G. K. Tai rodo, kad R. R. disponuodamas banko parengtomis laidavimo sutartimi ir vėlesniais jos pakeitimais tiek iki jų suklastojimo, tiek ir jas klastojant bei suklastoju, suvokė, kad tokia veika siekia įgyvendinti banko keliamas sąlygas dėl bendrai iš viso gauti reikalingo kredito 400000 Lt. sumai ir to siekia, kas reiškia, kad jis suvokė ne tik savo tokios veikos pavojingumą, bet ir dėl tokios veikos kilsiančius pavojingus padarinius – didelę turtinę žalą bankui.

Todėl teismas sprendžia, kad R. R. veiksmai disponuojant suklastotais minėtais dokumentais (laidavimo sutartimi ir jos vėlesniais pakeitimais) dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą: jeigu jis nebūtų nusprendęs, kas šiose sutartyse turi būti nurodyti laiduotojais jo motina R. M. bei patėvis J. M., bei nebūtų tuo tikslu, kad būtų suklastoti laiduotojų parašai, savo žinion pasiėmęs banko parengtų sutarčių ir jų neperdavęs tiksliau nenustatytam asmeniui ar asmenims suklastoti, o po to grąžines atgal pateikti jas į banką, bankas nebūtų išdavęs kredito ir dėl to nebūtų atsiradusi žala.

Todėl teismas sprendžia, kad minėti duomenys, aptarti aukščiau, rodo, jog priežastis, dėl kurios atsirado didelė žala, yra šioje byloje kaltinamo R. R. veiksmai, kuriais jis organizavo bankui pateikti reikalinguose dokumentuose laiduotojų suklastotus parašus. Minėta, kad R. R. buvo vienintelis asmuo, kuris gavo, o vėliau perdavė G. K. ar R. R. jau dokumentus bei suvokė, kad juose nėra jo motinos R. M. ir jo patėvio J. M. tikrų parašų, kas patvirtina, kad būtent jis, o ne kitas asmuo ir suorganizavo tiesiogiai šią nusikalstamą veiką bei disponavo šios veikos metu suklastotais dokumentais. Vien tik ta aplinkybė, kad nėra žinoma, kas konkrečiai atliko įrašus laiduotojų vardu suklastotuose dokumentuose, nepašalina atsakomybės asmens, kuris disponavo tokiais dokumentais. Kadangi kaltininkas pats organizavo dokumentų suklastojimą bei disponavo suklastotais dokumentais ir juos panaudojo kreditinio sukčiavimo atveju, tai tokia veika galėtų būti kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis dėl dokumento suklastojimo ir kreditinio sukčiavimo pagal BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. Tačiau šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d., negali būti priimtas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais SEB bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. K., kreditavimo sutartį, kurios pagrindu pradžioje bankas suteikė 300000 Lt kreditą, sudarė 2007-12-05, o 2008-12-05 buvo pasirašytas sutarties pakeitimas, kuriuo kreditas buvo padidintas iki 400 000 Lt ir pratęstas grąžinimo terminas. Atitinkamai, kaip minėta bankas buvo pareikalavęs pateikti atitinkamas laidavimo sutartis, dėl ko buvo suklastoti laidavimo sutarties pakeitimai. Todėl įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 str. 1 d., sudėtis yra formali, kas reiškia, kad atsakomybei kilti pakanka vien tik neteisėto kredito gavimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šios veikos padarymo diena laikytina 2008-12-05 diena, kredito sutarties pakeitimo pasirašymo diena, nes jo pagrindu galutinai buvo suteiktas visas kreditas. Nusikaltimas, numatytas BK 207 str. 1 d., yra nesunkus nusikaltimas.

Nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 3 d., yra apysunkis nusikaltimas. Kaip nustatyta, suklastota laidavimo sutartis Nr. 0307-1345 buvo sudaryta tą pačią dieną kaip ir kreditavimo sutartis, tai yra 2007-12-05, o jos pakeitimai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinkamai 2008-12-05 ir 2009-12-21 dienomis. Kadangi dėl šių suklastotų sutarčių buvo ir padaryta didelė žala, tai nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 3 d. padarymo laikas ir yra nustatytos 2007-12-05, 2008-12-05 ir 2009-12-21 dienos.

Šių veikų padarymo dieną galiojęs BK 95 str. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13) redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030) numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:1) praėję: a) dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c) aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas.

To paties BK 95 str. 3 d. ir 4 d. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13) redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030) numatė, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Todėl pagal nurodytą teisinį reguliavimą, apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui tiksliai apskaičiuoti ir patikrinti, ar jis nėra pasibaigęs, būtina nustatyti, ar nėra nustatyta senaties eigą sustabdančių ir nutraukiančių aplinkybių byloje. Kaip nustatyta, R. R. šiuo metu jau yra teistas 5 kartus. Iš LITEKO informacinės sistemos nustatyta, kad visus minėtus penkis kartus jis buvo pripažintas kaltu už įvairias nusikalstamas veikas, kurių vėliausia buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 (pagal 2013-07-05 teismo baudžiamąjį įsakymą pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d.). Tai reiškia, kad minėta nusikalstama veika nutraukė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą dėl visų kaltinamojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl nusikalstamų veikų pagal BK 207 str. 1 d. ir BK 303 str. 3 d. šioje byloje. Todėl šiuo atveju senaties eiga dėl nurodytų nusikaltimų šioje byloje turi būti skaičiuojama iš naujo nuo vėliausiai R. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 223 str. 1 d. laikotarpio pabaigos, tai yra nuo 2011-02-28. Todėl darytina išvada, kad 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priėmimo terminas dėl nusikaltimo pagal BK 207 str. 1 d. jau yra pasibaigęs, o dėl nusikaltimo pagal BK 300 str. 3 d. dar nėra pasibaigęs.

Todėl apkaltinamasis nuosprendis R. R. atžvilgiu galimas priimti tik dėl vieno jo padaryto nusikaltimo, tai yra pagal BK 300 str. 3 d. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d., susiklėsčiusioje situacijoje yra galimas tik vienintelis sprendimas nutraukti bylą BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tai yra suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d., (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

R. R. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, nors šį nusikaltimą padarė dar būdamas neteistas, tačiau šiuo metu jau yra teistas 5 kartus, neatlikęs jam paskutiniu 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, ir nesumokėjęs paskirtos visos baudos. Padarytu nusikaltimu buvo padaryta ir didelė žala. Kaip matyti po šio nusikaltimo jis ir toliau darė nusikaltimus, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimti net 5 apkaltinamieji nuosprendžiai. Tai rodo, kad R. R. savo tokio elgesio pakankamai savikritiškai nevertina ir nėra linkęs taikytis prie visuotinai priimtinų gyvenimo taisyklių, o yra linkęs daryti nusikaltimus. Todėl tam, kad jis būtų ateityje paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir nedarytų naujų nusikaltimų, jam skirtina vienintelė BK 300 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis terminuotas laisvės atėmimas..

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad R. R. yra dirbantis, vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis.

R. R. paskyrus bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, ji turės būti subendrinta su 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme – terminuotu laisvės atėmimu ir bauda pagal BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles, nes nusikalstama veika pagal BK 300 str. 3 d. šioje byloje yra įvykdyta iki minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo pirmojoje byloje (BK 63 str. 9 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad R. R. nusikaltimą šioje byloje padarė dar būdamas neteistas, jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus ir nėra smurtinio pobūdžio, jis dirba, yra vedęs, darytina išvada, kad bausmės tikslai R. R. atžvilgiu dar gali ir šiuo metu būti pasiekti netaikant jam realios galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str. 1 d.). Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas AB SEB bankas pareiškė civilinį ieškinį dėl 105616,64 Eur turtinės žalos, padarytos R. R. nusikalstama veika, atlyginimo ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo (3 t. b. l. 2-3). Iškovas nurodė, kad buvo grąžinta dalis 400000 Lt kredito ir palūkanų. Liko 105616,64 Eur, palūkanų buvo sumokėta 11686,40 Eur. Negrąžinta bendrai 105616,64 Eur. Į civilinį ieškinį įeina kreditas, palūkanos, delspinigiai ir bauda – 96881,75 Eur kreditas, 5865,89 Eur yra palūkanos, 563 Eur – delspinigiai, 2305,30 Eur bauda, tai visas civilinis ieškinys.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d.).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, dėl kaltinamojo suorganizuoto dokumentų suklastojimo bei disponavimo suklastotais dokumentais (laidavimo sutartimi bei jos pakeitimais) ir jų panaudojimo pateikiant bankui (ieškovui), SEB bankui buvo padaryta didelė žala dėl nesant tam pagrindo suteikto kredito, kuri siekė 115 848,01 Eur (400000 Lt) ir atitiko suteikto kredito dydį. Kadangi, kaip nurodė ieškovas, dalis kredito buvo grąžinta, taip pat buvo sumokėta ir dalis palūkanų, ką nurodė ir pats R. R., taip pat liudytojas R. R., ieškovas prašė atlyginti tik likusią neatligintą turtinę žalą, kurią sudaro negrąžintas kreditas, palūkanos, delspinigiai ir bauda , iš viso 11686,40 Eur. Kadangi banko suteiktas kreditas ir yra nusikalstamos veikos rezultatas, tai negrąžinta kredito dalis, bei priklausantys delspinigiai, palūkanos, nesumokėta bauda sudaro banko nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo. Todėl civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 3 d. ir skirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, paskirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2015-11-06 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. R. atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą (BK 69 str.), įpareigojant R. R. per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atliginti civiliniam ieškovui AB SEB bankas nusikalstama veika padarytą turtinę žalą

Civilinio ieškovo AB SEB banko civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš R. R. 105616,64 Eur.(vieną šimtą penkis tūkstančius šešis šimtus šešiolika eurų ir 64 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Perkvalifikuoti kaltinime R. R. nurodytą veiką iš BK 182 str. 2 d. į BK 207 str. 1 d. ir dėl šio kaltinimo baudžiamąją bylą R. R. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę R. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti R. R., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Daiktinius įrodymus byloje, tai yra AB SEB banko pateiktus 2007-12-05 laidavimo sutarties bei jos pakeitimų Nr. 1 ir 2 originalus, 2 kompaktinius diskus su sąskaitos išrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.